2021-09-08 Nr. AB-18850-3-61-3-04110-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-548-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04110-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir R. P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir R. P. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. A. A., S. P., D. D., L. D., Ž. L., A. L., M. L., A. L., T. S., M. S., N. Š., J. Š., V. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. M. ir R. P. M. 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. KADI-51 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).

Pareiškėjai teigė, jog jiems priklausantis žemės sklypas Nr. 5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nepagrįstai įtrauktas į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koregavimo procedūras. Pareiškėjai nedalyvavo Įsakymo viešinimo procedūrose, nes apie jas jiems nebuvo pranešta. Pareiškėjų įsitikinimu, Įsakymas pažeidžia Administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84 (toliau – ir Įsakymas Nr. 84) patvirtintą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kuriuo minėtas žemės sklypas suskirstytas į 7 atskirus žemės sklypus (įskaitant pareiškėjams priklausantį žemės sklypą Nr. 5), ir juo nustatytą teritorijos režimą. Įsakymu pakeitus žemės sklypui Nr. 5 gretimo žemės sklypo Nr. 6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies naudojimo būdą, žymiai sumažėjo pastarajam žemės sklypui nustatyto rekreacinių objektų lankymo servituto plotas, dėl ko pakito ir žemės sklypo Nr. 5 padėtis gretimybių atžvilgiu – pareiškėjai neteko tiesioginės prieigos prie rekreacinių objektų lankymo paskirties teritorijos.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

Atsakovas tvirtino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo rengimo procedūra prasidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui 2011 m. rugpjūčio 2 d. išdavus numatyto rengti detaliojo plano sąlygas Nr. Sp556-11 ir planavimo sąlygų sąvadą Nr. SSp-556-11. Iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, jog žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis keičiama pagal bendrojo plano sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 10 punktu. Pasikeitus Gamtinio karkasų nuostatų 10 punktui, Administracija teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą. Be to, pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano sprendinius planuojama teritorija yra užstatomojoje urbanizuotoje ir urbanizuojamojoje teritorijoje (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos), kurioje galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Taigi, neliko draudimo keisti žemės sklypo Nr. 6 paskirtį.

Tretieji suinteresuotieji asmenys N. Š., J. Š. ir V. B. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

Tretieji suinteresuoti asmenys pastebėjo, kad pareiškėjai skunde nurodė apie Įsakymą sužinoję tik 2020 m. lapkričio 10 d., tačiau skundą teismui padavė 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. praleidę vieno mėnesio terminą. Aplinkybė, jog pareiškėjai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti jų skundą, o ne į teismą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje, nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjai, atstovaujami profesionalaus advokato, turėjo žinoti, kad specialus reguliavimas numato, jog dėl Įsakymo panaikinimo turi kreiptis tiesiogiai į teismą.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo keičiama pagal bendrojo plano sprendinius, vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatų 10 punktu. Įsakymo priėmimo metu galiojo kita Gamtinio karkaso nuostatų 10 punkto redakcija, todėl nebeliko imperatyvaus reguliavimo formuoti atskirą želdynų sklypą. Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad būtent Administracijos direktorius 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. KADI-181 (toliau – ir Įsakymas Nr. 181) planuojama keisti žemės sklypo Nr. 6 paskirtį, tačiau pareiškėjai neskundžia šio įsakymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, taip pat priteisė solidariai iš pareiškėjų A. M. ir R. P. M. N. Š. 166 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, J. Š. – 166 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, V. B. – 166 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2014 m. kovo 25 d. priėmė Įsakymą Nr. 84, pagal kurio 1 punktą patvirtino planavimo organizatoriaus K. A. A. 1,0840 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (brėžinys (1 priedas) ir aiškinamasis raštas (2 priedas) pridedami): skl. Nr. 1 – 0,1500 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; skl. Nr. 2 – 0,1500 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, iš jos 0,0358 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas, 0,0048 ha dydžio inžinerinių tinklų servitutas; skl. Nr. 3 – 0,1500 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, iš jos 0,0126 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas; skl. Nr. 4 – 0,1500 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, iš jos 0,0174 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas; skl. Nr. 5 – 0,1500 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, iš jos 0,0237 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas; skl. Nr. 6 – 0,2912 ha dydžio kitos paskirties žemės – atskirųjų želdynų teritorijos, iš jos 0,0677 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas, 0,2912 ha dydžio rekreacinių objektų lankymo servitutas; skl. Nr. 7 – 0,0428 ha dydžio kitos paskirties žemės – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, iš jos 0,0428 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servuotas.

Įsakymo Nr. 84 2.2 papunkčio žemės sklypo savininkas (-ai) įpareigoti, įsigaliojus šiam įsakymui, vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, nekeisti skl. Nr. 6 naudojimo būdo.

Pareiškėjai 2015 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JS-662 nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. y. žemės sklypą Nr. 5).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), pagal kurio sprendinius ginčo teritorija yra užstatomojoje urbanizuotoje ir urbanizuojamojoje teritorijoje (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos), kurioje galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos.

K. A. A. 2020 m. sausio 7 d. Administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinto Įsakymu Nr. 84, koregavimą.

Ginčijamu Įsakymu 2020 m. sausio 21 d. pakeistas Įsakymo Nr. 84 2.2 papunktis, kuris išdėstytas taip: „vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, turi būti formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias šiuo atveju gali sudaryti priklausomieji želdynai, kitos paskirties žemės sklypuose esantys atskirieji želdynai“.

Administracijos direktorius, vadovaudamasis, be kita ko, Įsakymu Nr. 84 ir Įsakymu, 2020 m. vasario 10 d. priėmė Įsakymą Nr. 181, kuriuo pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Įsakymu Nr. 84 (TPD registracijos Nr. T00071124) (toliau – ir Detalusis planas), koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje; patvirtinto Detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programą (1 priedas). Įsakymo Nr. 181 3 punkte nustatė, kad Detaliojo plano koregavimo tikslas – keisti Detaliuoju planu suformuoto kitos paskirties – atskirųjų želdynų teritorijos žemės sklypo Nr. 6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, sujungti ją su kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypu Nr. 5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), keisti ribas ir plotus, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais (taikant GV teritorijos naudojimo tipo reglamentus). Planuojamos teritorijos plotas – 0,4412 ha (pagal pridedamą schemą, 2 priedas).

Teismas padarė išvadą, jog Įsakymas laikytinas tarpiniu Įsakymo Nr. 181 atžvilgiu. Pažymėjo, kad pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorija yra priskirta užstatomai urbanizuotai ir urbanizuojamai teritorijai (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos), kurioje galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Pareiškėjai neskundė nei Įsakymo Nr. 181, nei Bendrojo plano. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas paaiškino, jog jie neginčija Įsakymo Nr. 181 dėl to, kad tuo atveju, jeigu bus patenkinti pareiškėjų reikalavimai šioje administracinėje byloje, atsakovas savaime turės pakeisti Įsakymą Nr. 181. Teismas nepritarė tokiai pareiškėjų pozicijai. Pabrėžė, kad Įsakymas Nr. 181 yra įsiteisėjęs, ginčų dėl jo nevyko.

Teismo vertinimu, Įsakymo panaikinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, kadangi galioja Bendrasis planas bei Įsakymas Nr. 181, kuriuo pritarta Detaliojo plano koregavimui, patvirtinta Detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 str. 1 p.).

Teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju buvo patenkintos trečiųjų suinteresuotų asmenų N. Š., J. Š. ir V. B. teisės, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.). Minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija maksimalaus dydžio, todėl jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintinas.

III. Pareiškėjai A. M. ir R. P. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymas yra tarpinis Įsakymo Nr. 181 atžvilgiu. Teigia, kad teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes. Įsakymas buvo priimtas dėl K. A. A. 2020 m. sausio 7 d. prašymo, kuriame jis prašė ne pakeisti Įsakymo Nr. 84 .2. papunktį, panaikinant draudimą keisti žemės sklypo Nr. 6 paskirtį, o inicijuoti patvirtinto detaliojo plano keitimą, t. y. keisti žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdą iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Vadovaujantis 2020 m. sausio 7 d. galiojusiais Gamtinio karkaso nuostatais, tokio prašymo tenkinimas buvo teisiškai neįmanomas, todėl Administracija turėjo netenkinti tokio prašymo. Nepaisant to, Administracija pirmiausiai ginčijamu Įsakymu panaikino Įsakymo Nr. 84 2.2 papunktyje numatytą apribojimą, o po to, nelikus draudimo tenkinti prašymą, priėmė Įsakymą Nr. 181. Ginčijamas Įsakymas nėra pradžia ar tąsa Įsakymu Nr. 181 pradėtoms kokybiškai naujoms ir savarankiškoms Detaliojo plano koregavimo procedūroms. Įsakymu buvo padaryta neteisėta intervencija į Įsakymu Nr. 84 užbaigtą detaliojo plano patvirtinimo procedūrą, tačiau joks naujas procesas nebuvo inicijuotas. Panaikinus Įsakymą ir taip palikus galioti pradinę (2014 m. kovo 25 d.) Įsakymo Nr. 84 2.2 papunkčio redakciją, jokios žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo pakeitimo procedūros negalėtų būti pradėtas. Būtent Įsakymas Nr. 181 savo esme yra tarpinis žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo pakeitimo procedūros argumentas. Be to, pareiškėjai nepritaria teismo nurodytai aplinkybei, kad teismo posėdyje buvo atkreiptas jų atstovo dėmesys į Įsakymo Nr. 181 sukeliamas pasekmes, kadangi jų atstovo buvo tik pasiteirauta, kokios pasekmės kiltų atsakovui panaikinus Įsakymą.

Pareiškėjai pabrėžia, kad būtent Įsakymo priėmimas sukėlė jiems tiesiogines neigiamas teisines pasekmes. Pareiškėjai jiems priklausantį žemės sklypą – žemės sklypą Nr. 5 – įsigijo 2015 m. sausio 29 d., detaliuoju planu jau suplanuotoje teritorijoje ir aiškiai žinodami, kas šioje teritorijoje gali būti daroma, o kas – ne. Žemės sklypo įsigijimo metu pareiškėjams buvo labai svaru tai, kad žemės sklypas Nr. 5 ribojasi su žemės sklypu Nr. 6, kuriam buvo nustatytas rekreacinių objektų lankymo servitutas. Žemės sklypo Nr. 6 savininkas Įsakymu Nr. 84 buvo įpareigotas nekeisti sklypo naudojimo būdo. Šios priežastys nulėmė pareiškėjų sprendimą įsigyti būtent žemės sklypą Nr. 5. Pakeitus žemės sklypo Nr. 6 dalies naudojimo būdą, pareiškėjai neteko tiesioginės prieigos prie rekreacinių objektyvų lankymo paskirties teritorijos. Įsakymu be pareiškėjų valios, žinios ir pritarimo buvo pakeistas 7 metus galiojęs status quo. Panaikinus Įsakymą, žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo pakeitimo procedūros nebebūtų galimos. Pareiškėjų įsitikinimu, Įsakymas Nr. 181 yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris jokių realių teisinių pasekmių jiems dar nesukėlė (t. y. šiuo metu žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdas iš rekreacinės paskirties atskirųjų želdynų teritorijos dar nėra pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritoriją). Pareiškėjai tvirtina, kad jų keliamas ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą, nurodo palaikantis skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 84, priimtu 2014 m. kovo 25 d., patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą (žemės sklypas suskirstytas į septynis žemės sklypus, įskaitant žemės sklypą Nr. 6 – 0,2912 ha dydžio kitos paskirties žemės – atskirųjų želdynų teritorijos, iš jos 0,0677 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas, 0,2912 ha dydžio rekreacinių objektų lankymo servitutas). Šio įsakymo 2.2 papunkčiu žemės sklypo savininkas (-ai) įpareigotas, vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, nekeisti žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo.

Administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu, priimtu 2020 m. sausio 21 d., apsvarstęs planavimo iniciatoriaus 2019 m. sausio 9 d. prašymą, nutarė pakeisti Įsakymo Nr. 84 2.2 papunktį, jį išdėstant taip: „vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, turi būti formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias šiuo atveju gali sudaryti priklausomieji želdynai, kitos paskirties žemės sklypuose esantys atskirieji želdynai“.

Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 181, priimtu 2020 m. vasario 10 d., pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, patvirtino Detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programą, nustatė Detaliojo plano koregavimo tikslą ir kt.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakymas nesukelia teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (šio įstatymo 1 str. 1 d.). Šiame įstatyme įtvirtinti detaliųjų planų rengimo atvejai, jų objektai ir uždaviniai (17 str.), detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 str.) ir kitos detaliųjų planų rengimo procedūrai aktualios teisės normos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 10 darbo dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Detaliųjų planų sprendiniai gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu (minėto įstatymo 28 str. 9 ir 10 d.).

Be to, akcentuotina, kad valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų, savivaldybių teritorijų bendrųjų planų, savivaldybių teritorijų dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese nustato Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. Detaliųjų planų rengimo, keitimo ir koregavimo tvarka yra detalizuota minėtų taisyklių VI skyriuje. Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 299 punktą, detaliojo plano rengimo procedūros baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1. detaliojo plano sprendinių viešinimas; 2. detaliojo plano derinimas Teritorijų planavimo komisijoje; 3. detaliojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4. detaliojo plano tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (minėtų taisyklių 307 p.). Detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data (minėtų taisyklių 310 p.). Detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (minėtų taisyklių 312 p.). Detalusis planas keičiamas planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais teritorijų planavimo proceso reikalavimais ir taikant tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (minėtų taisyklių 313 p.).

Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad tiek detaliojo plano rengimo procedūra, tiek detaliojo plano keitimo ir koregavimo procedūra užbaigiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Taigi, Įsakymu Nr. 84 buvo užbaigta Detaliojo plano rengimo procedūra, toks administracinis aktas neabejotinai sukelia teisines pasekmes. Ginčijamu Įsakymu buvo pakeista Įsakymo Nr. 84 dalis, kurioje įtvirtintas įpareigojimas nekeisti žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, sudarančių pagrindą Įsakymo priėmimą vertinti vienareikšmiškai tik kaip vėliau (Įsakymu Nr. 181) inicijuotos Detaliojo plano koregavimo procedūros dalį (tarpinį etapą), o ne kaip savarankišką Įsakymo Nr. 84 keitimo atvejį, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo galima kreiptis tiesiogiai į teismą. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pakankamų motyvų, pagrindžiančių, jog Įsakymas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių ir todėl pastarasis administracinis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Aplinkybė, jog šiuo Įsakymu gali būti vadovaujamasi ateityje atliekant Detaliojo plano koregavimo veiksmus, šio akto savaime nepadaro tarpiniu procedūriniu dokumentu. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Įsakymas pats savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, yra susijęs su pareiškėjų materialiniu teisiniu suinteresuotumu, o ne su galimybe tokį administracinį aktą skųsti administraciniam teismui apskritai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. M. ir R. P. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė