2018-03-21 Nr. AB-5942-3-61-3-05246-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-119-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05246-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 2 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P-250 „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius A. J. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. TT-18 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su suimtojo N. T. skundų nagrinėjimu“ (toliau – ir Išvada), su kuria pareiškėjas susipažino 2015 m. spalio 2 d. Vadovaujantis Išvada, ginčijamu 2015 m. spalio 2 d. įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, bei pripažinta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą – nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 154 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.9 papunktyje. Tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas netinkamai išnagrinėjo N. T. 2014 m. spalio 29 d. skunde išdėstytus teiginius ir, netinkamai parengęs Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą, pateikė jį vizuoti E. G.. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, pagal kurias tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas išsamiai ir nešališkai: tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, neatsižvelgta į kitas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tariamai padarytu tarnybiniu nusižengimu.

3. Pareiškėjo nuomone, Statuto 25 straipsnio 2 dalies ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatos iš esmės buvo bendro pobūdžio, jos tik apibrėžė valstybės tarnautojų pareigą laikytis teisės aktų nuostatų ir nenurodė konkrečių teisės normų, kurios valstybės tarnautojui sukūrė teisę elgtis pagal vienokį ar kitokį modelį. Pareigybės aprašymo 7.9 punktas savo esme buvo gan abstraktus, nukreipė į kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų teisę į objektyvų ir pagrįstą prašymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimą. Išvadoje konstatuojant, jog pareiškėjas netinkamai parengė atsakymą į skundą, privalėjo būti nurodyti ir teisės aktų reikalavimai, aiškiai apibrėžiantys tinkamą atsakymo parengimą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo išreiškė vien subjektyvią nuomonę dėl pareiškėjo galbūt netinkamai atliktos pareigos ir vadovavosi vien teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5721-790/2015 pagal N. T. skundą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje iš esmės konstatuojama, jog dėl pareiškėjo neatliktų veiksmų arba netinkamai atliktų veiksmų buvo parengtas netinkamas bei neišsamus sprendimas, taip pat skundą pateikusiam asmeniui nebuvo pateikta visa informacija ir taip pažeista jo teisė paskambinti telefonu. Tačiau pareiškėjas, rengdamas atsakymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsnio 1 dalimi. Departamente asmenų skundų nagrinėjimo tvarka nebuvo patvirtinta, vadovaujamasi VAĮ.

Todėl kiekvienas skundą nagrinėjantis asmuo, vadovaudamasis savo įsitikinimu, patirtimi bei teisės aktais, nuspręsdavo, koks ir kokios medžiagos rinkimas buvo būtinas, kad būtų priimtas pagrįstas sprendimas bei nurodytos aiškios ir pakankamos aplinkybės skundą pateikusiam asmeniu. Rengdamas Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą, pareiškėjas rėmėsi keletu informacijos rinkimo būdų, kartu įvertino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) veiksmus N. T. suteikiant galimybę paskambinti bei 2014 m. spalio 13 d.

įstaigos atsakymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Išvadoje nurodant, kad pareiškėjas tariamai neatliko kai kurių veiksmų, nebuvo nukreipiama į vienokių ar kitokių veiksmų būtinumą apibrėžiančius teisės aktus. 2015 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Paaiškinimas) pareiškėjas akcentavo, kad tarnybos metu teko nagrinėti gan didelį skaičių nuteistųjų skundų dėl laisvės atėmimo įstaigų veiksmų ir neveikimo, dėl to jis turėjo sukaupęs gan didelę skundų nagrinėjimo patirtį.

Atsižvelgdamas į tai, nagrinėdamas N. T. skundą jis pasirinko optimaliausią informacijos rinkimo variantą – telefoninius skambučius bei sprendimui priimti reikalingos informacijos rinkimą raštu. N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundą pateikė pasinaudodamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso suteikta teise Lukiškių TI-K atsakymą apskųsti Departamentui, todėl, nagrinėdamas 2014 m. spalio 29 d. skundą, pareiškėjas kartu vertino ir N. T. pateikto Lukiškių TI-K atsakymo dėl teisės pasinaudoti telefonu pagrįstumą, atitiktį teisės aktams ir jo išsamumą.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios leido susidaryti pagrįstą nuomonę dėl Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 13 d. atsakymo, ir vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 6 punktais, pareiškėjas parengė Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą. Pareiškėjo surinkta informacija buvo pakankama sprendimui priimti, todėl Išvadoje nurodyti teiginiai dėl jo neva neveikimo siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes buvo nepagrįsti.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad jo ištirtos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, jog N. T. teisė paskambinti buvo varžoma. Lukiškių TI-K N. T. informavo apie teisės paskambinti savaitgalį suteikimo tvarką ir nurodė galimybės paskambinti nesudarymo priežastis. Tirdamas skundą, pareiškėjas įvertino teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl vaizdo kameromis fiksuojamų vaizdo įrašų saugojimo laiko. Jei teisės aktai nenustatė kitaip, peržiūrėti vaizdo įrašus vėliau nei po 2 parų nebuvo galimybės. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas neišsiaiškino, kokia buvo prašymų paskambinti pateikimo tvarka, taip pat negavo informacijos iš Lukiškių TI-K dėl veiksmų gavus suimtojo prašymus. Tačiau skundą pateikęs suimtasis nekvestionavo skambinimo telefonu tvarkos, o įstaiga neneigė, kad jo prašymai buvo gauti. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pareiškėjas nusprendė šios informacijos nedetalizuoti. Be to, faktai, kad suimtasis 2014 m. rugsėjo 6, 7, 14 ir 21 d. neskambino, buvo aiškūs ir nei suimtojo, nei Lukiškių TI-K nebuvo neigiami.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad kai kuriuos Paaiškinimo teiginius tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo aiškino ne pagal tikrąją jų prasmę, tokiu būdu padarymas nepagrįstas išvadas. Paaiškinime pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kiek skundų per 2014 m. ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. teko nagrinėti. Pareiškėjas neteigė, jog dėl darbo krūvio jis netinkamai išnagrinėjo skundą. Nurodydamas orientacinį skundų skaičių, jis pažymėjo savo patirtį nagrinėjant nuteistųjų skundus ir nesiekė patvirtinti savo užimtumo. Taip pat pažymėta, jog rašto projektą vizavo E. G. (neturėjęs pastabų), o pasirašė D. M.. D. M., turėjęs pareigą įvertinti, ar išspręsti visi N. T. skunde keliami klausimai ir ar į juos atsakyta iš esmės, pastabų dėl skundo išnagrinėjimo neturėjo. Teisingumo ministerijos darbo grupė dėl galimo tarnybinio nusižengimo motyvuotai pripažino, jog D. M. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-5721-790/2015 pagal N. T. skundą, pastarasis dėl pareiškėjo parengto rašto Nr. 2S-6149 išsamumo nusiskundimų neišsakė.

7. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė 2015 m. liepos 14 d. gavęs suimtojo N. T. 2015 m. liepos 8 d. skundą dėl Lukiškių TI-K ir Departamento pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų, susijusių su jo skundų nagrinėjimu bei atsakymų parengimu. Atsakovas 2015 m. liepos 21 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. liepos 16 d. raštą Nr. 4D-2015/1-963/3D-1910, kuriuo persiųsta N. T. 2015 m. liepos 8 d. skundo kopija, nurodant šį skundą atidžiai išnagrinėti, pateikti motyvuotą ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą ir atlikti tarnybinius patikrinimus dėl pareigūnų, ribojusių teisę paskambinti bei nagrinėjusių N. T. skundus dėl neleidimo paskambinti, veiksmų (neveikimo). 2015 m. rugsėjo 15 d. Departamento Imuniteto skyrius, atlikęs tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, pateikė Išvadą, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą. Departamento direktorius ginčijamu 2015 m. spalio 2 d. įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

9. Atsakovas paaiškino, kad N. T. Departamentui pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą, kuriame be kitų teiginių nurodė, jog jis jau antrą savaitgalį (data nenurodyta) nebuvo išvedamas paskambinti telefonu, kreipėsi savaitgalį (data nenurodyta) į pareigūną (pavardė nenurodyta), kuris jam pasakė, kad jo prašymų nebuvo. Jo nuomone, patikrinti šiuos teiginius buvo galima peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir patikrinus Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalą. N. T. Departamento prašė nepersiųsti šio skundo nagrinėti Lukiškių TI-K ir pareiškė, kad buvo parašęs Lukiškių TI-K administracijai raštą (data ir numeris bei kitos aplinkybės nenurodytos), į kurį atsakymo ar paaiškinimo negavo, taip pat prašė atsiųsti Departamento atstovą. N. T. 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas Departamento 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2S-4964 buvo persiųstas nagrinėti į Lukiškių TI-K, šio rašto kopija išsiųsta suimtajam. Departamento 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. 2 S-4964 projektą parengė ir 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą Lukiškių TI-K nagrinėjimui persiuntė pareiškėjas – Departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius, dokumentą vizavo šio skyriaus viršininkas E. G., pasirašė direktoriaus pavaduotojas D. M..

10. Išnagrinėjus N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundą, buvo parengtas Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2S-6149, kuriame nurodyta, kad suimtasis kreipėsi 2014 m. rugsėjo 15 d. skundu į Lukiškių TI-K ir 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 96-236 jam buvo atsakyta. Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašte išdėstyta bendro pobūdžio informacija apie skambučių suteikimo tvarką apskritai, nenustatytos ir nenagrinėtos konkrečios jo neišvedimo paskambinti telefonu aplinkybės ir priežastys. Toliau šiame rašte konstatuota, kad Lukiškių TI-K raštas, kuriuo buvo atsakyta į jo 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą, buvo pagrįstas ir parengtas nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Rašte nurodyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai N. T. teisių nepažeidė, jo skundas nepagrįstas bei nurodyta apskundimo tvarka. Patikrinus Departamento archyve buvusią dokumentinę medžiagą, susijusią su skundo nagrinėjimu, nustatyta, kad ją sudarė pašto vokas, N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundas ir pridėta Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 96-2136, kuriuo atsakyta į 2014 m. rugsėjo 15 d. skundą, kopija. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-5721-790/2015, 2015 m. kovo 23 d. sprendimu N. T. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista jo teisė Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 14, 21 dienomis paskambinti telefonu. Minėtas teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, todėl juo nustatyti faktai turėjo prejudicinę galią.

11. Atsakovo nuomone, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad N. T. 2014 m. spalio 29 d. skunde Departamentui išdėstyti teiginiai turėjo būti išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus nurodyta Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 2S-6149, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, kadangi netinkamai išnagrinėjo 2014 m. spalio 29 d. skunde išdėstytus teiginius, netinkamai parengė Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą bei pateikė šį raštą vizuoti E. G.. Šis raštas 2014 m. lapkričio 21 d. buvo užregistruotas ir išsiųstas suimtajam N. T.. Pareiškėjas skundą nagrinėjo nepakankamai objektyviai ir išsamiai, todėl tokiais savo veiksmais 2014 m. lapkričio 17 d. dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, tyrimas atliktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino ir panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P-250.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Departamento direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. P-250 įžanginėje dalyje nurodyta, kuo vadovaujantis jis priimtas: Statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R (toliau – ir Organizavimo taisyklės), 81.1 punktu, bei atsižvelgiant į Departamento Imuniteto skyriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. IT-18, Vilniaus apskrities ikiteisminės tyrimo įstaigos profesinės sąjungos pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. VA17-145(15). Konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų („Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.“), nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojų pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.9 papunktyje. Už tai pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

14. Išvadoje nustatyta, kad N. T. 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2S-4964, kurį parengė pareiškėjas, buvo persiųstas nagrinėti Lukiškių TI-K (dėl šio persiuntimo jis nekaltinamas). N. T. gavo Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 13 d. sprendimą, kurį 2014 m. spalio 29 d. skundu apskundė Departamentui (skundai buvo dėl neužtikrinamos teisės paskambinti). Šis skundas Departamente išnagrinėtas, 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-6149 pateiktas atsakymas, skundas netenkintas (būtent dėl šio rašto projekto netinkamo parengimo kaltinamas pareiškėjas). Šio rašto projektą rengė pareiškėjas, vizavo E. G., pasirašė direktorius D. M.. Išvadoje nustatyta, kokia buvo skundo nagrinėjimo medžiaga: N. T. skundas, Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 13 d. rašto Nr. 96-2136 kopija, šiuo faktu buvo įrodinėjama, kad pareiškėjas nesurinko reikiamos medžiagos skundui išnagrinėti. N. T. šį atsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. kovo 23 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 6, 7, 13, 21 d. buvo pažeista jo teisė paskambinti telefonu (administracinės bylos Nr. I-5721-790/2015).

15. Išvadoje aprašoma tarnybinio nusižengimo tyrimo eiga: 2015 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui įteiktas Departamento Imuniteto skyriaus pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-2391. Aprašyme nurodyta, kokių teisės aktų pareiškėjas nesilaikė, tai bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, ko reikalavo VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 punktas, Pareigybės aprašymo 7.9 punktas, o taip pat nurodomas Kalėjimų departamento darbo reglamentas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31 (toliau – ir Darbo reglamentas), kuriame reglamentuojamas ir asmenų aptarnavimas Departamente, būtent tai, kad šioje srityje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Todėl Išvadoje, aptariant tyrimo eigą, paminimos šių taisyklių 41 punkto nuostatos. Taip pat paminimos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4 ir kitų straipsnių nuostatos, nors jos nesiejamos su konkretaus N. T. skundo nagrinėjimu. Toliau analizuojamas Paaiškinimas, nurodoma, kad pareiškėjas teigė būtinas aplinkybes skundui išnagrinėti išsiaiškinęs paskambinus į Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 19 ar 22 d. ir kad rėmėsi Lukiškių TI-K direktoriaus atsakymu.

16. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo N. T. pateiktas atsakymas buvo nepilnas, neatsakyta į visus keltus klausimus, taip pat nepagrįstas reikiama faktine medžiaga. Išvadoje atliktas palyginimas ir pasakyta, kad Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 13 d. ir Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. raštuose suimtajam pateikta informacija lyginant su N. T. skundų turiniu buvo neišsami, nevisapusiška, netinkamai patikrinta, neparemta faktiniais duomenims, todėl nepagrįsta. Pateikiamas visas šios faktinės medžiagos detalus palyginimas, nurodant ko suimtasis prašė ir kokia informacija jam buvo pateikta.

Nurodoma, kad, siekiant tinkamai išnagrinėti N. T. skundą, reikėjo išreikalauti prašymų paskambinti telefonu kopijas, pasisakyti dėl jo prašymų registravimo ar neregistravimo, dėl to, kodėl jam jo prašymu nebuvo teikiamos jo prašymų kopijos, išnagrinėti teiginius dėl jo 2014 m. rugsėjo 8 d. skundo galimo dingimo ir neregistravimo. Išvadoje nagrinėjamas pareiškėjo darbo krūvis (45 skundai per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., iš kurių 32 išnagrinėti iš esmės, taip pat darbo krūvis 2014 m., kuris nesutapo su nurodytu Paaiškinime) ir padaryta išvada, kad Paaiškinime pateikti faktai nebuvo teisingi.

Taip pat pastebėta, kad buvo ištirtos suimtųjų prašymų paskambinti, skambinimų ir jų dokumentavimo aplinkybės ir nustatyta, jog suimtųjų prašymai paskambinti renkami ir registruojami pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10, 21 punktus ir kitas nuostatas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato Departamento pareigą nagrinėti skundus dėl pavaldžių įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų, todėl nagrinėjamu atveju Departamentas, netinkamai nagrinėdamas skundą, neatliko ikiteisminės skundų nagrinėjimo institucijos funkcijos, ką patvirtino ir minėtas teismo sprendimas.

Aprašius visas aplinkybes, Išvadoje pereinama prie pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo. Iš šio aprašymo teismas nustatė, kad nusižengimo faktinė sudėtis buvo N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundo nagrinėjimas netinkamai parengiant Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2S-6149. Netinkamai išnagrinėdamas skundą ir paruošdamas atsakymą, pareiškėjas nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 dalių reikalavimų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.9 punkte.

Tai nurodyta ir galutinėje, nusprendžiamojoje Išvados dalyje, nenurodant, kokius konkrečius teisės aktų, nustatančių suimtųjų skundų nagrinėjimą, reikalavimus pažeidė pareiškėjas, parengdamas atsakymo N. T. projektą.

17. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas neįvardijo, kokias konkrečias materialinės teisės normas jis pažeidė, o nurodomi teisės aktai, nustatantys tik bendro pobūdžio reikalavimus valstybės tarnautojams, tarp jų – statutiniams. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai iš esmės buvo teisingi. Nors pasisakyta apie teisės aktus, kurie reglamentavo tiek ikiteisminę suimtųjų skundų nagrinėjimo tvarką, tiek apskritai asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų nagrinėjimą Departamente, tačiau konstatuojant ir kvalifikuojant nusižengimą nenurodytas nė vienas pareiškėjo pažeistas teisės aktas, o tik toks pažeidimas leistų konstatuoti, kad jis nevykdė ir bendrųjų reikalavimų, nustatytų tiek Statute, tiek VTĮ, bei kad jis nevykdė atitinkamo savo Pareigybės aprašymo punkto. Teisės aktai, reglamentuojantys asmenų prašymų nagrinėjimą Departamente, tik aprašyti Išvados aprašomojoje dalyje, bet nenurodyti kvalifikuojant nusižengimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju pakaktų nurodyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5721-790/2015, kuriame nurodyti teisės aktų reikalavimai, kurių tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas privalėjo laikytis. Išvadoje nenurodyta net kaip pareiškėjas pažeidė Darbo reglamentą, kuriame reglamentuojamas darbo su asmenų prašymais nagrinėjimas. Pareigybės aprašymo 6.2 punktas reikalavo, kad einantis šias pareigas asmuo žinotų Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo vietų veiklą <...>. Taigi, reikėjo nustatyti, kokius šių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, nes tik taip buvo galima konstatuoti Pareigybės aprašymo 7.9 punkto reikalavimų nevykdymą.

18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ėjo statutinio valstybės tarnautojo – Departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo inspektoriaus – pareigas, kurioms Statute nenustatyti specialieji reikalavimai, kurių nevykdymas būtų laikomas tarnybiniu nusižengimu. Į pareiškėjo pareigas pateko pagal skyriaus kompetenciją nagrinėti piliečių, suimtųjų ir nuteistųjų pareiškimus, prašymus bei skundus, rengti atsakymų į juos projektus, užtikrinti asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimą. Todėl, siekiant pripažinti jį pažeidus VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, buvo būtina konstatuoti minėtus santykius (atitinkamų prašymų nagrinėjimą) reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, t. y. kokiais įstatymais pagrįstas turėjo būti duotojo skundo nagrinėjimas, kokius įstatymus ar kitus teisės aktus jis pažeidė, rengdamas atsakymo N. T. projektą. Iš Išvados teksto negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kokių teisės aktų pažeidimu, išskyrus reglamentuojančius bendrąsias pareigūno pareigas, kaltinamas pareiškėjas. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti skiriama tik nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą. Taigi, pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo tinkamai nustatyta nusižengimo sudėtis, ko reikalavo VTĮ 2 straipsnio 12 dalies ir Statuto 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl ginčijamas įsakymas buvo naikintinas.

III. 19. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartotinai apžvelgia N. T. skundo nagrinėjimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui aplinkybes. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl padarė neteisingas išvadas. Išvada turėtų būti vertinama kaip ginčijamo įsakymo sudedamoji dalis. Teisės aktai, reglamentuojantys asmenų prašymų nagrinėjimą Departamente, yra aprašyti Išvados aprašomojoje dalyje, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kuo jis kaltinamas, kokias materialinės teisės normas pažeidė.

Be to, nors Išvados konstatuojamojoje dalyje neįrašyta konkreti materialinės teisės norma, tačiau Pareigybės aprašyme įvardyta funkcija, kurią pareiškėjas netinkamai vykdė, yra konkreti, tikslinga ir nereikalaujanti papildomo paaiškinimo nukreipiant į kitas teisės normas. Išvadoje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad N. T. 2014 m. spalio 29 d. skunde išdėstyti teiginiai turėjo būti išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti, apie nagrinėjimo rezultatus nurodant Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 2S-6149, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti.

Netinkamas, formalus suimtųjų skundų nagrinėjimas, nurodytų faktų nepatikrinimas, dokumentinės medžiagos nesurinkimas teismų praktikoje ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymose nuolat vertinami kaip netinkamas suimtųjų skundų nagrinėjimas, neužtikrinant viešojo administravimo procedūros ir suimtųjų teisės į pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų nagrinėjimą. Be specialių teisės normų, Departamentas savo veikloje privalo laikytis ir viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų.

Teismui pripažinus, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, ir esant nepaneigtoms faktinėmis ir teisinėms aplinkybėms dėl netinkamo suimtojo skundo išnagrinėjimo, paneigiamas valstybės tarnautojų atsakomybės principas. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad, nagrinėjant suimtojo skundą, jokios dokumentinės medžiagos surinkta nebuvo, jis apsiribojo telefoniniais skambučiais į įstaigą, kurios pareigūnų veiksmai buvo skundžiami, ir parengė formalų atsakymą suimtajam. Pareiškėjo parengtas atsakymo į N. T. skundą projektas, kuris neužtikrino suimtojo teisės gauti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, akivaizdžiai parodo, kad jis aplaidžiai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytą funkciją.

Teismas nevertino tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktų dokumentų turinio ir rėmėsi formaliu (jo manymu – esminiu) Išvados trūkumu.

21. Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skundo argumentus. Papildomai pažymi, kad jis, rengdamas Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projektą, rėmėsi keletu informacijos rinkimo būdų, o Išvadoje nurodant, jog jis tariamai neatliko kai kurių veiksmų, nėra nuorodos į vienokių ar kitokių veiksmų būtinumą apibrėžiančius teisės aktus. Kai kurie Išvadoje nurodyti veiksmai (pvz., vaizdo rašymo įrenginių saugojimo techninių parametrų analizė) turėtų būti daromi atliekant tyrimą, o ne skundo nagrinėjimą. Iš pareiškėjo surinktos informacijos buvo galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl įstaigos veiksmų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuobauda jam už galbūt padarytą pažeidimą (netinkamą 2014 m. lapkričio 21 d. rašto projekto parengimą) buvo skirta po daugiau nei 10 mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2015 m. spalio 2 d. Byloje nėra duomenų apie aplinkybes, dėl kurių tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta per ilgesnį nei 6 mėnesių terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

25. Ginčijamu 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. P-250 (I t., b. l.

11) buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų, bei netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 154 redakcija) 7.9 papunktyje. 2015 m. rugsėjo 15 d. Išvadoje (I t., b. l. 16-25) pažymėta, jog pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo įteiktas Departamento Imuniteto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-2391, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines funkcijas ir pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatas („pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“), VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto („valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“) ir 4 punkto („valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“) nuostatas bei Pareigybės aprašymo (2015 m. balandžio 17 d.

įsakymo Nr. V-159 redakcija) 7.1 papunktyje nustatytą tarnybinę funkciją („šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal skyriaus kompetenciją nagrinėja piliečių, suimtųjų ir nuteistųjų pareiškimus, prašymus bei skundus, rengia atsakymų į juos projektus“). Išvadoje pastebima, kad minėta Pareigybės aprašymo (2015 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. V-159 redakcija) 7.1 papunktyje įtvirtinta funkcija N. T. skundų nagrinėjimo metu (2014 m.) buvo numatyta Pareigybės aprašymo (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. V-154 redakcija) 7.9 papunktyje, nustatant, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas „pagal skyriaus kompetenciją nagrinėja piliečių, suimtųjų ir nuteistųjų pareiškimus, prašymus bei skundus, rengia atsakymų į juos projektus, užtikrindamas asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimą“, ir konstatuojama, kad pakeisto papunkčio esmė nepasikeitė, nes pareiga užtikrinti asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimą kildinama iš pačių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų prašymų, pareiškimų ar skundų nagrinėjimą, reikalavimo pagrįstai ir objektyviai nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;

šis teiginys pagrįstas Departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus nuostatų (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. V-152 redakcija), Darbo reglamento (2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-308 redakcija), Prašymų nagrinėjimo taisyklių bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis. Išvados pabaigoje siūloma, be kita ko, pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo (2014 m. balandžio 9 d.

įsakymo Nr. 154 redakcija) 7.9 papunktyje, bei jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo veiksmų, už kuriuos pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, padarymo (N. T. 2014 m. spalio 29 d. skundo nagrinėjimo ir Departamento 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-6149 projekto parengimo) iki tarnybinės nuobaudos ginčijamu įsakymu skyrimo (2015 m. spalio 2 d.) tam tikros teisės normos pasikeitė. Pačioje Išvadoje pastebėta, kad pasikeitė Pareigybės aprašymo redakcija, šie pokyčiai apžvelgti, vadovautasi veiksmų, už kuriuos pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, atlikimo metu galiojusia Pareigybės aprašymo redakcija (konstatuotas 7.9 punkte įtvirtintos funkcijos netinkamas vykdymas). Be to, atsakovas pripažino pareiškėją pažeidusiu Statuto 25 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Tačiau ši nuostata 25 straipsnio 2 dalyje atsirado tik Statuto redakcijoje, įsigaliojusioje 2015 m. kovo 1 d. (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1447 redakcija). Veiksmų, už kuriuos pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, atlikimo metu galiojusioje Statuto redakcijoje (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) ši nuostata buvo įtvirtinta 19 straipsnio 2 dalyje.

27. Taip pat pasikeitė tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai. Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcija) 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tačiau Statuto (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1447 redakcija) 30 straipsnio 3 dalyje, kuria Išvadoje vadovavosi atsakovas, nurodydamas, jog 1 metų senaties terminas nuo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo nėra pasibaigęs, įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos; sprendimas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

28. Šiuo aspektu akcentuotina, jog po pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jam paskirta tarnybinė nuobauda, pasibaigimo įsigaliojusių Statuto nuostatų, kurios, lyginant su senąja redakcija, išplečia tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams ribas, pavyzdžiui, plačiau aiškina nuobaudų skyrimo terminus, taikymas, kai tai iš esmės blogina pareiškėjo padėtį, prieštarauja lex benignior retro agit principui, numatančiam, kad atgal galioja tik švelnesnė teisės norma už buvusią, taip pat asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-683-261/2017 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos (pastabos) skyrimo E. G., kuriam skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlyta ta pačia Išvada, tuo pagrindu, kad buvo suėjęs Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcija) 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas. Šis terminas yra suėjęs ir šioje byloje nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio (lot. pagal pareigas) patikrinti, ar skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo laikytasi nuobaudų skyrimo terminų, tačiau to nepadarė.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuobaudos paskyrimas pasibaigus nuobaudų skyrimo terminui yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti valstybės tarnautojui skirtą tarnybinę nuobaudą. Nuobaudos skyrimo priežastys, pagrįstumas tokiu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija nevertina nuobaudos skyrimo motyvų (ginčijamo įsakymo ir Išvados turinio). Konstatuotina, kad ginčijamas Departamento direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. P-250, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir naikintinas.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės, nors tokią pareigą turėjo. Tačiau galutinis teismo sprendimas yra suderinamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, nėra tikslinga jį naikinti ar keisti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė