Legislator Case Law & Legislation
b4a9374b-5fa7-425f-bed5-e855c9872874 AI generated

b4a9374b-5fa7-425f-bed5-e855c9872874 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number b4a9374b-5fa7-425f-bed5-e855c9872874
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J.,dalyvaujant atsakovei R. J., jos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,dalyvaujant tretiesiems asmenims V. J. ir A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K. ir institucijų, teikiančių byloje iÅ¡vadas – RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams V.

Legislator headnote

AI generated

b4a9374b-5fa7-425f-bed5-e855c9872874 · Å iaulių apylinkės teismas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nurodė, kad ne kartÄ bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72) bei kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-82-776/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02190-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 77.6.; 116.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 6 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams R. J. ir A. B.,dalyvaujant atsakovui V.

J.,dalyvaujant atsakovei R. J., jos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,dalyvaujant tretiesiems asmenims V. J. ir A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K. ir institucijų, teikiančių byloje iÅ¡vadas – RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams V.

J. ir R. J., tretieji asmenys V. J., A. K., A. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, institucijos, teikiančios byloje iÅ¡vadas – RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ R. J. vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G.

J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ V. J. vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė A. R. turi penkis nepilnamečius vaikus: V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra atsakovas A. V., G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas yra A. K., ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra V.

J., bei A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas yra I. L.. Ieškovas pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 laikinai 1 metams apribota motinos valdžia R. J. vaikų: V. J., G. J., G. J. ir R. J. atžvilgiu ir laikinai 1 metams apribota tėvo valdžia V. J. vaikų: V. J. ir G. J. atžvilgiu, iš atsakovų priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur iki vaikų pilnametystės, V.

J. ir G. J. nustatyta nuolatinė globa A. J. Å¡eimoje bei ten pat nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, R. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. J., o nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K.. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai A. R. ir A. V. iki teismo sprendimo priėmimo teigė, jog nori ateityje patys auginti savo vaikus, tačiau nuo 2012-12-27 nei vienas iÅ¡ atsakovų nesikreipė į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė pakankamai iniciatyvos, kad vaikai augtų jų Å¡eimoje, neteikė priteisto vaikams iÅ¡laikymo, jų bendravimas su vaikais tik epizodinis, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, todėl emocinis, dvasinis ryÅ¡ys tarp A.

R., V. J. ir vaikų tik silpnėja. IeÅ¡kovo teigimu visa tai patvirtina surinkta informacija apie atsakovų ir vaikų santykius, bendravimÄ , iÅ¡laikymo teikimÄ bei vaikų tolimesnę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o bÅ«tent V. J., A. K. ir A. J. paaiÅ¡kinimai, G. J. ir R. J. iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-02-10 V. J. paaiÅ¡kino, kad sutinka, jog R. J. bÅ«tų neterminuotai apribota motinos valdžia sÅ«naus R. J. atžvilgiu, nes ji visiÅ¡kai neteikia sÅ«nui priteisto iÅ¡laikymo, jo nuomone, kai paskambina sÅ«nui, bÅ«na neblaivi, o sÅ«nų aplankė 2013-12-20 ir 2014-02-09, kuomet vaikÄ paėmusi jo nebegrÄ Å¾ino, ryte nenuvedė į mokyklÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad V. J. taip pat paaiÅ¡kino, kad R. elgesys po susitikimų su atsakove bÅ«na pasikeitęs: jis tampa agresyvus, sunkiai suvaldomas, protestuoja prieÅ¡ jį bei jo sugyventinę. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad 2014-02-11 V. J. raÅ¡tu nurodė, kad sÅ«naus R. J. nebeduos atsakovei, nes jis nuėjęs susigrÄ Å¾inti sÅ«naus, įtarė, jog atsakovė buvo neblaivi, vaikas per visÄ dienÄ buvo valgęs tik sriubos, o pasak sÅ«naus, jis nuėjo miegoti tik paryčiais, nes atsakovė girtavo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-02-11 A. K. paaiÅ¡kino, kad mano, jog atsakovei reikia neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ dukters G. J. atžvilgiu, nes nuo teismo sprendimo, ji visiÅ¡kai nevykdo pažadų: nekeičia savo gyvenimo bÅ«do, neteikia G. priteisto iÅ¡laikymo, tik kelis kartus per metus atveža dukrai saldumynų, drabužių, bendrauja su dukra tik kelis kartus per metus, kai ji atvyksta į LietuvÄ bei kad dukrai G. su motina bÅ«tų nesaugu, nes atsakovė nesukuria stabilios Å¡eimos, A. K. žiniomis, Å¡eimoje vyksta konfliktai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-02-11 pokalbio metu nepilnametė G. J. paaiÅ¡kino, kad jai patinka ir ji toliau nori gyventi su tėčiu, kad nei tėtis, nei tėčio sugyventinė, nei mama jos neskriaudžia, nemuÅ¡a, o kai mama atvažiuoja, jai atveža labai daug saldumynų, suknelę, pėdkelnių bei nori kad mama atvažiuotų jos aplankyti. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 2014-02-26 pokalbio metu nepilnametis R. J. paaiÅ¡kino, kad jam patinka gyventi su tėčiu ir jo sugyventine, jo neskriaudžia, nemuÅ¡a, visi draugauja, sutaria, o pas mamÄ nenori gyventi, nes ji dėl jo nieko nedarytų (vaikas paaiÅ¡kino, kad mama tik atvažiuoja ir geriÄ alų, sidrÄ , priperka visokių daiktų ir iÅ¡važiuoja), jis pyksta ant mamos, kad ji taip elgiasi, kad juo ir seserimi G. nesirÅ«pina ir geria bei nenori bendrauti su mama.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-03-04 A. J. paaiÅ¡kino, kad A. R. vaikus V. ir G. J. aplanko du kartus per metus, atveža vaikams saldumynų, žaislų, keletÄ drabužių bei yra davusi 28,96 Eur ir pervedusi vaikų iÅ¡laikymui 72,41 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad A. J. paaiÅ¡kino, kad atsakovė su vaikais bendrauja mažai: pasisveikina, paklausia kaip sekasi ir atsisveikina, o vaikai bendrauja nenoriai: V. jos neprisileidžia, o G. žiÅ«ri kaip į žmogų atvežusį žaislų ir saldumynų, bei kad atsakovas A.

V. vaikus aplanko du kartus į mėnesį, kartais atveža saldumynų, duoda vaikams 57,92 Eur kas mėnesį, su vaikais žaidžia ir bendrauja, vaikai laukia tėvo atvažiuojant, tačiau A. V. nerodo noro pasiimti vaikus, nes turi skolų. Todėl ieškovės nuomone, atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaikų V. J., G. J., G. J. ir R. J. auginimo, auklėjimo bei išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovai patys galės auginti vaikus. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad per laikotarpį, kai Vaidai ir G.

J. buvo nustatyta nuolatinė globa situacija nepasikeitė: atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų pareigas, vaikų neiÅ¡laikė arba iÅ¡laikė tik epizodiÅ¡kai, beveik nesidomėjo jų sveikata bei ugdymu. IÅ¡vadoje nurodyta, kad lankantis nuolatinės globėjos A. J. Å¡eimoje visada bÅ«davo nustatoma, kad Vaidai ir G. J. sudaryta saugi aplinka ir tenkinami visi vaikų fiziniai poreikiai, nuolatinė globėja juos tinkamai ugdydavo ir ugdo, emocinis ryÅ¡ys tarp A. J. ir Vaidos bei G. J. yra Å¡iltas, glaudus, vaikai mylimi, palaiko pastovius ryÅ¡ius su tolimesniais giminaičiais, vaikams sudarytos geros buities ir gyvenimo sÄ lygos.

RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pažymėjo, kad apsilankymų metu bÅ«davo bendraujama su A. J., kuri yra iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, kad abu tėvai per mažai skiria vaikams dėmesio ir noro susigrÄ Å¾inti vaikus į savo Å¡eimas bei kad atsakovė A. R. vaikus aplanko tik du kartus per metus, apsilankymų metu su vaikais bendrauja mažai, formaliai, greitai iÅ¡vyksta, iÅ¡laikymÄ teikia nereguliariai, epizodiÅ¡kai ir ne tokį koks nustatytas teismo.

A. V. vaikus aplanko dažniau, tačiau iÅ¡laikymÄ teikia dvigubai mažesnį nei nustatyta teismo, nes neturi pajamų. IÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovai visiÅ¡kai nesirÅ«pina savo vaikais, jų tinkamai neiÅ¡laiko, nepakankamai domisi vaikų gyvenimo sÄ lygomis, sveikata bei ugdymu, todėl darytina iÅ¡vada, kad toks atsakovų elgesys daro neigiamÄ Ä¯takÄ V. ir G. J. asmenybių formavimui ir yra pagrindas tam, kad R. J. ir V. J. bÅ«tų neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikų Vaidos ir G. J. atžvilgiu.Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad A.

V. gyvena (duomenys neskelbtini), 100 kv. m, 2-jų kambarių namo dalyje su visais patogumais, namuose trūksta švaros ir tvarkos. Namo dalis nuosavybės teise priklauso V. J. draugės S. R. motinai, kartu gyvena ir S. R. brolis. A. V. dirba (duomenys neskelbtini) traktorininku, mėnesio pajamos sudaro 695,09-810,94 Eur, S. R. nuo 2014-03-19 dirba (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad, atsakovo teigimu, jis su vaikais V. J. ir G. J., kuriuos globoja jo motina A. J., susitinka du kartus per mėnesį ir dažniau, nes pats nuvažiuoja jų aplankyti, ir nors uždirba nemažai, jis vaikų išlaikymui moka tik 57,92 Eur per mėnesį, nes turi daug skolų.

IÅ¡vadoje tai pat nurodyta, kad atsakovas teigia perkantis vaikams drabužių, yra nupirkęs megztukus, striukes, kelnes, nuveža lauktuvių, bei kad mano, jog draugė neprieÅ¡tarautų tam, kad vaikai gyventų su jais. IÅ¡vadoje pažymėta, kad atsakovo manymu jis dar metus laiko negalės pats pasirÅ«pinti vaikais, nes jam reikia iÅ¡mokėti skolas. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ V.

J. vaikų V. J. ir G. J. atžvilgiu.IeÅ¡kovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Pateikė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2014-11-20 raÅ¡tÄ Nr. V3-124(3.5.) bei RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-01 globojamų vaikų aplankymo aktus Nr. VAA-219 ir Nr. VAA-220.Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies.

Nurodė, kad iÅ¡ pradžių sutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais juos suprato klaidingai, todėl dabar su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies ir pageidauja, kad jam bÅ«tų 1 metams pratęstas terminuotas tėvų valdžios apribojimas. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu turi daug skolų, todėl iÅ¡laikymÄ vaikams skiria mažesnį, tačiau perka vaikams rÅ«bus, mokyklines prekes. Atsakovas nurodė, kad su vaikais bendrauja 1-2 kartus per mėnesį, vaikai su juo bendrauja noriai, po nustatyto tėvų valdžios apribojimo jis susirado darbÄ , todėl mano, kad, pabaigęs mokėti skolas, galės pats auginti vaikus.Atsakovė A.

R. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Atsakovė nurodė, kad pageidauja, kad jai bÅ«tų 1 metams pratęstas terminuotas tėvų valdžios apribojimas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad stengiasi vaikus lankyti, skirti didesnį iÅ¡laikymÄ , o vaikai nori su ja bendrauti. Atsakovė nurodė, kad kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaikų grÄ Å¾inimo. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje jai gimė dukra Aleksandra ir tai lėmė, kad ji negalėjo dažniau atvykti pas kitus vaikus.

Atsakovės A. R. atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, ir praÅ¡o apriboti tėvų valdžiÄ dar vieneriems metams. Atsakovės atstovas pateikė dokumentus apie atsakovei 2012 m. spalio 15 d. paskirtÄ vaiko paÅ¡alpÄ , jos gaunamas pajamas bei antstolio R. K. 2014-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuotas sÅ«naus R. J. pasiėmimas pasimatymui. Atstovo teigimu, atsakovės gyvenimas keičiasi, nes ji dirba ir todėl gali iÅ¡laikyti vaikus, ji nėra praradusi ryÅ¡ių su vaikais.Tretysis asmuo V.

J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinyje nurodytiems reikalavimams. Tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad sÅ«nui R. J. atsakovė iÅ¡laikymo neteikia. V. J. nurodė, kad neleidžia sÅ«nui bendrauti su motina, nes mano, kad ji jam daro žalingÄ poveikį, taip pat jis sÅ«naus neskatina bendrauti su motina. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovė nori bendrauti su sÅ«numi ir kad su juo kažkiek bendrauja.Tretysis asmuo A.

J. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų bÅ«ti neterminuotai apribota atsakovų tėvų valdžia vaikų V. J. ir G. J. atžvilgiu. Tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad atsakovė mažai bendrauja ir mažai teikia iÅ¡laikymo, nors padeda ir nori bendrauti ir bendrauja su vaikais. A. J. nurodė, kad atsakovas dažniau atvažiuoja, lanko vaikus, bet taip pat mažai teikia iÅ¡laikymo.Liudytojas R. R. nurodė, kad yra atsakovės A. R. sesers vyras ir Jungtinėje Karalystėje gyvena netoli atsakovės. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad atsakovės gyvenimo sÄ lygos geros ir kad visi keturi vaikai gali gyventi pas atsakovę.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirÅ«pina vaikais.

Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008, nagrinėdamas tėvų valdžios ribojimo taikymÄ ir vaiko teisių į Å¡eimos ryÅ¡ius užtikrinimÄ , atkreipė dėmesį į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus panaÅ¡iose teisinėse situacijose taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nurodė, kad ne kartÄ bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72) bei kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ių priemonių taikymÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta iÅ¡imtiniu ir nurodo, kad tokios priemonės turėtų bÅ«ti taikomos tik iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimÄ ir pan.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikÅ¡tas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginÄÄ dėl tėvystės teisių apribojimo bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ tėvų prieÅ¡ingus teisei veiksmus.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui dėl vaikų V. J. ir G. J. ir motinai dėl vaikų V. J., G. J., G. J. ir R. J., kaip ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nurodė tai, kad nuo 2012-12-27 nei vienas iÅ¡ atsakovų nesikreipė į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė pakankamai iniciatyvos, kad vaikai augtų jų Å¡eimoje, neteikė priteisto vaikams iÅ¡laikymo, jų bendravimas su vaikais tik epizodinis, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, todėl emocinis, dvasinis ryÅ¡ys tarp A.

R., V. J. ir vaikų tik silpnėja. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ .

Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini prieÅ¡ingais teisei. Kaip minėta, tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobÅ«dį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo bÅ«das, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Teismas turi iÅ¡analizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos riboti tėvų valdžiÄ .

Tokias sÄ lygas nustačius, reikia iÅ¡analizuoti konkrečias aplinkybes, iÅ¡ kurių turi bÅ«ti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali bÅ«ti laikinai ribojama tėvų valdžia. Byloje nustatyta, kad vaikai negyvena su tėvais, nes Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 V. J. ir G. J. nustatyta nuolatinė globa A. J. Å¡eimoje bei ten pat nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, R.

J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. J., o nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K.. Atsakovas A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), 100 kv. m, 2-jų kambarių namo dalyje su visais patogumais, nuosavybės teise priklausančioje V. J. draugės S. R. motinai, o dirba (duomenys neskelbtini) traktorininku, mėnesio pajamos sudaro 695,09-810,94 Eur. Atsakovė A. R. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir su I. L. augina dukrÄ A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gauna vaiko paÅ¡alpÄ bei yra įsidarbinusi.

Trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas su vaikais bendrauja 1-2 kartus per mėnesį, vaikai su juo bendrauja noriai, atsakovė atvykusi į LietuvÄ bendrauja su vaikais. Abu atsakovai, nors nereguliariai, bet teikia iÅ¡laikymÄ savo vaikams. Byloje taip pat nustatyta, kad abu atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ patys auginti savo vaikus Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ . Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas iÅ¡skirti vaikÄ su jo tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados jog atsakovai savo veiksmais: nereguliariu ir retu bendravimu su vaikais, nereguliariu ir mažu iÅ¡laikymo vaikams teikimu, daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikų vystymuisi ir visiÅ¡kai jais nesirÅ«pina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad Å¡i padėtis gali pasikeisti (atsakovai rodo pastangas gyvenimo bÅ«dui pakeisti: atsakovai dirba, turi gyvenamÄ bÅ«stÄ ir pan.), ir kad jie siekia rÅ«pintis vaikais, bei kad atsakovų netenkina esama padėtis, atsakovų požiÅ«ris į vaikus yra pasikeitęs. ReikÅ¡mingos aplinkybės, sprendžiant atsakovų tėvų valdžios ribojimo klausimÄ , yra tai, kad, kaip minėta, atsakovai turi gyvenamÄ sias vietas, nors nereguliariai, bet teikia iÅ¡laikymÄ vaikams, rÅ«pinasi vaikais, nėra jiems pasyvÅ«s ir abejingi, bei aplinkinių ir artimųjų požiÅ«rio į atsakovus pasikeitimas (tretieji asmenys patvirtina, kad atsakovai deda pastangas ir nori bendrauti su vaikais).

Teismo nuomone byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamÄ pusę, t.y. byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, nors Å¡iuo metu yra nuÅ¡alinti nuo savo vaikų auklėjimo, auginimo, deda realias pastangas vaikus susigrÄ Å¾inti. Atsakovai aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat atsakovai sutinka su terminuotu tėvų valdžios apribojimu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tėvai yra pasiruošę tinkamai įgyvendinti tėviÅ¡kas teises ir pareigas dėl vaikų.

Nors vaikų ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryÅ¡iai Å¡iuo metu nėra stiprÅ«s, tačiau atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ juos atkurti ir teismas neturi pagrindo Å¡iuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesÄ Å¾iningus.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, mano esant tikslinga terminuotai vieneriems metams apriboti motinos valdžiÄ R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G.

J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei terminuotai vieneriems metams apriboti tėvo valdžiÄ V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui įžvelgti realiÄ tikimybę, kad atsakovai pakeis savo požiÅ«rį į vaikų auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ , savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymÄ ir ateityje stengsis vaikais rÅ«pintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sÄ lygas jiems augti bei vystytis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Å¡ioje byloje mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis iÅ¡ieÅ¡komas lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ .IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,91 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos lygiomis dalimis iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių Å¡alių priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Laikinai, vieneriems metams, apriboti motinos valdžiÄ R.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.Laikinai, vieneriems metams, apriboti tėvo valdžiÄ V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,50 Eur (dvideÅ¡imties eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 11,96 Eur (vienuolikos eurų 96 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,50 Eur (dvideÅ¡imties eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 11,96 Eur (vienuolikos eurų 96 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                       Erminijus Baziulis