b48cfa1f-47bf-4bc2-b266-2e140ed495a2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1886-431/2015                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19680-2015-1                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 1 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Aplinkotvarka“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (skolininko) AB firma „VITI“ skunde dėl antstolio M.

D. veiksmų pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose, suinteresuotasis asmuo – iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Aplinkotvarka“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė  PareiÅ¡kėjas pateikė antstoliui skundÄ dėl antstolio veiksmų, taip pat praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodė, jog tęsiant vykdymo veiksmus, skolininkui bÅ«tų padaryta žala.

Patenkinus skundÄ ir panaikinus antstolio patvarkymÄ visi jo veiksmai bÅ«tų neteisėti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi patenkino pareiÅ¡kėjo AB firma „VITI“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0028/14/02960, 0028/14/03042, 0028/14/03088, 0028/14/03362, 0028/14/03363, kol bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo AB firmos “VITI” skundas dėl antstolio M.

D. veiksmų ir patvarkymo Nr. S171421 teisėtumo. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodyta, jog toliau vykdant vykdymo veiksmus, skundas dėl antstolio veiksmų prarastų prasmę, o skundÄ patenkinus ir panaikinus antstolio patvarkymÄ , visi jo veiksmai taptų neteisėtais. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad antstoliui toliau vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti pažeistos teisės. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ teismas turi teisę sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdymo procese.

Atsižvelgęs į praÅ¡yme nurodytas aplinkybes bei kilusio ginčo esmę teismas pripažino, jog pareiÅ¡kėjui priklausančio turto realizavimo procedÅ«ros sustabdymas Å¡ioje vykdomojoje byloje atitiktų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ir nepažeistų teisėtų iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų, todėl laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas – taikytinos.                                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) UAB „Aplinkotvarka“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismas dar 2014 m. balandžio 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-370-565/2014, kuria patvirtino ieÅ¡kovo UAB „Aplinkotvarka“ ir atsakovo AB firma „VITI“ sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ AB firma „VITI“ įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 15 d. sumokėti ieÅ¡kovei 53.579,70 € skolÄ . Tačiau atsakovas nevykdė taikos sutarties, todėl iÅ¡ieÅ¡kotojas kreipėsi į antstolį, kuris paskelbė skolininkui priklausančio administracinio pastato pirmÄ sias varžytynes, turėjusias vykti 2015 m. birželio 11 d.

Realizavus šį turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojas bÅ«tų atgavęs jam priklausančiÄ skolÄ . Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi visi antstolio veiksmai buvo sustabdyti, o tai reiÅ¡kia, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas atidedamas neribotam laikui. Pažymėtina, jog skolos suma yra labai didelė, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia iÅ¡ieÅ¡kotojo veiklos sustabdymÄ ar net bankrotÄ . Å iuo atveju, ginant tariamus vienos Å¡alies interesus, yra neproporcingai apribojami ar net paneigiami kitos Å¡alies teisėti ir pagrįsti interesai.

Pažymėtina, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas nebuvo įtrauktas į procesÄ , nebuvo informuotas apie skolininko praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl neturėjo galimybės pateikti teismui savo motyvų ir argumentų dėl praÅ¡ymo nepagrįstumo. Skolininkui už piktnaudžiavimÄ teise jau yra Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. kovo 19 d. nutartimis skirtos baudos.PareiÅ¡kėjas AB firma „VITI“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Nurodo, jog teismas preliminariai įvertino, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Antstoliui varžytynių metu pardavus pareiÅ¡kėjui priklausantį administracinį pastatÄ , patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , teismo nutarties vykdymas bÅ«tų neįmanomas. Vykdymo procese negali nukentėti skolininko teisė ginti savo interesus dėl antstolio neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas prašė sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik iÅ¡ administracinio pastato, tačiau neprašė sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kito pareiÅ¡kėjo turimo turto ar turtinių teisių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė iÅ¡ dalies teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Tačiau neatsižvelgė į visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į tiksliÄ reikalavimo formuluotę, todėl pritaikė per didelės apimties laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis M. D. vykdo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-3704-565/2014 dėl 50.287,30 € iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB-firma „VITI“ iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Aplinkotvarka“. Antstolis 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko praÅ¡ymÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko gaunamas pajamas iÅ¡ nekilnojamojo turto nuomos, iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ , sustabdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko administracinio pastato.

PareiÅ¡kėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2015 m. gegužės 26 d. antstolio patvarkymÄ ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 0028/14/02960, Nr. 0028/14/03042, Nr. 0028/14/03088, Nr. 0028/14/03362, Nr. 0028/14/03363 į skolininko gaunamas ir gautinas pajamas pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 0028/14/02960, Nr. 0028/14/03042, Nr. 0028/14/03088, Nr. 0028/14/03362, Nr. 0028/14/03363, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančio administracinio pastato.           Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui) palankus sprendimas (nutartis).

Be to, teismo atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Dėl Å¡ios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Aplinkybės, ar iÅ¡ tikrųjų pakanka kito skolininko turto iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimams patenkinti, gali bÅ«ti įvertintos tik nagrinėjant skundÄ dėl antstolio veiksmų iÅ¡ esmės. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo tik įvertinti, kokiÄ galimÄ grėsmę gali kelti tolesnių antstolio veiksmų vykdymas skolininko bei iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams, jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti.

CPK 665 straipsnio 4 dalis nustato, jog tik ketvirtÄ ja eile yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ juridinių asmenų gamybai bÅ«tinų nekilnojamojo turto objektų. Kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jam priklausantį administracinį pastatÄ , nes yra pakankamai kito jam priklausančio turto bei gaunamų pajamų, pripažintina, kad pats reikalavimas yra preliminariai pagrįstas. Tačiau tik nagrinėjant skundÄ iÅ¡ esmės galima tinkamai įvertinti, kiek ir kokios vertės turto turi skolininkas bei kokios jo gaunamos pajamos per mėnesį.Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo ar nutarties įvykdymui, o atsakovas (nagrinėjamu atveju antstolis ar iÅ¡ieÅ¡kotojas), siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiÅ¡kumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius antstolio veiksmų ir leidus vykdyti paskelbtas pirmÄ sias varžytynes, atskirojo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, kadangi pareiÅ¡kėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju, administracinį pastatÄ gali įsigyti varžytynių dalyvis.

Be to, teismui pripažinus patvarkymÄ neteisėtu, bÅ«tų ginčijamas ir galimas įvykusių pirmųjų varžytynių rezultatas, tai yra kiltų papildomi teisiniai ginčai, todėl nukentėtų ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai kuo greičiau atgauti skolos sumÄ . Tuo tarpu, teismui atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , antstolis galėtų toliau vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir paskelbti naujas varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas prašė sustabdyti ne visÄ vykdymo procesÄ , tačiau tik iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ konkretaus turto – administracinio pastato.

Tačiau pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė visus vykdymo veiksmus, tai yra neatsižvelgė į skolininko pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Todėl pirmos instancijos teismo nutartis pakeistina, nurodant, jog vykdomosiose bylose sustabdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkui priklausančio administracinio pastato. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su iÅ¡ieÅ¡kotojo argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės trikdo įmonės veiklÄ , kadangi ji negalinti vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Tačiau CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos Å¡alis gali praÅ¡yti teismo, kad praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavęs asmuo pateiktų atsakovo (suinteresuotojo asmens) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Todėl iÅ¡ieÅ¡kotojas gali pasinaudoti Å¡iuo institutu, siekdamas užtikrinti savo finansinius interesus. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisėtai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau neatsižvelgė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡o sustabdyti tik iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ jam priklausantį administracinį pastatÄ , todėl nepagrįstai sustabdė visus vykdymo veiksmus.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeistina, nustatant, kad vykdomosiose bylose yra sustabdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkui priklausančio administracinio pastato.Suinteresuotasis asmuo prašė atlyginti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, tik buvo patikslinta jų apimtis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotojui nepriteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:           Sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. 0028/14/02960, 0028/14/03042, 0028/14/03088, 0028/14/03362, 0028/14/03363 vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui AB firmai “VITI” priklausančio administracinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki kol bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo AB firmos “VITI” skundas dėl antstolio M.

D. veiksmų ir patvarkymo Nr. S171421 teisėtumo. Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė