2022-12-29 Nr. BB-7529-1-01-7-00005-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5808/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00005-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties išteisintosios A. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi spręsdamas dėl A. M. veiksmų kvalifikavimo kaip ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų požymius, dėl ko A. M. buvo išteisinta nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad A. M. priimdama įsakymus, susijusius su atlygio didinimu bei priemokų ir priedų išmokėjimu veikė neteisėtai, o priimti įsakymai neatitinka teisės aktų nuostatų, tačiau pripažino, jog išteisintoji neveikė tyčia ar siekdama pasisavinti ir iššvaistyti (duomenys neskelbtini) bei valstybei priklausantį turtą. Anot kasatoriaus, tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, nes byloje nustatytos aplinkybės ne tik patvirtina, kad A. M. suvokė, kad jos priimami įsakymai, kuriais buvo padidinti pastoviosios atlyginimo dalies koeficientai bei skirti priedai, priemokos prie atlyginimo, tiek sau, tiek seseriai D. B. yra neteisėti, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, tačiau taip pat suvokė, kad pasinaudodama šiais įsakymais ji ir jos sesuo D. B. gaus didesnį atlyginimą ir taip nesant tam teisėto pagrindo įgis (duomenys neskelbtini) jai ir jos seseriai nepriklausantį turtą.

Byloje esančios aplinkybės taip pat patvirtina, kad A. M. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, eidama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos laikinai atliekančios direktoriaus pareigas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama asmeninės naudos sau ir savo seseriai. Byloje nustatyta, kad ji priimdama jai kaltinime nurodytus įsakymus, kuriais buvo nustatyti jai ir jos seseriai priedai, priemokos, padidintas atlyginimo pastoviosios dalies koeficientas juos priėmė suvokdama, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir jie yra neteisėti. A. M. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi kaip siekį pasisavinti ir iššvaistyti (duomenys neskelbtini) turtą patvirtina taip pat ir tai, kad A. M. veiksmai buvo ne vienkartinio pobūdžio, sistemingi.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad išteisintosios veiksmais nebuvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala valstybei. Nors nepagrįstai gautos pajamos atskaičius mokesčius neviršija 250 MGL, tačiau teismai nevertino aplinkybių, jog A. M. neteisėtų įsakymų pagrindu taip pat buvo nepagrįstai sumokėti ir didesni privalomi mokesčiai valstybei, dėl ko (duomenys neskelbtini) taip pat buvo padaryta žala. Byloje nustatyta, kad A. M. vadovavimo laikotarpiu įstaigos darbuotojai buvo susidarę neigiamą nuomonę apie įstaigą, dėl A. M. veiksmų, akivaizdžios savivalės nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nederamo elgesio su darbuotojais, dėl to buvo pakenkta (duomenys neskelbtini) reputacijai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, pažeisti 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kadangi neatsakyta į prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, taip pat padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, netinkamai taikytos ir aiškintos BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios advokato išlaidų priteisimą išteisinus asmenį baudžiamojoje byloje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijaus Puškorius, nesutikdamas su A. M. išteisinimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes ir pateikia savą įrodymų bei situacijos vertinimą. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų baudžiamojo įstatymo taikymo interpretavimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo išsamiai savo nutartyje pasisakė apeliacinės instancijos teismas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Prokuroro kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokių aplinkybių buvimą, o BPK pažeidimai nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų duomenų interpretavimu.

Taigi, pagal skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo manyti, kad galimai padarytas esminis BPK nuostatų pažeidimas, kuris sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis