2020-02-18 Nr. AB-3506-3-61-3-00325-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-118-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00325-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) priimti sprendimą ir patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatytus projekto tikslus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1SS-2616-(8.5) NŽT nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2797 pradėtas rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau ir – projektas), kurio tikslas padalyti žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Tuo pačiu raštu NŽT nurodė projekto iniciatorei A. R. kreiptis į NŽT Vilniaus padalinį su prašymu patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Administracijos įsakyme nustatytus projekto tikslus. Pareiškėja tokį prašymą pateikė 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau jokio sprendimo dėl šio prašymo nėra gavusi.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyrius 2018 m. sausio 2 d. žodžiu ją informavo, kad ignoruoja NŽT nurodymą, nesiruošia tikslinti projekto rengimo reikalavimuose nurodytų projekto tikslų, o vietoje to, projekto rengimo procedūras siekia pradėti iš naujo, tuo pažeidžiant teises į kokybišką viešąjį administravimą. Pareiškėjos teigimu, procedūros pradėjimas iš naujo pažeistų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes projekto rengimas vyktų pagal naujas procedūras.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad dar 2012 m. balandžio 30 d. ji kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu suformuoti ir iš valstybės pirkti laisvą valstybinę žemę. Administracija kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydama patikslinti, ar pageidaujama pirkti sodininkų bendrijos (toliau ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorijos dalis nėra už sodininkų bendrijos ribų. Gavus NŽT skyriaus atsakymą, pareiškėjai buvo išduotos projektavimo sąlygos. Atlikus projektavimo darbus, NŽT 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė derinti projektą, nes parengtas projektas neatitiko NŽT skyriaus 2013 m. vasario 12 d. išduoto leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą 3 punkte numatomam žemės sklypų pertvarkymo būdui. Pareiškėja nurodė, kad projektas buvo parengtas, nekeičiant sodininkų bendrijos bendrojo plano ir teritorijos ribų, be to, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime nenurodyta, kokia NŽT skyriaus 2013 m. vasario 12 d. išduoto leidimo 3 punkto dalis buvo pažeista ir kaip projektas turėtų būti keičiamas. Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą formuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai nėra sodininkų bendrijos teritorijos ribose, tačiau, kokia sklypų dalis nėra sodininkų bendrijos teritorijoje, rašte nenurodyta. Būtent NŽT skyriaus 2011 m. vasario 22 d. išduotas leidimas Nr. 49L-17 leidžia pareiškėjai suformuoti apie 40 kv. m. žemės sklypą ir šis leidimas nėra panaikintas, todėl NŽT skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta derinti projektą, yra nepagrįstas.

5. Pareiškėja akcentavo, kad skundas paduodamas dėl vilkinimo atlikti veiksmus, nes atsakovas vengia priimti sprendimą ir patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Administracijos direktoriaus įsakyme nustatytus projekto tikslus, o vengimo atlikti veiksmus būdas yra 2018 m. sausio 2 d. raštas Nr. 49SDŽ-3-(14.49.22) ir prašymo persiuntimas kitam viešojo administravimo subjektui.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su žemėtvarkos projekto teritorija ir žemėtvarkos projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus ir trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su žemėtvarkos projekto tikslais.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 30-2797 buvo nurodyta, jog pradėtas rengti projektas, kurio numatomas tikslas padalyti žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. pateiktuose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ- (14.49.22.)-725 buvo konkrečiai nurodyta, kad projekto tikslas – suformuoti apie 40 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateikti projekto rengimo reikalavimai detalizavo Administracijos nurodytus projekto rengimo tikslus, todėl nėra pagrindo teigti, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nesivadovauja savo ir Administracijos priimtais administraciniais aktais, susijusiais su projekto rengimu ir derinimu.

9. Atsakovo teigimu, jis neatsisakė įvykdyti pareiškėjos prašymo, o kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą, nurodydamas, kad galės įvykdyti pareiškėjos prašymą tik tuo atveju, jei dėl projekto rengimo reikalavimų patikslinimo į Vilniaus miesto skyrių kreipsis ne projekto rengimo iniciatorius, o projekto rengimo organizatorius, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime prašė ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. lapkričio 7 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus Nr. 537/14(2.14.2.12-MP8), kuriuose nurodytas projekto tikslas – padalyti sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taip pat NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725, kuriuose nurodyta, kad projekto tikslas – suformuoti apie 40 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). NŽT 2017 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1SS-2616-(8.5.) konstatavo, kad skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 nurodytas projekto tikslas neatitinka projekto tikslų, nurodytų Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 30-2797 ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 7 d. projekto rengimo reikalavimuose Nr. 537/14(2.14.2.12-MP8). Todėl minėtu raštu NŽT nurodė, kad pareiškėja turi pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Administracijos direktoriaus įsakyme nustatytus projekto tikslus. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui tokį prašymą, tačiau skyrius ignoruoja NŽT nurodymą ir atsisako patikslinti projekto tikslus.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė A. R., pateikdama NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą dėl minėto žemės sklypo reikalavimų patikslinimo, tinkamai įvykdė NŽT 2017 m. spalio 27 d. rašte išdėstytą rekomendaciją ir apie tai NŽT Vilniaus miesto skyrius informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. A51-8217/18(2.14.2.12-MP-8), o klausimo dėl formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo sprendimas užtruko ne dėl pareiškėjos kaltės.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl pagrindo įpareigoti NŽT priimti sprendimą ir patikslinti išduotuose projekto rengimo reikalavimuose nurodytus projekto tikslus taip, kad jie atitiktų Administracijos direktoriaus įsakyme nustatytus projekto tikslus.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas) (redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d.) ir Taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 19 d.).

15.1. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) NŽT teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.

15.2. Pagal Taisyklių 23 punktą, tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja NŽT arba savivaldybės administracija, projektas pradedamas rengti NŽT vadovui ar jo įgaliotam asmeniui arba savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į NŽT teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Taisyklių 24.2 punktas).

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2797 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio numatomas tikslas – padalyti šį žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Projekto organizatorė yra Administracija.

16.2. Administracija, įgyvendindama Taisyklių 24.2 punkto nuostatą, 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A51-77776/14(2.14.2.12-MP8) „Prašymas pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725, kuriuose nurodė, kad projekto tikslas – suformuoti apie 40 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu.

16.3. Administracijos sprendime, kuriuo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, numatomas tikslas – padalyti šį žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nesutapo su NŽT Vilniaus skyriaus projekto rengimo reikalavimuose nurodytu projekto tikslu.

16.4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 49SJN-1969-(14.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė derinti projektą, remdamasis tuo, kad projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 12 d. išduoto leidimo Nr. 49L-43 rengti projektą 3 punkte numatytam žemės sklypo pertvarkymo būdui.

16.5. Pareiškėja dėl Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto kreipėsi su skundu į NŽT, kuri 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1SS-2616-(8.5) nurodė, kad pareiškėja A. R. turi pateikti NŽT Vilniaus skyriui prašymą patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytus projekto tikslus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 2 d. raštu pareiškėją informavo, kad skyrius galėtų nagrinėti prašymą išduoti (patikslinti) projekto rengimo reikalavimus, jeigu dėl jų išdavimo (patikslinimo) teisės aktų nustatyta tvarka į skyrių kreipsis projekto rengimo organizatorius (administracija).

17. Teismas darė išvadą, kad, esant neatitikimui tarp projekto organizatoriaus ir NŽT teritorinio skyriaus nustatytų projekto rengimo reikalavimų, vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, būtent Administracija turi pakartotinai kreiptis į NŽT teritorinį skyrių, prašydama tikslinti projekto rengimo reikalavimus pagal jos vadovo priimtą įsakymą. Šias aplinkybes atsakovas nurodė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 2 d. rašte, tačiau byloje nėra duomenų, kad po šio rašto pateikimo Administracija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama tikslinti projekto rengimo reikalavimus.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundžiami atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip vilkinimas, nes pareiškėjai 2017 m. lapkričio 3 d. raštu kreipusis į NŽT Vilniaus miesto skyrių, pastarasis 2018 m. sausio 2 d. pateikė atsakymą, nurodydamas subjektą, kuris turėtų kreiptis dėl projekto rengimo reikalavimų tikslinimo. Teismo vertinimu, pareiškėja teisme siekia išspręsti ginčą (įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių patikslinti projekto rengimo tikslus), kuris dar nėra kilęs, nes viešojo administravimo subjektas jo nesprendė. Teismas konstatavo, kad, nesant atsisakymo atlikti pareiškėjos skundu prašomus atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovo juos atlikti, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėja A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

20. Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius vilkina priimti sprendimą ir paskiria perteklines procedūras, pavyzdžiui 2018 m. vasario 26 d. patikrinimą vietoje, vėliau siunčia bylą vertinti NŽT, kuris atsako, kad NŽT skyrius turi pats priimti sprendimą.

21. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą vertino kaip pareiškėjos siekį įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių patikslinti projekto rengimo tikslus. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiklos imitavimo, siekiant vilkinti realaus sprendimo priėmimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą sprendė ne pagal ginčo dalyką ir pagrindą.

22. Pareiškėja 2018 m. birželio 20 d. pateikė prašymą, kuriame išdėstė papildomus paaiškinimus dėl apeliacijos dalyko bei pridėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 4D-2018/1-676/3D-1576 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“; 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (savo prašymus NŽT 2018 m. rugpjūčio 13 ir 14 d., 2018 m. liepos 9 d. skundą NŽT), kurie, anot pareiškėjos, patvirtina atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus. Pareiškėja 2019 m. balandžio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21R-197(AG-139/07-2019), kuris, pareiškėjos teigimu, patvirtina atsakovo vilkinimo veiksmus.

IV. 23. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Taip pat pateikia papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Iš šių įrodymų matyti, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad projektas rengiamas ginčo teritorijoje, kuri yra ties sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išorine riba, taip pat atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo ginčo vietoje rezultatus, užfiksuotus Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-117, ir laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimą ir pardavimą sodininkų bendrijos teritorijoje, prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl projekto, 2018 m. balandžio 18 d. raštais Nr. 49SJN-914-(14.49.105.), Nr. 49SJN-913-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“, Nr. 49SDŽ-197-( 14.49.22.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ papildomai kreipėsi į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, Administracijos Miesto plėtros departamentą, UAB „Statikada“, prašydamas pateikti detalią informaciją, kaip ir kokiais dokumentais vadovaujantis buvo nustatyta išorinė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ riba ir projekte suprojektuoti du įsiterpę 19 kv. m ir 43 kv. m ploto žemės sklypai.

25. NŽT Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs prašomą informaciją, pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A256-471/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, UAB „Statikada“ 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. 49GJ-2812, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 2 d. paaiškinimą Nr. 49GJ-2253, priims kompetencijos ribose sprendimą dėl projekto.

26. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dėl projekto rengimo tikslų tikslinimo į NŽT Vilniaus miesto skyrių turi kreiptis ne pareiškėja, o Administracija, kuri iki šiol nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius vilkino atlikti veiksmus. Priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas suderinti projekto organizatoriaus Administracijos ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus pozicijas dėl projekto rengimo ir derinimo darbų, kad projektas atitiktų minėtų teisės aktų reikalavimus.

27. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo UAB „Statikada“ 2018 m. gegužės 17 d. prašymą patikslinti projekto rengimo tikslus, fotofiksacijas, projekto ištrauką, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 49SJN-913-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 16 d. raštą Nr. A256-471/18(2.14.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 49SDŽ-197-(14.49.22) Administracijai „Dėl tarnybinės pagalbos“, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 2 d. paaiškinimą Nr. 49GJ-2253, SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2005 m. gruodžio 20 d. protokolą Nr. 4, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 49SJN-914-(14.49.105) SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei „Dėl informacijos pateikimo“.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašo pareiškėjos apeliacinį skundą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 29. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą ir patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose Projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2797 pradėto rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytus projekto tikslus.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, konstatavo, kad, esant neatitikimų tarp projekto organizatoriaus (Administracijos) ir NŽT teritorinio skyriaus nustatytų projekto rengimo reikalavimų, vadovaujantis Taisyklių 24 punkto nuostatomis, Administracija turi pakartotinai kreiptis į NŽT teritorinį skyrių, prašydama tikslinti projekto rengimo reikalavimus pagal jos vadovo priimtą įsakymą; duomenų byloje, kad būtų toks kreipimasis, nėra, todėl atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas ar atsisakymas atlikti veiksmus.

31. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas neišnagrinėjo skundo dalyką patvirtinančių duomenų, netinkamai vertino atsakovo veiksmus, bei aplinkybę, kad pareiškėja tinkamai informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių 2017 m. lapkričio 3 d. apie būtinumą patikslinti projekto rengimo reikalavimus, neatsižvelgė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. A51-8217/18(2.14.2.12-MP-8) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų tikslinimo.

32. Pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, atsižvelgiant į jų turinį, bei prie paaiškinimų pridėti dokumentai (žr. nutarties 22 p.), laikytini naujais įrodymais, kurių pateikimas apeliacinės instancijos yra ribojamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose dėsto aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nebuvo nagrinėjęs, nes jos negalėjo būti nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, nes atsirado po teismo sprendimo priėmimo, taigi, šių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti. Prie paaiškinimų pateikiami dokumentai (nutarties 22 p.) atsirado po teismo sprendimo priėmimo, o tie, kurie buvo teismo sprendimo priėmimo metu ir teikiami pakartotinai (faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2018 m. vasario 26 d. aktas Nr. FD117, SB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimas), pridedami nenurodant priežasčių, kodėl juos būtina vertinti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neprideda prie bylos pareiškėjos papildomų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų dokumentų. Dėl tokių pačių priežasčių teisėjų kolegija neprideda prie nagrinėjamos bylos ir atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamų dokumentų (nutarties 27 p.).

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

34. Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad ji kvestionuoja atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl nepagrįsto delsimo (vilkinimo) priimti jo kompetencijai teisės aktais priskirtus sprendimus. ABTĮ 92 straipsnis nustato, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019). Pareiškėja, reikalaudama įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti (nurodyti aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus), kad jos skundo teismui pateikimo metu buvo realus faktinis ir teisinis pagrindas priimti sprendimą, tačiau jis nepriimtas be svarbių priežasčių (ABTĮ 56 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vilkinimas gali būti konstatuotas tada, kai viešojo administravimo subjektas nustatytais terminais neatlieka visų ar dalies veiksmų, kurie teisės aktais priskirti jo kompetencijai. Teismas turi įvertinti, ar atsakovas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku (2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.).

35. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad NŽT 2017 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1SS-2616-(8.5.) konstatavo, kad skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose pareiškėjai projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 nurodytas projekto tikslas neatitinka projekto tikslų, nurodytų Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 30-2797 ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 7 d. projekto rengimo reikalavimuose Nr. 537/14(2.14.2.12-MP8). Minėtu raštu NŽT nurodė, kad pareiškėja turi pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą patikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotuose projekto rengimo reikalavimuose Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-725 projekto tikslus, kad jie atitiktų Administracijos direktoriaus įsakyme nustatytus projekto tikslus. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui tokį prašymą, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo nevertino kaip teisėto pagrindo NŽT Vilniaus miesto skyriui patikslinti projekto rengimo reikalavimuose nustatytus projekto tikslus, nurodė, kad, remiantis Taisyklių 24 punktu, tokį prašymą turi pateikti projekto rengimo organizatorius (t. y. Administracija, žr. nutarties 15.2 p.). Pareiškėja dėl tokių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių nei teisinių argumentų, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo sprendime išdėstytiems argumentams, pastarųjų aplinkybių plačiau nenagrinėja, konstatuoja, kad teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos skundo pateikimo teismui metu atsakovo veiksmų vertinti kaip neteisėto delsimo (vilkinimo) atlikti veiksmus nebuvo pagrindo.

36. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kurią akcentuoja pareiškėja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. A51-8217/18(2.14.2.12-MP-8) kreipėsi į atsakovą dėl projekto rengimo reikalavimuose nustatytų projekto tikslų patikslinimo, negali turėti įtakos atsakovo veiksmų vertinimui iki pareiškėjos skundo pateikimo teismui, kaip ir kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad vėliau atsakovo atliekami veiksmai buvo pertekliniai – buvo atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (2018 m. vasario 26 d. aktas Nr. FD117), gautas SB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimas. Šios aplinkybės nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, nes jos atsirado po skundo pateikimo teismui, patikslintas pareiškėjos skundas nebuvo priimtas. Net ir darant prielaidą, kad į šias bylos nagrinėjimo metu atsiradusias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jomis negali būti grindžiami pareiškėjos argumentai dėl atsakovo delsimo (vilkinimo) priimti konkretų sprendimą, nes, priešingai, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekė išspręsti prašymą dėl projekto rengimo reikalavimuose nustatytų projekto tikslų patikslinimo. Pareiškėja, teigdama, kad atliekami veiksmai turi būti laikomi pertekliniais, nepateikia jokių tokį vertinimą pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų. Jos teiginiai laikytini subjektyvia nuomone, neturinčia įtakos atsakovo veiksmų, kuriais iš esmės buvo siekiama nustatyti tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, teisėtumo vertinimui.

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir objektyviai jas vertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė