b4951a4f-658c-4a67-a7f6-2ed573d156fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-667-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08939-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 2.5.10.5.1; 3.2.4.11(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-429-755/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Oilseeds trade“ ieÅ¡kinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „Oilseeds trade“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡ atsakovo K.

D. priteisti 245 823,81 Eur (848 780,45 Lt) įsiskolinimÄ pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2013.06.25/AP–02A, 6 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 341 Eur žyminį mokestį ir iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 23–25).Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. tarp ieÅ¡kovės (pardavėjas) ir atsakovo (pirkėjas) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2013.06.25/AP–02A (toliau ir – Sutartis).

Pagal jos 1.2 punktÄ buvo parduodamos trÄ Å¡os, javų apsaugos priemonės, sėkla, grÅ«dai ir kitos prekės. IeÅ¡kovė pardavė atsakovui prekes iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios pagal Sutarties 5.1 punktÄ turėjo bÅ«ti apmokėtos taip, kaip nurodyta PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieÅ¡kovei 0,06 proc. dydžio delspinigius. Jis tik iÅ¡ dalies apmokėjo pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl iÅ¡ jo priteistina įsiskolinimo su delspinigiais suma – 245 823,81 Eur (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).Atsakovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 200 146,34 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimÄ , 6 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 53–70).

Nurodė, kad Å¡alys susitarė, jog pirkėjas už prekes atsiskaitys derliaus pardavimu-pristatymu pardavėjui ne mažesne nei kredituojama pinigų suma buvo suteikta prekėms įsigyti. Atsakovo teigimu, tiek dėl 2013 m., tiek dėl 2014 m. neužaugusio (prasto) derliaus kalta yra ieÅ¡kovė, nes 2014 m. pardavė nekokybiÅ¡kÄ produkcijÄ â€“ sėklÄ (be sertifikatų), trÄ Å¡as (be sertifikatų), akivaizdžiai per aukÅ¡ta kaina, ieÅ¡kovės (pardavėjo) konsultantai 2013-2014 m. m. teikė netinkamas konsultacijas, dėl ko neužaugo numatytas derlius, todėl atsakovas negalėjo užaugintu derliumi visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kove.Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos (t. 2, b. l. 52).

Atsakovo ieškinys laikytinas priešieškiniu sujungtoje byloje.                                                                                                        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu:

1) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ K. D. Å«kininko Å«kio ieÅ¡kovei 244 648,8 Eur įsiskolinimÄ , 6 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 130,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) priešieškinį atmetė;

3) priteisė iš K. D. ūkininko ūkio valstybei 2 370,53 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) K. D. sumokėtÄ 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų užstatÄ nusprendė pervesti valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamÄ sÄ skaitÄ . 2016 m. vasario 18 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ K. D. Å«kininko Å«kio ieÅ¡kovei 988,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).Teismas Sutartį kvalifikavo pirkimo–pardavimo sutartimi. Nurodė, jog tokio sutarties pobÅ«džio nekeičia tarp Å¡alių susiklosčiusi atsiskaitymų praktika, kuomet už prekes buvo atsiskaitoma ieÅ¡kovei perkant atsakovo iÅ¡augintus grÅ«dus.

Atsakovas ėmė reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovei dėl prekių nekokybiÅ¡kumo, kokybės (atitikties) dokumentų neturėjimo tik ieÅ¡kovei bylÄ iÅ¡kėlus teisme. IeÅ¡kovė neigė Å¡iuos tvirtinimus, pateikė jos turimų dokumentų apie sėklų sertifikavimÄ , trÄ Å¡Å³ kokybę kopijas. Pirkėjas daug metų Å«kininkauja, turi reikiamos patirties, todėl, elgdamasis rÅ«pestingai, pastebėjęs trÅ«kumus turėjo reikalauti pardavėjÄ nedelsiant juos paÅ¡alinti. Taip nesielgdamas jis patvirtino, jog trÅ«kumų nebuvo arba jie mažareikÅ¡miai ir neÅ¡alintini.

Teismas sprendė, jog yra pagrindas daliai praÅ¡omų priteisti delspinigių taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo ir pasisakydamas dėl žalos 2013 metais, teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė pagal Sutartį privalėjo konsultuoti atsakovÄ ir jam ieÅ¡kovės nurodymai buvo privalomi, ieÅ¡kovės nurodymai buvo klaidingi bei egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo darbuotojų netinkamo konsultavimo ir patirtos žalos.

Teismas nurodė, jog dalis atsakovo augintų pasėlių atrodė pakenkti naudotais chemikalais, kas, tikėtina, galėjo turėti reikÅ¡mės derliaus gausai, bet nepateikti iÅ¡samÅ«s duomenys apie pažeistų pasėlių plotÄ , to priežastis, pasekmes. Teismas, pasisakydamas dėl žalos 2014 metais, konstatavo, jog atsakovas pirko ne kviečių sėklas, bet kviečius. Kviečių (kaip ir kviečių sėklos) kaina sutartinė, nepateikta įrodymų, kad Å¡i kaina atsakovui buvo nesÄ Å¾iningai primesta.

Teismas nurodė, jog atsakovas neteikė įrodymų apie reikÅ¡tas pretenzijas dėl nesertifikuotų, be kokybės dokumentų, galimai nekokybiÅ¡kų trÄ Å¡Å³ ar cheminių medžiagų. Be to, atsakovas nesuformulavo, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp trÄ Å¡Å³ dokumentų trÅ«kumų (nebuvimo) ir nurodomos kilusios žalos.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovė nepateikė ir neįrodė, kad apeliantui 2014 m. buvo tinkamai įteikti prekių sertifikatai, o į bylÄ pateikti trÄ Å¡Å³ sertifikatai neatitinka tų prekių pavadinimo ir laikotarpio, taip pat dalis sertifikatų neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, apeliantas nedelsiant po prekių pristatymo ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė pretenzijas žodžiu (tÄ patvirtino liudytojai). IeÅ¡kovei buvo žinoma apie tai, kad apeliantui buvo parduota nekokybiÅ¡ka sėkla, todėl ji tam tikslui pardavė ir beicÄ , kuris yra reikalingas nekokybiÅ¡kai sėklai apdoroti.

IeÅ¡kovė nesilaikė susitarimo sumažinti prekių kainÄ po to, kai pardavė nekokybiÅ¡kÄ sėklÄ . IeÅ¡kovė, teigdama, jog apeliantui pardavė ne sertifikuotÄ sėklÄ , o grÅ«dus, tačiau sÄ skaitoje nurodydama sertifikuotos sėklos kainÄ (tÄ patvirtino liudytojas A. P.), akivaizdžiai sau prieÅ¡tarauja. Apeliantas neturėjo jokio tikslo 2014 m. pirkti grÅ«dus, tÄ patvirtina faktas, jog 2013 m. apeliantas iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko bÅ«tent sėklÄ , o ne grÅ«dus. Teismo sprendimas yra tendencingas, nes teismas nevisapusiÅ¡kai ir nepagrįstai įvertino daugelį įrodymų, taip pat nepagrįstai neįvertino dalies faktinių duomenų, pagaliau nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais, ignoravo įrodymų vertinimo principus.

PrieÅ¡ingai nei vertino teismas, pačios ieÅ¡kovės liudytojai patvirtino, kad rekomendacijos buvo teikiamos. 2013-2014 metais vienintelė trÄ Å¡Å³ ir sėklų apeliantui pardavėja ir jo užaugintos produkcijos pirkėja buvo ieÅ¡kovė. Liudytojas A. P. (ieÅ¡kovės vadybininkas-konsultantas) patvirtino, kad dėl netinkamos ieÅ¡kovės vadybininkės konsultacijos apelianto laukai buvo nupurkÅ¡ti chemikalais, dėl kurių buvo sunaikintas derlius. Jo parodymai patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė dalyvavo derliaus auginimo procese, t. y. pardavė trÄ Å¡as su sÄ lyga, jog bus laikomasi ieÅ¡kovės rekomendacijų.

Saugant ieÅ¡kovės reputacijÄ , po prasto 2013 m. derliaus susitarta, jog likusi 2013 metų pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras derliumi neuždengta dalis bus dengiama 2014 metų derliumi. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, byloje yra pateiktos 2013 ir 2014 metų pažymos su iÅ¡samiais duomenimis apie pasėlių plotÄ , priežastis (tręšimas) ir pasekmes. Teismas nepagrįstai sprendė, jog kviečių kaina buvo sutartinė, nes ji ne tik neatitiko sėklos kokybės, bet ir vidutinės rinkos kainos.Dėl atsiradusių nuostolių fakto ginčo nėra.

Apeliantas buvo iÅ¡ anksto pasiskaičiavęs numatomÄ derlių ir pajamas (atsižvelgiant į užsėtus plotus), vadovaujantis agronomijos mokslu ir nustatytomis taisyklėmis, pavyzdžiui, reikalingu trÄ Å¡Å³ kiekiu 1 t/ha užauginti derliui. Patirtas nuostolis buvo paskaičiuotas vadovaujantis vidutinėmis supirkimo kainomis iÅ¡ augintojų Lietuvoje. Liudytojas agronomas G. V. teisme patvirtino, kad derlius tiek 2013 m, tiek 2014 m. sugadintas dėl tręšimo mikroelementinėmis trÄ Å¡omis. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė, kad tuo atveju, jeigu apelianto užauginto derliaus 2014 metais nepakaks uždengti ieÅ¡kovės 2014 metais iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tai likusia neuždengta dalimi atitinkamai bus sumažinta kaina, ieÅ¡kovei 2015 metais iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įsigyjant produkcijos.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir vertino Sutarties sÄ lygas ir todėl neteisingai taikė sutartinę atsakomybę, perkeliant jÄ tik apeliantui.IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos skolos sumos bei apskaičiuojant skolÄ nustatytų faktinių aplinkybių. PagrindÄ apeliacijai apeliantas kildina tik iÅ¡ jam nepriimtino įrodymų vertinimo, tačiau nepateikia jokių svarių ir argumentuotų paaiÅ¡kinimų, kodėl teismas įrodymus turėjo vertinti kitaip. 2013-2014 metais sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo aiÅ¡kiai nustatyta, kad parduodamų prekių kokybę apeliantas privalo įvertinti prekių gavimo momentu, o pretenzijas privalo pateikti raÅ¡tu per vienÄ darbo dienÄ nuo prekių gavimo.Apeliantas iÅ¡ esmės pažodžiui pakartoja visa tai, kÄ jis buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, tačiau aiÅ¡kiai nepasisako, kokias teisės aiÅ¡kinimo ar taikymo klaidas vertinant apelianto pretenzijų pagrįstumÄ padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas pripažįsta, kad Sutartyje nebuvo numatyta ieÅ¡kovės konsultavimo pareigos, tačiau, prieÅ¡taraudamas sau, teigia, jog ieÅ¡kovė tokiÄ pareigÄ turėjo. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kÄ ir kaip apeliantas darė sodindamas bei augindamas 2013 ir 2014 metų derlių. Todėl teismas pagrįstai konstatavo nesant įrodyto priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto nurodomų aplinkybių ir jo Å«kininkavimo rezultato.Apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas priteisti 200 146,34 Eur nuostolių atlyginimÄ ir palÅ«kanas netenkintinas, nes apeliantas skunde reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio svarstymas nepatenka į apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas.

Paties apelianto parengtos pažymos atspindi jo norus, bet nepagrindžia realaus tikėtinumo gauti nurodyto dydžio pajamas. Apelianto pažymose nurodytų duomenų neįmanoma patikrinti, be to, apeliantas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokia metodine medžiaga ir kokiais teisės aktais remdamasis jis apskaičiavo tariamai negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė (pardavėja) UAB „Oilseeds trade“ ir atsakovas K.

D. (pirkėjas) 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Sutartį dėl trÄ Å¡Å³, javų apsaugos priemonių ir kitų prekių pardavimo. Ginčo Å¡alys pareiÅ¡kė iÅ¡ Sutarties kildinamus reikalavimus – ieÅ¡kovė prašė priteisti susidariusį įsiskolinimÄ už atsakovui pateiktas prekes, už kurias buvo atsiskaityta nevisiÅ¡kai, o atsakovas – taikyti ieÅ¡kovei civilinę atsakomybę už netinkamÄ pareigų pagal Sutartį vykdymÄ , priteisiant dėl neužauginto derliaus negautas pajamas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį didžiÄ ja dalimi tenkino, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas K. D. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ grindžia, jo manymu, netinkamu Sutarties aiÅ¡kinimu bei netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko nepagrįstai nuspręsta netenkinti apelianto reikalavimo taikyti ieÅ¡kovei civilinę atsakomybę. Apeliacinis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 str.).

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, apeliantas iÅ¡ esmės neginčija savo įsiskolinimo pagal Sutartį egzistavimo fakto, jo dydžio, todėl apeliacinis teismas pasisakys tik dėl Sutarties aiÅ¡kinimo ir civilinės atsakomybės ieÅ¡kovei (ne)taikymo pagrindų egzistavimo.Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl Sutarties aiÅ¡kinimoCK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė (3 dalis).

Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (4 dalis). AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Sutarties kvalifikavimu pirkimo–pardavimo sutartimi.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde pateikiama pozicija, jog ieÅ¡kovė turėjo suprasti, kad apeliantas su ieÅ¡kove galės atsiskaityti tik užauginęs derlių ir tas derlius turi bÅ«ti tokio dydžio (vertės), kad galėtų padengti kredituojamÄ pinigų sumÄ , suteiktÄ prekėms įsigyti bei liktų apeliantui Å«kio veiklai plėtoti, reikÅ¡tų, nesant Sutartyje jokių nuorodų į ieÅ¡kovės prisiimtÄ rizikÄ dėl apelianto užauginto derliaus kiekio, nesÄ Å¾iningÄ Sutarties aiÅ¡kinimÄ vienos iÅ¡ Sutarties Å¡alių – ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Apeliantas procesiniuose dokumentuose pats rėmėsi Sutarties 5.1 punkte įtvirtinta Å¡alių valia, jog pirkėjas už prekes atsiskaito pagal tai, kaip nurodyta PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, arba derliaus pardavimu – pristatymu pardavėjui Å¡alių susitarimu (grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartis), bet ne mažesne nei kredituojama pinigų suma buvo suteikta prekėms įsigyti. Vadinasi, Å¡alys aiÅ¡kiai Sutartyje numatė, jog bet kuriuo atveju – ar atsiskaitant už prekes pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, ar atsiskaitant užaugintu derliumi, atsiskaitymas (jo vertė) neturi bÅ«ti mažesni -nepriklausomai nuo apelianto užauginto derliaus kiekio - už apeliantui parduotų prekių vertę.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡alių valiÄ perkelti/susieti konkrečių metų derlingumo rizikÄ ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ingai, apelianto ir ieÅ¡kovės 2013 m. lapkričio 20 d. susitarime dėl skolų dengimo fiksuojamas apelianto įsiskolinimas už 2013 m., kuris nėra panaikinamas, tačiau atsiskaitymas už 2013 m. parduotas prekes atidedamas kitiems metams, numatant atsiskaitymÄ 2014 metų derliumi (t. 1, b. l. 206). Liudytojais apklausti buvę ieÅ¡kovės darbuotojai D. K. ir A.

P. taip pat paaiÅ¡kino, jog tokio ieÅ¡kovės ketinimo prisiimti sau rizikÄ dėl neužauginto derliaus nebuvo ir, apeliantui nepadengus jam parduotų prekių vertės jo užaugintu derliumi, likusi skola turėjo bÅ«ti sumokėta pinigais. Apelianto teiginių buvus Å¡alių susitarimÄ tuo atveju, jeigu apelianto užauginto derliaus 2014 metais nepakaks uždengti ieÅ¡kovės tais metais iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, likusia neuždengta dalimi atitinkamai bus sumažinta kaina ieÅ¡kovei 2015 metais iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įsigyjant produkcijÄ , nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir vertino Sutarties sÄ lygas. Dėl įrodymų vertinimo nustatant ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės (ne)taikymo pagrindÄ Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).IeÅ¡kovės neteisėtus veiksmus apeliantas grindė 2013 m. netinkamai suteiktomis konsultacijomis, 2014 m.

– netinkamai suteiktomis konsultacijomis ir apeliantui parduota nevalyta sėkla ir trÄ Å¡omis be sertifikatų. Apelianto pozicija dėl pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do buvo prieÅ¡taringa. Viena vertus, jis rėmėsi sutartinių pareigų pažeidimu, kita vertus, argumentavo, jog ieÅ¡kovė pažeidė ir bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kas suponuotų deliktinės atsakomybės ieÅ¡kovei taikymÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tarp Å¡alių konstatuotiems pirkimo–pardavimo santykiams, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti vertinama sutartinės civilinės atsakomybės egzistavimo sÄ lygos (CK 6.256 str. 2 d.), kÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Taigi, visų pirma turėjo bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kovė pažeidė Sutartyje įtvirtintas pareigas. Å iuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Sutartis nenumatė pareigos ieÅ¡kovei teikti konsultacijas apeliantui dėl pasėlių tręšimo. Ir nors įstatyme nurodyta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.), byloje esančių duomenų pagrindu teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo spręsti, jog Å¡alių sudarytos Sutarties esmė ar įstatymai nagrinėjamu atveju įpareigojo ieÅ¡kovę įvykdyti ne tik Sutartyje numatytas, bet ir konsultavimo pareigas.

Nenustačius Å¡ios pareigos Å¡alių sudarytoje Sutartyje, negalėjo bÅ«ti konstatuotas ir jos pažeidimas. Apelianto teiginys, jog ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi jį konsultuoti ir faktiÅ¡kai tokiÄ paslaugÄ teikė, nėra įrodytas. Apeliantės pateiktas titulinis lapas „GrÅ«dinių kultÅ«rų rekomenduojama auginimo technologija“ iÅ¡ ieÅ¡kovės internetinės svetainės nepatvirtina nei fakto, kad įmonė užsiėmė konsultacijų veikla, nei kad Å¡iuo konkrečiu atveju tokios konsultacijos buvo numatytos apeliantui teikti.

Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės įmonėje vadybininku-konsultantu dirbęs liudytojas A. P., jo konsultacijos apsiribodavo informacijos, esančios prekių etiketėse, pateikimu apeliantui ir jis negalėjo mokyti apeliantÄ , turintį didelės Å«kininkavimo patirties, (kaip) Å«kininkauti. Nurodė, jog nepaisant pareigybės pavadinimo, ieÅ¡kovės darbuotojai vadybininkai-konsultantai buvo daugiau pardavėjai nei konsultantai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantui teikta (jei buvo teikta) informacija apie prekę atitiko bendro pobÅ«džio iÅ¡ Å¡alių bendradarbiavimo principo kildinamÄ pareigÄ , tačiau nesukÅ«rė paslaugų teikimo teisinių santykių (Sutartyje nebuvo aptarta nei tokio pobÅ«džio paslaugos teikimas, nei jos apmokėjimo tvarka).

Å iame kontekste paminėtina, kad jeigu apeliantas manė, jog 2013 m. derlius prastai užderėjo dėl netinkamų ieÅ¡kovės konsultacijų, susijusių su derliaus tręšimu, nėra tikėtina, jog 2014 m. apeliantas bÅ«tų laikęsis tų pačių, jo nuomone, netinkamų ieÅ¡kovės konsultacijų ir rizikavęs dar vienų metų derliumi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas ne vienerius metus augina grÅ«dines kultÅ«ras, yra savo srities profesionalas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, pats bÅ«damas profesionalus Å«kininkas (kaip apeliantas nurodė, jis Å¡ia veikla vertėsi nuo 1992 m.), turėjo bÅ«ti pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas pasirinkdamas pasėliams trÄ Å¡as ir jų tręšimo bÅ«dus.

Teisėjų kolegijos neįtikino apelianto argumentai, jog jis pasikliovė ieÅ¡kovės rekomendacijomis ir bÅ«tent dėl to kilo žala. Apeliantas jam netinkamai suteiktas konsultacijas įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau specialiųjų žinių Å¡altiniais nesirėmė ir tokių įrodymų į bylÄ neteikė. Liudytojas A. P. iÅ¡ tiesų patvirtino, jog 2013 m. apelianto kviečių derlius buvo mažesnis nei tikėtasi. Jam pradėjus domėtis, dėl kokių priežasčių tai galėjo nutikti, internete perskaitė cheminės medžiagos, panaudotos apelianto laukams nupurkÅ¡ti, apraÅ¡ymÄ ir sužinojęs, jog žydėjimo metu pasėliai negalėjo bÅ«ti purÅ¡kiami, kaip rekomendavo viena iÅ¡ ieÅ¡kovės vadybininkių.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės nustatymui dėl tokių priežasčių. Viena vertus, jokie tyrimai, siekiant objektyviai nustatyti kviečių pakenkimo priežastis, nebuvo atlikti, liudytojų parodymai rėmėsi taip pat ne objektyviais duomenimis, o jų nuomone. Liudytojas A. P. rėmėsi iÅ¡imtinai informacija, surasta internete, o liudytojas agronomas G. V., kuris paaiÅ¡kino su apeliantu esÄ s pažįstamas iÅ¡ darbinės veiklos, taip pat dėl kartu vykdomos medžioklės, – iÅ¡oriÅ¡kai matomais kviečių pažeidimais ir paties apelianto Å¡iam liudytojui nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija negali daryti labiau tikėtinos iÅ¡vados, jog apelianto kviečių derliaus 2013 m. sumažėjimas buvo nulemtas bÅ«tent ieÅ¡kovės rekomenduotos cheminės medžiagos panaudojimo, juo labiau, kai net ir apskritai nebegalima patikrinti, kada ir kokiais kiekiais konkrečiai ji buvo naudojama. Kita vertus, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė pagal Sutartį nebuvo prisiėmusi pareigos konsultuoti apeliantÄ dėl derliaus auginimo ir priežiÅ«ros ir vien tai eliminuoja galimybę taikyti ieÅ¡kovei atsakomybę, net ir nustačius netinkamo patarimo dėl cheminės medžiagos panaudojimo faktÄ ir dėl to apelianto nurodomos kilusios žalos priežastinį ryšį.

Pažymėtina, kad A. P. paaiÅ¡kino ir tai, jog informacija, kad žydėjimo metu ta cheminė medžiaga negalėjo bÅ«ti naudojama, neabejotinai turėjo bÅ«ti nurodyta ir ant prekės etiketės, dėl ko bÅ«tų pagrindas vertinti, kad žala kilo dėl paties apelianto nerÅ«pestingo ir neatsargaus elgesio. Svarbu pažymėti, jog apeliantas įrodymų, kurie patvirtintų pakenkimÄ pasėliams ir 2014 m., nepateikė. PrieÅ¡ingai nei procesiniuose dokumentuose tvirtino apeliantas, agronomas G. V. galėjo patvirtinti kviečių pakenkimÄ pastebėjęs tik 2013 metais.

Pateiktose fotonuotraukose, apelianto teigimu, užfiksuotas taip pat tik 2013 m. derlius.Apeliantas taip pat įrodinėjo, jog 2014 m. jam buvo pateikta neiÅ¡valyta sėkla, o su trÄ Å¡omis nebuvo pateikti jų sertifikatai. Pažymėtina, jog apeliantui, pasirinkusiam kaip pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ reikalauti žalos atlyginimo, buvo privalu įrodyti, jog konkretus Sutarties pažeidimas nulėmė žalos kilimÄ . Å iuo atveju apeliantas neįrodinėjo, jog vien dėl sertifikatų nepateikimo jam galėjusi kilti žala.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikti trÄ Å¡Å³ sertifikatai (t. 3, b. l. 13–16, 18, 23–26). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių sertifikatų turinį, nenustatė apelianto nurodomos aplinkybės, jog į bylÄ pateikti trÄ Å¡Å³ sertifikatai neatitinka apeliantui pateiktų trÄ Å¡Å³ pavadinimo ir laikotarpio. Todėl net ir tuo atveju, jei jie apeliantui nebuvo pateikti laiku, tai, nesant jokių duomenų, kad konkrečiu atveju parduotos trÄ Å¡os iÅ¡ esmės buvo nekokybiÅ¡kos, nėra aplinkybė, kuri pagrįstų žalos kilimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo Å¡ių apelianto reiÅ¡kiamų pretenzijų pagrįstumu atsižvelgęs ir į tai, kad Sutarties 4.2 punktas nustatė, jog prekių kiekį ir asortimentÄ pirkėjas patikrina priimdamas prekes. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas prekių priėmimo metu arba vėliau bÅ«tų pareikalavęs ieÅ¡kovę pateikti trÄ Å¡Å³ sertifikatus, bet praÅ¡omų duomenų bÅ«tų negavęs, ir, juo labiau, kad Å¡i aplinkybė bÅ«tų kaip nors prisidėjusi prie apelianto nurodomos žalos kilimo.Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog apeliantas pirko ne kviečių sėklÄ , o kviečius, kÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Todėl nepagrįstai apeliantas tvirtina, kad sėkla buvo nekokybiÅ¡ka, nekokybiÅ¡kumÄ siejant su tuo, kad ji buvo nevalyta. Apeliantas savo teiginių, jog jis užsakęs ne kviečius, o jų sėklÄ , neįrodė (CPK 178 str.). Tokia iÅ¡vada negalėtų bÅ«ti pagrįstai daroma vien iÅ¡ apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prieÅ¡ tai ėjusiais metais pirko bÅ«tent kviečių sėklÄ . Kita vertus, apelianto veiksmai galiausiai priėmus jam pateiktÄ prekę (kviečius) ir jais užsėjus laukus, patvirtina, jog apeliantÄ tokia prekė iÅ¡ esmės tenkino.

Apelianto teiginiai, jog atsižvelgus į tai, jog jam buvo parduoti kviečiai, o ne jų sėkla, už juos sumokėta kaina neatitiko rinkos kainų, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi apelianto pasirinktam pažeistų teisių gynybos bÅ«dui – reikalavimui atlyginti žalÄ , o pakeisti Sutarties sÄ lygų apeliantas nagrinėjamoje byloje neprašė (CK 1.137 str. 1 d.).Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Apeliantas neatskleidė, kokiÄ Ä¯takÄ kviečių sėklos valymo faktas galėjo turėti jo nurodomos žalos kilimui. Jis triplike nurodė, jog pavasarį, atvežus jam kviečių sėklÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ji nevalyta, todėl su ieÅ¡kove buvo susitarta, jog jis sėklÄ iÅ¡sivalys pats, o ieÅ¡kovė už tai sumažins kviečių sėklos kainÄ . Taigi, iÅ¡ tokios apelianto pozicijos procese galima spręsti, jog jo paties vertinimu tai nebuvo aplinkybė, turėjusi kokios nors įtakos žalos kilimui, – tokie aiÅ¡kinimai rodo, kad kviečiai jam buvo iÅ¡ esmės priimtina prekė (žinodamas faktÄ , kad sėkla nevalyta, sutiko jÄ pirkti ir vėliau nusprendė jÄ pasėti), o pretenzijų turėjo tik dėl jos kainos.Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jis nedelsiant po prekių pristatymo pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijas.

Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Byloje yra apelianto pasiraÅ¡ytas 2014 m. liepos 8 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriuo apeliantas patvirtino 2014 m. birželio 30 d. esÄ s skolingas ieÅ¡kovei 1 337 686,63 Lt (t. 1, b. l. 181). Jo ir ieÅ¡kovės 2013 m. lapkričio 20 d. susitarime dėl skolų dengimo taip pat nėra fiksuotos kokios nors apelianto pretenzijos dėl suteiktų prekių ar paslaugų kokybės (t. 1, b. l. 206). PrieÅ¡ingai, tokiu susitarimu pripažįstamas įsiskolinimas už 2013 m. pateiktas prekes ir numatoma, jog visas 2014 m. derlius bus parduodamas ieÅ¡kovei, kad bÅ«tų padengiama skola (nesiejant Å¡io sprendimo, kaip teigia apeliantas, su ieÅ¡kovės kalte).

EgzistuojančiÄ skolÄ už pateiktas prekes apeliantas iÅ¡ esmės patvirtino ir sumokėdamas dalį įsiskolinimo 2014 m. gegužės 13 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. mokėjimais (abiem atvejais mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis skolos dengimas“) (t. 2, b. l. 114–115, t. 3, b. l. 19). Visi Å¡ie įrodymai leidžia teisėjų kolegijai daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas, prieÅ¡ingai nei teigia, sutiko su egzistuojančia jo skola ieÅ¡kovei ir, net jeigu ir buvo tam tikrų nusiskundimų dėl Sutarties vykdymo tvarkos, pretenzijų, kurios bÅ«tų pasiekusios žalos atlyginimo reikalavimo formÄ , nereiÅ¡kė.

IÅ¡ aptartų duomenų vertintina, jog apelianto nusiskundimai tuo, kaip ieÅ¡kovė vykdo Sutartį, jo paties nebuvo vertinami kaip turintys įtakos jo prievolių pagal Sutartį apimčiai ar kaip sukuriantys ieÅ¡kovei civilinės atsakomybės prievolę atlyginti žalÄ .Apelianto teigimu, derlius neužaugo, nors įvertinus visus kriterijus, turėjusius įtakos derliaus kokybei, privalėjo bÅ«ti geras. Tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia įvertinti, kokie kriterijai ir kuria apimtimi turėjo įtakos derliaus kokybei.

Kaip pagrįstai pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė, apeliantas į bylÄ nepateikė jokių metodinių nurodymų ar taisyklių, kokiu bÅ«du buvo apskaičiuotas jo nurodomas suplanuoto derliaus dydis.Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl pagrindo keisti ar naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė turi teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau ji kartu su 2016 m. rugsėjo 27 d. teismui pateiktu praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepateikė teisinių paslaugų apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento. Todėl nesant galimybės teisėjų kolegijai įsitikinti, jog ieÅ¡kovės nurodomos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo realiai patirtos, Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 ir 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ ir 2016 m. vasario 18 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Romualda Janovičienė Alvydas PoÅ¡kus