2021-02-03 Nr. AB-2503-3-61-3-03628-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-183-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03628-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Acanthis LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. S-118(7-99/2019) „Dėl UAB „Acanthis LT“ skundo“ (toliau – ir Komisijos Sprendimas) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 1A-143 „Dėl UAB „Acanthis LT“ skundo“ (toliau – ir Departamento Sprendimas), kuriuo patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190756S.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nei Departamentas, nei Komisija nagrinėdami ir vertindami faktinę situaciją neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, nors jie (sudarytos sutartys su prekių tiekėjais, važtaraščiai, deklaracijos, sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai) įrodo, kad pareiškėjas teisingai ir tinkamai apskaičiavo mokesčius ir jokių mokestinių pažeidimų nepadarė. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką įvežė apdorotas grikių kruopas. Šiuo atveju institucijos tiesiog konstatavo niekuo nepagrįstą faktą esą pareiškėjas atliko tam tikrą mokestinį pažeidimą.

3. Pareiškėjas vertino, jog nesant jokių įrodymų apie tariamą mokestinį pažeidimą Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti 2019 m. gegužės 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM190756S (toliau – ir Ataskaita). Vilniaus teritorinė muitinė supaprastintą patikrinimą atliko nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, patikrinimo metu net nepaėmė pareiškėjo importuotų prekių mėginių bei jokiais kitais būdais neužfiksavo, kokias realiai prekes importavo. Pareiškėjas nebeturėjo jokių galimybių įrodyti, kad jis mokestinių pažeidimų neatliko, sužinojo, esą jis neteisingai nurodė deklaruotų prekių TARIC kodus. Tokie veiksmai rodo, kad supaprastintas patikrinimas buvo atliktas aplaidžiai, pažeidžiant pareiškėjo interesus, neužtikrinant galimybės ateityje nei įrodyti, nei kitaip paneigti kaltinimus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Ataskaitoje net nėra užsiminta, kokius dokumentus pareiškėjas pateikė, kodėl jo pateikti dokumentai nebuvo vertinami. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo galima identifikuoti deklaruotas tikrinamas prekes ir nustatyti tikslų TARIC kodą ir aprašymą. Pareiškėjo teikiami įrodymai nebuvo vertinami kompleksiškai.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad importuojamos į Europos Sąjungą ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – ir KN) ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras, vadovaujantis jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais – Europos Sąjungos muitinės kodeksu (toliau – ir Kodeksas), jo taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (toliau – ir Reglamentas Nr. 2658/87), Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, KN skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis bei skyrių, skirsnių, pozicijų ir subpozicijų tekstais, Europos Komisijos reglamentais dėl tam tikrų prekių klasifikavimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimais, oficialiuose Pasaulio muitinių organizacijos leidiniuose paskelbtais Suderintos sistemos paaiškinimais ir Klasifikavimo patarimais, KN paaiškinimais, paskelbtais vadovaujantis Reglamento Nr. 2658/87 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – ir PMO) Suderintos sistemos komiteto sprendimais dėl prekių klasifikavimo, PMO Suderintos sistemos duomenų bazėje sukauptais duomenimis, Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje sukauptais duomenimis ir t. t.

7. Atsakovas teigė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog nurodytomis elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID, deklaracijos) buvo importuoti grikiai ne grūdų pavidale (klasifikuojami KN 1008 pozicijoje), tačiau, kaip ir nurodyta deklaracijų 31 langeliuose, „grikių kruopos (branduoliai) 1 rūšis“ (klasifikuojamos KN 1104 pozicijoje). Šio įrašo deklaracijose teisingumą patvirtina ir prie deklaracijų pridėti dokumentai – (duomenys neskelbtini) muitinėje įformintos eksporto deklaracijos kopija, kur eksportuojama prekė aprašyta „pramoninės grikių kruopos, lukštentos, neskaidytos, nesmulkintos, grikių kruopų branduoliai, GOST P55290-2012“; prekių apmokėjimo sąskaitos, kur prekių pavadinimas nurodytas „grikių kruopos, branduoliai“; (duomenys neskelbtini) ribotos atsakomybės bendrovės „Gamybinė kompanija „Herkules“ 2018 m. spalio 18 d. kokybės sertifikatas Nr. 12, kur produkcijos pavadinimas nurodytas „Grikių kruopos, branduoliai, 1 rūšis“, atitinkanti GOST P55290-2012; ir t. t. Išvardintuose dokumentuose minimo GOST P55290-2012 1 punkte nurodyta, kad šis standartas taikomas grikių kruopoms, gautoms, panaudojus grikių grūdo garinimo arba negarinimo būdą vaisiaus apvalkalo atskyrimui nuo branduolio. Taigi, šis standartas taikomas ne neapdorotiems grikių grūdams, bet grikių kruopoms.

8. Atsakovas vertino, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog ikiteisminės ginčą nagrinėjusios institucijos nevertino to fakto, kad supaprastinto patikrinimo metu niekaip neužfiksuotos importuojamos prekės, t. y. patikrinimo metu net nepaėmė pareiškėjo importuotų prekių mėginių bei jokiais kitais būdais neužfiksavo, kokias realiai prekes Bendrovė importavo. Atsakovas pažymėjo, kad importuotas ginčo prekes muitinė išleido į laisvą apyvartą pagal deklaranto pateiktus duomenis be pateiktos informacijos ir prekių fizinio tikrinimo. Joks šiuo metu galiojantis teisės aktas nenustato muitinei pareigos nei muitinio įforminimo metu, nei vėliau, patikrinimo metu, imti tikrinamų prekių pavyzdžius (mėginius). Kodekso 48 straipsnis suteikia teisę muitinei tikrinti po prekių išleidimo muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, eksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą bei išsamumą.

9. Atsakovas teigė, kad tiek Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaita, tiek Departamento Sprendimas bei Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus bei įvertinus visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pareikštus prieštaravimus.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Vilniaus teritorinė muitinė išdėstė analogiškus argumentus kaip ir Departamentas savo atsiliepime į skundą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Acanthis LT“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas importavo iš (duomenys neskelbtini) prekes (grikių kruopas, (branduoliai)), įformino Vilniaus teritorinėje muitinėje EID 18LTVC0100IM1866AO (2018 m. spalio 5 d.), 18LTVC0100IM1AEE22 (2018 m. spalio 25 d.) ir 19LTVC0100IM023923 (2019 m. sausio 22 d.), nurodydamas prekių TARIC kodą 1008 10 00 00. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Kodekso 29 ir 48 straipsniais, atliko minėtose deklaracijose deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisingumo patikrinimą, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus konstatavo, kad deklaracijose deklaruotos lukštentos grikių kruopos (branduoliai) turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, mokesčių apskaičiavimui taikant 129 Eur / 1000 kg trečiųjų šalių muito tarifo normą. Vilniaus teritorinė muitinė surašė pareiškėjui Ataskaitą, kuria įregistravo 5 704 Eur muito, 55 Eur muito delspinigių ir 690 Eur baudos mokestinę prievolę. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Departamentas Sprendimu patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaitą. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija Sprendimu patvirtino Departamento Sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą atmetė, argumentuodama, kad pareiškėjo importuotos prekės yra lukštentos, neskaidytos ir kitaip neapdorotos grikių kruopos (branduoliai), kurios turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Departamento Sprendimo išvadas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 2 dalyje.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo vertinimu, muitinė nepagrįstai pareiškėjo importuotas ir deklaruotas prekes – grikių kruopas (branduoliai) – klasifikavo kitu TARIC kodu 1104 29 17 90 nei deklaravo pareiškėjas TARIC kodu 1008 10 00 00, nes jo pateikti dokumentai (sutartys su prekių tiekėjais, važtaraščiai, deklaracijos, sąskaitos faktūros ir kt.) įrodo, jog jis teisingai deklaravo prekes ir apskaičiavo mokesčius. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, nes Bendrovės importuotos prekės (grikių kruopos (branduoliai)) ir deklaruotos deklaracijose kaip lukštentos grikių kruopos (branduoliai) turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, šioms prekėms taikytina 129 EUR / 1000 kg trečiųjų šalių muito tarifo norma, o ne TARIC kodu 1008 10 00 00. Teismas pažymėjo, kad grikiai klasifikuojami KN 1008 pozicijoje (šioje pozicijoje klasifikuojami produktai, jeigu jie pateikiami grūdų pavidale, įskaitant grūdus varpose, burbuolėse ir su augalų stiebais (10 skirsnio (A) pastaba); šiame skirsnyje neklasifikuojami lukštenti arba kitu būdu apdoroti grūdai (10 skirsnio (B) pastaba). Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), klasifikuojami KN 1104 pozicijoje (šioje pozicijoje klasifikuojami grikiai, kurių luobelės pašalintos, bet apyvaisis (perikarpis – sluoksnis, esantis po luobele) nepašalintas; pašalinus sluoksnį, esantį po luobele, pasimato miltingas branduolys), KN 1104 pozicijos (2), (3) pastabos). Lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaidyti, smulkinti arba nesmulkinti grūdai klasifikuojami KN 1104 29 17 subpozicijoje, lukštentos grikių kruopos klasifikuojamos TARIC 1104 29 17 90 subpozicijoje. Todėl vadovaujantis KN klasifikavimu, tikrinamose pareiškėjo deklaracijose deklaruotos prekės (grikių kruopos (branduoliai)), pagamintos gamybinės bendrovės „Herkules“, yra lukštentos, neskaidytos ir kitaip neapdorotos grikių kruopos (branduoliai), skirtos žmonių maisto gaminimui.

14. Teismas nurodė, kad importuojamos į Europos Sąjungą ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos pagal KN ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras, vadovaujantis jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais – Kodeksu, jo taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Reglamentu Nr. 2658/87, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, ESTT sprendimais, oficialiuose PMO leidiniuose paskelbtais Suderintos sistemos paaiškinimais ir Klasifikavimo patarimais, KN paaiškinimais, paskelbtais vadovaujantis Reglamento Nr. 2658/87 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal KN 1 ir 6 aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje. Teismas vadovavosi Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2017/1925 ir (ES) 2018/1602, kuriais iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 2658/87 1 priedas, pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies 10 ir 11 skirsnių nuostatomis, KN paaiškinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, jog KN 1104 pozicijoje klasifikuojami javų grūdai, apdirbti kitais būdais (lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti); KN 1104 29 17 subpozicijoje klasifikuojami lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaidyti, smulkinti arba nesmulkinti grūdai. Teismas sprendė, jog Bendrovės lukštentos grikių kruopos turi būti klasifikuojamos TARIC 1104 29 17 90 subpozicijoje, todėl Departamentas ir Komisija tinkamai įvertino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus.

15. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė deklaracijose nurodė importuotų prekių pavadinimą – grikių kruopos (branduoliai) I rūšis, taip pat pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos būtent grikių kruopos (branduoliai), o ne neapdoroti grūdai. Teismas priėjo prie išvados, jog Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas importuodamas ir deklaruodamas lukštentas grikių kruopas, jas turėjo klasifikuoti TARIC kodu 1104 29 17 90, o ne grikius grūdų pavidalu ir klasifikuodamas KN 1008 pozicijoje.

16. Teismas vertino Bendrovės pateiktą 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1909, 2019 m. rugpjūčio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 735810 ir darė išvadą, kad Bendrovė importavo lukštentas grikių kruopas, o ne neapdorotus grūdus (klasifikuojamus KN 1008 pozicijoje), kaip nurodyta pareiškėjo pateiktose deklaracijose. Pareiškėjo importuotos prekės yra lukštentos, neskaidytos ir kitaip neapdorotos grikių kruopos (branduoliai), kurios turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, taigi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Departamento Sprendimo išvadas, kaip nurodyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje.

17. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė prieš importuodama prekę, vykdydama verslą pakankamai rūpestingai, prekės TARIC kodą turėjo teisę nusistatyti vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 12 straipsnio nuostatomis, Tarybos Reglamento (EEB) NR. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 5–14 straipsniais, kreipiantis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo arba atitinkamai kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl konkrečios prekės TARIC kodo nustatymo. Tačiau Bendrovė, prisėmusi verslo riziką, rėmėsi prekių siuntėjo informacija, kitais duomenimis, naudojamais prekyboje, apibūdinant prekės pobūdį. Teismas nustatė, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jo importuotos prekės deklaruotos vienu KN kodu daugiau nei 3 deklaracijose. Pareiškėjas muitinio įforminimo metu prekes deklaravo KN 1008 10 00 00 subpozicijoje, todėl teismas vertino, jog būdamas deklarantu, tapo atsakingu už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Kilus įtarimams dėl deklaruotų prekių TARIC kodo, Vilniaus teritorinė muitinė turėjo teisėtą pagrindą atlikti importuotų prekių patikrinimą. Teismas sprendė, kad Bendrovė, importuodama iš (duomenys neskelbtini) prekę (grikių kruopas (branduoliai)), deklaracijose nurodydama TARIC kodą – 1008 10 00 00, stengėsi išvengti muito mokesčių. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes patvirtina Ataskaita, priskaičiuoti mokesčiai.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti Departamento išvadas ar sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Teismas vertino, jog Departamento išvada ir teisės aktų normos, patvirtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė ginčo importo deklaracijose deklaruodama prekes TARIC kodu 1008 10 00 00, nepagrįstai pritaikė 0 procentų trečiųjų šalių muito tarifą ir tuo pačiu, skaičiuodama importo mokesčius, nepagrįstai ženkliai sumažino mokėtinų mokesčių sumą į valstybės biudžetą.

19. Teismas, atsižvelgęs į ginčo prekės tyrimo duomenis, teisinį reglamentavimą ir į KN aiškinimo taisyklę, darė išvadą, kad Vilniaus teritorinė muitinė Ataskaita pagrįstai nusprendė, jog „grikių kruopos (branduoliai)“ turi būti deklaruojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad Departamentas jo prašymą išnagrinėjo netinkamai, neobjektyviai.

20. Teismas nusprendė, kad tiek Departamentas, tiek Komisija visapusiškai ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus Sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Acanthis LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo teismui argumentus bei papildomai nurodo, kad:

22.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo supaprastintą patikrinimą atliko aplaidžiai, pažeidžiant pareiškėjo interesus, neužtikrinant galimybės ateityje nei įrodyti, nei kitaip paneigti pareiškėjui mestus kaltinimus. Pareiškėjas turi teisę mokestinio patikrinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Tačiau ši pareiškėjo teisė realiai buvo paneigta, kadangi jis jokiais būdais nebeturi galimybės paneigti atsakovo padarytų išvadų neteisingumo bei nepagrįstumo;

22.2. Ataskaitoje net nėra užsiminta kokius dokumentus pareiškėjas pateikė, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai yra nevertinami. Kai pareiškėjas importuodavo lukštentus grikių branduolius, kuriems yra skaičiuojamas didesnis muito tarifas, tuomet tokius duomenis jis ir nurodydavo deklaracijose (pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 7 d. deklaracija 18LTVC0100IM20C2C6), t. y. 33 langelyje nurodytas prekių kodas, kuris patvirtina, kad importuojami grikiai yra apdoroti, lukštenti. Ginčijamose prekių EID (2018 m. spalio 5 d. deklaracija 18LTVC0100IM1866A0, 2018 m. spalio 25 d. deklaracija 18LTVC0100IM1AEE22 ir 2019 m. sausio 22 d. deklaracija 19LTVC0100IM023923) 33 langelyje nurodytas prekių kodas 1008 10 00, kuris patvirtina, kad pareiškėjo importuoti grikiai neapdoroti ir jiems taikomas visai kitas, mažesnis muito mokesčio tarifas;

22.3. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo klaidingai, nepateikdami jokių įrodymų ar svarių argumentų, rėmėsi tik prekių EID 31 langelyje nurodytu prekės aprašymu, kuriame nurodyta prekė „Grikių kruopos (branduoliai)”, o tai yra lingvistinis ir deklaratyvus importuotos prekės aiškinimas. Šią poziciją pagrindžia ir kartu su apeliaciniu skundu pridedamos grikių pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose aiškiai nurodyta, kad Bendrovė įsigyja grikių kruopas, kurių kodas yra 1008 10 00 09;

22.4. Teismas nesigilino į administracinės bylos duomenis, palaikė atsakovo poziciją, nors ji neturi jokio faktinio pagrindo. Todėl tiek teismas, tiek atsakovas nevertino bei nenagrinėjo deklaracijose esančių duomenų, netinkamai jas įvertino, administracinėje byloje esantys duomenys paneigia tiek teismo, tiek atsakovo padarytas išvadas.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pareiškėjas apeliacinio skundo reikalavimus grindžia iš esmės tais pačiais nepagrįstais teiginiais ir argumentais, kurie buvo nurodyti tiek teismui, tiek ikiteisminėms jo skundus nagrinėjusioms institucijoms, tačiau savo reikalavimo nepagrindžia nei argumentais ir įrodymais, kurie jo pateikti dokumentai ir juose nurodyti duomenys nebuvo įvertinti ar į kuriuos neatsižvelgta, nei konkrečiais faktais, kurie dokumentai ar juose pateikta informacija galėtų patvirtinti, jog EID (2018 m. spalio 5 d. 18LTVC0100IM1866A0, 2018 m. spalio 25 d. 18LTVC0100IM1AEE22 ir 2019 m. sausio 22 d. 19LTVC0100IM023923) į Lietuvos Respubliką buvo įvežti neapdoroti grikių grūdai, deklaruojami jo nurodytu TARIC kodu 1008 10 00 00, o ne grikių kruopos, deklaruojamos TARIC kodu 1104 29 17 90. Nepagrįstai pareiškėjas remiasi ir su apeliaciniu skundu pateiktomis pirkimo–pardavimo sutarčių kopijomis, kurios nebuvo pateiktos nei teismui, nei ikiteisminėms šį ginčą nagrinėjusioms institucijoms, beje, nesusiedamas jų duomenų ir nenurodydamas ryšio su konkrečiomis importo EID deklaruotomis prekėmis ir jų tarifiniu klasifikavimu;

24.2. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nurodytomis EID buvo importuoti grikiai ne grūdų pavidale (klasifikuojami KN 1008 pozicijoje), tačiau kaip ir nurodyta deklaracijų 31 langeliuose „grikių kruopos (branduoliai) 1 rūšis“ (klasifikuojamos KN 1104 pozicijoje). Šio įrašo deklaracijose teisingumą patvirtina ir prie deklaracijų pridėti dokumentai, kuriuose minimas GOST P55290-2012 standartas taikomas grikių kruopoms, gautoms panaudojus grikių grūdo garinimo arba negarinimo būdą vaisiaus apvalkalo atskyrimui nuo branduolio. Taigi, šis standartas netaikomas neapdorotiems grikių grūdams, jis taikytinas apdorotiems grikių grūdų branduoliams – grikių kruopoms. Pati Bendrovė EID 31 langelyje nurodė importuojamų prekių pavadinimą „grikių kruopos (branduoliai) I rūšis“. Mokestinio ginčo byloje pateiktuose CMR važtaraščiuose taip pat nurodyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos būtent „grikių kruopos (branduoliai)“, o ne neapdoroti grikių grūdai;

24.3. Joks galiojantis teisės aktas nenustato muitinei pareigos nei muitinio įforminimo metu, nei vėliau, patikrinimo metu, imti tikrinamų prekių pavyzdžius (mėginius). Kodekso 48 straipsnis suteikia teisę muitinei tikrinti po prekių išleidimo muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, eksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą bei išsamumą. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 C1 priedėlio „Bendrojo administracinio dokumento paaiškinimai“ nurodyta, kad deklaracijos 31 langelyje prekių aprašymas privalo būti pakankamai tikslus, kad prekes būtų galima suklasifikuoti. Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2 punktas taip pat įpareigoja deklarantą deklaracijos 31 langelyje aprašyti prekes taip, „kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai identifikuoti ir suklasifikuoti pagal KN <...> prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedūros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti“;

24.4. Pareiškėjas nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei su skundais ikiteisminėms ginčą nagrinėjusioms institucijoms, nei teismams nepateikė jokių duomenų, informacijos bei įrodymų, patvirtinančių jo deklaruoto prekių TARIC kodo teisingumą. Pagal MAĮ 153 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas privalo teikti įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, tačiau, nagrinėjamu atveju, jis neįrodė, jog importavo ne grikių kruopas, klasifikuojamas TARIC kodu 1104 29 17 90, o neapdorotus grikius (grūdus), klasifikuojamus 1008 10 00 00 subpozicijoje.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Pareiškėjo teiginiai, jog muitinė bei skundus nagrinėjusios institucijos visiškai nevertino jo papildomai pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos, neatitinka tikrovės. Priešingai negu teigia pareiškėjas, Vilniaus teritorinė muitinė įvertino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, tačiau jose pateikta informacija nepatvirtina pareiškėjo pozicijos, jog buvo importuotos nelukštentos grikių kruopos, t. y. neapdoroti grūdai, klasifikuojami KN 1008 pozicijoje. Detalus pareiškėjo pateiktų dokumentų įvertinimas pagal tikrinamas EID buvo pateiktas Ataskaitoje. Departamentas Sprendime taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog nurodytomis EID buvo importuoti grikiai ne grūdų pavidale (klasifikuojami KN 1008 pozicijoje), o kaip ir nurodyta tikrinamose EID 31 langeliuose – „grikių kruopos (branduoliai) 1 rūšis“. Šio įrašo deklaracijose teisingumą patvirtina ir prie deklaracijų pridėti dokumentai. Komisija, įvertinusi teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, taip pat konstatavo, kad pareiškėjo importuota prekė klasifikuotina muitinės nustatytu TARIC kodu ir jai taikytinas nustatytas importo muitas;

26.2. Vadovaujantis Kodekso 48 straipsniu, Vilniaus teritorinė muitinė atliko pareiškėjo importuotų ir EID deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisingumo patikrinimą. Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 18 punktas numato, jog tuo atveju, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančio mėginio, muitinės pareigūnas pareikalauja deklaranto pateikti prekes apibūdinančią informacinę medžiagą, kuriuose pateiktos informacijos pakanka prekės tarifiniam klasifikavimui nustatyti. Vilniaus teritorinė muitinė įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus ir informaciją, kurios pagrindu būtų galima identifikuoti deklaruotas tikrinamas prekes ir nustatyti tikslų TARIC kodą ir aprašymą. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie susiję su EID deklaruotų prekių TARIC kodo nustatymu. Vilniaus teritorinė muitinė, patikrinusi prekes lydinčius dokumentus, įvertinusi visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją bei aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjo importuota prekė klasifikuotina TARIC kodu 1104 27 17 90 ir jai taikytina 129 Eur / 1000 kg trečiųjų šalių muito tarifo norma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. S-118(7-99/2019), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 1A-143 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM190756S teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ skundą atmetė. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, darė išvadą, kad tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija pilnai ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

29. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Acanthis LT“ skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinėje byloje esančius duomenis ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo naikintinas.

30. UAB „Acanthis LT“ apeliaciame skunde prašo prijungti kartu teikiamus dokumentus (deklaracijas, sutarčių kopijas, gamybinės kompanijos "Herkules" aiškinamąjį raštą). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis dokumentų kartojasi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina UAB „Acanthis LT“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi UAB „Acanthis LT“ importuotų prekių EID Nr. 18LTVC0100IM1866AO (2018-10-05), Nr. 18LTVC0100IM1AEE22 (2018-10-25) ir Nr. 19LTVC0100IM023923 (2019-01-22), deklaruotų pavadinimu „grikių kruopos, (branduoliai) I rūšis“ bei TARIC kodu 1008 10 00 00 klasifikavimo ir importo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, nusprendė pakeisti prekės TARIC kodą 1008 10 00 00 į kodą 1104 29 17 90 ir atitinkamai perskaičiuoti mokėtinus importo mokesčius.

33. Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl UAB „Acanthis LT“ įsigytų prekių (grikių) klasifikavimo teisingumo.

34. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Europos Sąjungos muitinės kodekso, Komisijos įgyvendinimo reglamentų (ES) 2017/1925 ir (ES) 2018/1602, kuriais iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 priedas, pirmos dalies preliminariosios bei antros dalies 10 ir 11 skirsnių, nuostatos, KN paaiškinimai, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimai.

35. Byloje nustatyta, kad su EID pateiktuose dokumentuose (apmokėjimo sąskaitose, Medininkų pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 3 d. sulaikymo akte Nr. 16, kokybės sertifikatuose, pakuočių etiketėse, siuntėjo (eksporto) deklaracijose, pirkimo-pardavimo sutartyse, CMR važtaraščiuose) nurodyta, jog importuotos prekės yra "grikių kruopos (branduoliai)". Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek Komisija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo importuotos lukštentos grikių kruopos (klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90 (lukštentos grikių kruopos)), o ne grikiai grūdų pavidalu (klasifikuojami KN 1008 pozicijoje (šioje pozicijoje klasifikuojami produktai, jeigu jie pateikiami grūdų pavidale, įskaitant grūdus varpose, burbuolėse ir su augalų stiebais 10 skirsnio (A) pastaba; šiame skirsnyje neklasifikuojami lukštenti arba kitu būdu apdoroti grūdai 10 skirsnio (B) pastaba)).

36. Pareiškėjo pateikti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kokios prekės buvo importuotos, ir priešingai UAB „Acanthis LT“ nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl importuotų prekių klasifikavimo teisingumo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatatvo, kad pareiškėjas nepateikė apskritai jokių įrodymų, paneigiančių Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo išvadas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje.

37. Nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad muitinė, vykdydama supaprastintą patikrinimą, atliko jį nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo paimti importuotų prekių mėginiai bei jokiais kitais būdais neužfiksuota, kokias realiai prekes pareiškėja impoortavo, todėl neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamus sprendimus. Anksčiau nurodytų dokumentų visetas neabejotinai patvirtina, kokias prekes UAB „Acanthis LT“ importavo, t. y. pateiktos informacijos pilnai pakako prekės tarifiniam klasifikavimui nustatyti.

38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir įvertino, teisingai taikė ginčui aktualias materialines teisės normas, sprendime išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o UAB "Acanthis LT" apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Dainius Raižys