2020-03-16 Nr. AB-5558-3-61-3-00624-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3138-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00624-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2; 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BRK-268 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Agentūros 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SKP-7 „Dėl V. Z. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti Agentūrą pagal pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį (12 800,97 Eur).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros užsakymu atliktos rekreacinių pažintinių takų, lauko tualetų, pavėsinių, apžvalgos aikštelių, transporto priemonių aikštelių su žvyro danga, užtvarų, informacinio stendo, persirengimo kabinų, rodyklių, kūdros, stacionaraus žemėlapio, šiukšlių dėžių ir konteinerių, lieptų, laužaviečių, skulptūrų, medinių atrakcionų, stalų bei suolų kainų ekspertizės (toliau – ir Ekspertizė) metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytų investicijų vertė neatitinka rinkos vertės. Vadovaujantis tik Ekspertizės rezultatais Sprendime 1 ir Sprendime 2 pareiškėjui skirtos sankcijos: 12 676,99 Eur sumažinant išmokamą paramos sumą pagal antrąjį mokėjimo prašymą ir įpareigojant grąžinti 31 451,87 Eur dydžio dalį pareiškėjui pagal pirmąjį mokėjimo prašymą išmokėtos paramos sumos.

3. Paaiškino, kad pareiškėjas visas prekes įsigijo ir darbus atliko pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 3D-150 patvirtintas Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles (toliau – ir Pirkimo taisyklės), t. y. apklausos būdu pagal mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, po to sudarė sutartis su prekių ir paslaugų pardavėjais / teikėjais.

NMA dėl šių prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir Sprendimuose 1 ir 2 nenurodė. NMA neturi pagrindų teigti ir neteigia, kad pareiškėjo patirtos išlaidos neatitinka nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 111.1 punktas) ar kad prašoma suma viršija mokėtiną sumą (Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punktas).

Pareiškėjo įrengtų skulptūrų kaina grindžiama teikėjų apklausos pažyma, kuria NMA rėmėsi ir kitų paramos gavėjų atveju, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018 nurodė, kad įrengtų skulptūrų kaina nustatinėta atmestinai, nustatyti prieštaravimai ir netikslumai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamo atsakovės sprendimo dalį dėl paramos už pareiškėjo įrengtas skulptūras sumažinimo. Šiuo atveju Sprendimas 1 grindžiamas identiška pažyma dėl skulptūrų rinkos kainos nustatymo, todėl NMA neteisėtai sumažino paramą už pareiškėjo įrengtas skulptūras.

Pirkimo taisyklėse neįtvirtintos pareigos, jog asmuo, atlikdamas pirkimus, bet kokiu atveju turėtų siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje, o pagal Pirkimo taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą asmeniui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia rinkos kainą. Būtina atsižvelgti į tai, kad įgyvendinamas projektas (toliau – ir Projektas) nėra didelis, todėl prekių ir darbų kainos yra didesnės negu tais atvejais, kai įgyvendinami dideli statybų projektai ir medžiagų kaina, remiantis masto ekonomijos principu, yra daug mažesnė.

Netinkamai pasirinktas atskirų investicijų vidutinės rinkos vertės skaičiavimo būdas galėjo lemti klaidingus Ekspertizės rezultatus, nes pareiškėjo įsigytų prekių rinkos kaina yra gerokai aukštesnė negu jų sukūrimo savikaina. Tikėtina, jog Ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su pirmajame ir antrajame mokėjimo prašymuose nurodytomis kainomis ir dėl to, jog nebuvo įtraukti visi įrengimo darbai. Sprendimuose 1 ir 2 nurodytos sankcijos sumažinti mokėtinos paramos dydį pagal antrąjį mokėjimo prašymą bei susigrąžinti jau išmokėtos paramos dalį pagal pirmąjį mokėjimo prašymą buvo pritaikytos, vadovaujantis nepagrįstais Ekspertizės rezultatais.

4. Pareiškėjas dėl 2012 m. liepos 30 d. paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – ir Programa) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Priemonė) (toliau – ir Paraiška) tinkamumo ir mokėjimo prašymų vertinimo nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisykles, atliekant paraiškos tinkamumo vertinimą, įvertinamas pareiškėjo tinkamumas, planuojamos išlaidos, įgyvendinant projektą, ir kiti kriterijai. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 44 punktą paramos paraiškų vertinimo procesas susideda iš 3 etapų: administracinės atitikties tikrinimo, tinkamumo skirti paramą vertinimo, pirmumo vertinimo. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) (Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas). Su pareiškėju 2014 m. gruodžio 23 d. pasirašyta paramos sutartis dėl projekto Nr. 2IM-KV-12-1-011442-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), jos sudarymas patvirtina, jog tiek Agentūra, tiek Ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal Priemonę.

5. Dėl mokėjimo prašymo vertinimo pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. pateikus Agentūrai pirmąjį mokėjimo prašymą, registracijos Nr. 2IM-KK-12-1-011442-MP001 (toliau – ir pirmasis MP), o Agentūrai jį patikrinus ir įvertinus pagal Įgyvendinimo taisykles, nuspręsta pirmąjį MP patenkinti, pareiškėjui išmokėta 72 493,25 Eur paramos. Tokia pagal pirmąjį MP pareiškėjui kompensuota suma yra kone 3 kartus didesnė už prašomą paramos sumą, taigi, didžioji dalis Priemonei skirtų pareiškėjo investicijų pirmuoju Agentūros atliktu vertinimu buvo pripažinta tinkama. Agentūra pirmajame MP ir 2015 m. birželio 30 d. pateiktame antrajame mokėjimo prašyme, registracijos Nr. 2IM-KK-12-1-011442-MP002 (toliau – ir antrasis MP), nurodytas išlaidas nepripažino tinkamomis, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte nurodyto kriterijų tariamo pažeidimo, t. y. dėl to, kad pareiškėjo patirtos išlaidos nebuvo būtinos (Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punktas). Pagrįsdama savo poziciją dėl skiriamos sankcijos, Agentūra be paaiškinimų atkartoja teisės aktų nuostatas (Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 3.29 punktą, Paramos sutarties 4 punktą, jų nesusieja su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Nenurodo, kodėl jo patirtos išlaidos nebuvo būtinos (nors buvo patvirtinta Paraiška, o pirmąjį kartą įvertinus pirmąjį MP jame nurodytos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis); nepaaiškina, kodėl laiko, kad išlaidos faktiškai nebuvo patirtos; kodėl, anot Agentūros, pareiškėjo patirtos išlaidos yra nesusijusios su projektu ir remiama veikla.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad išlaidos buvo būtinos. Nors išlaidų būtinumo sąvoka teisės aktuose neapibrėžta, tačiau atsižvelgiant tiek į Priemonės, tiek į Programos paskirtį ir tikslus, būtinomis išlaidomis turėtų būti laikomos tos išlaidos, kurios yra reikalingos tam, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas ir pasiekti nustatyti tikslai. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausanti miško valda yra gausiai lankoma lankytojų, tai kelia realią grėsmę jautriai miško ekosistemai, todėl jis nusprendė nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje sukurti visuomenei skirtą nemokamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis, suderinant gamtos apsaugos ir visuomenės interesus, be žalos kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Pareiškėjas, siekdamas pritraukti minėtus miško lankytojus naudotis būtent Priemonės pagalba sukurtu parku ir tokiu būdu apsaugoti gamtą nuo neigiamo poveikio, atliko pirmajame ir antrajame MP nurodytas investicijas tam, kad būtų įgyvendintas projektas, įrengė atitinkamus objektus. Projekto sėkmingo įgyvendinimo pradžią patvirtina pirmojo MP patenkinimas. Be to, Agentūros užsakymu atliktos Ekspertizės metu nustatyta, jog buvo atlikti realūs darbai, kurie ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Projektas įgyvendinamas sėkmingai, Programos tikslai yra pasiekiami, todėl išlaidos turi būti laikomos būtinomis. Pareiškėjo išlaidos buvo faktiškai patirtos, pirkimai buvo atlikti tinkamai, vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis. Agentūra nenustatė ir nenurodė jokių Pirkimo taisyklių reikalavimų pažeidimų dėl visų pareiškėjo įrengtų objektų. Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos pareiškėjo yra faktiškai patirtos ir pagrįstos sąskaitomis-faktūromis, kurios buvo pateiktos Agentūrai. Pareiškėjo išlaidos neabejotinai susijusios su Priemonėje, Programoje, 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nurodytomis pelno nesiekiančiomis investicijomis miškuose. Pareiškėjas laikėsi Paraiškoje nurodyto projekto, nekeitė išlaidų, kurios patvirtinus Paraišką buvo pripažintos tinkamomis.

7. Pareiškėjas dėl Agentūros teisių ir pareigų skiriant sankciją nurodė, kad Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte įtvirtinta sankcija negali būti aiškinama taip, kad vien pareiškėjo išlaidų objektyvi neatitiktis rinkos kainai, nustatytai ekspertinio tyrimo metu, lemia galimybę Agentūrai nuspręsti išmokėti pareiškėjui tik tą sumą, kuri atitinka rinkos vertės išlaidas. Agentūros išvada, kad pareiškėjo patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės, turi būti visais atvejais pagrįsta konkrečių pareiškėjo kaltai padarytų pažeidimų konstatavimu, o ne vien rinkos kainų tyrimu. Administravimo taisyklių 117 punkte nurodyta, jog 8 skyriaus III skirsnyje nustatytos sankcijos (t. y. paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas) paramos gavėjui taikomos, jeigu nustatoma, kad paramos gavėjas sąmoningai pateikė klaidingą informaciją. Agentūra sprendime nenurodė jokių pareiškėjo atliktų kaltų veiksmų. Remiantis teismų praktika, ekspertinio tyrimo ataskaita pripažįstama tik tarpiniu procedūros aktu, kuris yra pagrindas Agentūrai priimti baigiamąjį aktą, t. y. sprendimą dėl paramos išmokėjimo, sumažinimo ar neskyrimo. Ekspertizės rezultatai galėtų būti tik papildomas duomenų šaltinis priimant sprendimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl mažinamos mokėtinos paramos sumos bei susigrąžinamos išmokėtos paramos dalies grindžiamas vien tik atliktos Ekspertizės kvestionuotinais rezultatais. Pareiškėjas net nebuvo supažindintas su Ekspertizės metu taikytais metodais ar su ją atlikusio subjekto kvalifikaciją patvirtinančia informacija.

8. Akcentavo, kad Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjo padarytus pažeidimus, priešingu atveju, tie pažeidimai laikytini menamais. Skiriant sankciją (šiuo atveju skiriamos paramos sumažinimą ir išmokėtos dalies susigrąžinimą) turėjo būti nustatyta pareiškėjo kaltė, o vien tariama ir nepagrįsta investicijų neatitiktis rinkos kainai negali būti pagrindu taikyti sankciją.

9. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime 1 Agentūra nurodė, jog pareiškėjas turėjo pateikti antrąjį MP iki 2015 m. birželio 26 d., o pateikė 2015 m. birželio 30 d., t. y. pavėlavo 2 darbo dienas, todėl jam pagal antrąjį MP nekompensuota 123,98 Eur suma. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas; jeigu teisė būtų tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui, formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Taigi, sprendžiant ginčus turi būti siekiama, kad sprendimas konkretaus ginčo atžvilgiu būtų teisingas, o ne formalus. Šis nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis ir nesukeliantis jokių neigiamų padarinių. Pareiškėjui sankcija skirta remiantis vien tik formaliais kriterijais, neatsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, taigi paskirta neteisėtai.

10. Pareiškėjas teigė, kad jeigu viešojo administravimo subjektas priimtame sprendime faktinių aplinkybių nesusieja su taikomomis teisės normomis, nėra aišku, kaip pasireiškė vienos ar kitos sprendime nurodytos normos pažeidimas; taikant sankciją nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas, sprendime pateiktos teisės normos gali būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė Agentūros apsisprendimą nesuteikti dalies prašomos paramos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriame nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių (-ės) aktuose (-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių (-ės) aktuose (-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju Sprendime 1 ir Sprendime 2 nurodomos skirtingos Įgyvendinimo taisyklių, Pirkimo taisyklių ir Administravimo taisyklių normos, tačiau nepasisakoma, kaip nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Be to, Agentūra remiasi abstrakčiomis ir vertinamojo pobūdžio normomis, kurios pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, yra neaiškios.

11. Sprendime 1 ir Sprendime 2 Agentūra savo argumentus, jog mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos nėra būtinos, iš esmės grindžia tuo, kad prašoma parama nėra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (Paraiškos XII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punktas) bei tuo, kad pareiškėjo įsigytų prekių ir atliktų darbų (Paraiškoje nurodytų išlaidų) kaina nepagrįstai didelė (Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas), tačiau Sprendimuose 1 ir 2 nenurodyta, kaip šios normos turėtų būti suprantamos ir vertinamos, kaip jos taikomos, atsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes. Be to, iš minėtų sprendimų turinio lieka neaišku, kaip turėtų būti suprantamos „mažiausios projektui įgyvendinti reikalingos sumos“ ir „nepagrįstai didelės kainos“ sąvokos, taip pat kokias išlaidas Agentūra laiko „būtinomis“. Nurodytų sąvokų turinio interpretavimas yra itin svarbus šiuo atveju, nes nuo jų vertinimo tinkamumo priklauso, ar yra pagrindas skirti Administravimo taisyklėse nustatytą sankciją, t. y. paramos sumažinimą, tačiau Agentūra nepateikia šių sąvokų apibrėžimo ir paaiškinimo. Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pabaigoje Agentūra išvardija ir nurodo keliolika teisės normų, kuriomis vadovaujantis tariamai buvo priimti sprendimai. Kai kurios iš normų apskritai nebuvo paminėtos ir (ar) nurodytos sprendimų motyvuojamoje dalyje, nepateikta jokių papildomų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis šios normos taikomos. Tokie veiksmai pažeidžia Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą veikti aiškiai ir nedviprasmiškai. Teisės aktų reikalavimų neatitinkantis individualus administracinis aktas gali užkirsti galimybę asmeniui ginti savo pažeistas teises bei suvokti, kokiu teisiniu pagrindu jam skiriama sankcija.

12. Atsakovas Agentūra atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą su jais nesutiko ir prašė juos atmesti.

13. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas pagal Paramos sutartį 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė NMA pirmąjį MP, o 2015 m. birželio 30 d – antrąjį MP. Pareiškėjui pagal pirmąjį MP 2015 m. balandžio 21 d. išmokėta 72 593,26 Eur paramos suma. Agentūra, tikrindama antrąjį MP, 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. BRK-8966 (12.4) informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimo procedūras. Nustačiusi pažeidimus, susijusius su pareiškėjo Projektu, 2015 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. BRK-9586 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Ministerijai apie padarytus pažeidimus, įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti 44 252,84 Eur sankciją: pagal antrąjį MP 12 800,97 Eur sumažinti išmokamą paramos sumą, susigrąžinti 31 451,87 Eur paramos dalį, išmokėtą pagal pirmąjį MP. Ministerijos 2015 m. gruodžio 2 d. pranešime Nr. 2D-5645 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ Agentūra informuota apie pritarimą taikyti minėtą 44 252,84 Eur sankciją.

14. Nurodė, kad vertindama antrąjį MP ir tikrindama jame pateiktos informacijos teisingumą bei nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu išnagrinėti Projekto pirkimo dokumentai ir nustatyta, kad nurodytos investicijos viršija rinkos kainą. NMA 2015 m. rugsėjo 17 d. gauta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 60, remiantis jos rezultatais nustatyta, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma pripažinta 49 032,06 Eur be PVM. Agentūra 2015 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, pateikė jam 2015 m. rugsėjo 17 d. ekspertinės konsultavimo ataskaitos Nr. 60 konstatuojamąją dalį, paprašė per 5 darbo dienas pateikti papildomą informaciją (paaiškinimus) dėl nustatytų neatitikimų. Pareiškėjui suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus, tačiau atsakymo iš pareiškėjo negavo, todėl 2015 m. rugsėjo 29 d. papildomai kreipėsi į jį, prašydama pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų kainų, kurios įsigijimo momentu viršijo vidutinę tų investicijų rinkos vertę. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. informavo, kad Agentūros paklausimą gavo, tačiau papildomų paaiškinimų per nustatytą terminą nepateikė. Agentūra savo paklausimuose nurodė, kad negavus papildomos informacijos, paaiškinimų iš pareiškėjo, antrasis (dėl pirmojo MP priimtas Sprendimas 1) MP bus vertinamas pagal turimus dokumentus. Agentūra aktyviai bendravo su pareiškėju, jam buvo sudarytos visos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, tačiau nors pareiškėjas galėjo ir turėjo pakankamai laiko tai padaryti, to nepadarė. Agentūra suteikė ir nurodė pareiškėjui terminą (kurį papildomai pratęsė) papildomiems dokumentams / paaiškinimams pateikti, tačiau pareiškėjas tuo nepasinaudojo.

15. Agentūra dėl netinkamų finansuoti išlaidų nurodė, kad siekiant nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei buvo atlikta užsakomoji kainų nustatymo ekspertizė. Prieš darant Ekspertizę Projekto įgyvendinimo vietoje atlikta patikra vietoje. Patikros metu faktiškai išmatuoti atlikti statybos rangos darbai ir medžiagos, pagal gautus duomenis sudaromos sąmatos ir nustatoma statybų skaičiuojamoji kaina. Statybos rangos būdu sukuriamų rekreacinių objektų skaičiuojamoji kaina yra įvertinama, remiantis projekto vykdytojo statybos rangos (paslaugų) sutarties sudarymo metu galiojusiomis Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos) (jos registruojamos aplinkos ministro pavedimu (2006 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. D1-492), rengiamos vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytais principais), kurios yra norminio pobūdžio. Rekomendacijos registruojamos ir skelbiamos, vadovaujantis VĮ „Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras“ (SPSC) direktoriaus 2006 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. B-010 patvirtinta Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarka. Rekomendacijose detalizuojamas kiekvienam darbui numatytas medžiagų, mechanizmų ir žmogaus darbo valandų kiekis, numatoma darbų sudėtis. Rekomendacijos atnaujinamos kas pusmetį ir sudaromos remiantis rinkoje esančiais medžiagų, darbų ir mechanizmų darbinių valandų vidurkiais.

16. Pažymėjo, kad pagal Priemonę įgyvendinamame projekte buvo numatoma investuoti į statybos rangos darbus, siekiant nustatyti atliktų statybos rangos darbų kainą, buvo nuvykta į projekto vykdymo vietą ir nustatytas faktiškai sunaudotas medžiagų, darbų ir mechanizmų kiekis, reikalingas konkretiems rekreaciniams objektams sukurti. Projekto įgyvendinimo metu galiojo 2015 m. kovo mėn. Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai, patvirtinti 2015 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. B-15-004 (toliau – ir Sistela), kurių pagrindu buvo sudarytos lokalinės sąmatos ir nustatyta investicijų vidutinė rinkos kaina. Ekspertas kartu su atestuotu rangos darbų specialistu įvertino nurodytų rangos darbų rinkos kainą ir nustatė, kad mokėjimo prašymuose deklaruota investicijų išlaidų vertė viršija vidutinę rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą buvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbų ir medžiagų kiekiai.

17. Atsakovas nurodė, kad iš Administravimo taisyklių 3 punkte įtvirtinto apibrėžimo matyti, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, nustačius šias kumuliatyvias sąlygas: faktiškai padarytos išlaidos; projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paramos sutarties 4 punkte nustatyti reikalavimai pareiškėjo investicijoms, kurios gali būti kompensuojamos išmokant paramos lėšas. Paramos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad investicijos turi būti būtinos Projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principus, todėl pareiškėjas turėjo stengtis, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Pareiškėjo patvirtinimas, kad prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma ir Paramos sutarties nuostatos, kuriose nurodoma, kad finansuojamos tik tos išlaidos, kurios atitinka sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principus, suponuoja pareiškėjo pareigą, prieš vykdant pirkimus, atlikti išankstinę rinkos analizę, nes iš esmės tik tokiu būdu yra galimybė nustatyti mažiausią projektui reikalingą sumą, o vėliau įvertinti, ar apklausiamų tiekėjų siūlomos kainos yra ekonomiškai pagrįstos ir nėra neprotingai didelės. Pareiškėjo diskrecija, pasirenkant apklausiamus tiekėjus ir vėliau sudarant sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, nėra absoliuti, ji yra ribojama rinkos kainų nulemto kainų pagrįstumo, sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principų. Duomenų apie atliktą rinkos analizę pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui nepateikė.

18. Remiantis Paramos sutarties 4.6 punktu, kompensuojamos išlaidos privalo būti pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais. Pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti, taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principais. Taigi, gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

19. Agentūra dėl Ekspertizės pagrįstumo ir patikimumo nurodė, kad pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė UAB „Civitta“, kurios paslaugos įsigytos pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Tiekėjų paskiriami ekspertai turi turėti: aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, galiojantį kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos vadovų pareigas, ne mažesnę kaip 5 m. statybos ar rekonstravimo darbų patirtį, iš jų bent 3 m. vadovavimo statybos ar rekonstravimo darbams patirtį. Agentūra 2015 m. rugsėjo 22 d. el. laišku informavo pareiškėją apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra skundžiamus sprendimus priėmė 2016 m. sausio 15 d., o pareiškėjas pirmą kartą apie atliktą Ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas buvo informuotas dar 2015 m. rugsėjo 22 d., jis turėjo pakankamai laiko pateikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų, tačiau naujų aplinkybių, paneigiančių Agentūros nustatytus faktus, nepateikė. Eksperto konsultacijos buvo reikalingos nustatant, ar atliktų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas nagrinėtos pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos. Agentūros užsakytos Ekspertizės (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 60) skaičiavimus pagal Sistela programą atliko pasitelktas ekspertas – teismo ekspertas D. K., kuris yra kvalifikuotas savo srities profesionalas, atitinka keliamus reikalavimus, buvo pasirinktas laikantis atrankos kriterijų, todėl nėra pagrindo abejoti jo išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais ir skirti papildomai teismo ekspertizę. Pareiškėjo prašymas skirti teismo ekspertizę yra visiškai nepagrįstas, tokios ekspertizės skyrimas būtų perteklinis veiksmas bei neekonomiškas ginčo nagrinėjimui.

20. Pažymėjo, kad skulptūrų kainos nustatymui netaikoma Sistela programa, todėl buvo atlikta apklausa ir apklausos pagrindu parengta apklausos darbų pažyma. Be to, UAB „Civitta“ konsultacijų su liaudies meistrais metu nustatyta, kad skulptūrų kaina priklauso nuo skulptūrai sukurti panaudoto medžiagų (šiuo atveju ąžuolo medienos) kiekio, įdėto laiko, todėl praktikoje skulptūrų kaina priklauso nuo medienos ilginio metro kainos, kaip nurodyta apklausos pažymoje. UAB „Civitta“ atliktos apklausos metu laikyta, kad skulptūros pagamintos iš ąžuolo medienos, kad įrengiamų skulptūrų skersmuo gali sudaryti nuo 0,4 m iki 0,7 m (didesnio skersmens ąžuolo mediena ženkliai padidina žaliavinės medžiagos kainą), pagamintos liaudies meistro dirbtuvėje, pritaikytos laikyti lauko sąlygomis. Rinkos kaina dėl skulptūrų buvo skaičiuojama vadovaujantis palyginamuoju metodu.

21. Agentūra, siekdama įrodyti, jog pareiškėjo deklaruotos išlaidos, įrengiant medines skulptūras, buvo sumažintos pagrįstai, kreipėsi į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendriją. Ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, o labiau liaudies meno išraiška, jų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių skulptūrų pardavimo kainas rinkoje dėl skulptūrų. Tautodailininkų sąjunga rengia regionines, respublikines, konkursines parodas, plenerus, kuriuose tautodailininkų kūriniai paprastai vertinami pagal jų tradiciškumą ir nacionalinį pripažinimą ir atrenkami respublikinėms, tarptautinėms parodoms ir premijoms gauti, nes tokie tautodailininkų kūriniai turi didelę meninę ir išliekamąją vertę. Specialioji meno institucija nurodė, jog pareiškėjo drožiniai, pateikti nuotraukose, tautodailės ir tradicinės liaudies skulptūros požiūriu yra menkos meninės vertės, stokoja techninio ir technologinio profesionalumo, todėl vertintini kaip mėgėjiška saviraiška. Tautodailininkų sąjunga nurodė, kad sunku įžvelgti darbų, pateiktų nuotraukose, meninę ir išliekamąją vertę, todėl tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Taigi, sprendžiant ginčą dėl investicijų kainos pagrįstumo, pareiškėjo įrengtos medinės skulptūros negalėtų būti vertinamos kaip profesionalūs meno kūriniai, kurių kainos nebūtų galima objektyviai apskaičiuoti, todėl UAB „Civitta“ nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina turėtų būti laikoma apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2017 m. vasario 14 d. pateiktas paaiškinimas pagrindžia UAB „Civitta“ skulptūrų kainai nustatyti naudotą skaičiavimo metodą, kartu patvirtina, kad NMA sprendimai teisėti ir pagrįsti. Be to, teismų praktikoje pripažinta, kad Tautodailininkų sąjunga yra kompetentinga teikti nuomonę panašaus pobūdžio bylose dėl skulptūrų ir jų kainos nustatymo metodo.

22. Dėl pavėluotai pateikto antrojo MP Agentūra nurodė, kad pagal Paramos sutarties 6.2 punktą pareiškėjas turėjo pateikti antrąjį MP iki 2015 m. birželio 26 d., tačiau faktiškai jį pateikė 2015 m. birželio 30 d., t. y. pavėlavo 2 darbo dienas. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 87 punktą paramos gavėjui teikiant mokėjimo prašymą pavėluotai, būtina Agentūrai nurodyti vėlavimo priežastis, ir pateikti jų patvirtinimo dokumentus, o Agentūrai nustačius, kad mokėjimo prašymas pateiktas pavėluotai dėl svarbių priežasčių, paramos gavėjui sankcijos netaikomos, tačiau pareiškėjas, teikdamas antrąjį MP, vėlavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 82 punktą ir Administravimo taisyklių 108 punktą mokėjimo prašymas su priedais ir (arba) papildomi dokumentai turi būti pateikti laiku (per paramos sutartyje nustatytus terminus). Pareiškėjas neneigia, jog antrąjį MP pateikti pavėlavo, tačiau svarių argumentų, kodėl dėl šio pažeidimo jam neturėtų būti taikoma sankcija, nepateikė, todėl vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 85, 87 punktais ir Administravimo taisyklių 197.1.3 punktu taikoma 0,5 proc. sankcija už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (0,5 proc. × 2 d. d. = 1 proc.), o patikslinto skundo argumentas, jog vėlavimas pateikti antrąjį MP yra mažareikšmis yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

23. Atsakovas akcentavo, kad Sprendime 1 ir Sprendime 2 pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos, nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos ir pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas, sprendimų pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė, sprendimai pagrįsti objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas sprendimuose yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčių asmenų, patvirtinti antspaudu, taigi, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 liepos 30 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, pagal Paraišką: bendra Projekto vertė – 111 110,98 Eur (383 644 Lt), prašoma paramos suma – 100 000,00 Eur (345 280 Lt), Projekto planuojama pradžia – 2012 m. spalio 1 d., planuojama pabaiga – 2014 m. liepos 1 d., planuojami 3 Projekto įgyvendinimo etapai, pirmajame investicijų vertė – 14 175,16 Eur (48 944,00 Lt), antrojo – 52 623,96 Eur (181 700 Lt), trečiojo – 44 311,86 Eur (153 000 Lt). Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, be kita ko, kad: yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis (1 punktas), prašoma parama yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (6 punktas), įgaliotai institucijai pareikalavus, įsipareigoja grąžinti gautą paramą, jeigu Projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta, ir nebuvo tinkamai įforminti pakeitimai arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės (21 punktas).

26. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakyme Agentūrai nurodė, kad Projektą įsipareigoja įgyvendinti iki 2015 m. birželio 30 d., kad sutinka įgyvendinti Projektą, panaudojant Eur 97 668,56 (337 230 Lt) galimą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansavimą. Agentūra ir pareiškėjas 2014 m. gruodžio 23 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KV-12-1-011442-PR001, pagal kurią: pareiškėjui pagal teisės aktuose ir šioje sutartyje nustatytą tvarką ir sąlygas kompensuojama iki 337 230 Lt, t. y. iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 269 784 Lt, t. y. iki 80 proc. paramos sumos;

Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 67 446 Lt, t. y. 20 proc. Paramos sumos; paramos gavėjo lėšos – 37 470 Lt) (3 punktas); išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos, kurios yra, be kita ko: tiesiogiai susijusios su Projekto įgyvendinimu (4.1 punktas), būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principus (4.2 punktas), laikomos tinkamomis finansuoti ir numatytos Paraiškoje ir verslo plane (Projekto prašyme / miškotvarkos projekte) (4.3 punktas), padarytos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, faktiškai patirtos, įtrauktos į paramos gavėjo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos atitinkamais išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų originalais ar nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (4.6 punktas); parama skiriama, jeigu paramos gavėjas:

įvykdys Projektą iki 2015 m. birželio 26 d. (5.1 punktas), Projektą vykdys be nukrypimų (5.2 punktas), šioje sutartyje nustatytu terminu ir tvarka pateiks NMA mokėjimo prašymus ir kitus reikalingus dokumentus (5.3 punktas), prekes, paslaugas ar darbus, kuriems teikiama parama, įsigis, laikydamasis šioje sutartyje nurodytų teisės aktų nuostatų (5.4 punktas); įvykdys kitus įsipareigojimus (5.5 punktas); pirmasis MP turi būti pateiktas iki 2015 m. sausio 12 d. (6.1 punktas), antrasis MP – iki 2015 m. birželio 26 d. (6.2 punktas); jeigu mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos negali būti kompensuojamos dėl tam tikrų priežasčių, nurodytų sutartyje, atitinkama išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją (10 punktas); paramos gavėjas, be kita ko, privalo gavęs sprendimą dėl paramos neskyrimo, paramos sumažinimo, Paramos sutarties nutraukimo ir (arba) reikalavimo grąžinti pramos lėšas ar jų dalį, per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus (17.6 punktas)

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė Agentūrai pirmąjį MP ir papildomus dokumentus bei prašė išmokėti 72 593,26 Eur (250 650 Lt) paramos sumą, mokėjimo prašymo V skyriuje pasirašytinai patvirtino, kad prašyme ir jo prieduose pateikta informacija yra teisinga, jog yra susipažinęs su prisiimtais įsipareigojimais ir siektinų Projekto rezultatų ir rodiklių įgyvendinimu. Agentūra pareiškėjui pagal pirmąjį MP 2015 m. balandžio 21 d. pervedė į banko sąskaitą 72 493,25 Eur išmoką.

28. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. pateikė antrąjį MP ir papildomus dokumentus bei prašė išmokėti 25 805,14 Eur paramos, mokėjimo prašymo V skyriuje pasirašytinai patvirtino, be kita ko, kad prašyme ir jo prieduose pateikta informacija yra teisinga, kad yra susipažinęs su prisiimtais įsipareigojimais ir siektinų Projekto rezultatų ir rodiklių įgyvendinimu. Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atlikus išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri buvo reikalinga, nustatant, ar pareiškėjo atliktų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną, 2015 m. rugsėjo 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 60 pateiktos išvados, kad investicijų vertės pagal pirmąjį MP ir antrąjį MP viršijo rinkos kainas: rekreacinių pažintinių takų (700 kv. m) įrengimo investicijų išlaidų vertė rinkos kainą viršijo 14 652,10 Eur, lauko tualetų (3 vnt.) – 2 053,44 Eur, pavėsinių (4 vnt. po 25 kv. m) – 403,60 Eur, apžvalgos aikštelių (2 vnt.) – 6 264,60 Eur, transporto priemonių aikštelės su žvyro danga (250 kv. m) – 2 688,30 Eur, užtvarų (6 vnt.) – 1 095,72 Eur, informacinio stendo – 49,17 Eur, persirengimo kabinų (2 vnt.) – 216,48 Eur, rodyklių (16 vnt.) – 3 455,92 Eur, kūdros (300 kv. m) – 142,58 Eur, stacionaraus žemėlapio – 52,62 Eur, šiukšlių dėžių ir konteinerių (12 vnt.) – 303,72 Eur, lieptų (1 vnt. 35 kv. m, 2 vnt. po 10 kv. m) – 2 108,55 Eur, laužaviečių (6 vnt.) – 1 459,72 Eur, skulptūrų (13 vnt.) – 9 224,40 Eur, medinių atrakcionų (5 vnt.) – 2 844,30 Eur, stalų (6 vnt.) – 667,72 Eur, suolų (17 vnt.) – 1 349,12 Eur. Pareiškėjas su ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 60 pateiktomis išvadomis supažindintas Agentūros 2015 m. rugsėjo 22 d. elektroniniame laiške.

29. Agentūra 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. BRK-8966(12.4) informavo pareiškėją, kad: vertinant pareiškėjo antrąjį MP kilo įtarimų, jog įgyvendindamas projektą, jis galėjo pažeisti Paramos sutarties sąlygas; Agentūra, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimo procedūras; sustabdytas pateikto mokėjimo prašymo nagrinėjimas, kol bus ištirta, ar įtarimai dėl pažeidimo yra pagrįsti, ir (arba) priimtas sprendimas dėl sankcijų taikymo. Pareiškėjo Projekto pažeidimo tyrimo 2015 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. PTI-187 konstatuota: pareiškėjo su pirmuoju MP ir antruoju MP deklaruotų įsigytų investicijų rinkos vertė įsigijimo momentu viršijo vidutinę tokių investicijų rinkos vertę, pažeisti:

Administravimo taisyklių 3 punkto apibrėžimas dėl tinkamų finansuoti išlaidų, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.1 punktai, Paramos sutarties 4.2 punktas, Paraiškos XII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkto reikalavimas, už nustatytą pažeidimą pareiškėjui taikoma paramos sumažinimo sankcija, t. y. parama sumažinama reikalavimų neatitinkančių išlaidų suma – 44 128,85 Eur. Pareiškėjas pavėluotai pateikė antrąjį MP, pažeisti: Administravimo taisyklių 108 punkto reikalavimas, Įgyvendinimo taisyklių 78, 82 punktuose nustatyti reikalavimai, Paramos sutarties 6.2 punkto reikalavimas, už nustatytą pažeidimą pareiškėjui taikytina 123,98 Eur paramos sumažinimo sankcija.

Siūloma priimti sprendimą registruoti pažeidimą, susijusį su pareiškėjo įgyvendinamu Projektu ir priimti sprendimą paramos gavėjui taikyti sankciją: paramos dalies susigrąžinimo sankciją pagal pirmąjį MP, susigrąžinant paramos sumą, viršijančią Ekspertizės išvadoje Nr. 60 nurodytą sumą (už rekreacinius pažintinius takus, lauko tualetus, pavėsines, apžvalgos aikšteles, transporto priemonių aikšteles su žvyro danga, užtvarus, informacinį stendą, persirengimo kabinas, rodykles, kūdros įrengimą, stacionarų žemėlapį, šiukšlių dėžes ir konteinerius, lieptus, laužavietes), t. y. susigrąžinti 31 451,87 Eur išmokėtą paramos sumą (34 946,52 Eur netinkamą finansuoti sumą padaugintą iš paramos intensyvumo (90 proc.)); paramos sumažinimo sankciją pagal antrąjį MP, sumažinant paramos sumą, viršijančią Ekspertizės išvadoje Nr. 60 nurodytą sumą (už skulptūras, medinius atrakcionus, stalus, suolus) ir pavėluotai pateiktą antrąjį MP, t y. sumažinti paramos sumą 12 800,97 Eur (14 085,54 Eur netinkamą finansuoti sumą padaugintą iš paramos intensyvumo (90 proc.), bei pridėjus 123,98 Eur sumą už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą).

30. Teismas nurodė, kad Agentūra 2015 m lapkričio 11 d. rašte Nr. BRK-9586 (toliau – ir Raštas) Ministerijai nurodė, jog siūlo pareiškėjui taikyti sankciją: 31 451,87 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankciją pagal pirmąjį MP ir 12 800,97 Eur paramos dalies sumažinimo sankciją pagal antrąjį MP, su raštu pateikė su pareiškėjo Projektu susijusius dokumentus. Ministerija su 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2D-5645(3.23) pateikė Agentūrai Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 27 d. protokolo Nr. 8D-354 (5.50) 3 priedą – pažymą dėl siūlymo Komisijai, kurioje pasiūlyta pritarti NMA Rašte pateiktam siūlymui dėl sankcijos taikymo pareiškėjui. Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 4.2, 6.2 punktais, Administravimo taisyklių 3, 5.9, 5.10, 108, 197.1.3, 197.1.8, 253.13 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 82, 83, 87, 110, 111.2, 111.4, 113.6, 113.10 punktais, 2016 m. sausio 15 d. sprendime Nr. BRK-268 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ informavo pareiškėją, kad įvertinus antrąjį MP nustatyta, jog tinkamos kompensuoti yra 12 274,33 Eur išlaidos, todėl būtent tokia parama skiriama, vietoje prašytos 25 805,14 Eur paramos. Sprendime 1 nurodyta, kad Paramos sutarties 4 punkte nustatyta, jog išmokant paramos lėšas paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurio yra būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principus. Paraiškos pareiškėjo deklaracijoje pareiškėjas patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (6 punktas). Taigi, gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Įvertinus antrąjį MP nustatyta, kad investicijos į skulptūrų (13 vnt.), medinių atrakcionų (5 vnt.), stalų (6 vnt.) ir suolų (17 vnt.) įrengimo darbai viršija atitinkamas rinkos kainas.

31. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 3, 5.9, 5.10, 197.1.3, 197.1.8, 197.3.1, 197.3.14, 197.3.15, 253.13 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 113.6, 113.10 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 patvirtintų Grąžintinių lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, 2016 m. sausio 15 d. sprendime Nr. SKP-7 „Dėl V. Z. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ informavo pareiškėją, kad įvertinus pirmąjį MP, iš pareiškėjui pagal pirmąjį MP išmokėtos 72 593,26 Eur paramos susigrąžinama 31 451,87 Eur paramos suma, nes atlikus Ekspertizę pateiktos išvados, jog pirmajame MP nurodytų investicijų įrengimo darbai (rekreacinių pažintinių takų (700 kv. m), lauko tualetų (3 vnt.), pavėsinių (4 vnt. po 25 kv. m), apžvalgos aikštelių (2 vnt.), transporto priemonių aikštelės su žvyro danga, užtvarų (6 vnt.), informacinio stendo, persirengimo kabinų (2 vnt.), rodyklių (16 vnt.), kūdros (300 kv. m), stacionaraus žemėlapio, šiukšlių dėžių ir konteinerių (12 vnt.), lieptų (1 vnt. 35 kv. m, 2 vnt. po 10 kv. m), laužaviečių (6 vnt.) viršijo rinkos kainas atitinkamais Ekspertizės ataskaitoje (ir Sprendime 2) nurodytais dydžiais.

32. Teismas rėmėsi Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtinta Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

33. Apibendrinęs aktualų teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, teismas nurodė, kad Agentūrai teisės aktais yra suteikti įgaliojimai, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes bei remiantis jų rezultatais priimti sprendimus dėl paramos (ne)skyrimo. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus. Pažymėjo, jog vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto duota išvada, atlikus teismo paskirtą ekspertizę.

34. Teismas sprendė, kad šioje byloje privalo būti vertinami tiek UAB „Civitta“, tiek eksperto L. U. ekspertiniai vertinimai, padarant išvadą, ar atsakovas buvo teisus, vertindamas, jog pareiškėjas nepagrįstai padidino pirkimo kainas.

35. Teismas nurodė, kad UAB „Civitta“ parengė ir Agentūrai pateikė 2015 m. rugsėjo 17 d. Ataskaitą, kurioje suteikta ekspertinė konsultacija, kad:

1) rekreacinių pažintinių takų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 10 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 14 652,10 Eur;

2) lauko tualetų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 2 053,44 Eur;

3) pavėsinių įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 10 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 403,60 Eur;

4) apžvalgos aikštelių įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 10 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 6 264,60 Eur;

5) transporto priemonių aikštelės su žvyro danga įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 2 688,360 Eur;

6) užtvarų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 1 095,72 Eur;

7) informacinio stendo įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 49,17 Eur;

8) persirengimo kabinų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 216,48 Eur;

9) rodyklių įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 3 455,92 Eur;

10) kūdros įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 142,58 Eur;

11) stacionaraus žemėlapio įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 52,62 Eur; 12) šiukšlių dėžių ir konteinerių įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 303,72 Eur;

13) lieptų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 2 108,55 Eur;

14) laužaviečių įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 1 459,72 Eur;

15) skulptūrų investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2015 m. birželio 12 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 9 224,40 Eur;

16) medinių atrakcionų įrengimo išlaidų vertė, nurodyta 2015 m. birželio 17 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 2 844,30 Eur;

17) stalų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2015 m. birželio 17 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 667,72 Eur;

18) suolų įrengimo investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2015 m. birželio 17 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 1 349,12 Eur.

36. Tuo tarpu L. U. atliktame Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad rinkos kaina yra 26 591,11 Eur be PVM mažesnė negu pareiškėjo mokėjimų prašymuose nurodyta investicijų vertė.

37. Teismas, įvertinęs bendrai tiek UAB „Civitta“ ataskaitą, tiek L. U. Teismo ekspertizės aktą, sprendė, kad abi ekspertizės atitinka tuo aspektu, jog pareiškėjas nepagrįstai padidino pirkimo kainas. Teismas pabrėžė, kad L. U. Teismo ekspertizės aktas nėra toks tikslus kaip UAB „Civitta“ ataskaita dėl šių priežasčių: Teismo ekspertizės aktas parengtas praėjus beveik penkeriems metams nuo aktualių Projekto veiksmų, todėl net pats ekspertas pažymėjo, kad tam tikros sumos gali būti tik retrospektyviai apskaičiuotos, todėl yra apytikslės (Akto 59 lapas); Teismo ekspertizės akte visur pabrėžiama, kad sumos yra be PVM (tai yra skirtumas iš karto žymiai mažesnis), bet pareiškėjas, vykdydamas projektą, turėjo pats prisiimti riziką ir imti domėn, kad rangovai už atliktus darbus ims teisės aktuose numatytus mokesčius; Teismo ekspertizės akte nėra vertinta skulptūrų investicijų vertė. Taigi UAB „Civitta“ ataskaitos nėra pagrindo laikyti nepagrįsta, o ja, teismo vertinimu, kaip tikslesne, šioje byloje ir yra pagrindas vadovautis bei, atitinkamai, nesivadovauti L. U. teismo ekspertizės aktu.

38. Teismas pažymėjo, kad Agentūra siekdama įrodyti, jog pareiškėjo deklaruotos išlaidos, įrengiant medines skulptūras, buvo sumažintos pagrįstai, kreipėsi į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendriją. Teismas sutiko, kad ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, o labiau liaudies meno išraiška, jų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių skulptūrų pardavimo kainas rinkoje dėl skulptūrų. Atkreipė dėmesį, kad Tautodailininkų sąjunga rengia regionines, respublikines, konkursines parodas, plenerus, kuriuose tautodailininkų kūriniai paprastai vertinami pagal jų tradiciškumą ir nacionalinį pripažinimą ir atrenkami respublikinėms, tarptautinėms parodoms ir premijoms gauti, nes tokie tautodailininkų kūriniai turi didelę meninę ir išliekamąją vertę. Specialioji meno institucija nurodė, jog pareiškėjo drožiniai, pateikti nuotraukose, tautodailės ir tradicinės liaudies skulptūros požiūriu yra menkos meninės vertės, stokoja techninio ir technologinio profesionalumo, todėl vertintini kaip mėgėjiška saviraiška. Tautodailininkų sąjunga nurodė, kad sunku įžvelgti darbų, pateiktų nuotraukose, meninę ir išliekamąją vertę, todėl tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Taigi, sprendžiant ginčą dėl investicijų kainos pagrįstumo, pareiškėjo įrengtos medinės skulptūros negalėtų būti vertinamos kaip profesionalūs meno kūriniai, kurių kainos nebūtų galima objektyviai apskaičiuoti, todėl UAB „Civitta“ nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina turėtų būti laikoma apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2017 m. vasario 14 d. pateiktas paaiškinimas pagrindžia UAB „Civitta“ skulptūrų kainai nustatyti naudotą skaičiavimo metodą. Be to teismų praktikoje pripažinta, kad Tautodailininkų sąjunga yra kompetentinga teikti nuomonę panašaus pobūdžio bylose dėl skulptūrų ir jų kainos nustatymo metodo.

39. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 111.2 punktu, paramos suma mažinama pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą. Tokiais atvejais paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, išskyrus šių taisyklių 89 punkte numatytą atvejį. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad konkretus paramos sumažinimo pagal Įgyvendinimo taisyklių 111.2 punkto normą dydis visų pirma priklauso nuo Agentūros nustatytos pareiškėjui pagal pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą mokėtinos paramos sumos, pagal kurią yra apskaičiuojama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną vertė. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad Agentūra pagrįstai apskaičiavo sankcijas, pareiškėjui skiriamos paramos suma pagrįstai sumažinta 123,98 Eur.

40. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Agentūros 2016 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. BRK-268 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ bei Agentūros 2016 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. SKP-7 „Dėl V. Z. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ teisėtumu bei pagrįstumu, todėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui sumažintos paramos dalį (12 800,97 Eur) pagal pareiškėjo pateiktą 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo prašymą taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti.

III. 41. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Panaikinti Agentūros 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BRK-268 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SKP-7 „Dėl V. Z. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas bei neatsižvelgiant į visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi ekspertizės atitinka tuo aspektu, jog pareiškėjas nepagrįstai padidino pirkimo kainas bei Teismo ekspertizės aktas nėra toks tikslus kaip UAB „Civitta“ ataskaita.

43. Pažymi, kad 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę tam, kad būtų nustatyta pareiškėjo atliktų investicijų vertė, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2018 nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi paskyrė pareiškėjo prašomą ekspertizę, t. y. ekspertizė paskirta praėjus beveik 2 metams nuo prašymo ją atlikti ir atlikta praėjus beveik penkiems metams nuo pareiškėjo investicijų atlikimo (projekto veiksmų) vien dėl to, kad nepagrįstai užsitęsė teisminiai procesai, susiję su teismo ekspertizės paskyrimu. Pareiškėjas šiems teisminiams procesams dėl teismo ekspertizės paskyrimo negalėjo daryti jokios įtakos. Taigi šiuo atveju pareiškėjui neigiamos pasekmės (teismo ekspertizės išvadų atmetimas) pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą kyla iš esmės tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-239-142/2017 nepagrįstai netenkino prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo. Tačiau tokia situacija yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi neigiamos pasekmės pareiškėjo atžvilgiu gali kilti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesilaiko tam tikrų teisės aktų reikalavimų, o ne todėl, kad teismas nagrinėdamas bylą priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju šios bylos teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio nutarta nesivadovauti Teismo ekspertizės išvadomis, yra nepagrįstas bei pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus.

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog Teismo ekspertizės išvados bus gautos praėjus 4 - 5 metų laikotarpiui nuo tada, kai buvo faktiškai atliktos ginčo investicijos, buvo aiški ir žinoma dar tuomet, kai pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 31 d. priėmė nutartį bei paskyrė teismo ekspertizę, kadangi jau tuomet buvo praėję apie 3 - 4 metus nuo investicijų atlikimo. Jeigu pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl praėjusio laikotarpio teismo ekspertizės skyrimas buvo netikslingas, nesuprantama, kodėl ekspertizė buvo paskirta.

45. Kita pirmosios instancijos teismo išskirta aplinkybė, su kurios vertinimu šiuo atveju nesutinka pareiškėjas, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pats teismo ekspertas pažymėjo, kad tam tikros sumos gali būti tik retrospektyviai apskaičiuotos, todėl yra apytikslės. Pareiškėjas pažymi, kad prašymą paskirti teismo ekspertizę pateikė dėl 17 atskirų investicijų grupių, t. y. dėl pavėsinių (4 vnt.), apžvalgos aikštelių (2 vnt.), rekreacinių pažintinių takų (700 kv. m), transporto priemonių stovėjimo aikštelės (250 kv. m), lauko tualetų (3 vnt.), užtvarų (6 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), rodyklių (16 vnt.), kūdros (300 kv. m), stacionaraus žemėlapio (1 vnt.), šiukšlių dėžių konteinerių (12 vnt.), lieptų (3 vnt.), laužaviečių (6 vnt.), medinių atrakcionų (5 vnt.), stalų (6 vnt.) ir suolų (17 vnt.). Tačiau tik vienintelės medinių atrakcionų (5 vnt.) grupės atveju teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad investicijų vertė gali būti nustatyta apytiksliai. Nei vienos kitos investicijų grupės atveju teismo ekspertas nenurodė, jog investicijų vertės nėra galimybių nustatyti ar, kad vertę galima nustatyti tik apytiksliai. Taigi pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, kadangi teismo ekspertui negalint tiksliai įvertinti vienos iš investicijų grupės, tai nedaro jokios įtakos kitoms investicijų grupėms (t. y. tai, kad teismas ekspertas pateikia apytikslę vertę dėl vienos iš investicijų grupės, nedaro teismo ekspertizės išvadų negaliojančių/netinkamų dėl kitų investicijų grupių).

46. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Teismo ekspertizės aktu, išvadą, jog medinių atrakcionų (5 vnt.) vertę esamuoju metu galima nustatyti tik apytiksliai, teismo ekspertas padarė remdamasis duomenimis iš interneto tinklalapių, kuriuose siūloma įsigyti medinius atrakcionus (ekspertizės akto 58 ir 59 psl.). Tačiau teismo ekspertas, padaręs teismo akcentuojamą išvadą, papildomai panaudojo kitą medinių atrakcionų (5 vnt.) vertės nustatymo būdą - atliko skaičiavimus ir sudarė lokalinę sąmatą, remdamasis 2014 m. spalio mėn. kainomis (analogišką būdą šios ir kitų investicijų vertei nustatyti naudojo ir UAB „Civitta“). Pagal šiuos papildomus skaičiavimus teismo ekspertas konkrečiai ir tiksliai nurodė, jog pareiškėjo įrengtų medinių atrakcionų (5 vnt.) vertė siekia 3 335 Eur. Būtent šią medinių atrakcionų (5 vnt.) vertę teismo ekspertas nurodė ir galutinėse ekspertizės akto išvadose. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju teismo ekspertas pareiškėjo investicijų vertę galėjo nustatyti tik apytiksliai. Priešingai, visų ekspertizės metu vertintų pareiškėjo investicijų (įskaitant ir medinius atrakcionus (5 vnt.)), vertės nustatytos tiksliai, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

47. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog teismo ekspertizės akte visur pabrėžiama, kad sumos yra be PVM (tai yra skirtumas iš karto žymiai mažesnis), bet pareiškėjas, vykdydamas projektą, turėjo pats prisiimti riziką ir imti domėn, kad rangovai už atliktus darbus ims teisės aktuose numatytus mokesčius. Šiuo atveju pareiškėjui nėra tiksliai suprantama, koks pirmosios instancijos teismo motyvo (priežasties) nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis turinys, t. y. neaišku, kokias konkrečias aplinkybes teismas šiuo atveju turi minty ir ką šios aplinkybės patvirtina ar paneigia. Pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad teismo ekspertizės akte pareiškėjo investicijų objektų vertės nurodomos be PVM, tai neatitinka teismo ekspertizės akto turinio. Teismo ekspertizės akte visų pareiškėjo investicijų objektų vertės nustatytos ir nurodytos PVM skaičiuojant medžiagoms ir mechanizmams ir PVM neskaičiuojant darbams. Iš Teismo ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertas vertindamas su PVM susijusius aspektus, juos taikė vienodai tiek pareiškėjo nurodytai investicijų kainai, tiek teismo ekspertizės metu nustatytoms pareiškėjo investicijų vertėms. Taigi šiuo atveju nėra jokios disproporcijos, kuri susidarytų dėl PVM taikymo / netaikymo, tarp pareiškėjo nurodytų investicijų kainų ir Teismo ekspertizės akte nurodytų investicijų verčių.

48. Pareiškėjas akcentuoja, kad ekspertizę atlikęs L. U. yra asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą bei turintis reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją tokio pobūdžio vertinimams (teismo ekspertizėms) atlikti. Jis buvo nuvykęs į projekto įgyvendinimo vietą, apžiūrėjo pareiškėjo investicijas, atliko jų matavimus bei kiekvienos investicijų grupės atveju pateikė detalius skaičiavimus. Tuo atveju, jeigu dėl PVM taikymo / netaikymo būtų susidarę didesni ar mažesni skirtumai tarp pareiškėjo nurodytos investicijų kainos ir teismo ekspertizės metu nustatytų investicijų verčių, ekspertas šias aplinkybes būtų aiškiai nurodęs ir išdėstęs ekspertizės akte. Tačiau to nepadarė, nes tokių aplinkybių nebuvo. Pirmosios instancijos teismas remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu, skundžiamame sprendime nurodo, jog skirtumas yra didesnis (nors, koks skirtumas ir tarp kokių sumų jis susidaro nenurodyta), tačiau nepateikia jokių aiškesnių ir detalesnių argumentų tokiai savo pozicijai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismui nepateikus šių motyvų, pareiškėjas net neturi galimybių pateikti išsamių ir visapusiškų nesutikimo su šia teismo pozicija argumentų. Teigia, kad tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

49. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodoma, jog viena iš priežasčių, kodėl teismas nusprendė nesivadovauti Teismo ekspertizės akto išvadomis, yra tai, jog Teismo ekspertizės akte nėra vertinta skulptūrų investicijų vertė. Pažymi, kad teikiant patikslintą skundą ir prašant šioje byloje skirti teismo ekspertizę, pareiškėjas neprašė skirti teismo ekspertizę skulptūrų (13 vnt.) vertei nustatyti (kadangi skulptūros yra kitokio pobūdžio objektai nei kitos investicijos (pvz., suolai, stalai ir t. t.)), todėl teismas teismo ekspertizės dėl įrengtų skulptūrų (13 vnt.) vertės nustatymo neskyrė. Pareiškėjas nesupranta, kokiu pagrindu remdamasis teismas nusprendė atmesti Teismo ekspertizės akto išvadas, jeigu skulptūros (13 vnt.) apskritai nebuvo šios Teismo ekspertizės objektu (t. y. jeigu skulptūros nebuvo teismo ekspertizės objektu, šių skulptūrų nevertinimas teismo ekspertizės metu negali būti laikomas teismo ekspertizės trūkumu). Aplinkybė, jog Teismo ekspertizės akte nėra pasisakyta dėl skulptūrų vertės, nedaro jokios įtakos Teismo ekspertizės akte nurodytų investicijų vertės teisingumui ir pagrįstumui, t. y. visų pareiškėjo investicijų, išskyrus skulptūras, vertės gali būti nustatytos pagal Teismo ekspertizės išvadas, o skulptūrų vertė nustatoma atskirai. Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Teismo ekspertizės aktu nesivadovaujama, kadangi jame nepateikiamas skulptūrų vertinimas, yra nepagrįsta.

50. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Teismo ekspertizės reikšmės, teigia, kad šiuo atveju tiek pagal UAB „Civitta“, tiek pagal Teismo ekspertizės aktą nustatyta, jog pareiškėjo atliktų investicijų vertė yra mažesnė nei pareiškėjas nurodė Agentūrai teikdamas mokėjimus prašymus, tačiau skirtumas tarp UAB „Civitta“ ir teismo ekspertizės metu nustatytos pareiškėjo investicijų vertės sudaro daugiau nei 13 000 Eur (t. y. UAB „Civitta“ nustatytas viršijimas sudaro 39 807,66 Eur (be skulptūrų), tuo tarpu teismo ekspertizės metu nustatytas viršijimas sudaro 26 591,11 Eur (be skulptūrų - skulptūros nebuvo teismo ekspertizės objektas)). Ši suma pareiškėjui turi didelę reikšmę, kadangi ginčo investicijos buvo atliktos pareiškėjo lėšomis. Taigi, nepaisant to, kad Teismo ekspertizės metu nustatyta, jog pareiškėjo investicijų vertė yra mažesnė nei nurodė Agentūra, Teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog Agentūra, remdamasi UAB „Civitta“ skaičiavimais, nepagrįstai daugiau nei 13 000 Eur sumažino pareiškėjui skirtiną paramos sumą. Nesant pakankamo teisinio pagrindo skirtina paramos suma negali būti sumažinta jokia dalimi. Tačiau, kaip matyti pagal Teismo ekspertizės išvadas, Agentūra pareiškėjui tenkančią paramos sumą iš dalies sumažino be pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagal kurį palikti galioti skundžiami Agentūros sprendimai, yra nepagrįstas.

51. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrengtos medinės skulptūros negalėtų būti vertinamos kaip profesionalūs meno kūriniai, kurių kainos nebūtų galima objektyviai apskaičiuoti, todėl UAB „Civitta“ nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina turėtų būti laikoma apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Pažymi, kad Sprendimas 1 dalyje dėl pareiškėjo įrengtų skulptūrų (13 vnt.), yra paremtas UAB „Civitta“ parengta ekspertinio konsultavimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) bei tiekėjų apklausos pažyma (toliau – ir Pažyma).

Agentūra tą pačią Pažymą (tiek pagal savo turinį, tiek pagal formą) naudoja ir kitų paramos gavėjų atžvilgiu, kurie teikė paraiškas paramai dėl medinių skulptūrų gauti. LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018, pasisakydamas konkrečiai dėl Pažymos, pažymėjo, kad UAB „Civitta“ parengtoje ataskaitoje nurodyta vienos skulptūros vidutinė rinkos kaina yra mažesnė nei nurodyta Pažymoje, šis skirtumas (neatitikimas) nėra paaiškintas jokiais byloje esančiais dokumentais, taip pat šio skirtumo (neatitikimo) pagrindo teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir Agentūra.

Teismo nuomone, įrengtų skulptūrų vidutinė rinkos kaina buvo nustatinėjama atmestinai ir pažeidžiant viešojo administravimo subjektų veiklai keliamus reikalavimus. Nustatyti prieštaravimai ir netikslumai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl paramos už pareiškėjo įrengtas skulptūras (14 vnt.) sumažinimo. LVAT kitoje administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018, kurioje pasisakyta dėl identiškos Pažymos, nurodė, jog įvertinusi byloje surinktus įrodymus, byloje nėra pateikta pakankamai įtikinamų duomenų bei kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatyta ginčo skulptūrų vertė rinkoje, o esantys įrodymai ir juose nurodyti duomenys yra fragmentiški ir prieštaringi. <...> skulptūrų rinkos kainą vertinti vien tik remiantis Pažymos ir ataskaitos duomenimis, kaip to prašo Agentūra, nėra pagrindo.

Pareiškėjo vertinimu, Ataskaitoje ir Pažymoje pateikti duomenys nepagrindžia, jog pareiškėjo nurodyta įrengtų skulptūrų (13 vnt.) vertė viršija rinkos kainą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame pripažinta, jog Agentūra (UAB „Civitta“) tinkamai nustatė pareiškėjo įrengtų medinių skulptūrų (13 vnt.) vertę, yra nepagrįstas.

52. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos paaiškinimai patvirtina, jog Agentūra pagrįstai sumažino pareiškėjui skirtiną paramos sumą už medines skulptūras (13 vnt.). LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018, pasisakydamas dėl analogiško pobūdžio Agentūros pateiktų Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos paaiškinimų nurodė, kad „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos ir <...> paaiškinimais apklausos pažymoje ir ataskaitoje nebuvo remtasi, kadangi jie buvo parengti kur kas vėliau, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai teismo paskirtas ekspertas savo išvadoje nurodė neturintis kompetencijos vertinti ginčo skulptūrų meninės vertės. Be to, kaip minėta, šių įstaigų paaiškinimai dėl ginčo skulptūrų meninės vertės taip pat nėra pakankami“. Kitoje LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018, teismas nurodė, jog skulptūrų vertė buvo nustatoma realiai neįvertinus pačių įrengtų skulptūrų, nors, kaip minėta, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos nuomone, skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Akivaizdu, kad skulptūros, nors būdamos menkos meninės vertės, gali būti padaromos naudojant įvairią techniką ir technologijas, t. y. gali reikšmingai skirtis sugaištas darbo laikas. Teismas vertino, kad vidutinės rinkos kainos nustatymas, kai vertė nustatoma apklausiamiems asmenims apžiūrėjus kūrinius, ženkliai padidina įrodymo patikimumą.

53. Nagrinėjamu atveju Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjo įrengtos skulptūros buvo vertinamos pagal pateiktas nuotraukas (o ne realiai apžiūrėtos projekto įgyvendinimo vietoje). Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos paaiškinimuose apskritai nepasisakoma apie konkrečią pareiškėjo skulptūrų kainą, tiesiog nurodoma, kad kaina galėtų būti nustatoma pagal panašių medžio skulptūrų pardavimo kainas rinkoje. Taigi šiuo atveju nepateikiama jokia aiški ar galima konkreti skulptūrų rinkos vertė. Taigi Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pateikti paaiškinimai nepatvirtina, kad pareiškėjo įrengtų skulptūrų (13 vnt.) vertė yra mažesnė nei nurodė pareiškėjas.

54. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėse byloje analizuodamas ir vertindamas tuos pačius įrodymus dėl pareiškėjo įrengtų medinių skulptūrų (13 vnt.) priėmė skirtingą sprendimą nei Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-239-142/2017. Visgi teismas nepateikė jokio papildomo vertinimo, kuris paneigtų dar Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-239-142/2017 nustatytas aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

55. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

56. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog sprendžiant ginčą dėl investicijų kainos pagrįstumo, pareiškėjo įrengtos medinės skulptūros negalėtų būti vertinamos kaip profesionalūs meno kūriniai, kurių kainos nebūtų galima objektyviai apskaičiuoti, todėl UAB „Civitta“ nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina turėtų būti laikoma apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Kadangi skulptūrų kainos nustatymui nėra taikoma Sistela programa, buvo atlikta apklausa ir apklausos pagrindu parengta apklausos darbų pažyma. UAB „Civitta“ konsultacijų su liaudies meistrais metu nustatyta, kad skulptūrų kaina priklauso nuo skulptūrai sukurti panaudoto medžiagų (šiuo atveju ąžuolo medienos) kiekio, įdėto laiko, todėl praktikoje skulptūrų kaina priklauso nuo medienos ilginio metro kainos, kaip nurodyta apklausos pažymoje. UAB „Civitta“ atliktos apklausos metu buvo laikoma, kad skulptūros yra pagamintos iš ąžuolo medienos, kad įrengiamų skulptūrų skersmuo gali sudaryti nuo 0,4 m iki 0,7 m (didesnio skersmens ąžuolo mediena ženkliai padidina žaliavinės medžiagos kainą), pagamintos liaudies meistro dirbtuvėje, pritaikytos laikyti lauko sąlygomis. Rinkos kaina dėl skulptūrų buvo skaičiuojama vadovaujantis palyginamuoju metodu. Agentūra, siekdama įrodyti, kad pareiškėjo deklaruotos išlaidos, įrengiant medines skulptūras, buvo sumažintos pagrįstai, kreipėsi į Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Kauno bendriją. Ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, o labiau liaudies meno išraiška, ir jų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių skulptūrų pardavimo kainas rinkoje dėl skulptūrų. Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2017 m. vasario 14 d. pateiktas paaiškinimas pagrindžia UAB „Civitta“ skulptūrų kainai nustatyti naudotą skaičiavimo metodą ir kartu patvirtina, kad Agentūros sprendimai teisėti ir pagrįsti. LVAT praktikoje yra pripažinta, kad Tautodailininkų sąjunga yra kompetentinga teikti nuomonę panašaus pobūdžio bylose dėl skulptūrų ir jų kainos nustatymo metodo.

57. Atsakovas dėl teisės pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir jų išvadų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime patvirtino Agentūros neginčijamą teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kuri yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse. Agentūros užsakytos ekspertizės metu buvo išnagrinėti Projekto pirkimo dokumentai ir nustatyta, kad investicijos viršija rinkos kainą. Prieš sudarant Ekspertizę, pareiškėjo Projekto įgyvendinimo vietoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu faktiškai išmatuoti atlikti statybos rangos darbai ir medžiagos, pagal gautus duomenis sudaromos sąmatos ir nustatoma statybų skaičiuojamoji kaina. Statybos rangos būdu sukuriamų rekreacinių objektų skaičiuojamoji kaina yra įvertinama remiantis projekto vykdytojo statybos rangos (paslaugų) sutarties sudarymo metu galiojusiomis Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. Agentūros ekspertas kartu su atestuotu rangos darbų specialistu įvertino nurodytų rangos darbų rinkos kainą ir nustatė, kad mokėjimo prašymuose deklaruota investicijų išlaidų vertė viršija vidutinę rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą buvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbų ir medžiagų kiekiai.

58. Agentūra pažymi, kad pagal Administravimo taisyklių 3 punktą, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šias kumuliatyvias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Pareiškėjas turėjo stengtis, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Pareiškėjo patvirtinimas, kad prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma ir paramos sutarties nuostatos, kuriose nurodoma, kad finansuojamos tik tos išlaidos, kurios atitinka sąnaudų efektyvumo ir kaštų-naudos principus suponuoja pareiškėjo pareigą prieš vykdant pirkimus atlikti išankstinę rinkos analizę, nes iš esmės tik tokiu būdu yra galimybė nustatyti mažiausią projektui reikalingą sumą, o vėliau įvertinti, ar apklausiamų tiekėjų siūlomos kainos yra ekonomiškai pagrįstos ir nėra neprotingai didelės. Pareiškėjo diskrecija, pasirenkant apklausiamus tiekėjus ir vėliau sudarant sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, nėra absoliuti, ji yra ribojama rinkos kainų nulemto kainų pagrįstumo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų-naudos principų. Duomenų apie atliktą rinkos analizę pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui nepateikė.

59. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų-naudos principais. Taigi gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

60. Agentūra dėl užsakytos ekspertizės pagrįstumo ir patikimumo nurodo, kad Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė UAB „Civitta“, kurios paslaugos buvo įsigytos pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacijos buvo reikalingos nustatant, ar atliktų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad, nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas, buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos. Taip pat skaičiavimus pagal Sistela programą atliko pasitelktas teismo ekspertas D. K., kuris į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 9 d. Nr. 1R-278 įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, atitinka jam keliamus reikalavimus, buvo pasirinktas laikantis atrankos kriterijų. Sutinka su teismo išvada, kad UAB „Civitta“ ataskaitos nėra pagrindo laikyti nepagrįsta, o ja, kaip tikslesne, šioje byloje ir yra pagrindas vadovautis bei, atitinkamai, nesivadovauti L. U. teismo ekspertizės aktu.

61. Agentūra nesutinka su pareiškėjo argumentais, kadangi LVAT savo naujausioje praktikoje (2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018) yra išaiškinęs, jog specialiosios meno institucijos – Lietuvos tautodailininkų sąjungos – teikiama nuomonė dėl skulptūrų ir jų kainų nustatymo metodikos parinkimo yra kompetentingo subjekto nuomonė tokiais klausimais. LVAT jau yra suformavęs praktiką dėl skulptūrų vertinimo (2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3278-552/2019). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog kitose bylose yra naudojamasi tomis pačiomis Tautodailininkų išvadomis, yra atmestinas, nes Agentūra, kreipdamasi dėl skulptūrų į Tautodailės atstovus, kiekvieną kartą teikia su konkrečia byla susijusių skulptūrų informaciją objektyviam specialistų vertinimui. LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1127-415/2019 teismas nurodė, kad teismo eksperto nustatyta vidutinė rinkos kaina neatitinka faktiškai įrengtų investicijų vidutinės rinkos kainos. UAB „Civitta“ atlikta ekspertizė yra išsamesnė ir šiuo atveju teigti, kad ginčijamas Agentūros individualus administracinis aktas neatitinka LVAT praktikoje atskleidžiamo teisės aiškinimo nėra teisinio pagrindo.

62. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismo eksperto ekspertizės aktas tikslus, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „apytikslis“ skaičiavimas nėra priimtinas, ir teisingai patvirtino bei pripažino, kad Agentūros užsakyta ekspertizė yra tikslesnė ir išsamesnė, todėl Agentūra pagrįstai ja rėmėsi, rengdama sprendimus. Be to teismo sprendime nurodyta, kad pats teismo ekspertas pažymėjo, jog tam tikros sumos gali būti tik retrospektyviai apskaičiuotos, todėl yra apytikslės.

63. Nereikšmingu apeliacinio skundo teiginiu laiko ir tai, kad tuo atveju, jei teismo ekspertizė būtų skirta ankščiau, galbūt būtų buvusi tikslesnė. Pažymi, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog teismo ekspertizės aktas nėra toks tikslus kaip UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodytos išvados ir dėl šių aplinkybių kaltina neva nepagrįstai užsitęsusį teisminį procesą, tačiau nemini aplinkybės, kad ir pats pareiškėjas teikė apeliacinį skundą, kurio nagrinėjimas galbūt ir užtruko. Akivaizdu, jog tiksliausi duomenys yra Agentūros pasitelktų ekspertų ataskaitoje, nes patikra projekte atlikta ir investicijos įvertintos esamuoju laiku, kuomet investicijos buvo ką tik įrengtos, t. y. 2014-2015 m. Pažymi, kad Sprendime 1 ir Sprendime 2 pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Todėl naikinti jų nėra pagrindo, atitinkamai tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 64. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. pateikė Paraišką, kuria prašė 345 280 Lt paramos Projektui. Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. sudarė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjui kompensuojama iki 337 230 Lt (t. y. 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 23 d. Agentūrai pateikė Pirmąjį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 250 650 Lt paramos sumą, o 2015 m. birželio 30 d. – Antrąjį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 25 805,14 Eur paramos sumą.

65. UAB „Civitta“ parengė ir Agentūrai pateikė 2015 m. rugsėjo 17 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 60 (toliau – ir UAB „Civitta“ ataskaita), kurioje suteikta ekspertinė konsultacija dėl pareiškėjo įgyvendintų investicijų išlaidų vertės viršijančios vidutinę rinkos kainą. UAB „Civitta“ pateikė savo vertinimą dėl 18 investicijų išlaidų vertės pozicijų, tarp kurių buvo ir skulptūrų investicijų išlaidų vertė, kuri įvertinta kaip viršijanti vidutinę rinkos kainą 9 224,40 Eur. Kitų 17 pozicijų UAB „Civitta“ ataskaitoje nustatytas investicijų išlaidų vertės viršijimas sudarė 39 807,66 Eur.

66. Agentūra 2015 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo apie atliktą investicijų kainų ekspertizę bei jos rezultatus (pateikė Ataskaitos konstatuojamąją dalį), išaiškino pareiškėjui, kad per penkias darbo dienas jis gali pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų neatitikimų. Agentūra 2015 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu kvietė pareiškėją 2015 m. spalio 28 d. 14 val. atvykti į Agentūroje organizuojamą posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl įtariamų Projekto įgyvendinimo pažeidimų. Pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl įtariamų Projekto įgyvendinimo pažeidimų, prašė neskirti jam jokių poveikio priemonių ir išmokėti visą Antrajame mokėjimo prašyme nurodytą paramos sumą.

67. Agentūra 2015 m. sausio 15 d. priėmė Sprendimus Nr. SKP-7 ir Nr. BRK-268. Sprendimu Nr. SKP-7 Agentūra nustatė 31 451,87 Eur dydžio grąžintinos paramos, išmokėtos pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą, sumą; konstatavo, jog pareiškėjo investicijos rekreaciniams pažintiniams takams, lauko tualetams, pavėsinėms, apžvalgos aikštelėms, transporto priemonių aikštelei su žvyro danga, užtvaroms, informaciniam stendui, persirengimo kabinoms, rodyklėms, kūdrai, stacionariam žemėlapiui, šiukšlių dėžėms ir konteineriams, lieptams bei laužavietėms įrengti rinkos kainą viršijo 34 946,52 Eur, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis Projekto įgyvendinimo išlaidomis ir negali būti kompensuojamos, todėl pareiškėjui pagal Pirmąjį mokėjimo prašymą išmokėta 31 451,87 Eur paramos dalis susigrąžinama. Sprendimu Nr. BRK-268 Agentūra sumažino pareiškėjui paramą 12 800,97 Eur suma; konstatavo, jog pareiškėjo investicijos skulptūroms, mediniams atrakcionams, stalams bei suolams įrengti rinkos kainą viršijo 14 085,54 Eur, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis Projekto įgyvendinimo išlaidomis ir negali būti kompensuojamos, be to, pareiškėjas dvi darbo dienas praleido terminą mokėjimo prašymui pateikti, todėl jam nekompensuojama 123,98 Eur paramos suma; Agentūra taip pat pažymėjo, kad Antruoju mokėjimo prašymu pareiškėjo prašoma kompensuoti suma Paramos sutartyje nustatytą sumą viršija 729,84 Eur.

V. 68. Agentūros teises bei pareigas, administruojant paramos lėšas bei priimant sprendimus dėl tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reglamentuoja Administravimo taisyklės (2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-690 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d., ir 2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. spalio 31 d.), Įgyvendinimo taisyklės (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 3D-602 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. sausio 1 d., ir 2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-255 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. birželio 19 d.) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtinta Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika (2012 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 3D-79 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 12 d. iki 2015 m. sausio 1 d., ir 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3D-637 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Metodika).

69. Administravimo taisyklėse įtvirtinta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms) (3 p.). Siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo, Agentūra atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (5.10 p.). Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 p.).

70. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, netinkamomis finansuoti, be kita ko, laikomos išlaidos, viršijančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat Natura 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (didžiausiasis įkainis – Metodikoje nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma), finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (3 p., 23.3 p.). Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (110 p.).

71. Metodikoje nurodyta, kad jos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius (2 p.). Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai nustatyti Metodikos 5 priede.

72. Aiškindamas su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimu susijusį teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Įgyvendinimo taisyklės ir Metodika aptariamiems teisiniams santykiams yra lex specialis (specialusis įstatymas), todėl turi būti taikomos teisinės nuostatos, reglamentuojančios finansuojamų paslaugų didžiausius įkainius. Sistemiškai vertinant Įgyvendinimo taisyklėse ir Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su finansavimu, darytina išvada, kad šiuose teisės aktuose nustatytos dvi taisyklės: 1) finansuojama už suteiktas paslaugas ne daugiau, nei didžiausi Metodikos 5 priede patvirtinti įkainiai; 2) jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą. Metodikos 5 priedo nuostatos ir Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos įkainius sieja su pateiktais komerciniais pasiūlymais, todėl Agentūra, kilus įtarimams, kad kaina, komerciniuose pasiūlymuose, atsižvelgiant į darbų bei prekių techninius parametrus, naudojamas medžiagas yra akivaizdžiai per didelė, nereali, turi teisę priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018). Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių (-ės) aktuose (-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017).

VI. 73. Apibendrinus pateiktą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, matyti kad Agentūrai teisės aktais yra suteikti įgaliojimai, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes bei remiantis jų rezultatais priimti sprendimus dėl paramos (ne)skyrimo. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Pažymėtina, jog vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto duota išvada, atlikus teismo paskirtą ekspertizę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).

74. Minėta, kad LVAT apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eA-1138-520/2018 ir 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, 2018 m. spalio 31 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė (kaip buvo nurodyta LVAT nutartyje), pavedant ją atlikti teismo ekspertui L. U.. 2019 metais atlikus ekspertizę, buvo surašytas Teismo ekspertizės aktas (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta rinkos kaina yra 26 591,11 Eur be PVM mažesnė, negu pareiškėjo mokėjimų prašymuose nurodyta investicijų vertė. Ekspertizės aktas parengtas dėl 17 pareiškėjo įgyvendintų investicijų išlaidų vertės, nevertinant skulptūrų investicijų išlaidų vertės.

75. UAB „Civitta“ ataskaitoje pateiktas vertinimas dėl 18 investicijų išlaidų vertės pozicijų, tarp kurių buvo ir skulptūrų investicijų išlaidų vertė, kuri įvertinta kaip viršijanti vidutinę rinkos kainą 9 224,40 Eur. Kitų 17 pozicijų UAB „Civitta“ ataskaitoje nustatytas investicijų išlaidų vertės viršijimas sudarė 39 807,66 Eur.

76. Teismas, įvertinęs bendrai tiek UAB „Civitta“ ataskaitą, tiek L. U. Teismo ekspertizės aktą, sprendė, kad abi ekspertizės atitinka tuo aspektu, jog pareiškėjas nepagrįstai padidino pirkimo kainas. Teismas pabrėžė, kad L. U. Teismo ekspertizės aktas nėra toks tikslus kaip UAB „Civitta“ ataskaita dėl šių priežasčių: Teismo ekspertizės aktas parengtas praėjus beveik penkeriems metams nuo aktualių Projekto veiksmų, todėl net pats ekspertas pažymėjo, kad tam tikros sumos gali būti tik retrospektyviai apskaičiuotos, todėl yra apytikslės (Teismo ekspertizės akto 59 lapas); Teismo ekspertizės akte visur pabrėžiama, kad sumos yra be PVM (tai yra skirtumas iš karto žymiai mažesnis), bet pareiškėjas, vykdydamas projektą, turėjo pats prisiimti riziką ir imti domėn, kad rangovai už atliktus darbus ims teisės aktuose numatytus mokesčius; Teismo ekspertizės akte nėra vertinta skulptūrų investicijų vertė. Taigi UAB „Civitta“ ataskaitos nėra pagrindo laikyti nepagrįsta, o ja, teismo vertinimu, kaip tikslesne, šioje byloje ir yra pagrindas vadovautis bei, atitinkamai, nesivadovauti L. U. Teismo ekspertizės aktu.

77. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.

78. UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodoma, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros užduotis atlikta remiantis šios Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo datai. UAB „Civitta“ ataskaitos Lokalinėse sąmatose pažymima, kad jos sudarytos pagal 2015 m. kovo mėn. kainas.

79. Teismo ekspertizės akte nurodyta ir iš šio akto matyti, kad ekspertizės objektas 2019 m. buvo apžiūrėtas, apžiūros metu fiksuojama objekto fizinė būklė, ekspertizės metu atlikta objekto fotofiksacija (prie nuotraukų yra nurodyti tikslūs objektų matmenys). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atsakant į teismo suformuluotus klausimus buvo tiriama, ar kiekvieno iš atskirų objektų įrengimo išlaidų vertė atitiko rinkos kainą laikotarpiu nuo konkrečios sutarties (dėl kiekvieno objekto) sudarymo iki konkrečios sąskaitos už kiekvieną objektą išrašymo, lokalinėse sąmatose pažymima, kad jos sudarytos pagal 2014 m. spalio mėn. kainas (dėl pirmojo mokėjimo prašymo vertinant pavėsines, apžvalgos aikšteles, rekreacinius pažintinius takus, transporto priemonių stovėjimo aikšteles, lauko tualetus, užtvarus, informacinį stendą, persirengimo kabinas, rodykles, kūdrą, stacionarų žemėlapį, šiukšlių dėžes ir konteinerius, lieptus, laužavietes) ir pagal 2015 m. kovo mėn. kainas (dėl antrojo mokėjimo prašymo vertinant medinius atrakcionus, stalus ir suolus). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad mokėjimo prašymuose nebuvo nurodyta kokie darbai buvo įvykdyti, teismo ekspertizės metu buvo nustatinėjama, kokie darbai buvo atlikti įrenginėjant kiekvieną objektą, pateikiant detalius skaičiavimus tiriamojoje dalyje. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad išlaidų vertės skaičiavimas atliktas pagal 2014 m. spalio mėn. arba 2015 m. kovo mėn. kainas ir pateiktas lokalinėse sąmatose.

80. Teismo ekspertizės aktą parengė į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas prof. hab. Dr. L. U.. Taigi Teismo ekspertizės akte detaliai aprašyta atlikta ekspertizė, pateikti duomenys, susiję su objekto apžiūra, atsakant į teismo ekspertui pateiktus klausimus, nurodyti teismo eksperto atlikti veiksmai, nustatytos aplinkybės, pateiktos nuotraukos, matavimų rezultatai, lokalinės sąmatos su detaliai aprašytais atliktais skaičiavimais. Minėti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad Teismo ekspertizės akte tiksliai nustatytos visos tirtos aplinkybės, atsižvelgiant į šį konkretų atvejį, t. y. vertinant konkrečių objektų įrengimo laiką (pagal sutarties sudarymo ir sąskaitos išrašymą).

81. UAB “Civitta“ ataskaitoje lakoniškai paminėti dokumentai, kuriuos išnagrinėjus padarytos šiose ataskaitose pateiktos išvados, pakankamai nedetalizuojant konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių ir atliktų skaičiavimų.

82. Kadangi Teismo ekspertizės akte pateikti išsamesni ir tikslesni duomenys atsakant į klausimus, ar pareiškėjo pagal mokėjimo prašymus nurodytų objektų įrengimo išlaidų vertė atitiko rinkos kainą, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi Teismo ekspertizės aktu, o ne UAB „Civitta“ ataskaita. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino UAB „Civitta“ ataskaitą ir Teismo ekspertizės aktą ir nenurodęs konkrečių motyvų, nepateikęs konkretaus vertinimo arba nurodęs klaidingą motyvą (dėl skulptūrų) be pagrindo nesivadovavo nagrinėjamoje byloje Teismo ekspertizės aktu, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, tenkinant iš dalies pareiškėjo skundą. Kadangi Teismo ekspertizės išvados skiriasi nuo Agentūros užsakytos ekspertinės konsultacijos išvadų, nagrinėjamoje byloje yra tikslinga įpareigoti atsakovą iš naujo apskaičiuojant pareiškėjai skiriamos paramos sumą vadovautis būtent Teismo ekspertizės akto išvadomis. Taigi atsakovo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, nes konkrečiu atveju yra nustatyta, kad atsakovo surinkti įrodymai neužtikrino išsamaus ir teisingo klausimo išnagrinėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

83. Nepagrįsti yra atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai, kad nagrinėjamoje byloje reikėtų vadovautis UAB „Civitta“ ataskaita, kaip tai buvo konstatuota kitoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis byloje Nr. eA-1127-415/2019). UAB „Civitta“ ataskaita yra teikiama konkrečioje byloje, ši ataskaita kaip įrodymas gali būti paneigiama kitais konkrečioje byloje surinktais faktiniais duomenimis, būtent taip ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje paskyrus ekspertizę, kurią atlikus Teismo ekspertizės aktas konkrečiu atveju pripažintas įrodymu nagrinėjamu atveju tiksliau ir išsamiau atskleidžiančiu nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tokios praktikos yra laikomasi ir kitose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1192-492/2019), kuriose pabrėžiama, kad atlikus teismo ekspertizę, kurios išvadas paneigia tokie įrodymai kaip pvz. UAB „Civitta“ ataskaita, yra vadovaujamasi teismo ekspertizės išvadomis.

84. Minėta, kad remiantis pateiktu teisiniu reguliavimu Agentūrai teisės aktais yra suteikti įgaliojimai, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes bei remiantis jų rezultatais priimti sprendimus dėl paramos (ne)skyrimo. Taigi Agentūra, kompetentinga priimti administracinį sprendimą, vykdė įrodinėjimo procesą ir rėmėsi šiam procesui nustatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (ekspertų išvada). Tačiau administracinį ginčą nagrinėjant teisme ir sprendžiant klausimą dėl priimto administracinio sprendimo teisėtumo, viešojo administravimo subjekto (arba suinteresuotų asmenų pateikti) įrodymai gali būti paneigti teismo proceso metu surinktais įrodymais. Nors administraciniame teisme įrodinėjimo procesas ir yra pagalbinio pobūdžio, nes teismas nepriima administracinio sprendimo, tačiau įstatymai įtvirtina įrodinėjimo procesą ir teisme, todėl šio proceso metu gali būti paneigti institucijos surinkti įrodymai, kuriais remiantis buvo priimtas administracinis sprendimas. Nagrinėjamoje byloje pripažinus Teismo ekspertizės aktą įrodymu tiksliau ir išsamiau atskleidžiančiu nagrinėjamos bylos aplinkybes, negu Agentūros gautą ekspertų išvadą, Agentūra privalo peržiūrėti savo priimtus sprendimus atsižvelgiant į Teismo ekspertizės aktą.

VII. 85. Kaip jau buvo minėta, UAB „Civitta“ ataskaitoje pateiktas vertinimas dėl skulptūrų investicijų išlaidų vertės, kuri įvertinta kaip viršijanti vidutinę rinkos kainą 9 224,40 Eur. Teismo ekspertizės akte skulptūrų investicijų išlaidų vertė nebuvo vertinama dėl to, kad ekspertui nebuvo užduodamas toks klausimas.

86. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą dėl investicijų kainos pagrįstumo, pareiškėjo įrengtos medinės skulptūros negalėtų būti vertinamos kaip profesionalūs meno kūriniai, kurių kainos nebūtų galima objektyviai apskaičiuoti, todėl UAB „Civitta“ nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina turėtų būti laikoma apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2017 m. vasario 14 d. pateiktas paaiškinimas pagrindžia UAB „Civitta“ skulptūrų kainai nustatyti naudotą skaičiavimo metodą.

87. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtam pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, kurio nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai.

88. Tautodailininkų sąjunga 2017 m. vasario 14 d. pažymoje nurodė, kad sunku įžvelgti darbų, pateiktų nuotraukose, meninę ir išliekamąją vertę, todėl tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Iš esmės toks vertinimas dėl skulptūrų ir buvo pateiktas UAB „Civitta“ ataskaitoje.

89. Remiantis teismų praktika Tautodailininkų sąjunga yra kompetentinga teikti nuomonę panašaus pobūdžio bylose dėl skulptūrų ir jų kainos nustatymo metodo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018). Remiantis Tautodailininkų sąjungos pažyma konkrečioje byloje gali būti sprendžiama, kad administracinis sprendimas yra teisėtas arba neteisėtas, tačiau tai yra konkrečios bylos vertinimo dalykas.

90. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose pažymima, kad būtina surinkti duomenis, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio objektai yra ginčo skulptūros – ar jos gali būti laikomos meno kūriniais, ar turi kokią nors meninę vertę, kuri galėtų turėti įtakos nustatant šių skulptūrų rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018). Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs įrodymus panašius kurie yra pateikti ir nagrinėjamoje byloje (UAB „Civitta“ ataskaita, Tautodailininkų sąjungos pažyma), bylos dalį dėl skulptūrų investicijų išlaidų perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu išnagrinėjo minėtą bylą ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi (byla Nr. eA-3278-552/2019), pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje (byla Nr. eA-3278-552/2019) pripažino, kad Agentūra įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą teisingai nustatė, remdamasis UAB „Civitta“ ataskaita. Iš šios bylos duomenų (pirmosios instancijos teismo sprendimo) matyti, kad Tautodailininkų sąjungos pažymos konkrečioje byloje teikiamos skirtingos, minėtoje byloje palyginimui buvo teikiama Tautodailininkų sąjungos pažyma iš kitos administracinės bylos, kurioje skulptūros buvo pripažintos turinčiomis meninę išliekamąją vertę, tokių kūrinių kaina laikomas tiesioginis susitarimas tarp autoriaus ir užsakovo.

91. Nagrinėjamoje byloje esant Tautodailininkų sąjungos pažymai, patvirtinančiai, kad šioje byloje vertintos medinės skulptūros yra menkos meninės vertės, nėra pagrindo jų verte laikyti kainos, kuri yra nurodyta susitarime tarp autoriaus ir užsakovo, kaip įrodinėjo pareiškėjas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi UAB „Civitta“ ataskaita, kiek tai susiję su skulptūrų investicijų išlaidų vertinimu, nes kitų leistinų įrodymų pareiškėjas ginčijamu klausimu nepateikė nei nagrinėjant administracinę bylą Agentūroje, nei nagrinėjant šią bylą teisme. Šio vertinimo nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018), nes pareiškėjas ją citavo tendencingai, neatsižvelgdamas į išnagrinėtų bylų aplinkybes.

VIII. 92. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

93. Apeliacinės instancijos teisme priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui atlygintinos išlaidos, turėtos bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir priėmus šį galutinį procesinį sprendimą. Taigi pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 11,25 Eur.

94. Klausimas dėl kitų pareiškėjo turėtų išlaidų atlyginimo remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BRK-268 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SKP-7 „Dėl V. Z. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“, išskyrus dalis dėl skulptūrų, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą atsižvelgiant į Teismo ekspertizės akte nurodytą pareiškėjo V. Z. investicijų išlaidų vertę – rinkos kainą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. Z. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis euro centus) žyminio mokesčio.

Klausimą dėl kitų pareiškėjo turėtų išlaidų atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius