b4ab41b2-c563-4d95-92bb-848508df3ca6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1028/2012                        Procesinio sprendimo kategorija:110.1.                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3877-577/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „AV veikla“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,      n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., kaip subsidiaraus skolininko, 1 863 016,48 Lt skolÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre apie draudimÄ perleisti nuosavybės teise turimÄ turtÄ ; atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ , o jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ir turtinių teisių areÅ¡tÄ , uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti, parduoti, dovanoti, įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip suvaržyti ir disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi areÅ¡tavo 1 863 016,48 Lt vertės atsakovo A. V. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant Å¡iuos daiktus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jų vertę; neužtenkant ir/ar esant nepakankamai Å¡io turto, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu; kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio suma fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovo turtinė padėtis nutarties priėmimo dienÄ teismui nėra žinoma, ieÅ¡kovo reikalavimas nėra užtikrintas kitomis priemonėmis, todėl sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡ymo taikyti įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre apie atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimÄ .

AreÅ¡tavus ieÅ¡kovo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovas negalės Å¡io turto perleisti, parduoti, dovanoti, įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip suvaržyti ir juo disponuoti, todėl ieÅ¡kovui nenurodžius jokių motyvų dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo reikalingumo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymo Å¡ioje dalyje tenkinimui nėra pagrindo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas A. V. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas preliminariai neįvertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nėra pateikęs reikalavimo pagrindiniam skolininkui - trečiajam asmeniui, o atsakovas yra tik subsidiarusis skolininkas. 2. Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos trys civilinės bylos, susijusios su ieÅ¡kovo reikalavimu trečiajam asmeniui - Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-4015-262/2011, Nr. 2-5219-611/2011 ir Vilniaus m. 1 apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2- 2041-727/2011.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas neturi visos reikalavimo teisės į subsidiarų skolininkÄ . Pagrindiniam skolininkui reikalavimas yra sumažintas iki 81 978,93 Lt. Atsakovas yra subsidiarusis skolininkas, todėl atsako tik ta dalimi, kurios negali patenkinti pagrindinis skolininkas.

3. Ieškovas negali reikšti reikalavimo atsakovui kaip subsidiariajam skolininkui, nes toks reikalavimas pagal ginčo sutartis jau yra pareikštas pagrindiniam skolininkui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4015-262/2011. Kadangi minėtoje byloje nenustatyta ieškovo reikalavimo teisės apimtis, todėl reikalavimas atsakovui negali būti pareiškiamas. Be to, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4015-262/2011 ieškovo reikalavimų užtikrinimui, 2009 m. spalio 13 d. ir 2010 m. sausio 19 d. nutartimis pagrindinio skolininko turtui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

4. PraÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovas neįrodė ir nenurodė aplinkybių, kurioms esant jo reikalavimas pagrindiniam skolininkui negali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ pagrindinio skolininko turto, ir kokia apimtimi reikalavimo įvykdymas turi bÅ«ti užtikrintinas atsakovo - subsidiaraus skolininko - turtu.             3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas „Swedbank“, AB praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ bei priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 1. Teismui buvo pateikti įrodymai apie ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytas sutartis, Å¡ių sutarčių pagrindu atsiradusį įsiskolinimÄ ir jo dydį, įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraėjus trims metams nuo A. V. individualios įmonės pertvarkymo į UAB „AV veika“, todėl atsakovas laikytinas subsidiariai atsakingu pagal Å¡ios bendrovės prievoles.

Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas kreipėsi į pagrindinį skolininkÄ dėl skolos pagal ginčo sutartis sumokėjimo ir pateikė UAB „AV veikla” ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Taigi ieÅ¡kovas teismui pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ar Å¡ie reikalavimai iÅ¡ tiesų pagrįsti, teismas galės pasakyti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmęs atitinkamÄ procesinį sprendimÄ , o ne taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones.2.

Reikalavimas subsidiariajam skolininkui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas jeigu pagrindinis skolininkas atsisako įvykdyti prievolę ar to nepadaro per nustatytÄ terminÄ , o jei toks nenustatytas - per protingÄ terminÄ . IeÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartis su UAB „AV veikla“ kreipėsi į pastarÄ jÄ bendrovę su reikalavimu sumokėti įsiskolinimÄ , netesybas ir atlyginti visus nuostolius. Tačiau UAB „AV veikla” Å¡io reikalavimo gera valia neįvykdė, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad UAB „AV veikla“ neįvykdė savo prievolių pagal ginčo sutartis ir vengia jų vykdymo, todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu egzistavo esminė aplinkybė, suteikianti teisę reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ subsidiaraus skolininko. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikalauti skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo.3. Apeliantas, nurodydamas, kad buvo pažeistas ieÅ¡kinio užtikrinimo mastas ir ieÅ¡kinio reikalavimai buvo užtikrinti nepagrįstai, nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „AV veikla“ yra pajėgi ieÅ¡kovui sumokėti skolÄ ir laikinosios apsaugos priemonės nėra bÅ«tinos.

IeÅ¡kovo pateikta informacija bei raÅ¡ytiniai įrodymai liudija apie prastÄ pagrindinio skolininko turtinę padėtį ir negalėjimÄ vykdyti savo prievolių. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos (1 863 016,48 Lt). Tokia suma laikytina didele bet kuriam fiziniam asmeniui, todėl galioja prezumpcija, kad egzistuoja reali grėsmė palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalykÄ sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo subsidiaraus skolininko turtui.

Å is klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieÅ¡kovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ . Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o, kaip minėta, jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Bylos duomenys liudija, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartis su UAB „AV veikla“, kreipėsi į bendrovę su reikalavimu sumokėti įsiskolinimÄ , netesybas ir atlyginti visus nuostolius. Tačiau UAB „AV veikla” Å¡io reikalavimo gera valia neįvykdė, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad UAB „AV veikla“ neįvykdė savo prievolių pagal 2007 m. gegužės 4 d., 2006 m. birželio 2 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d. lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. LT051610, Nr. 034038, Nr. 059409 ir vengia jų vykdymo, todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu egzistavo aplinkybė, suteikianti ieÅ¡kovui teisę reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ subsidiaraus skolininko.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, o teismas nenagrinėjo įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimo sumos pagrįstumÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 17 333,96 Lt nesumokėtų įmokų pagal minėtas lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis; 6 240,23 Lt delspinigius; 2 392,42 Lt už žemės nuomos mokesčio sumokėjimÄ ir už iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių iÅ¡registravimÄ ; 10 886,86 Lt nuostolių (negautų palÅ«kanų); 1 826 163,01 Lt kompensacijÄ - turto rinkos vertės ir neiÅ¡pirktos turto vertės su PVM skirtumÄ , kuri apskaičiuota pagal UAB „Resoliution valuations“ nekilnojamojo turto įvertinimo 2011 m. birželio ataskaitÄ .

Å ie reikalavimai reiÅ¡kiami remiantis lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nuostatomis. Taigi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus ir pateikė prie ieÅ¡kinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ . Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje konstatuoti, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus bylÄ arba ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, todėl jÄ taikydamas, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. nustatyti, ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu atsakovas gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerÄ ) turtinę padėtį (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ subsidiaraus skolininko 1 863 016,48 Lt įsiskolinimÄ .

Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę fiziniam asmeniui paprastai laikytina didele ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė teismui duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ar kitÄ registruojamÄ turtÄ , gaunamas pajamas, turimus indėlius ir kt. Neturint tokių duomenų negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui nėra rizikos.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nagrinėjamu klausimu teisingumÄ , o atskirojo skundo argumentai jų nepaneigia, todėl teisėta ir pagrįsta nutartis paliktina galioti. Kiti atskirojo skundo argumentai sprendžiamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                             Danutė Gasiūnienė                                                                                                                       Marytė Mitkuvienė                                                                                                                    Vigintas Višinskis