b4a2f055-62c2-4f4f-94c2-c690bbc3245e · Klaipėdos apygardos teismas

                               Civilinė byla Nr. 2A-184-730/2018                                  Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00493-2017-8                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; (S)                                                                                        3.1.7.6; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 2 d.

  Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų K. P. (buvusi – B.) ir L. G. (buvusi B.) apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

B. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, K. P. ir L. G. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir susitarimo dėl paveldimo turto sudarymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. B. po A. B. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti visÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1992-02-12 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-524, palikėjui P. B. esant santuokoje su A.

B. B., priėmė jos palikimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. B. ir A. B. po A. B. B. mirties (duomenys neskelbtini), susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo ir P. B. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė.PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas P. B.. 2008 m. sausio 14 d. Kretingos rajono 2-ajame notaro biure P. B. buvo surašęs testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausantį turtÄ paliko savo dukrai – pareiÅ¡kėjai V.

B.. Po tėvo mirties, 2016 m. kovo 3 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Kretingos rajono trečiÄ jį notaro biurÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. PalikimÄ sudaro kompensuojamoji senatvės pensija ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Notarė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ palikėjo P. B. turtÄ : butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iki kol bus nustatyta palikėjui priklausanti Å¡io turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje arba Å¡is turtas bus teismo sprendimu pripažintas palikėjo asmenine nuosavybe.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1986 m. lapkričio 13 d. buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjos tėvui P. B.. Po pareiÅ¡kėjos mamos – pirmosios P. B. žmonos M. B. mirties (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjo tėvo vardu iÅ¡duotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 156. P. B. (duomenys neskelbtini) vedė A. B. B. (B.), abu sutuoktiniai apsigyveno minimame bute. Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę ir pasikeitus valstybinei santvarkai, 1991 m. gruodžio 12 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 263v P. B. buvo leista butÄ nusipirkti, kÄ jis ir padarė.

Butas buvo nupirktas P. B. vardu, kÄ liudija 1992 m. vasario 12 d. sutartis, buto techninės apskaitos byla (teisinės registracijos Nr. 417k), Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. Visos sutartys su aptarnaujančiomis organizacijomis (atsiskaitymo už butų Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, atsiskaitymo už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , liftÄ , vidaus Å¡ilumos tinklų ir įrengimų priežiÅ«rÄ , eksploatavimo iÅ¡laidas, buto nuomÄ , dujų tiekimo, vandens tiekimo ir kanalizavimo, gamtinių dujų pirkimo - pardavimo, vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo) buvo sudaromos P. B. vardu.

Faktinis buto savininkas buvo P. B., nors 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 131 straipsnyje ir Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnyje, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje, 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnyje nurodoma, jog formaliai butas tapo abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Plungės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A.

B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ Â½Â buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė, atmetė reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. B. B. mirties, P. B. ir A. B. susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo. Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu priteista iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. B. 250 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų suinteresuoto asmens K.

B. naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais aiÅ¡kiai ir neginčijamai nustatyta, kad po antrosios sutuoktinės mirties tik P. B. priėmė jos palikimÄ . Prie bylos pridėtos sutartys: už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį; už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , įrenginių priežiÅ«rÄ ir kt.; dujų tiekimÄ ; vandens tiekimÄ ir kanalizavimÄ ; vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimÄ ; gamtinių dujų pirkimÄ -pardavimÄ ; elektros energijos tiekimo-vartojimo;

Å¡ilumos tiekimo; buitinių atliekų iÅ¡vežimo; bÅ«sto draudimo - patvirtina, jog jos buvo sudarytos P. B. vardu. Suinteresuoti asmenys niekaip neiÅ¡reiÅ¡kė, nevykdė faktinio palikimo priėmimo veiksmų (negyveno, nemokėjo mokesčių ir kt.). Suinteresuotų asmenų tėvas A. B. dar bÅ«damas gyvas savo veiksmais akivaizdžiai tai patvirtino, nes po savo motinos, tai yra antrosios P. B. sutuoktinės mirties, priėmė jos palikimÄ toje dalyje, kurioje faktiniu valdymu nebuvo priėmęs P. B.. Akivaizdu, kad esant gyviems P. B. ir A.

B. jokių nesutarimų dėl A. B. B. palikimo nebuvo, tai patvirtina, kad jokie ginčai tarp jų teisme nebuvo nagrinėjami, o A. B. mirus, jo dukros K. (P.) B. ir L. G. priėmė jo palikimÄ tokios apimties, kokį jų tėvas ir turėjo. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, neįpareigotas nurodyti palikimo dalyko (turto apimties), tačiau konkrečioje byloje ir konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, kad dėl kitos A. B. B. palikimo dalies palikimas jau yra priimtas dar 2001 m. vasario 28 d., teismas pažymi, kad byla nagrinėjama dalyje dėl ginčo buto ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas P. B. po sutuoktinės A.

B. B. mirties faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti visÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ Å¡ioje dalyje, yra įrodytas ir tenkintinas. Tačiau teismas konstatavo, jog visiÅ¡kai nepagrįstas reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po A. B. B. mirties, P. B. ir A. B. sudarė susitarimÄ dėl paveldimo turto pasidalijimo, nes negalioja toks susitarimas, kuris turėjo ir privalėjo bÅ«ti įformintas notarine forma. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys K.

P. ir L. G. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties priėmė palikimÄ Ä¯ visÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė ir dėl Å¡ios sprendimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti minėtÄ reikalavimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Suinteresuoti asmenys sutinka ir neginčija, jog P. B. pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti žmonai priklausiusiÄ turto dalį priėmė palikimÄ , todėl tokiam juridinio fakto nustatymui neprieÅ¡tarauja.

Tačiau nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad P. B. priėmė visÄ Â½ dalį buto ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Teismas konstatuodamas, jog P. B. priėmė ½ dalį buto ir visas butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, virÅ¡ijo CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte teismui suteiktas teises nustatyti palikimo priėmimo faktÄ ir nesant ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės padalino palikimÄ .

PareiÅ¡kėja antruoju reikalavimu praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad P. B. mirties dienÄ visas butas buvo jo asmeninė nuosavybė, nuosavybės atsiradimo faktÄ sieja su menamu ir neįrodytu P. B. ir A. B. susitarimu pasidalyti palikimÄ . Teismas atmesdamas Å¡iÄ antrojo reikalavimo dalį, turėjo atmesti ir kitÄ Å¡io reikalavimo dalį, kad visas butas P. B. mirties dienÄ priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams apie A. B. palikimo priėmimÄ ir paveldėjimo liudijimų į dalį palikimo iÅ¡davimÄ .

Viso buto nuosavybės teisėmis priklausymÄ P. B. galima nustatyti tik ginčo teisenos tvarka iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį. Toks ginčas negali bÅ«ti sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka praÅ¡ant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog suinteresuotas asmuo nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ A.

B. B. palikimo perėjimÄ valstybei, todėl suinteresuotas asmuo nėra tiesiogiai susijęs su Å¡iuo įstatyminiu ir/ar testamentiniu paveldėjimu tarp fizinių asmenų, todėl nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, kad esant aplinkybėms, jog dėl kitos A.

B. B. palikimo dalies palikimas jau yra priimtas dar 2001 m. vasario 28 d., darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos tėvas P. B. po sutuoktinės mirties faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti visÄ butÄ , priėmė jos palikimo dalį toje dalyje. Negali bÅ«ti pagrindas teisėtam teismo sprendimui panaikinti tai, kad suinteresuoti asmenys ketina kreiptis į notarÄ , kad jų tėvo vardu bÅ«tų iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į jo motinai priklausiusiÄ turto dalį. Apeliantės nepagrįstai remiasi 2005 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu Nr. 56, grįsdamos savo apeliacinį skundÄ , kadangi minėtame nutarime analizuojama situacija neatitinka Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.       Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. B. yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. Suinteresuoti asmenys K. P. (B.) ir L. G. (B.) yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukros, A.

B. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), anÅ«kės.  PareiÅ¡kėjos tėvas P. B. ir suinteresuotų asmenų močiutė A. B. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Po A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimÄ priėmė jo sÅ«nus ir suinteresuotų asmenų tėvas A. B., pateikdamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarei. P. B. 2008 m. sausio 14 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausantį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų ir turtÄ , į kurį jam atsirastų teisė po jo mirties, paliko dukrai pareiÅ¡kėjai V.

B.. Po pareiÅ¡kėjos tėvo P. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarė V. K. 2016 m. gegužės 9 d. atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ palikėjo P. B. turtÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ pirkimo - pardavimo sutartimi, 1992-02-12, Nr. 1-524, palikėjui P. B. esant santuokoje su A. B. B., iki kol bus nustatyta palikėjui priklausanti Å¡io turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje arba Å¡is turtas bus teismo sprendimu pripažintas palikėjo asmenine nuosavybe.   Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog P. B. po sutuoktinės A.

B. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ Â½Â buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė.Apeliaciniame skunde apeliantės teigia, kad sutinka ir neginčija, jog P. B. pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti žmonai priklausiusiÄ turto dalį priėmė palikimÄ , todėl tokiam juridinio fakto nustatymui neprieÅ¡tarauja. Tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad P. B. priėmė visÄ Â½ dalį ginčo buto ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė.

Teismas konstatuodamas, jog P. B. priėmė ½ dalį buto ir visas butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, virÅ¡ijo CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte teismui suteiktas teises nustatyti palikimo priėmimo faktÄ ir nesant ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės padalino palikimÄ . Sutiktina su apeliaciniu skundu.Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 38 straipsniu, darytina išvada, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m.

CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad po A.

B. B. mirties suinteresuotų asmenų tėvas (A. B. B. sÅ«nus) A. B. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos palikimÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį palikėjai pagal 1993 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 953, taip pat paveldėjo piniginius indėlius ir 2650 akcijas, esančias „Koncerno SBA investicija“ bei 40 akcijų, esančių IAB „Statybininkas invest“. Dėl kitos palikimo dalies, tai yra, buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį faktÄ dėl likusios nepaveldėtos (į kuriÄ neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).Kadangi apeliantės apeliaciniame skunde neginčija ir sutinka su sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog pareiÅ¡kėjos tėvas P. B. po sutuoktinės (suinteresuotų asmenų senelės) A.

B. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) naudojosi ginčo butu, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, todėl priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl Å¡ios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Å ioje nutartyje pasisakoma tik dėl sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties priėmė visÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalga Nr.

56. Teismų praktika. 2005, 24). PalikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013). Atsižvelgdama į nurodytÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog P. B. po sutuoktinės A. B.

B. mirties priėmė palikimÄ , tačiau konkrečiai iÅ¡vardindamas palikimÄ sudarantį turtÄ , nurodydamas, kokiÄ konkrečiÄ dalį paveldimo turto priėmė P. B., nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ . Todėl minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina. Apeliaciniame skunde apeliantės taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas antrÄ jį pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog tarp P. B. ir A.

B. buvo susitarimas dėl turto pasidalinimo, turėjo atmesti ir Å¡io reikalavimo dalį, kad visas ginčo butas P. B. mirties dienÄ priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja antruoju reikalavimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. B. ir A. B. po A. B. B. mirties (duomenys neskelbtini) susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo ir P. B. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog P. B. mirties metu visas ginčo butas buvo P. B. asmeninė nuosavybė, kildina iÅ¡ galimai tarp A. B. ir P. B. sudaryto žodinio susitarimo dėl turto pasidalijimo, jog A. B. paveldi visÄ Å¾emės sklypÄ , o P. B. dalį ginčo buto. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog tarp P. B. ir A.

B. po A. B. B. mirties buvo susitarimas dėl paveldimo turto pasidalijimo. Tačiau rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog minėtas ginčo nekilnojamasis turtas P. B. mirties dienÄ priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalijimo, iÅ¡ kurio kildinamas reikalavimas nustatyti, jog turtas buvo asmeninė P. B. nuosavybė jo mirties momentu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog ginčo turtas P. B. mirties momentu buvo jo asmeninė nuosavybė.

Nors apeliantės apeliaciniame skunde nepraÅ¡o panaikinti sprendimo dalies, kuriuo atmestas antrasis pareiÅ¡kėjos reikalavimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantės nurodo teisinius argumentus dėl Å¡ios sprendimo dalies neteisėtumo, įvertinus nurodytas aplinkybes, jog skundžiamu sprendimu yra netenkintas reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalijimo, kurios sudedamoji dalis yra susitarimas dėl paveldimo turto nuosavybės teisės, darytina iÅ¡vada, jog nepagrįstai rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo butas P. B. mirties dienÄ buvo jo asmeninė nuosavybė.

Kolegijos vertinimu, netenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalijimo, neužkerta kelio Å¡alims, vadovaujantis CK 5.70 straipsniu, sudaryti susitarimÄ dėl paveldėto turto pasidalijimo, nesusitarus dėl turto pasidalijimo, pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turto padalijimo. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti nurodant, kad nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A.

B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . BylÄ nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. B. 250 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų suinteresuoto asmens K. B. naudai. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pateikė įrodymus apie sumokėtÄ 82 EUR žyminį mokestį.

PareiÅ¡kimo priėmimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad už pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas 41 EUR dydžio žyminis mokestis. Kadangi pareiÅ¡kėja sumokėjo 82 EUR žyminio mokesčio, yra pagrindas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai 41 EUR žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo K. P. (B.) pateikė įrodymus apie patirtas 500 EUR dydžio atstovavimo iÅ¡laidas. Kadangi patenkintas vienas pareiÅ¡kėjos reikalavimas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos proporcingai atmestai pareiÅ¡kimo daliai priteistina suinteresuotam asmeniui K.

P. 250 EUR atstovavimo išlaidų. Proporcingai patenkintai pareiškimo daliai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina pareiškėjai 20,50 EUR sumokėto žyminio mokesčio.  Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme      Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. G. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį, suinteresuotas asmuo K. P. patyrė 400 EUR dydžio atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . PareiÅ¡kėja pateikė įrodymus apie 450 EUR patirtas atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .   Patenkinus suinteresuotų asmenų apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuotam asmeniui K.

P. priteistina 200 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos, suinteresuotam asmeniui L. G. priteistina 15,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kėjai priteistina 225 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. papildomÄ sprendimÄ ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A.

B. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ , pradėję faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. B. 250 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas suinteresuotam asmeniui K. P. (B.), patirtas pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų K. P. (B.) ir L. G. (B.) lygiomis dalimis po 10,25 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjai V. B., patirtas pirmosios instancijos teisme.GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai V. B. 41 EUR žyminį mokestį, sumokėtÄ 2017 m. rugpjūčio 21 d.

Priteisti iš pareiškėjos V. B. 200 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui K. P., patirtas apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iš pareiškėjos V. B. 15,50 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui L. G., patirtas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš suinteresuotų asmenų K. P. (B.) ir L. G. (B.) lygiomis dalimis po 112,50 EUR bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai V. B., patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                                           Kristina Domarkienė                   Jolanta Gailevičienė                   Erinija Kazlauskienė