b49aaa97-5afc-41ec-8337-230332fbe23f · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertÄs sumažÄjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimo.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ 2008 m. rugsÄjo 5 d. vienintelio UAB âVibo-jaâ akcininko V. B. sprendimu Nr. 04 atsakovas A. L. buvo paskirtas eiti bendrovÄs direktoriaus pareigas. IÅ¡ užimamų direktoriaus pareigų atsakovas atleistas 2009 m. spalio 23 d. UAB âVibo-jaâ neeiliniu akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 01, darbo sutartis nutraukta 2009 m. spalio 26 d.
Legislator headnote
AI generatedb49aaa97-5afc-41ec-8337-230332fbe23f · Kauno apygardos teismas: Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovas minÄtÄ automobilio pirkimo sandorį sudarÄ virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ , nes nesilaikÄ BendrovÄs įstatų 7.9.4 p. reikalavimų. Teismas sprendime nurodÄ, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytas aplinkybes ieÅ¡kovas grindÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie turÄtas bylinÄjimosi, antstolio vykdymo iÅ¡laidas ir apeliantas tokiu bÅ«du iÅ¡ viso patyrÄ 19 358,38 Lt žalÄ (13311,33+6047,05), kuriÄ praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo CK 6.251 str. pagrindu.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-36-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06539-2011-7;Pirmosios instancijos teismo teisÄja: Vida AgurkienÄ; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 121.6 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolitos CirulienÄs, Virginijos GudynienÄs (kolegijos pirmininkÄ) ir Gintauto Koriagino (praneÅ¡Äjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVibo-jaâ apeliacinį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 9 d. sprendimo peržiÅ«rÄjimo civilinÄje byloje Nr. 2-762-752/2012 pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVibo-jaâ ieÅ¡kinį atsakovui A.
L. dÄl žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertÄs sumažÄjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimo.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ 2008 m. rugsÄjo 5 d. vienintelio UAB âVibo-jaâ akcininko V. B. sprendimu Nr. 04 atsakovas A. L. buvo paskirtas eiti bendrovÄs direktoriaus pareigas. IÅ¡ užimamų direktoriaus pareigų atsakovas atleistas 2009 m. spalio 23 d. UAB âVibo-jaâ neeiliniu akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 01, darbo sutartis nutraukta 2009 m. spalio 26 d.
IeÅ¡kovÄ, patvirtinusi 2009 m. metinÄ finansinÄ atskaitomybÄ, nustatÄ, kad įmonÄs nuostoliai per 2009 metus siekia 90 824,42 Lt. Jolantos D. S. audito įmonÄ, atlikusi buvusio bendrovÄs direktoriaus - atsakovo A. L. veiklos įvertinimÄ , nustatÄ, kad A. L., eidamas direktoriaus pareigas, padarÄ bendrovei 19 358,38 Lt žalos. Tikrinant tyÄinio įmonÄs bankroto prielaidÄ buvo nustatyti sandoriai, prieÅ¡ingi įmonÄs veiklos tikslams ir (arba) galÄjÄ turÄti įtakos tam, kad įmonÄ negali atsiskaityti su kreditoriais.
IeÅ¡kovÄ mano, kad atsakovas, sudarydamas 2009 m. vasario 13 d. automobilio Mercedes-Benz ML 500 (pagaminimo data - 2006-04-13) 32 773,11 EUR vertÄs pirkimo sandorį, neturÄdamas vienintelio bendrovÄs akcininko pritarimo, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir normaliÄ Ä¯monÄs Å«kinÄ rizikÄ , nes dÄl didelÄs iÅ¡ karto už automobilį sumokÄtos pinigų sumos įmonÄ laiku negalÄjo atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ie kreipÄsi į teismÄ . Kadangi atsakovas yra atsakingas už įmonÄs patirtus nuostolius (teismo sprendimu kreditoriams priteistas sumas ir su tuo susijusias papildomas iÅ¡laidas), ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 19 358,38 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 3-7).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno miesto apylinkÄs teismas 2012 m. gegužÄs 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs UAB âVibo-jaâ 17,82 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei bei 1 500 Lt advokato padÄjÄjos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų atsakovui A. L. (1 t. b. l. 182-189).Teismas nustatÄ, kad jaunas ir patirties neturintis atsakovas į bendrovÄs vadovo pareigas buvo paskirtas faktiÅ¡kai dÄl artimų giminystÄs ryÅ¡ių su vieninteliu įmonÄs akcininku V.
B., nekeliant papildomų reikalavimų atsakovo iÅ¡silavinimui, kvalifikacijai, patirÄiai. Pats akcininkas aktyviai dalyvavo įmonÄs veikloje, ieÅ¡kojo klientų Rusijoje, taip pat rÅ«pinosi bendrovÄs finansais, jų paskirstymu. Remiantis nurodytu, teismas sprendÄ, jog atsakovas nebuvo savarankiÅ¡kas ir kiekvienu svarbesniu įmonÄs valdymo klausimu turÄjo atsiklausti vienintelio akcininko nuomonÄs. AtlikÄs įrodymų vertinimÄ , teismas mažai tikÄtina pripažino aplinkybÄ, jog atsakovas savarankiÅ¡kai, be akcininko pritarimo, bÅ«tų nusprendÄs pirkti brangų automobilį, kuriuo jis neketino naudotis ir kuriuo nuo automobilio nupirkimo dienos faktiÅ¡kai naudojosi V.
B. (1 t. b. l. 89-97). Teismas taip pat nustatÄ, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje, automobilio pirkimo sandoris buvo sudarytas ne 2009 m. vasario 13 d., bet 2009 m. sausio 28 d., atsakovas Å¡ios sutarties nÄra pasiraÅ¡Äs, automobilis buvo pirktas ne už 134 906,70 Lt, o už 109 706,18 Lt. Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodÄ, kad sudarant 2009 m. vasario 13 d. sandorį, bendrovÄs skola tiekÄjui UAB âRivatraâ buvo 89 487,35 Lt, o bendrovei UAB âHoptransaâ â 38 926,83 Lt, kadangi Å¡ios bendrovÄs savo reikalavimus ieÅ¡kovei dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo grindÄ jau po automobilio pirkimo sutarties sudarymo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (UAB âRivatraâ â 2009 m. vasario 12 d., kovo 5 d., kovo 23 d., kovo 25 d., balandžio 8 d., balandžio 22 d. sÄ skaitomis ir 2009 m. rugsÄjo 14 d. teismo sprendimu už akių (b.l. 47);
UAB âHoptransaâ - 2009 m. balandžio 21 d., balandžio 30 d., gegužÄs 27 d., rugpjÅ«Äio 20 d., rugsÄjo 10 d. sÄ skaitomis ir 2010 m. balandžio 2 d. teismo įsakymu (b.l. 45-47)), todÄl nepagrįstais pripažino ieÅ¡kovÄs argumentus, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovÄ jau buvo skolinga UAB âRivatraâ ir UAB âHoptransaâ. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ nepasinaudojo jai CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikta teise ginÄyti automobilio pirkimo pardavimo sandorį, teismas surinktų byloje įrodymų pagrindu konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ tų aplinkybių, kuriomis grindÄ savo ieÅ¡kinį, t. y. kad atsakovas, neturÄdamas vienintelio akcininko pritarimo, vienasmeniÅ¡kai nupirko automobilį; kad sudarydamas minÄtÄ sandorį, atsakovas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ ; kad dÄl atsakovo nurodymu iÅ¡ karto sumokÄtos didelÄs sumos už automobilį bendrovÄ negalÄjo atsiskaityti su kreditoriais ir jie kreipÄsi į teismÄ , dÄl ko bendrovÄ patyrÄ 19 358,38 Lt žalÄ .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 9 d. sprendimÄ ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 4-13). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. DÄl faktinių bylos aplinkybių. Apelianto vertinimu, teismo sprendimas prieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms, byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams.
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, tikrindamas tyÄinio bankroto siekimo prielaidÄ , nustatÄ sandorius, prieÅ¡ingus įmonÄs veiklos tikslams - ir (arba) galÄjusius turÄti įtakos tam, kad įmonÄ negali atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu sandoriu laikytinas 2009 m. vasario 13 d. automobilio Mercedes-Benz ML500 (pagaminimo data - 2006-04-13), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo sandoris už 32 773,11 EUR iÅ¡ Vokietijos firmos A. B. GMBH & Co. Å is sandoris prieÅ¡ingas įmonÄs tikslams, atliktas negavus visuotinio akcininkų pritarimo, t. y. nesilaikant BendrovÄs įstatų 7.9.4 p. reikalavimų.
DÄl to, kad buvo pirktas automobilis, ir už jį per trumpÄ laikotarpį buvo sumokÄta didelÄ pinigų suma (109 706,19 Lt), bendrovÄ patyrÄ sunkumų atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir dÄl to patyrÄ Å¾alÄ . Atsakovas netinkamai skirstÄ bendrovÄs pinigus, nes paskola ir lizingas buvo mokami pirmÄ ja eile, o tiekÄjų skolos ir darbuotojų atlyginimai sulaikomi, todÄl bendrovÄs kreditoriai kreipÄsi su ieÅ¡kiniais į teismÄ , o ieÅ¡kovÄ privalÄjo jiems sumokÄti įstatymo numatytas palÅ«kanas bei bylinÄjimosi ir vykdymo iÅ¡laidas.
Teismas formaliai ir subjektyviai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir atmetÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nors atlikus UAB âVibo-jaâ auditÄ , buvo nustatyta, kad buvÄs UAB âVibo-jaâ direktorius A. L., eidamas direktoriaus pareigas, padarÄ bendrovei 19 358,38 Lt žalos ir Å¡ios audito įmonÄs iÅ¡vados atsakovas.2. DÄl netinkamo raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo. Teismas rÄmÄsi byloje pateiktais VÄ® Regitra iÅ¡raÅ¡o (b. l. 110-111), VÄ® Regitra KlaipÄdos filialo iÅ¡raÅ¡o (b. l. 176-178), UAB âVibo-jaâ ilgalaikio turto apskaitos kortelÄs (b. l. 100-101) duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilis įsigytas 2009-01-28 už 32 773,11 eurų, registruotas ieÅ¡kovo vardu, o iÅ¡ pateiktų mokÄjimo nurodymų ir buhalterinių duomenų matyti, kad 2009-01-27 už perkamÄ automobilį buvo sumokÄta 40 650,19 Lt avansas, galutinai atsiskaityta 2009-02-02, sumokant per du kartus 4 143,36 Lt ir 64 912,64 Lt sumas (b. l. 29-32).
Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovas minÄtÄ automobilio pirkimo sandorį sudarÄ virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ , nes nesilaikÄ BendrovÄs įstatų 7.9.4 p. reikalavimų. Teismas sprendime nurodÄ, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytas aplinkybes ieÅ¡kovas grindÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie turÄtas bylinÄjimosi, antstolio vykdymo iÅ¡laidas ir apeliantas tokiu bÅ«du iÅ¡ viso patyrÄ 19 358,38 Lt žalÄ (13311,33+6047,05), kuriÄ praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo CK 6.251 str. pagrindu.
Nors teismas sutiko su tuo, kad automobilio iÅ¡pirkimui skirta pinigų suma bÅ«tų buvusi panaudota turimų įsiskolinimų padengimui, bendrovÄ nebÅ«tų turÄjusi mokÄti teismo iÅ¡laidų, palÅ«kanų, taÄiau nesutiko su tuo, kad automobilis buvo pirktas be vienintelio akcininko sutikimo. Apelianto manymu, vien tas faktas, kad pats atsakovas neneigÄ aplinkybÄs, jog po automobilio įsigijimo sutriko atsiskaitymas su kreditoriais ir tai, kad jis neturÄjo raÅ¡tiÅ¡ko akcininko sprendimo, kuriuo bÅ«tų nusprÄsta įsigyti automobilį, ir jis, kaip direktorius, bÅ«tų įgaliotas atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su Å¡io automobilio įsigijimu, jau įrodo atsakovo kaltÄ.
TaÄiau teismas Å¡aliÅ¡kai ir subjektyviai bei palankiai vertino atsakovo pozicijÄ , sprendime nurodydamas, kad automobilio pirkimas vyko ieÅ¡kovo sumanymu. Teismas nurodÄ, jog realiai ieÅ¡kovas už automobilį sumokÄjo 32773,11 eurų, kas sudaro 109 706,18 Lt sumÄ , o galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kovu vyko 2009-02-02. Apelianto nuomone, datos patikslinimas nÄra esminÄ aplinkybÄ dÄl žalos atsiradimo fakto, be to, susipažinÄs su pateikta J. D. S. audito ir konsultacinÄs firmos ataskaita, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma ne tik dÄl apmokÄjimo už nupirktÄ minÄtÄ automobilį, bet ir dÄl to, kad tuo paÄiu laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokesÄio įsiskolinimas.3.
DÄl atsiskaitymų su UAB âRivatraâ, UAB âHopransaâ. Teismas padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nÄra jokių įrodymų, kad automobilio pirkimo metu ieÅ¡kovÄ jau buvo skolinga UAB âRivatraâ ir âHoptransaâ, todÄl sprendÄ, kad yra nepagristi apelianto/ieÅ¡kovo teiginiai, jog dÄl turimų įsiskolinimų minÄtiems kreditoriams automobilio pirkimas virÅ¡ijo normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ . TaÄiau iÅ¡ UAB âRivatraâ ieÅ¡kinio kopijos matyti, kad ieÅ¡kovÄ savo reikalavimus dÄl įsiskolinimo už krovinių tarptautinį pervežimÄ kildino iÅ¡ 2009 m. sausio 20 d - 2009 m. kovo 12 d. su ieÅ¡kove sudarytų krovinių pervežimo užsakymų, pagal kuriuos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos 2009 m. vasario 12 d., kovo 05 d., kovo 23 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 8 d., balandžio 22 d. (b. l. 157-162), kad ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu 2009 m. rugsÄjo 14 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių (b. l. 163), o kitas kreditorius - UAB âHoptransaâ į teismÄ kreipÄsi 2010 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimu dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovÄ neatsiskaitÄ pagal 2009-04-21, 2009-04-30, 2009-05-27, 2009-08-20, 2009-09-10 iÅ¡raÅ¡ytas bei pateiktas apmokÄjimui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (b. l. 47), kad vÄliau 2010 m. balandžio 2 d. buvo priimtas teismo įsakymas, pagal kurį ieÅ¡kovei atsirado bylinÄjimosi bei vykdymo iÅ¡laidos (b. l. 45-46).
4. DÄl automobilio sandorio neginÄijimo. Teismas, nurodydamas, kad atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, taikytini aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybÄs standartai, nes įmonÄ ir vadovÄ sieja pasitikÄjimo bei lojalumo santykiai, reikalaujantys, kad vadovas ex officio veiktų iÅ¡imtinai įmonÄs interesais, veiktų rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai (CK 2.87 str.), neaiÅ¡ku dÄl kokių priežasÄių padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio dÄl automobilio pirkimo sandorio nuginÄijimo.
IeÅ¡kovas dar ieÅ¡kinyje buvo nurodÄs, kad įsigytas automobilis greitai buvo areÅ¡tuotas, be to, esant finansinei krizei, jo rinkos kaina buvo kritusi ir bendrovÄ bÅ«tų patyrusi nuostolių, todÄl dÄl objektyvių priežasÄių įsigyto automobilio nepardavÄ, jį eksploatavo ir dÄl to ieÅ¡kinio dÄl sandorio nuginÄijamo nereiÅ¡kÄ.5. DÄl atsakovo giminystÄs ryÅ¡ių su ieÅ¡kovo akcininku. Teismas atsakovo atžvilgiu susiklosÄiusiÄ situacijÄ vertino subjektyviai, nors iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo UAB âVibo-jaâ vienintelio akcininko buvusios sutuoktinÄs dukters, kurios tÄvu jis nebuvo, vyras, t. y. jis nebuvo bendrovÄs vienintelio akcininko tikras žentas.
Teismas subjektyviai traktavo atsakovo paskyrimÄ Ä¯ direktoriaus pareigas, nurodydamas, kad âjaunas ir patirties neturintis atsakovas į bendrovÄs vadovo pareigas buvo paskirtas faktiÅ¡kai dÄl artimų giminystÄs ryÅ¡ių, nekeliant reikalavimų jo iÅ¡silavinimui, kvalifikacijai, patirÄiaiâ. Apelianto įsitikinimu, jokie teisÄs aktai nedraudžia skirti mažos įmonÄs vadovu asmenį, kuris yra vidurinio iÅ¡silavinimo, nes darbo ir vadovavimo patirtis atsiranda bedirbant, be to, dÄl jo padorumo tuo metu nekilo jokių abejonių.
Teismas padarÄ subjektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog pagrindinis bendrovÄs akcininkas aktyviai dalyvavo įmonÄs veikloje, ieÅ¡kojo klientų Rusijoje, taip pat rÅ«pinosi bendrovÄs finansais, jų paskirstymu, taÄiau tai yra visai normalu, nes kiekvienas akcininkas yra suinteresuotas gauti dividendus ir tuo, kad bendrovÄ dirbtų pelningai. TodÄl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovas tikÄtina nebuvo savarankiÅ¡kas. KritiÅ¡kai turÄtų bÅ«ti vertinami ir liudytojos V. L. parodymai, nes ji yra atsakovo A. L.
žmona. Teismas neturÄjo vadovautis liudytojos V. Z. parodymais, nes iÅ¡ V. Z. priÄmimo į darbÄ dokumentų (b. l. 98-99) matyti, jog ji bendrovÄje pradÄjo dirbti tik nuo 2009 m. vasario 23 d., t. y. po to, kai automobilis jau buvo įsigytas, todÄl jos liudijimas atsakovo naudai, tuo labiau, kad dirbdama ji buvo pavaldi atsakovui ir buvo jo žmonos draugÄ, vertintinas kritiÅ¡kai.
6. Teismas nukrypo nuo suformuotos/formuojamos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužÄs mÄn. 25 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-1126/2012, yra nurodyta, jog atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintÄ vadovo ir bendrovÄs santykių dualizmÄ , âvidiniuoseâ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o âiÅ¡oriniuoseâ - kaip bendrovÄs valdymo organas ir atstovas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-535/2011 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai bendrovÄs vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienÄ bendrovÄs veiklÄ , t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas âvidiniuoseâ santykiuose, dÄl jo atsakomybÄs sprÄstina pagal darbo teisÄs normas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl bendrovÄs vadovo materialinÄs atsakomybÄs ribų, 2008 m. rugsÄjo mÄn. 29 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-428/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog darbuotojo visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ pagal DK 255 straipsnio 5 punktÄ atsiranda, jei žala padaryta kitokiu bÅ«du ir kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu bÅ«du ir kitokiam turtui suprantamas kaip kitoks negu DK numatytas žalos bÅ«das ar jame numatytas turtas.
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovÄs vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali bÅ«ti sudaroma visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis. Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bendrovÄs vadovui taikoma materialinÄ darbuotojo atsakomybÄ pagal bendrÄ sias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinÄs bendrovÄs vadovo atsakomybÄs klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). BendrovÄs vadovas yra vienasmenis bendrovÄs valdymo organas.
Jam taikoma tokia pat atsakomybÄ, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, bÅ«damas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 punktÄ bendrovÄs vadovas atsako už bendrovÄs veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), o pagal 9 punktÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 11 punktas) - už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisÄs aktuose, taip pat bendrovÄs įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .
Atitinkamai Å¡ių teisinių pareigų nevykdymas, padarÄs žalos, sukelia bendrovÄs vadovo, kaip darbuotojo, materialinÄ atsakomybÄ. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiÅ¡ka atsakomybÄ už padarytÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi pagal DK 255 straipsnio 5 punktÄ darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato.
Å iuo atveju teismas turÄjo teisÄ priteisti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovo nežiÅ«rint į tai, ar su juo buvo sudaryta materialinÄs atsakomybÄs sutartis ar ne.
7. DÄl bendrovÄs vadovo (vadovų) materialinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. Pagal DK 245 straipsnį, materialinÄ atsakomybÄ atsiranda dÄl teisÄs pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. MaterialinÄs atsakomybÄs sÄ lygas nustato darbo įstatymai - DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Remiantis DK 246 straipsniu, materialinÄ atsakomybÄ atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:
1) padaroma žala;
2) žala padaroma neteisÄta veika;
3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidÄjo kaltÄ;
5) pažeidÄjas ir nukentÄjusioji Å¡alis teisÄs pažeidimo metu buvo susijÄ darbo santykiais;
6) žalos atsiradimas yra susijÄs su darbo veikla. Ä®monÄs administracijos vadovo, kaip juridinio asmens organo nario pareigas nustato CK 2.87 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. Jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (aptariamo straipsnio 3 dalis). Negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai treÄiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis).
CK 2.87 straipsnyje, ABÄ® 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dÄl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl turto netekimo ar jo vertÄs sumažÄjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turÄjo sumokÄti dÄl darbuotojo kaltÄs; iÅ¡laidų, susidariusios dÄl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti keliÄ blogai produkcijai iÅ¡leisti, materialinÄms ar piniginÄms vertybÄms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.
Tai yra, žala darbo teisÄje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dÄl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2009 m. lapkriÄio 20 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-444-2009 nurodyta, kad bendrovÄs vadovÄ ir bendrovÄ sieja sutartiniai santykiai, kurie įforminami darbo sutartimi, taÄiau atsiradÄ teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovÄs ir administracijos vadovo santykiams bÅ«dingi įstatyminio atstovavimo bruožai.
Taip pat minÄtoje nutartyje konstatuota, kad daugelis bendrovÄs vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų pagrindu (ABÄ® 19, 37 str. str., CK 2.81 - 2.82, 2.87 str. str. ir kt.). Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymÄ ir (arba) netinkamÄ vykdymÄ bendrovÄs vadovo, kaip bendrovÄs valdymo organo, atsakomybÄ kyla taip pat įstatymų pagrindu (ABÄ® 37 str. 10 d., CK 2.82 str. 3, 4 d. d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.). Be to, vadovui, kaip bendrovÄs valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ pagal civilinÄs teisÄs normas.
Pagal ABÄ® 37 str. 10 d., atsakovas, kaip bendrovÄs vadovas, atsako už bendrovÄs veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisÄs aktuose, taip pat bendrovÄs įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Kadangi kiekvienos įmonÄs tikslas yra pelno siekimas, todÄl bendrovÄs valdymo organai neturi teisÄs priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovÄs įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovÄs veiklos tikslams, yra minÄtų teisinių pareigų nevykdymas, padarÄs žalos, sukelia bendrovÄs vadovo, kaip darbuotojo, materialinÄ atsakomybÄ, akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.
IeÅ¡kinys atsakovui dÄl žalos atlyginimo priteisimo turÄjo bÅ«ti tenkintinas deliktinÄs atsakomybÄs pagrindu. Taikant deliktinÄ atsakomybÄ bÅ«tina nustatyti visas jos sÄ lygas: neteisÄtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltÄ (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga - kaltÄ - yra preziumuojama (CK 6.248 str., CPK 178 str.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybÄs standartai nei eiliniam bendrovÄs darbuotojui, jis privalo veikti iÅ¡imtinai įmonÄs interesais ir jam keliama lojalumo pareiga (ABÄ® 37 str.).
CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, taÄiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybÄs prigimtį, Å¡alių turtinÄ padÄtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dÄl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas, įvertinÄs visus atsakovo kaltÄs įrodymus, turÄjo teisÄ sumažinti ieÅ¡kinio dydį, atsižvelgiant į atsakovo turtinÄ padÄtį (CK 1.5 str.). Atsiliepimu į skundÄ atsakovÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (2 t . b. l. 20-23).
Nurodo Å¡iuos argumentus:1. DÄl faktinių bylos aplinkybių. UAB âVibo-jaâ įstatų 7.9.4 p. numatyta, kad âBendrovÄs vadovas turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ prieÅ¡ priimdamas Å¡iuos sprendimus: <...> Ä®sigyti ilgalaikio turto už kainÄ , didesnÄ kaip 1/20 bendrovÄs įstatinio kapitaloâ (b. l. 26). Kadangi transporto priemonÄs pirkimo metu įmonÄs vienintelis akcininkas buvo V. B. (byloje apklaustas kaip liudytojas), tai jo sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
BÅ«tent Å¡io akcininko sprendimu ir iniciatyva, jo poreikiams tenkinti buvo nupirktas brangus automobilis Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teisme paaiÅ¡kino, kad âMercedes automobilį pamaÄiau 2008 m. gruodžio mÄn., prieÅ¡ KalÄdas, B. rodÄ nuotraukas savo bute, (duomenys neskelbtini), jo žodžiai buvo ânusipirkauâ.<...> âPats B. susirado automobilį ir nusprendÄ jį pirktiâ (b. l. 116). V. B. teigÄ, kad pokalbių dÄl automobilio neprisimena, ar buvo derintas su juo automobilio pirkimo sandoris â neprisimena, ir tuo paÄiu tokios galimybÄs nepaneigÄ (âgal galÄjo bÅ«ti su manim derintaâ) (b. l. 118).
Kiti liudytojai patvirtino atsakovo pozicijÄ : liudytoja V. L. nurodÄ, kad âdÄl visų veiksmų tarÄmÄs su V. B., visi pirkiniai buvo tik su jo žiniaâ, liudytoja V. Z. savo parodymuose raÅ¡tu nurodÄ, kad âV. B. rÅ«pinosi automobilio pargabenimu į LietuvÄ , tarÄsi dÄl jo apmokÄjimui pateiktos sÄ skaitos (b. l. 154-155). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad automobilis buvo nupirktas esant vienintelio tuo metu įmonÄs akcininko pritarimui ir jo nurodymu. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas automobiliu neketino naudotis ir juo nesinaudojo, nuo automobilio įsigijimo dienos juo naudojosi pats V.
B. (b. l. 89-97). Atsakovas neatliko jokių neteisÄtų veiksmų, veikÄ tik akcininko nurodymu, kurio iniciatyva ir rizika, įmonÄs vardu, buvo įsigytas brangus automobilis. Atsakovas iÅ¡ dalies sutiko su tuo, kad automobilio Mercedes - Benz įsigijimas buvo ta priežastimi, dÄl ko sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, taÄiau tuo paÄiu metu sumažÄjo pinigų srautai ir dÄl krizÄs.2. DÄl atsiskaitymų su UAB âRivatraâ, UAB âHopransaâ. Apeliantas nurodo, kad savalaikiai neatsiskaiÄius su UAB âRivatraâ ir âHopransaâ, įmonÄs kreipÄsi į teismÄ dÄl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todÄl bendrovei teko sumokÄti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, procesines palÅ«kanas ir vykdymo iÅ¡laidas bei praÅ¡omÄ priteisti skolÄ .
Kaip nustatyta byloje, pagal apelianto pateiktus dokumentus už automobilio pirkimÄ buvo atsiskaityta per kelis kartus: 2009 m. sausio 27 d. â 40 650,19 Lt; 2009 m. vasario 2 d. â 64 912,64 Lt; 2009 m. vasario 2 d. â 4 143,36 Lt. UAB âRivatraâ savo reikalavimas apeliantui dÄl skolos kildino iÅ¡ 2009 m. sausio 20 d. â 2009 m. kovo 19 d. sudarytų krovinių pervežimo užsakymų, pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas 2009 m. vasario 12 d., 2009 m. kovo 5, 23, 25 dienomis ir 2009 m. balandžio 8, 22 dienomis (b. l 157-162).
Kitas kreditorius UAB âHoptransaâ nurodÄ, kad UAB âVibojaâ neatsiskaitÄ pagal 2009-04-21, 2009-04-30, 2009-05-27, 2009-08-20, 2009-09-10 iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Taigi byloje nustatytos aplinkybÄs bei apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepagrindžia apeliaciniame skunde dÄstomų motyvų, nes transporto priemonÄs pirkimo metu apeliantÄ dar nebuvo skolinga minÄtoms įmonÄms, todÄl nepagrįstas ir apeliantÄs argumentas dÄl sandorio, kurį sudarÄ direktorius neva virÅ¡ydamas normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ .3.
DÄl įrodymų vertinimo. Apeliantas ieÅ¡kinį grindÄ D. S. audito ir konsultacinÄs firmos ataskaita. Å i aplinkybÄ svarbi vertinant apelianto motyvus dÄl teismo subjektyvumo ir Å¡aliÅ¡kumo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismas rÄmÄsi Å¡ia ataskaita ir teisingai nustatÄ, jog UAB âVibojaâ skolos tiekÄjams atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu 2008 m. rugsÄjo 5 d. â 2009 m. spalio 26 d., periodo pradžiai sudarÄ 384 474,83 Lt, o pabaigai - 246 791 Lt, taigi skolos ne iÅ¡augo, bet prieÅ¡ingai, kaip tik sumažÄjo.
Byloje taip pat nustatyta, kad su kreditoriais įmonÄ neatsiskaitinÄjo ne tik dÄl apmokÄjimų už nupirktÄ automobilį, bet ir dÄl to, kad įmonÄ tuo paÄiu metu turÄjo mokÄti darbo užmokesÄio įsiskolinimus. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodÄ, kad âteismas sutiko su ieÅ¡kovo teigimu, kad atsakovas minÄtÄ automobilio pirkimo sandorį sudarÄ virÅ¡ydamas kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ â, taÄiau tokių iÅ¡vadų teismo sprendime nÄra. Skunde abstrakÄiai bandoma paneigti ne tik tiesioginius liudytojų, buvusių bendrovÄs darbuotojų, liudijimus, bet ir raÅ¡ytinius įrodymus, teigiant, kad âjis tam neturÄjo raÅ¡tiÅ¡ko akcininko sprendimo, kuriuo buvo nusprÄsta įsigyti minÄtÄ automobilį ir jis, atsakovas, kaip direktorius, bÅ«tų įgaliotas atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su Å¡io automobilio įsigijimu, jau įrodo atsakovo kaltÄâ.
PrieÅ¡ingai, atsakovas (b. l. 116, 117), liudytojai V. L. (b. l. 117), V. Z. (b. l. 154,155) patvirtino, kad savarankiÅ¡kų sprendimų atsakovas nepriimdavo, dÄl visko tarÄsi su tuomeÄiu akcininku V. B., tad ir sandoris dÄl automobilio pirkimo, kaip byloje nustatyta, buvo inicijuotas ir patvirtintas tik su akcininko žinia. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: įsakymai dÄl V. B. komandiruoÄių, įgaliojimas bei duomenys dÄl ilgalaikio turto atsakingo asmens (b. l. 89-87) tik patvirtina aplinkybÄ, kad automobiliu nuo pat įsigijimo naudojosi tuometis akcininkas, nei liudytojai, nei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtino, kad juo bÅ«tų naudojÄsis atsakovas, todÄl teismas padarÄ labai tikÄtinÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , tad nelogiÅ¡ka manyti, jog atsakovas be akcininko sprendimo pritarimo bÅ«tų nusprendÄs pirkti brangų automobilį, kuriuo pats neketino naudotis ir kuriuo nuo pat įsigijimo naudojosi pats akcininkas.
Apeliantas kritikuoja liudytojų V. L. ir V. Z. liudijimus, tvirtindamas, kad pirmoji yra atsakovo sutuoktinÄ, o antroji - V. L. gera draugÄ, nors tokių aplinkybių nenustatÄ nei teismas, nei patvirtino liudytojos. Abi liudytojos buvo bendrovÄs darbuotojos, kurios nuosekliai apibÅ«dino direktoriaus santykius su V. B.. V. B. liudijimo apeliantas nekritikuoja, nors jis yra susijÄs Å¡eimyniniais ryÅ¡iais su bendrovÄs dabartiniais akcininkais (įmonÄs akcijos priklauso V. B. žmonai bei jos motinai). Apeliantas remiasi V.
Z. priÄmimo į darbÄ dokumentais (b. l. 98-99) kaip aplinkybe, jog Å¡i liudytoja pradÄjo dirbti bendrovÄje nuo 2009 m. vasario 23 d., t. y. jau po automobilio įsigijimo. TaÄiau Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino aplinkybes, kaip jai tapo žinomos automobilio pirkimo, gabenimo ir kt. aplinkybÄs: âPrieÅ¡ įsidarbinant, man buvo suteikta galimybÄ tiesiogiai susipažinti su bendrovÄs darbo specifika, darbo pobÅ«džiu. Ä® darbÄ mane priÄmÄ V. B., taÄiau darbo sutartį pasiraÅ¡iau su bendrovÄs direktoriumiâ. <..> V.
B. papraÅ¡yta du kartus, teko bendrauti telefonu su vokieÄiais, dÄl transporto priemonÄs Mercedes Benz ML 500 pirkimoâ (b. 1. 155). Be to, iÅ¡ jos liudijimo matyti, kad dÄl darbuotojų priÄmimo atsakovas taip pat nebuvo savarankiÅ¡kas - kaip direktorius jis iÅ¡pildÄ tik darbuotojo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo formalumus.
4. DÄl bendrovÄs vadovo materialinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. Apeliantas cituoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis, Civilinio kodekso, Darbo kodekso bei Akcinių bendrovių įstatymo straipsnius, kas iÅ¡ esmÄs nesusijÄ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu byloje, kadangi ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 1) neturÄdamas vienintelio akcininko pritarimo atsakovas vienasmeniÅ¡kai nupirko automobilį, ir 2) kad sudarydamas minÄtÄ sandorį, jis virÅ¡ijo kompetencijÄ ir normaliÄ Å«kinÄ rizikÄ , nes dÄl didelÄs iÅ¡ karto mokamos sumos už automobilį, įmonÄ negalÄjo atsiskaityti su kreditoriais ir jie kreipÄsi į teismÄ , dÄl ko bendrovÄ patyrÄ 19 358, 38 žalÄ .
Tokios savo pozicijos ieÅ¡kovas nepagrindÄ jokiais objektyviais įrodymais, jo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai buvo palankÅ«s tik atsakovui, kurio pozicijÄ patvirtinta dar ir liudytojų parodymai. TeisÄjų kolegija konstatuoja: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant faktinÄ ir teisinÄ bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialines teisÄs normas. ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ, pirmosios instancijos teismas ginÄo santykiui tinkamai taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, todÄl teismo sprendimas pliktinas nepakeistu.Byloje kilo ginÄas dÄl įmonÄs vadovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų ir įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų taikymo ir aiÅ¡kinimo. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojanÄiais dÄl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikÄ nesÄ Å¾iningai, t. y.
žinojo ar turÄjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nÄra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nuosekliai plÄtoja praktikÄ dÄl galimybÄs ginÄyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, pagal kuriÄ sprendžiant dÄl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginÄijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarÄ sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dÄl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; treÄia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens â veikÄ kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.
žinojo ar turÄjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , sprÄsti, ar konkreÄiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojanÄiu ar paliekant jam teisÄ apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dÄl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB Vasmangas v.
UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âBeltateksasâ v. UAB âSarteksasâ, bylos Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje BUAB âBalmeto Medisâ v. AB âSimegaâ, bylos Nr. 3K-3-511/2011; kt.).NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , pareikÅ¡dama buvusiam įmonÄs vadovui (direktoriui) ieÅ¡kinį dÄl nuostolių atlyginimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABÄ®) 18 straipsnio 1 dalį, bendrovÄs valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebÄtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Taigi įmonÄs vadovui už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ . Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas â neteisÄtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltÄ (CK 6.246-6.249 straipsniai).
PažymÄtina, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisÄtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisÄtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). NustaÄius, kad atsakovas atliko neteisÄtus veiksmus, lÄmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltÄ bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todÄl ieÅ¡kovas neprivalÄtų įrodinÄti, kad bendrovÄs vadovas kaltas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-444/2009).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovÄs įstatų 7.9.4 punkto reikalavimų, draudžianÄių bendrovÄs vadovui sudarinÄti sandorius už kainÄ , didesnÄ kaip 1/20 bendrovÄs įstatinio kapitalo, negavus prieÅ¡ tai visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, ir bendrovÄs auditÄ atlikusio asmens iÅ¡vadų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
TeisÄjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dÄl CPK normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esanÄių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dÄl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje KlaipÄdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.
UAB âMarių žvejysâ, bylos Nr. 3K-3-416/2007).TeisÄjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad 2009 m. sausio 28 d. automobilio Mercedes-Benz ML 500 (pagaminimo data - 2006-04-13) 32 773,11 EUR vertÄs pirkimo sandoris buvo sudarytas tuo metu vienintelio įmonÄs akcininko V. B. iniciatyva ir iÅ¡imtinai jo poreikių tenkinimui. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovÄ leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis nepaneigÄ, teismo nustatytos aplinkybÄs pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmÄs neginÄijo ir byloje apklaustas liudytoju V.
B.. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, jog šį sandorį bÅ«tų sudarÄs (pasiraÅ¡Äs) atsakovas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ liudytojos V. Z. raÅ¡ytinių parodymų matyti, kad sandorio sudarymÄ inicijavo ir dÄl jo derÄjosi V. B.. TeisÄjų kolegija taipogi sutinka su teismo iÅ¡vada, kad automobilis buvo įgytas iki sandorių, kurių pagrindu ieÅ¡kovÄ kildina įmonei padarytÄ Å¾alÄ , sudarymo. Taigi nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad žala įmonei padaryta dÄl neteisÄtų atsakovo kaltų.
Atkreiptinas dÄmesys, kad įmonÄs įstatų 7.9.4 punktas nenumato imperatyvaus reikalavimo sudarant tokį sandorį gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ akcininkų pritarimÄ . TodÄl byloje nustaÄius, kad automobilio pirkimo sandoris buvo sudarytas vienintelio įmonÄs akcininko iniciatyva (taigi su jo žinia), nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeistos bendrovÄs paminÄtų įstatų, o tuo paÄiu ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies, nuostatos. Pirmosios instancijos teismas J. D. S. audito ir konsultacinÄs firmos ataskaitÄ vertino surinktų byloje įrodymų viseto kontekste, todÄl atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).
Teismo iÅ¡vados tinkamai argumentuotos, todÄl nenustaÄius atsakovo atsakomybei kilti visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetÄ, dÄl ko sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.   Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovui priteistinos iÅ¡laidos, susijÄ su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Bylos duomenimis, atsakovas patyrÄ 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (2 t. b. l. 25). Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 5, 1.5 punktais, atsakovui A. L. priteistina 960 Lt Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui A.
L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs UAB âVibo-jaâ, į. k. 301173759, 960 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Å i teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                                           Jolita CirulienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija GudynienÄ Ginautas Koriaginas