2026-02-18 Nr. AB-3740-3-64-3-02799-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-73-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02799-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo Nr. A1-837 dalies, apskundimo terminą; 3) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas; 4) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-1221); 5) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 6) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-970). Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka faktinės tikrovės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti tris administracinius sprendimus, t. y. Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. A1-1221, Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. P1-970, ir reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. spalio 9 d., praleidęs įstatyme nustatytą terminą nurodytiems administraciniams aktams apskųsti.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A1-837 daliai apskųsti, tačiau detaliau nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai, be kita ko, pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. eAS-485-552/2025 pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad analogiškus pareiškėjo skundus ir prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo teismas turėtų spręsti vienodai, kaip ir įsiteisėjusioje Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, kurioje konstatuota, kad yra pagrindas atsisakyti priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir nesant faktinio ir teisinio pagrindų šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, sukliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas nurodė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą, ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti šį terminą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde, be kita ko, suformulavo reikalavimą pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės, tačiau teismas padarė išvadą, kad šis reikalavimas negali būti savarankišku ginčo objektu, nagrinėtinu administracinio proceso tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas atsisakęs priimti skundą, nevertino skundo turinio ir formos atitikties ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimams.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, teismas / teisėjai tikslingai ir sąmoningai veikė prieš teisingumą, taip pat vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą.

Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pasak pareiškėjo, teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą ir ekonomišką bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.).

Pareiškėjas pažymi, kad pareiškimo / skundo padavimo terminas nepraleistas, o tik dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija. Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus ir įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus kuria chaosą, vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 10 str.) gautus, vertinamus dokumentus, todėl nutartyje nurodyti teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. Įsakymu Nr. A1-837, 2024 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymu Nr. A1-1221 ir 2024 m. rugsėjo 3 d. Įsakymu Nr. P1-970, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. spalio 9 d., akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam nustatytu terminu ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl įsakymų panaikinimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-735-525/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl visų trijų Administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo padavimo terminus, o nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Teismas, be kita ko, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl teiginių, nurodytų Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, konstatavęs, kad šis skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-575/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025, 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-847-968/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė