Legislator Case Law & Legislation
b49aaa97-5afc-41ec-8337-230332fbe23f AI generated

b49aaa97-5afc-41ec-8337-230332fbe23f · Kauno apygardos teismas

Case Number b49aaa97-5afc-41ec-8337-230332fbe23f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 2008 m. rugsėjo 5 d. vienintelio UAB „Vibo-ja“ akcininko V. B. sprendimu Nr. 04 atsakovas A. L. buvo paskirtas eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Iš užimamų direktoriaus pareigų atsakovas atleistas 2009 m. spalio 23 d. UAB „Vibo-ja“ neeiliniu akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 01, darbo sutartis nutraukta 2009 m. spalio 26 d.

Legislator headnote

AI generated

b49aaa97-5afc-41ec-8337-230332fbe23f · Kauno apygardos teismas: Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovas minėtÄ automobilio pirkimo sandorį sudarė virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinę rizikÄ , nes nesilaikė Bendrovės įstatų 7.9.4 p. reikalavimų. Teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovas grindė pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie turėtas bylinėjimosi, antstolio vykdymo iÅ¡laidas ir apeliantas tokiu bÅ«du iÅ¡ viso patyrė 19 358,38 Lt žalÄ (13311,33+6047,05), kuriÄ prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo CK 6.251 str. pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-36-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06539-2011-7;Pirmosios instancijos teismo teisėja: Vida Agurkienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 121.6 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vibo-ja“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-762-752/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vibo-ja“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

L. dėl žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 2008 m. rugsėjo 5 d. vienintelio UAB „Vibo-ja“ akcininko V. B. sprendimu Nr. 04 atsakovas A. L. buvo paskirtas eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Iš užimamų direktoriaus pareigų atsakovas atleistas 2009 m. spalio 23 d. UAB „Vibo-ja“ neeiliniu akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 01, darbo sutartis nutraukta 2009 m. spalio 26 d.

IeÅ¡kovė, patvirtinusi 2009 m. metinę finansinę atskaitomybę, nustatė, kad įmonės nuostoliai per 2009 metus siekia 90 824,42 Lt. Jolantos D. S. audito įmonė, atlikusi buvusio bendrovės direktoriaus - atsakovo A. L. veiklos įvertinimÄ , nustatė, kad A. L., eidamas direktoriaus pareigas, padarė bendrovei 19 358,38 Lt žalos. Tikrinant tyčinio įmonės bankroto prielaidÄ buvo nustatyti sandoriai, prieÅ¡ingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėję turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas, sudarydamas 2009 m. vasario 13 d. automobilio Mercedes-Benz ML 500 (pagaminimo data - 2006-04-13) 32 773,11 EUR vertės pirkimo sandorį, neturėdamas vienintelio bendrovės akcininko pritarimo, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir normaliÄ Ä¯monės Å«kinę rizikÄ , nes dėl didelės iÅ¡ karto už automobilį sumokėtos pinigų sumos įmonė laiku negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ie kreipėsi į teismÄ . Kadangi atsakovas yra atsakingas už įmonės patirtus nuostolius (teismo sprendimu kreditoriams priteistas sumas ir su tuo susijusias papildomas iÅ¡laidas), ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 19 358,38 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 3-7).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Vibo-ja“ 17,82 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei bei 1 500 Lt advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų atsakovui A. L. (1 t. b. l. 182-189).Teismas nustatė, kad jaunas ir patirties neturintis atsakovas į bendrovės vadovo pareigas buvo paskirtas faktiškai dėl artimų giminystės ryšių su vieninteliu įmonės akcininku V.

B., nekeliant papildomų reikalavimų atsakovo iÅ¡silavinimui, kvalifikacijai, patirčiai. Pats akcininkas aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, ieÅ¡kojo klientų Rusijoje, taip pat rÅ«pinosi bendrovės finansais, jų paskirstymu. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog atsakovas nebuvo savarankiÅ¡kas ir kiekvienu svarbesniu įmonės valdymo klausimu turėjo atsiklausti vienintelio akcininko nuomonės. Atlikęs įrodymų vertinimÄ , teismas mažai tikėtina pripažino aplinkybę, jog atsakovas savarankiÅ¡kai, be akcininko pritarimo, bÅ«tų nusprendęs pirkti brangų automobilį, kuriuo jis neketino naudotis ir kuriuo nuo automobilio nupirkimo dienos faktiÅ¡kai naudojosi V.

B. (1 t. b. l. 89-97). Teismas taip pat nustatė, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje, automobilio pirkimo sandoris buvo sudarytas ne 2009 m. vasario 13 d., bet 2009 m. sausio 28 d., atsakovas Å¡ios sutarties nėra pasirašęs, automobilis buvo pirktas ne už 134 906,70 Lt, o už 109 706,18 Lt. Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad sudarant 2009 m. vasario 13 d. sandorį, bendrovės skola tiekėjui UAB „Rivatra“ buvo 89 487,35 Lt, o bendrovei UAB „Hoptransa“ – 38 926,83 Lt, kadangi Å¡ios bendrovės savo reikalavimus ieÅ¡kovei dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo grindė jau po automobilio pirkimo sutarties sudarymo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (UAB „Rivatra“ – 2009 m. vasario 12 d., kovo 5 d., kovo 23 d., kovo 25 d., balandžio 8 d., balandžio 22 d. sÄ skaitomis ir 2009 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimu už akių (b.l. 47);

UAB „Hoptransa“ - 2009 m. balandžio 21 d., balandžio 30 d., gegužės 27 d., rugpjūčio 20 d., rugsėjo 10 d. sÄ skaitomis ir 2010 m. balandžio 2 d. teismo įsakymu (b.l. 45-47)), todėl nepagrįstais pripažino ieÅ¡kovės argumentus, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė jau buvo skolinga UAB „Rivatra“ ir UAB „Hoptransa“. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo jai CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikta teise ginčyti automobilio pirkimo pardavimo sandorį, teismas surinktų byloje įrodymų pagrindu konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo ieÅ¡kinį, t. y. kad atsakovas, neturėdamas vienintelio akcininko pritarimo, vienasmeniÅ¡kai nupirko automobilį; kad sudarydamas minėtÄ sandorį, atsakovas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinę rizikÄ ; kad dėl atsakovo nurodymu iÅ¡ karto sumokėtos didelės sumos už automobilį bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir jie kreipėsi į teismÄ , dėl ko bendrovė patyrė 19 358,38 Lt žalÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimÄ ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 4-13). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl faktinių bylos aplinkybių. Apelianto vertinimu, teismo sprendimas prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, tikrindamas tyčinio bankroto siekimo prielaidÄ , nustatė sandorius, prieÅ¡ingus įmonės veiklos tikslams - ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu sandoriu laikytinas 2009 m. vasario 13 d. automobilio Mercedes-Benz ML500 (pagaminimo data - 2006-04-13), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo sandoris už 32 773,11 EUR iÅ¡ Vokietijos firmos A. B. GMBH & Co. Å is sandoris prieÅ¡ingas įmonės tikslams, atliktas negavus visuotinio akcininkų pritarimo, t. y. nesilaikant Bendrovės įstatų 7.9.4 p. reikalavimų.

Dėl to, kad buvo pirktas automobilis, ir už jį per trumpÄ laikotarpį buvo sumokėta didelė pinigų suma (109 706,19 Lt), bendrovė patyrė sunkumų atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir dėl to patyrė žalÄ . Atsakovas netinkamai skirstė bendrovės pinigus, nes paskola ir lizingas buvo mokami pirmÄ ja eile, o tiekėjų skolos ir darbuotojų atlyginimai sulaikomi, todėl bendrovės kreditoriai kreipėsi su ieÅ¡kiniais į teismÄ , o ieÅ¡kovė privalėjo jiems sumokėti įstatymo numatytas palÅ«kanas bei bylinėjimosi ir vykdymo iÅ¡laidas.

Teismas formaliai ir subjektyviai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nors atlikus UAB „Vibo-ja“ auditÄ , buvo nustatyta, kad buvęs UAB „Vibo-ja“ direktorius A. L., eidamas direktoriaus pareigas, padarė bendrovei 19 358,38 Lt žalos ir Å¡ios audito įmonės iÅ¡vados atsakovas.2. Dėl netinkamo raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo. Teismas rėmėsi byloje pateiktais VÄ® Regitra iÅ¡raÅ¡o (b. l. 110-111), VÄ® Regitra Klaipėdos filialo iÅ¡raÅ¡o (b. l. 176-178), UAB „Vibo-ja“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės (b. l. 100-101) duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilis įsigytas 2009-01-28 už 32 773,11 eurų, registruotas ieÅ¡kovo vardu, o iÅ¡ pateiktų mokėjimo nurodymų ir buhalterinių duomenų matyti, kad 2009-01-27 už perkamÄ automobilį buvo sumokėta 40 650,19 Lt avansas, galutinai atsiskaityta 2009-02-02, sumokant per du kartus 4 143,36 Lt ir 64 912,64 Lt sumas (b. l. 29-32).

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovas minėtÄ automobilio pirkimo sandorį sudarė virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinę rizikÄ , nes nesilaikė Bendrovės įstatų 7.9.4 p. reikalavimų. Teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovas grindė pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie turėtas bylinėjimosi, antstolio vykdymo iÅ¡laidas ir apeliantas tokiu bÅ«du iÅ¡ viso patyrė 19 358,38 Lt žalÄ (13311,33+6047,05), kuriÄ prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo CK 6.251 str. pagrindu.

Nors teismas sutiko su tuo, kad automobilio išpirkimui skirta pinigų suma būtų buvusi panaudota turimų įsiskolinimų padengimui, bendrovė nebūtų turėjusi mokėti teismo išlaidų, palūkanų, tačiau nesutiko su tuo, kad automobilis buvo pirktas be vienintelio akcininko sutikimo. Apelianto manymu, vien tas faktas, kad pats atsakovas neneigė aplinkybės, jog po automobilio įsigijimo sutriko atsiskaitymas su kreditoriais ir tai, kad jis neturėjo raštiško akcininko sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta įsigyti automobilį, ir jis, kaip direktorius, būtų įgaliotas atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su šio automobilio įsigijimu, jau įrodo atsakovo kaltę.

Tačiau teismas Å¡aliÅ¡kai ir subjektyviai bei palankiai vertino atsakovo pozicijÄ , sprendime nurodydamas, kad automobilio pirkimas vyko ieÅ¡kovo sumanymu. Teismas nurodė, jog realiai ieÅ¡kovas už automobilį sumokėjo 32773,11 eurų, kas sudaro 109 706,18 Lt sumÄ , o galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kovu vyko 2009-02-02. Apelianto nuomone, datos patikslinimas nėra esminė aplinkybė dėl žalos atsiradimo fakto, be to, susipažinęs su pateikta J. D. S. audito ir konsultacinės firmos ataskaita, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma ne tik dėl apmokėjimo už nupirktÄ minėtÄ automobilį, bet ir dėl to, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokesčio įsiskolinimas.3.

Dėl atsiskaitymų su UAB „Rivatra“, UAB „Hopransa“. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilio pirkimo metu ieÅ¡kovė jau buvo skolinga UAB „Rivatra“ ir „Hoptransa“, todėl sprendė, kad yra nepagristi apelianto/ieÅ¡kovo teiginiai, jog dėl turimų įsiskolinimų minėtiems kreditoriams automobilio pirkimas virÅ¡ijo normaliÄ Å«kinę rizikÄ . Tačiau iÅ¡ UAB „Rivatra“ ieÅ¡kinio kopijos matyti, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimus dėl įsiskolinimo už krovinių tarptautinį pervežimÄ kildino iÅ¡ 2009 m. sausio 20 d - 2009 m. kovo 12 d. su ieÅ¡kove sudarytų krovinių pervežimo užsakymų, pagal kuriuos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos 2009 m. vasario 12 d., kovo 05 d., kovo 23 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 8 d., balandžio 22 d. (b. l. 157-162), kad ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu 2009 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių (b. l. 163), o kitas kreditorius - UAB „Hoptransa“ į teismÄ kreipėsi 2010 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė neatsiskaitė pagal 2009-04-21, 2009-04-30, 2009-05-27, 2009-08-20, 2009-09-10 iÅ¡raÅ¡ytas bei pateiktas apmokėjimui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (b. l. 47), kad vėliau 2010 m. balandžio 2 d. buvo priimtas teismo įsakymas, pagal kurį ieÅ¡kovei atsirado bylinėjimosi bei vykdymo iÅ¡laidos (b. l. 45-46).

4. Dėl automobilio sandorio neginčijimo. Teismas, nurodydamas, kad atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, taikytini aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai, nes įmonę ir vadovÄ sieja pasitikėjimo bei lojalumo santykiai, reikalaujantys, kad vadovas ex officio veiktų iÅ¡imtinai įmonės interesais, veiktų rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai (CK 2.87 str.), neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl automobilio pirkimo sandorio nuginčijimo.

IeÅ¡kovas dar ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, kad įsigytas automobilis greitai buvo areÅ¡tuotas, be to, esant finansinei krizei, jo rinkos kaina buvo kritusi ir bendrovė bÅ«tų patyrusi nuostolių, todėl dėl objektyvių priežasčių įsigyto automobilio nepardavė, jį eksploatavo ir dėl to ieÅ¡kinio dėl sandorio nuginčijamo nereiÅ¡kė.5. Dėl atsakovo giminystės ryÅ¡ių su ieÅ¡kovo akcininku. Teismas atsakovo atžvilgiu susiklosčiusiÄ situacijÄ vertino subjektyviai, nors iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo UAB „Vibo-ja“ vienintelio akcininko buvusios sutuoktinės dukters, kurios tėvu jis nebuvo, vyras, t. y. jis nebuvo bendrovės vienintelio akcininko tikras žentas.

Teismas subjektyviai traktavo atsakovo paskyrimÄ Ä¯ direktoriaus pareigas, nurodydamas, kad „jaunas ir patirties neturintis atsakovas į bendrovės vadovo pareigas buvo paskirtas faktiÅ¡kai dėl artimų giminystės ryÅ¡ių, nekeliant reikalavimų jo iÅ¡silavinimui, kvalifikacijai, patirčiai“. Apelianto įsitikinimu, jokie teisės aktai nedraudžia skirti mažos įmonės vadovu asmenį, kuris yra vidurinio iÅ¡silavinimo, nes darbo ir vadovavimo patirtis atsiranda bedirbant, be to, dėl jo padorumo tuo metu nekilo jokių abejonių.

Teismas padarė subjektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog pagrindinis bendrovės akcininkas aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, ieÅ¡kojo klientų Rusijoje, taip pat rÅ«pinosi bendrovės finansais, jų paskirstymu, tačiau tai yra visai normalu, nes kiekvienas akcininkas yra suinteresuotas gauti dividendus ir tuo, kad bendrovė dirbtų pelningai. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovas tikėtina nebuvo savarankiÅ¡kas. KritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami ir liudytojos V. L. parodymai, nes ji yra atsakovo A. L.

žmona. Teismas neturėjo vadovautis liudytojos V. Z. parodymais, nes iÅ¡ V. Z. priėmimo į darbÄ dokumentų (b. l. 98-99) matyti, jog ji bendrovėje pradėjo dirbti tik nuo 2009 m. vasario 23 d., t. y. po to, kai automobilis jau buvo įsigytas, todėl jos liudijimas atsakovo naudai, tuo labiau, kad dirbdama ji buvo pavaldi atsakovui ir buvo jo žmonos draugė, vertintinas kritiÅ¡kai.

6. Teismas nukrypo nuo suformuotos/formuojamos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012, yra nurodyta, jog atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintÄ vadovo ir bendrovės santykių dualizmÄ , „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „iÅ¡oriniuose“ - kaip bendrovės valdymo organas ir atstovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ , t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės ribų, 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbuotojo visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 5 punktÄ atsiranda, jei žala padaryta kitokiu bÅ«du ir kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu bÅ«du ir kitokiam turtui suprantamas kaip kitoks negu DK numatytas žalos bÅ«das ar jame numatytas turtas.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali bÅ«ti sudaroma visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrÄ sias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

Jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, bÅ«damas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 punktÄ bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), o pagal 9 punktÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 11 punktas) - už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Atitinkamai Å¡ių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiÅ¡ka atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi pagal DK 255 straipsnio 5 punktÄ darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato.

Å iuo atveju teismas turėjo teisę priteisti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovo nežiÅ«rint į tai, ar su juo buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis ar ne.

7. Dėl bendrovės vadovo (vadovų) materialinės atsakomybės sÄ lygų. Pagal DK 245 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinės atsakomybės sÄ lygas nustato darbo įstatymai - DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Remiantis DK 246 straipsniu, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Ä®monės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens organo nario pareigas nustato CK 2.87 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. Jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (aptariamo straipsnio 3 dalis). Negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis).

CK 2.87 straipsnyje, ABÄ® 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; iÅ¡laidų, susidariusios dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti keliÄ blogai produkcijai iÅ¡leisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444-2009 nurodyta, kad bendrovės vadovÄ ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai, kurie įforminami darbo sutartimi, tačiau atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams bÅ«dingi įstatyminio atstovavimo bruožai.

Taip pat minėtoje nutartyje konstatuota, kad daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų pagrindu (ABÄ® 19, 37 str. str., CK 2.81 - 2.82, 2.87 str. str. ir kt.). Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymÄ ir (arba) netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (ABÄ® 37 str. 10 d., CK 2.82 str. 3, 4 d. d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.). Be to, vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ pagal civilinės teisės normas.

Pagal ABÄ® 37 str. 10 d., atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Kadangi kiekvienos įmonės tikslas yra pelno siekimas, todėl bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra minėtų teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę, akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

IeÅ¡kinys atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo turėjo bÅ«ti tenkintinas deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę bÅ«tina nustatyti visas jos sÄ lygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lyga - kaltė - yra preziumuojama (CK 6.248 str., CPK 178 str.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jis privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais ir jam keliama lojalumo pareiga (ABÄ® 37 str.).

CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas, įvertinęs visus atsakovo kaltės įrodymus, turėjo teisę sumažinti ieÅ¡kinio dydį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (CK 1.5 str.). Atsiliepimu į skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t . b. l. 20-23).

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dėl faktinių bylos aplinkybių. UAB „Vibo-ja“ įstatų 7.9.4 p. numatyta, kad „Bendrovės vadovas turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ prieÅ¡ priimdamas Å¡iuos sprendimus: <...> Ä®sigyti ilgalaikio turto už kainÄ , didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo“ (b. l. 26). Kadangi transporto priemonės pirkimo metu įmonės vienintelis akcininkas buvo V. B. (byloje apklaustas kaip liudytojas), tai jo sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Būtent šio akcininko sprendimu ir iniciatyva, jo poreikiams tenkinti buvo nupirktas brangus automobilis Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teisme paaiškino, kad „Mercedes automobilį pamačiau 2008 m. gruodžio mėn., prieš Kalėdas, B. rodė nuotraukas savo bute, (duomenys neskelbtini), jo žodžiai buvo „nusipirkau“.<...> „Pats B. susirado automobilį ir nusprendė jį pirkti“ (b. l. 116). V. B. teigė, kad pokalbių dėl automobilio neprisimena, ar buvo derintas su juo automobilio pirkimo sandoris – neprisimena, ir tuo pačiu tokios galimybės nepaneigė („gal galėjo būti su manim derinta“) (b. l. 118).

Kiti liudytojai patvirtino atsakovo pozicijÄ : liudytoja V. L. nurodė, kad „dėl visų veiksmų tarėmės su V. B., visi pirkiniai buvo tik su jo žinia“, liudytoja V. Z. savo parodymuose raÅ¡tu nurodė, kad „V. B. rÅ«pinosi automobilio pargabenimu į LietuvÄ , tarėsi dėl jo apmokėjimui pateiktos sÄ skaitos (b. l. 154-155). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad automobilis buvo nupirktas esant vienintelio tuo metu įmonės akcininko pritarimui ir jo nurodymu. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas automobiliu neketino naudotis ir juo nesinaudojo, nuo automobilio įsigijimo dienos juo naudojosi pats V.

B. (b. l. 89-97). Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė tik akcininko nurodymu, kurio iniciatyva ir rizika, įmonės vardu, buvo įsigytas brangus automobilis. Atsakovas iÅ¡ dalies sutiko su tuo, kad automobilio Mercedes - Benz įsigijimas buvo ta priežastimi, dėl ko sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, tačiau tuo pačiu metu sumažėjo pinigų srautai ir dėl krizės.2. Dėl atsiskaitymų su UAB „Rivatra“, UAB „Hopransa“. Apeliantas nurodo, kad savalaikiai neatsiskaičius su UAB „Rivatra“ ir „Hopransa“, įmonės kreipėsi į teismÄ dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl bendrovei teko sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas, procesines palÅ«kanas ir vykdymo iÅ¡laidas bei praÅ¡omÄ priteisti skolÄ .

Kaip nustatyta byloje, pagal apelianto pateiktus dokumentus už automobilio pirkimÄ buvo atsiskaityta per kelis kartus: 2009 m. sausio 27 d. – 40 650,19 Lt; 2009 m. vasario 2 d. – 64 912,64 Lt; 2009 m. vasario 2 d. – 4 143,36 Lt. UAB „Rivatra“ savo reikalavimas apeliantui dėl skolos kildino iÅ¡ 2009 m. sausio 20 d. – 2009 m. kovo 19 d. sudarytų krovinių pervežimo užsakymų, pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas 2009 m. vasario 12 d., 2009 m. kovo 5, 23, 25 dienomis ir 2009 m. balandžio 8, 22 dienomis (b. l 157-162).

Kitas kreditorius UAB „Hoptransa“ nurodė, kad UAB „Viboja“ neatsiskaitė pagal 2009-04-21, 2009-04-30, 2009-05-27, 2009-08-20, 2009-09-10 iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Taigi byloje nustatytos aplinkybės bei apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepagrindžia apeliaciniame skunde dėstomų motyvų, nes transporto priemonės pirkimo metu apeliantė dar nebuvo skolinga minėtoms įmonėms, todėl nepagrįstas ir apeliantės argumentas dėl sandorio, kurį sudarė direktorius neva virÅ¡ydamas normaliÄ Å«kinę rizikÄ .3.

Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas ieškinį grindė D. S. audito ir konsultacinės firmos ataskaita. Ši aplinkybė svarbi vertinant apelianto motyvus dėl teismo subjektyvumo ir šališkumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas rėmėsi šia ataskaita ir teisingai nustatė, jog UAB „Viboja“ skolos tiekėjams atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu 2008 m. rugsėjo 5 d. – 2009 m. spalio 26 d., periodo pradžiai sudarė 384 474,83 Lt, o pabaigai - 246 791 Lt, taigi skolos ne išaugo, bet priešingai, kaip tik sumažėjo.

Byloje taip pat nustatyta, kad su kreditoriais įmonė neatsiskaitinėjo ne tik dėl apmokėjimų už nupirktÄ automobilį, bet ir dėl to, kad įmonė tuo pačiu metu turėjo mokėti darbo užmokesčio įsiskolinimus. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad „teismas sutiko su ieÅ¡kovo teigimu, kad atsakovas minėtÄ automobilio pirkimo sandorį sudarė virÅ¡ydamas kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinę rizikÄ â€œ, tačiau tokių iÅ¡vadų teismo sprendime nėra. Skunde abstrakčiai bandoma paneigti ne tik tiesioginius liudytojų, buvusių bendrovės darbuotojų, liudijimus, bet ir raÅ¡ytinius įrodymus, teigiant, kad „jis tam neturėjo raÅ¡tiÅ¡ko akcininko sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta įsigyti minėtÄ automobilį ir jis, atsakovas, kaip direktorius, bÅ«tų įgaliotas atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su Å¡io automobilio įsigijimu, jau įrodo atsakovo kaltę“.

PrieÅ¡ingai, atsakovas (b. l. 116, 117), liudytojai V. L. (b. l. 117), V. Z. (b. l. 154,155) patvirtino, kad savarankiÅ¡kų sprendimų atsakovas nepriimdavo, dėl visko tarėsi su tuomečiu akcininku V. B., tad ir sandoris dėl automobilio pirkimo, kaip byloje nustatyta, buvo inicijuotas ir patvirtintas tik su akcininko žinia. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: įsakymai dėl V. B. komandiruočių, įgaliojimas bei duomenys dėl ilgalaikio turto atsakingo asmens (b. l. 89-87) tik patvirtina aplinkybę, kad automobiliu nuo pat įsigijimo naudojosi tuometis akcininkas, nei liudytojai, nei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtino, kad juo bÅ«tų naudojęsis atsakovas, todėl teismas padarė labai tikėtinÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , tad nelogiÅ¡ka manyti, jog atsakovas be akcininko sprendimo pritarimo bÅ«tų nusprendęs pirkti brangų automobilį, kuriuo pats neketino naudotis ir kuriuo nuo pat įsigijimo naudojosi pats akcininkas.

Apeliantas kritikuoja liudytojų V. L. ir V. Z. liudijimus, tvirtindamas, kad pirmoji yra atsakovo sutuoktinė, o antroji - V. L. gera draugė, nors tokių aplinkybių nenustatė nei teismas, nei patvirtino liudytojos. Abi liudytojos buvo bendrovės darbuotojos, kurios nuosekliai apibūdino direktoriaus santykius su V. B.. V. B. liudijimo apeliantas nekritikuoja, nors jis yra susijęs šeimyniniais ryšiais su bendrovės dabartiniais akcininkais (įmonės akcijos priklauso V. B. žmonai bei jos motinai). Apeliantas remiasi V.

Z. priėmimo į darbÄ dokumentais (b. l. 98-99) kaip aplinkybe, jog Å¡i liudytoja pradėjo dirbti bendrovėje nuo 2009 m. vasario 23 d., t. y. jau po automobilio įsigijimo. Tačiau Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino aplinkybes, kaip jai tapo žinomos automobilio pirkimo, gabenimo ir kt. aplinkybės: „PrieÅ¡ įsidarbinant, man buvo suteikta galimybė tiesiogiai susipažinti su bendrovės darbo specifika, darbo pobÅ«džiu. Ä® darbÄ mane priėmė V. B., tačiau darbo sutartį pasiraÅ¡iau su bendrovės direktoriumi“. <..> V.

B. paprašyta du kartus, teko bendrauti telefonu su vokiečiais, dėl transporto priemonės Mercedes Benz ML 500 pirkimo“ (b. 1. 155). Be to, iš jos liudijimo matyti, kad dėl darbuotojų priėmimo atsakovas taip pat nebuvo savarankiškas - kaip direktorius jis išpildė tik darbuotojo darbo sutarties pasirašymo formalumus.

4. Dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Civilinio kodekso, Darbo kodekso bei Akcinių bendrovių įstatymo straipsnius, kas iÅ¡ esmės nesusiję su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu byloje, kadangi ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 1) neturėdamas vienintelio akcininko pritarimo atsakovas vienasmeniÅ¡kai nupirko automobilį, ir 2) kad sudarydamas minėtÄ sandorį, jis virÅ¡ijo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinę rizikÄ , nes dėl didelės iÅ¡ karto mokamos sumos už automobilį, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir jie kreipėsi į teismÄ , dėl ko bendrovė patyrė 19 358, 38 žalÄ .

Tokios savo pozicijos ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, jo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai buvo palankÅ«s tik atsakovui, kurio pozicijÄ patvirtinta dar ir liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pliktinas nepakeistu.Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, pagal kuriÄ sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Vasmangas v.

UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , pareikÅ¡dama buvusiam įmonės vadovui (direktoriui) ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABÄ®) 18 straipsnio 1 dalį, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Taigi įmonės vadovui už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ . Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės įstatų 7.9.4 punkto reikalavimų, draudžiančių bendrovės vadovui sudarinėti sandorius už kainÄ , didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, negavus prieÅ¡ tai visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, ir bendrovės auditÄ atlikusio asmens iÅ¡vadų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2009 m. sausio 28 d. automobilio Mercedes-Benz ML 500 (pagaminimo data - 2006-04-13) 32 773,11 EUR vertės pirkimo sandoris buvo sudarytas tuo metu vienintelio įmonės akcininko V. B. iniciatyva ir išimtinai jo poreikių tenkinimui. Šių aplinkybių ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, teismo nustatytos aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais, šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir byloje apklaustas liudytoju V.

B.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog šį sandorį bÅ«tų sudaręs (pasirašęs) atsakovas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ liudytojos V. Z. raÅ¡ytinių parodymų matyti, kad sandorio sudarymÄ inicijavo ir dėl jo derėjosi V. B.. Teisėjų kolegija taipogi sutinka su teismo iÅ¡vada, kad automobilis buvo įgytas iki sandorių, kurių pagrindu ieÅ¡kovė kildina įmonei padarytÄ Å¾alÄ , sudarymo. Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad žala įmonei padaryta dėl neteisėtų atsakovo kaltų.

Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės įstatų 7.9.4 punktas nenumato imperatyvaus reikalavimo sudarant tokį sandorį gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ akcininkų pritarimÄ . Todėl byloje nustačius, kad automobilio pirkimo sandoris buvo sudarytas vienintelio įmonės akcininko iniciatyva (taigi su jo žinia), nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeistos bendrovės paminėtų įstatų, o tuo pačiu ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies, nuostatos. Pirmosios instancijos teismas J. D. S. audito ir konsultacinės firmos ataskaitÄ vertino surinktų byloje įrodymų viseto kontekste, todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).

Teismo iÅ¡vados tinkamai argumentuotos, todėl nenustačius atsakovo atsakomybei kilti visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė, dėl ko sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.   Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovui priteistinos iÅ¡laidos, susiję su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Bylos duomenimis, atsakovas patyrė 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (2 t. b. l. 25). Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 5, 1.5 punktais, atsakovui A. L. priteistina 960 Lt Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui A.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vibo-ja“, į. k. 301173759, 960 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                           Jolita Cirulienė                                                     Virginija Gudynienė Ginautas Koriaginas