Legislator Case Law & Legislation
b49d6097-fe3d-4da0-9de0-51210e641c5b AI generated

b49d6097-fe3d-4da0-9de0-51210e641c5b · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number b49d6097-fe3d-4da0-9de0-51210e641c5b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas I. J. ir atsakovė J. J. 2014-03-18 sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria be kita ko lygiomis dalimis po ½ dalį pasidalino santuokoje įgytÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Vaidotų k., (duomenys neskelbtini). I. J. 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. K. (Å¡ioje byloje ji yra atsakovė) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Vaidotų k., Å altinio g. 4 – 9.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-2429-723/2015, be kita ko nutraukta I. J. ir J. J. santuoka bendru Å¡alių sutikimu; patvirtinta jų 2015-04-24 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-2939-781/2015, minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.IeÅ¡kovas I. J. ginčija minėtÄ 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį.

Legislator headnote

AI generated

b49d6097-fe3d-4da0-9de0-51210e641c5b · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Pabrėžė, kad notarų biure pasiraÅ¡ant tiek 2014-03-18 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. 2631, tiek 2014-04-04 ginčijamÄ sutartį, notarui nekilo net menkiausių abejonių, kad ieÅ¡kovas gali nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei teisinių pasekmių. PrieÅ¡ tvirtinant ginčijamÄ sutartį, notaras iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisines dovanojamo sandorio pasekmes, be kita ko ir tai, kad ieÅ¡kovas po sutarties pasiraÅ¡ymo neteks teisės valdyti, naudoti ir disponuoti dovanotu turtu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-422-860/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02448-2015-8Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.2; 2.1.2.4; 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2; 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.5; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.5.7; 2.2.15; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.4.11.S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui I. J., jo atstovui adv. Andriejui Tiščenko, atsakovėms I.

K. ir J. J., jų atstovei adv. Ramunei Ramanauskienei, vertėjai Erikai Tunčikenei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. J. ieÅ¡kinį atsakovams I. K. ir J. J., trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas I. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslintu), kuriuo praÅ¡o 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3376, patvirtintÄ Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., kurio pagrindu jis padovanojo savo ½ dalį buto, esančio adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dukrai I.

K., pripažinti negaliojančia bei Å¡iÄ turto dalį grÄ Å¾inti jam.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-03-18 sutuoktinių turto padalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2631, patvirtinta Vilniaus rajono 6-jame notarų biuro notaro E. N., jis su žmona J. J. pasidalijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., o jau 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 3376, padovanojo savo ½ dalį minėto buto dukrai I.

K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimo pagrindu jo ir J. J. santuoka buvo nutraukta ir padalintas turtas. Tokiu bÅ«du jis viskÄ iÅ¡parceliavo, bet nieko negavo. Teigia, kad Å¡ie „dalinimai“, sutartis Nr. 3376, neatitinka imperatyvioms normoms, pažeidžia CK 1.80 straipsnį, 1.91 straipsnį. Jis po turto iÅ¡viliojimo buvo iÅ¡varytas iÅ¡ savo namų, dabar yra benamis. Teigia, kad atsakovės pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu, nes yra savo veiksmų reikÅ¡mės nesuprantantis asmuo, patiklus epileptikas.

Jam buvo atliktos galvos operacijos, turi regėjimo defektus – nemato pasiraÅ¡omo teksto. Jam buvo pažadėta, kad gyvens bute kaip ir anksčiau. Teigia, kad jo atžvilgiu įvyko nusikaltimas, jo žmona ir dukra įgijusios visÄ jo turtÄ , - iÅ¡varė jį į laukÄ . Nurodo, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 ir 1.91 straipsnius buto dovanojimo sutartis Nr. 3376 negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visÄ , kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija) natÅ«ra.

A. I. K. pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.I. K. atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas tikrai puikiai žino dovanojimo sandorio sudarymo priežastis. IeÅ¡kovas jau 5 metai yra priklausomas nuo alkoholio; jis ima greituosius kreditus, kad gauti pinigų alkoholiui. Taip ne kartÄ ji turėjo sumokėti už tėvÄ jo skolas antstoliams. Dėl alkoholio priklausomybės ieÅ¡kovas susigadino sveikatÄ . Ne kartÄ jos ir mamos J. J. pastangomis ieÅ¡kovas buvo gydomas, sergant slaugomas; jau keleri metai ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nedirba, bendrauja su valkataujančiais asmenimis.

Ji labai norėtų padėti savo tėvui (ieÅ¡kovui), tačiau jis pats pasirinko gyventi su panašų gyvenimo bÅ«dÄ vedančiais asmenimis. Teigia, kad giminaičiai kursto nesantaikÄ , siekdami asmeninės naudos, o ieÅ¡kovas ginčijamÄ dovanojimo sutartį pasirašė visiÅ¡kai sÄ moningai. Apgailestauja, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, neva jis buvo apgautas, iÅ¡ jo buvo iÅ¡viliotas turtas ir jis buvo iÅ¡mestas į gatvę. Pažymėjo, kad jai niekada nerÅ«pėjo tėvų turtas, ji yra savarankiÅ¡ka ir gyvena su savo Å¡eima atskirai.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas dovanojimo sutartį ginčija netinkamais pagrindais. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepateikė jokių įrodymų, bylojančių, jog yra dovanojimo sandoriui nuginčyti pagrindas, numatytas CK 6.472 straipsnyje.A. J. J. pateiktame atsiliepime irgi nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. J. J. atsiliepime iÅ¡ esmės nurodė panaÅ¡ius argumentus, kaip ir I. K. savo atsiliepime. Akcentavo, kad ieÅ¡kovas veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ : į namus veda asocialius asmenis, sergančius atviros tuberkuliozės forma, duoda jiems savo banko kredito kortelę, iÅ¡leidžia pinigus, negrįžta į namus, nakvoja su asocialiais asmenimis.

Teigia, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė nėra tokia bloga, kaip jis nurodo, jeigu norėtų galėtų dirbti, jam tik 54 metai; ieÅ¡kovas turi 50 proc. darbingumo laipsnį. Jis piktnaudžiauja alkoholiu, tad daugelis sveikatos problemų yra bÅ«tent su tuo ir susijusios. Nurodė, kad ieÅ¡kovo niekas į gatvę neiÅ¡metė, tai patvirtina ir policijos pridedamas atsakymas; kreiptis į policijÄ jį sukurstė giminaičiai. Teigia, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje negražiai apkalba dukrÄ , kuri nuolat deda daug pastangų pasirÅ«pinti tėvu.

Nurodė, kad nėra pagrindų pripažinti negaliojančiÄ ginčijamÄ dovanojimo sutartį.   Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teigia, jog ginčijama sutartis yra niekinė ir negalioja kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), tačiau ieÅ¡kinyje nenurodo, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos.

IeÅ¡kovas taip pat nenurodo, dėl kokių esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, egzistavusių ginčijamos sutarties sudarymo metu, jis suklydo, kad sandorį bÅ«tų galima pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Nors vienu iÅ¡ ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindų ieÅ¡kovas nurodo CK 1.91 straipsnį, tačiau nenurodo, dėl kokio konkretaus pagrindo – dėl apgaulės, smurto ir pan., ginčijama sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia, taip pat nedetalizuoja, kokį neteisėtÄ poveikį, turėjusį įtakos ginčijamos sutarties sudarymui, atsakovai darė ieÅ¡kovui.

Mano, kad ginčijama sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia nė vienu iš ieškinyje nurodytų pagrindų, nes ieškovas ne tik nepagrindė savo teiginių faktine medžiaga, bet ir nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, būtinų sutarties pripažinimui negaliojančia. Ieškovas tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovai pasinaudojo jo bejėgiškumu, pats ieškovas nesupranta savo veiksmų reikšmės, yra patiklus ir turi regėjimo defektų, dėl kurių nemato pasirašomo dokumento.

Pabrėžė, kad notarų biure pasiraÅ¡ant tiek 2014-03-18 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. 2631, tiek 2014-04-04 ginčijamÄ sutartį, notarui nekilo net menkiausių abejonių, kad ieÅ¡kovas gali nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei teisinių pasekmių. PrieÅ¡ tvirtinant ginčijamÄ sutartį, notaras iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisines dovanojamo sandorio pasekmes, be kita ko ir tai, kad ieÅ¡kovas po sutarties pasiraÅ¡ymo neteks teisės valdyti, naudoti ir disponuoti dovanotu turtu.

Ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo metu nebuvo matyti jokio spaudimo ar kitokio neigiamo poveikio iÅ¡ atsakovės I. K., kuris bÅ«tų galėjęs turėti įtakos apsisprendžiant sudaryti ginčijamÄ sutartį. Nurodė, kad notaras puikiai moka rusų kalbÄ , todėl ieÅ¡kovui ginčijamos sutarties tekstÄ Å¾odžiu iÅ¡vertė į jam suprantamÄ rusų kalbÄ , iÅ¡aiÅ¡kino sutarties prasmę ir pasekmes, taip pat atsakė į kilusius klausimus. Nesutinka ir su ieÅ¡kovo teiginiu, kad ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas turėjo tokiÄ regėjimo negaliÄ , dėl kurios nematė pasiraÅ¡omos sutarties.

Pažymėjo, kad nors sutarties tekstas ir buvo iÅ¡verstas į ieÅ¡kovui suprantamÄ rusų kalbÄ , ieÅ¡kovas pats vartė ir skaitė sutartį, o iÅ¡siaiÅ¡kinus visas sudaromos sutarties aplinkybes, papraÅ¡yta pasiraÅ¡yti, padarė tai be jokių sunkumų – pasirašė visuose sutarties egzemplioriuose tiksliai toje vietoje, kuri skirta sutarties Å¡alių paraÅ¡ams, taip pat be jokių nesklandumų pasirašė ir notariniame registre. Akcentavo, kad notaras, tvirtindamas ginčijamÄ sutartį, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, įsitikino tikrÄ jÄ Å¡alių valia ir ketinimais, taip pat įsitikino, jog nėra jokių aplinkybių, neleidžiančių tvirtinti sutarties.       Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikė.

IeÅ¡kovas nurodė, kad dovanojimo sutartį praÅ¡o pripažinti negaliojančiÄ dėl to, kad jis Å¡iuo metu neturi kur gyventi. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas sunkiai kalba lietuviÅ¡kai, jis buvo apgautas ir suklaidintas, įtakos turėjo ir jo sveikatos bÅ«klė. Pasak ieÅ¡kovo atstovo, vien tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , - įrodo, jog jis atsakovių buvo apgautas. Atstovas nurodė, kad ginčijamas sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu septyniais pagrindais, t.y. pagal CK 1.80, 1.81, 1.85, 1.89, 1.90, 1.91 ir 6.472 straipsnius. Atsakovė I.

K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad jos tėtis (ieÅ¡kovas) turi problemų su alkoholiu, ima greituosius kreditus ir geria, tad visa Å¡eima nusprendė, jis pats sutiko, jog buto dalis bÅ«tų padovanota dukrai, t.y. jai. IeÅ¡kovas ginčo bute nebegyvena nuo 2015 m. vasaros, nes jis pykdavosi su mama (J. J.), nuolat į butÄ ateidavo asocialÅ«s asmenys. PasiraÅ¡ant sutartį pas notarÄ , pastarasis net keletÄ kartų klausė, ar ieÅ¡kovas supranta pasekmes ir pan., notaras kalbėjo rusiÅ¡kai.Atsakovė J.

J. su ieÅ¡kiniu irgi nesutiko. Atsakovė iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kus motyvus, kurie nurodyti atsiliepime į ieÅ¡kinį. Akcentavo, kad ieÅ¡kovas pats paėmė 1 000 Lt paskolÄ , kad gertų; taip pat sutiko sudaryti dovanojimo sutartį. Jo niekas iÅ¡ namų nevarė, pats išėjo. Atsakovių atstovė akcentavo, kad dovanojimo sutartis turėtų bÅ«ti ginčijama spec. norma – CK 6.472 straipsniu. Policijos nutarime aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovas pats išėjo iÅ¡ savo namų. IeÅ¡kovas yra adekvatus ir suprato kÄ pasiraÅ¡o.

Byloje nėra jokių duomenų, kad dukrÄ (I. K.) bÅ«tų nesirÅ«pinusi savo tėvu ar jį bÅ«tų apleidusi. Visi ieÅ¡kovo atstovo argumentai yra tik prielaidos; ieÅ¡kinys neįrodytas. IeÅ¡kinys atmestinas.

1. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas I. J. ir atsakovė J. J. 2014-03-18 sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria be kita ko lygiomis dalimis po ½ dalį pasidalino santuokoje įgytÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Vaidotų k., (duomenys neskelbtini). I. J. 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. K. (Å¡ioje byloje ji yra atsakovė) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Vaidotų k., Å altinio g. 4 – 9.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-2429-723/2015, be kita ko nutraukta I. J. ir J. J. santuoka bendru Å¡alių sutikimu; patvirtinta jų 2015-04-24 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-2939-781/2015, minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.IeÅ¡kovas I. J. ginčija minėtÄ 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį.

2. Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiÄ pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu net septyniais pagrindais. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyti argumentai, jog ginčijamÄ dovanojimo sutartį yra pagrindas pripažinti negaliojančiÄ net septyniais pagrindais, numatytais CK 1.80, 1.81, 1.85, 1.89, 1.90, 1.91 ir 6.472 straipsniuose, yra nelogiÅ¡ki, tam tikra prasme rodantys prieÅ¡taringumÄ .

Kiekvienas iÅ¡ minėtų sandorių negaliojimo pagrindų yra savarankiÅ¡ki, tad kiekvienu atveju turi bÅ«ti įrodinėjamos visiÅ¡kai skirtingos aplinkybės. Kai kurie sandorių negaliojimo pagrindai tarpusavyje iÅ¡ viso nedera, tad ieÅ¡kovas turi apsispręsti, kokiu konkrečiu pagrindu yra ginčijamas sandoris. Tačiau ieÅ¡kovas viso to nedarė. Apskritai ieÅ¡kovo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, jie nesudaro jokio pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu bent vienu iÅ¡ nurodytų pagrindų.

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims ((duomenys neskelbtini) str.). Tad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui, kuris teigia, kad ginčijamas sandoris yra negaliojantis nurodytais pagrindais. Antra vertus, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ - ieÅ¡kininio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, pateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2, 4 p.).

Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, t. y. faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio pagrindo. Ä®statymo ieÅ¡kovui nenustatyta įpareigojimo ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ bÅ«tina ((duomenys neskelbtini) str.), nes tiriant ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimÄ atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju, minėta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindu nurodė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį bei atitinkamai nurodė aplinkybes, kurios be kita ko iÅ¡dėstytos ypač lakoniÅ¡kai. IeÅ¡kovas yra atstovaujamas advokato, t.y. kvalifikuoto teisininko, tačiau teismui nagrinėjant bylÄ nustatyta tvarka ir terminu nebuvo pateiktas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo, kuriame ieÅ¡kinio pagrindu bÅ«tų nurodomos aplinkybės, susijusios su kitais sandorių negaliojimo pagrindais; atsakovai į Å¡iuos argumentus neatsikirtinėjo.

Tad teismas, esant dispozityviai bylai, neturi teisės peržengti ieškinio ribas, t.y. išeiti už ieškinio pagrindo, ir pasisakyti dėl kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Tai reiškia, kad ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl aplinkybių, kurios susijusios su kitais, t.y. ieškinyje nenurodytais, sandorio negaliojimo pagrindais, negali būti vertinami.

3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu; kaip galima suprasti iÅ¡ ieÅ¡kinio lakoniÅ¡kų argumentų, taip pat iÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų motyvų, ieÅ¡kovas ginčijamÄ sandorį praÅ¡o pripažinti negaliojančiu nurodytu pagrindu (CK 1.91 str.) bÅ«tent kaip sudarytÄ dėl apgaulės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį (CK 1.91 str.), byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.). 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp pačių artimiausių žmonių, t.y. tarp tėvo ir dukros. IeÅ¡kovas, be deklaratyvių teiginių, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktÄ sudarant ginčijamÄ dovanojimo sutartį, t.y., kad atsakovė (dukra) I. K. bÅ«tų atlikusi kokius nors tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia praneÅ¡usi tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjusi svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas bÅ«tų sudaręs šį sandorį.

IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad jam buvo pažadėta, jog jis gyvens bute ir nebus iÅ¡ jo iÅ¡varytas, - nėra susijusi su apgaule CK 1.91 straipsnio taikymo prasme. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė I. K. bÅ«tų iÅ¡variusi ieÅ¡kovÄ iÅ¡ buto. Byloje yra duomenys, kad tarp ieÅ¡kovo ir kitos atsakovės J. J. nuolat kildavo nesutarimai ir konfliktai dėl ieÅ¡kovo asocialaus elgesio, ko pasėkoje ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ namų. Tai konstatuota ir policijos 2015-05-23 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos; tai iÅ¡ esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai M.

J. ir O. K.. Tiriant ir vertinant ieÅ¡kovo elgesį tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo akivaizdu, kad ginčijamas sandoris visiÅ¡kai atitiko jo valiÄ . Sandoris buvo sudarytas pas notarÄ , kuris iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui suprantama kalba tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes, be to, ginčijamo sandorio turinys, juo prisiimamos pareigos, yra aiÅ¡kios ir suprantamos. Kita vertus, pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis ginčija sandorį tik dėl to, jog Å¡iuo metu neturi kur gyventi.

Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad sudarant sandorį nebuvo jokios apgaulės iÅ¡ atsakovės I. K. pusės. Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras, kuris tvirtino ginčijamÄ sandorį, nurodė, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu nebuvo matyti jokio spaudimo ar kitokio neigiamo poveikio iÅ¡ atsakovės I. K., kuris bÅ«tų galėjęs turėti įtakos ieÅ¡kovui apsisprendžiant sudaryti dovanojimo sutartį. IeÅ¡kovo atstovo argumentas, kad vien tai, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , - įrodo, kad jis atsakovių buvo apgautas, yra netinkamas, siekiant įrodyti apgaulės faktÄ pagal CK 1.91 straipsnį.

L. M. R. parodymai, susiję su byla, yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s; ji pati nieko nematė, o tik nurodė kÄ brolis (ieÅ¡kovas) jai sakė. Kita vertus ji, minėta, yra ieÅ¡kovo sesuo, tad ji tiesiogiai suinteresuota palankia ieÅ¡kovui bylos baigtimi; kÄ iÅ¡ esmės ir pati patvirtino teismo posėdžio metu, t.y. nurodydama, kad nori, jog broliui bÅ«tų geriau. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai iÅ¡ esmės yra nevertingi, be to, jie vertintini kritiÅ¡kai.      Apibendrinant pasakytina, kad nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, kaip sudarytÄ dėl apgaulės.

4. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, t.y. kaip sudarytÄ dėl suklydimo. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Tačiau byloje nenustatyta nei viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės net ir pats nenurodo aplinkybių, egzistavusių ginčijamos sutarties sudarymo metu, dėl kurių jis suklydo; dar gi, kad Å¡ios aplinkybės buvo esminės. Vien tai, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog jis turi regėjimo defektų – nemato pasiraÅ¡omo teksto, nereiÅ¡kia, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį jis nežinojo ant ko pasiraÅ¡o.

Minėta, kad sandoris buvo pasiraÅ¡ytas pas notarÄ , kuris iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui jam suprantama kalba (rusų k.) teisines dovanojimo sutarties pasekmes ir prasmę, be kita ko ir tai, jog ieÅ¡kovas po sutarties pasiraÅ¡ymo neteks teisės valdyti, naudoti ir disponuoti turtu.

5. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat teigia, kad ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), tačiau nei ieÅ¡kinyje, nei vėliau nagrinėjant bylÄ teisme taip ir nenurodė, kokios konkrečiai imperatyvios teisės normos, sudarant sutartį, buvo pažeistos. Byloje nenustatyta, kad sudarant minėtÄ sandorį bÅ«tų pažeistos kokios nors imperatyvios teisės normos. Tad ieÅ¡kovo argumentai dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Teismas taip pat ex officio (savo iniciatyva) nenustatė ir kitų pagrindų, tame tarpe ir CK 1.81 straipsnyje numatyto pagrindo, pripažinti ginčijamÄ sandorį niekiniu (CK 1.78 str. 5 d.).

6. Net jeigu ir vertinant ieÅ¡kovo argumentus, susijusius su kitais sandorių negaliojimo pagrindais, kurie buvo pateikti tik teismo posėdžio metu (arba laikant, kad jie vis tik buvo nurodyti ieÅ¡kinyje), vis tiek nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio. Visų pirma, pasisakytina dėl CK 6.472 straipsnio (dovanojimo panaikinimas) taikymo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie, net ir neigiamai vertintini, veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes bei priežastis. Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013, ir kt.).Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu, yra sudarytas tarp tėvo ir dukters.

Teismas pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį. Teismas nenustatė, kad atsakovė I. K. bÅ«tų atlikusi geros moralės požiÅ«riu griežtai smerktinus veiksmus.

Byloje nustatyta (be kita ko ir liudytojų M. J. ir O. K. parodymais), kad, minėta, atsakovė I. K. neišvarė savo tėvo (ieškovo) iš namų, beje, to neteigia ir pats ieškovas; pagal bylos duomenis, ieškovas išėjo iš namų dėl nesutarimų su buvusia sutuoktine, t.y. kita atsakove, J. J.. I. K. pagal galimybes rūpinasi savo tėvu, už jį sumoka skolas ir pan., be to, imasi priemonių, kad ieškovas turėtų kur gyventi, tačiau jis pats realiai nerodo jokios iniciatyvos. Ieškovė taip pat rūpinasi padovanotu turtu (jo dalimi), apmoka teikiamas paslaugas ir pan.

Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.472 straipsnį.Antra, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; ir kt.).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu lemiamÄ reikÅ¡mę turi dovanotojo tikroji valia, kuri yra gerbtina, o dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra laikytina kraÅ¡tutine priemone.Nagrinėjamu atveju nors byloje ir yra tam tikrų duomenų apie atitinkamÄ ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę (jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl anksčiau darytos galvos operacijos (2012 m.), turi regėjimo problemų su viena akimi, yra buvę epilepsijos priepuolių), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡i ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė galėjo lemti, jog sudarant ginčijamÄ sandorį jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Pirmiausia, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant tiek ginčijamÄ sandorį, tiek keletÄ dienų anksčiau turto pasidalinimo sutartį, notarui nekilo net menkiausių abejonių, jog ieÅ¡kovas gali nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei teisinių pasekmių; ieÅ¡kovas pats vartė ir skaitė sutartį, o iÅ¡siaiÅ¡kinus visas sudaromos sutarties aplinkybes, papraÅ¡ytas pasiraÅ¡yti, padarė tai be jokių sunkumų – pasirašė visuose ginčijamos sutarties egzemplioriuose tiksliai toje vietoje, kuri skirta Å¡alių paraÅ¡ams, taip pat be jokių nesklandumų pasirašė ir notariniame registre.

Teismo posėdžio metu nei vienas apklaustas liudytojas (M. R., J. A., M. J. ir O. K.) iÅ¡ esmės nenurodė, kad ieÅ¡kovas ginčijamo sandorio pasiraÅ¡ymo metu bÅ«tų elgęsis kaip nors neįprastai ar neadekvačiai, prieÅ¡ingai, jis elgėsi įprastai, juokaudavo, bendraudavo ir pan. Liudytojai paminėjo, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį. Tai, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat bendrauja su valkataujančiais asmenimis, - rodo tik jo pasirinktÄ gyvenimo bÅ«dÄ , kuris, be jokios abejonės, visuomenėje vertintinas kaip asocialus.

Teismui nepateikti jokie įrodymai apie galimÄ ieÅ¡kovo psichinę ligÄ ir pan. KeletÄ kartų ieÅ¡kovui buvę epilepsijos priepuoliai nereiÅ¡kia, kad vėliau toks asmuo tampa negalinčiu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir dalyvauti civilinėje apyvartoje sudarant sandorius. Taigi, nėra jokio pagrindo CK 1.89 straipsnio taikymui. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir CK 6.470 straipsnio 7 dalį, nes byloje nenustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas bÅ«tų sirgęs sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikÅ¡ti savo tikrosios valios.Trečia, byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovo veiksnumas bÅ«tų apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais.

Tad nors ir esant byloje duomenims, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tai savaime nereiÅ¡kia, jog yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu (2014 m.) galiojusiÄ CK 1.85 straipsnio redakcijÄ .  7. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog yra pagrindas pripažinti 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį, kuria I. J. padovanojo savo dukrai I. K. (atsakovei) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Vaidotų k., (duomenys neskelbtini), negaliojančiÄ .

Taigi, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, tad jis atmestinas.

8. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovo I. J. ieÅ¡kinys atmestas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas atsakovių naudai. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės I. K. ir J. J. turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė I. K. patyrė 400 Eur iÅ¡laidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas, o atsakovė J.

J. atitinkamai – 300 Eur iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , apimtį ir trukmę, advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, nurodytus dydžius, atsakovių patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir bÅ«tinomis; tad bÅ«tent tokio dydžio minėtos iÅ¡laidos (atitinkamai 400 Eur bei 300 Eur) ir priteistinos atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-25 sprendimu Nr. (1.7.)S-1993-2387-15 yra 100 proc. atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, n u s p r e n d ė : I. J. ieškinį atmesti.Priteisti atsakovei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti atsakovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Saulius Jakaitis