b48cce47-2f2f-4617-a2b5-7ffd8425d335 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9664-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04196-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.6.6.1; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomi socialinės reabilitacijos planai, programos ir užsiėmimai, su juo nebendravo psichologai ir priklausomybės ligų socialinės reabilitacijos darbuotojai, nebuvo ruoÅ¡iamas išėjimui į laisvę, jo atžvilgiu nebuvo atliekamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos pataisos priemonės. Vilniaus PN jam taip pat nesiÅ«lė darbo.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN baigė 12 klasių, savanoriÅ¡kai lankė profesinę mokyklÄ , tačiau paskyrus nuobaudÄ ir perkėlus bausmę atlikti drausmės grupės sÄ lygomis, nutrÅ«ko profesinis mokymasis. Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ kastas, dėl ko jis, priklausantis žemiausiajai kastai, yra diskriminuojamas. Buvo paskirtas į drausmės grupę, kurioje kiti nuteistieji jo nepriėmė. Ä® drausmės grupę atsisakė eiti, kad kiti nuteistieji su juo nesusidorotų. Dėl to jam buvo paskirtos nuobaudos.

Vilniaus PN prašė, kad bÅ«tų užrakinamas kameroje dienos metu. Vilniaus PN skirdavo nuobaudas už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, nors jie yra lengvai prieinami Vilniaus PN teritorijoje. Teigia, kad dėl nuobaudų negavo 5 Eur paÅ¡alpos. Pažymėjo, kad su psichologe bendravo tik 3 kartus. Nurodo, kad ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , tačiau į jo nusiskundimus nebuvo atsižvelgta. Dėl Å¡ių aplinkybių jis teigė praradęs žmogiÅ¡kÄ sias vertybes, bendravimo įgÅ«džius, jautėsi emociÅ¡kai palūžęs, patyrė nepatogumus, jam atsirado depresija, pablogėjo jo reputacija (t. 1, b. l. 1–7, 21–24; t. 2, b. l. 148).

Pateiktame atsiliepime Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad atvykęs į Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o vėliau priskirtas paprastajai grupei. Informuoja, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Nurodo kameras, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas.

Nurodo, kad BVK nustato nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės. Paaiškina, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus akredituos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Nurodo socialinės reabilitacijos priemones, kurios yra vykdomos Vilniaus PN, ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-04-20 įvykdė tik naujai į pataisos įstaigÄ atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje numatytas priemones, kitų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdė. Atkreipia dėmesį į tai, jog sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

MÄ stymo ir elgesio korekcija yra ne poveikio, bet sÄ veikos dalykas ir neįmanomas be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo. Nuteistųjų teisinė padėtis gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2013-11-21 ir 2015-10-22 už bausmės vykdymo metu padarytus režimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į drausmės grupę. Remiasi BVK 75 str. 2 d. ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sÄ lygomis, pataisos priemonių vykdymas buvo apsunkintas.

Teigia, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad su pareiškėju buvo sudaryta pataisos programa ir numatyta jo vykdymo eiga, pareiškėjo atžvilgiu buvo numatyta Adaptacijos programa, kurios vykdymo pradžia – 2013-03-20. Su pareiškėju taip pat buvo kalbėtasi dėl subkultūros, sudarytas Individualaus darbo su nuteistuoju pataisos planas, sudaryta Nuteistojo integracijos į visuomenę programa, Integracijos į visuomenę programa. Psichologinės tarnybos vedėja, būrio viršininkai, socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pavaduotoja, socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas nuolat bendravo su pareiškėju, tuo pačiu vykdydami su pareiškėju socialinės reabilitacijos tikslus.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis, jose nedalyvavo, o atvirkščiai, nuolat pažeidinėjo nustatytÄ tvarkÄ ir elgesio taisykles. Pirminis pareiÅ¡kėjo susitikimas su Psichologinės tarnybos darbuotojais buvo 2013-03-12. PareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su Psichologinės tarnybos organizuojamomis bei vykdomomis psichoedukacinėmis programomis. Teigia, kad kiekvienÄ penktadienį Psichologinės tarnybos virÅ¡ininkas lanko drausmės grupės sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančius bei kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius.

Lankymo metu kiekvienas nuteistasis turi galimybę tiesiogiai kreiptis į Psichologinės tarnybos darbuotojÄ . Pažymėjo, jog vieno tokio apsilankymo metu pareiÅ¡kėjas agresyviai iÅ¡reiÅ¡kė pasipiktinimÄ , esÄ su juo niekas nedirba. Jam buvo paaiÅ¡kinta, jog apie poreikį psichologinei pagalbai bei kitoms intervencijoms Psichologinė tarnyba informacijos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui buvo skirtas psichologinės tarnybos psichologas ir iki bausmės pabaigos jis buvo konsultuotas teikiant tęstines psichologines konsultacijas.

Nurodo, kad kiekvienas nuteistasis laisva valia ir bet kokia forma gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos suteikimo. Teigia, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Teigia, kad Vilniaus PN yra anoniminių narkomanų grupės, tačiau pareiÅ¡kėjas tokiuose susirinkimuose nėra buvęs. Å iuose susirinkimuose gali dalyvauti visi norÄ pareiÅ¡kę nuteistieji, tačiau tokio noro pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Teigia, kad nežemino pareiÅ¡kėjo orumo, nesielgė su juo nežmoniÅ¡kai, jam nebuvo sudarytos blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sÄ lygos.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo talpinamas į įvairias ir skirtingas gyvenamÄ sias patalpas bei kamerų tipo patalpas, paskiriamas į skirtingus nuteistųjų bÅ«rius. Byloje esantys dokumentai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis nėjo į drausmės grupę, kur jo nepriėmė kiti nuteistieji, kadangi jam buvo paskirtos nuobaudos dėl tokių pažeidimų: pareiÅ¡kėjas nepakluso pareigÅ«nų reikalavimams atlikti tyrimÄ narkotinių medžiagų vartojimo faktui nustatyti; po signalo „Miegas“ jis gulėjo savo lovoje ir žiÅ«rėjo televizorių; pas jį buvo rasti draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai; iÅ¡tyrus nuteistojo Å¡lapimo mėginį rasta morfino; atlikdamas nuobaudÄ miegojo nepaklotoje lovoje užsiklojęs; lankėsi draudžiamoje vietoje; naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį; nevykdė nurodymo eiti į drausmės grupę.

Akcentuoja, jog pats pareiškėjas 2013-11-21 rašytiniame paaiškinime nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl jis atsisakė eiti į drausmės grupę. Pareiškėjas pats yra nurodęs, kad niekas iš drausmės grupės jam negrasino ir iš drausmės grupės jo nevijo. Teigia, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, jog būtų užkirstas kelias susidaryti galimoms konfliktinėms situacijoms tarp nuteistųjų. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje.

PaaiÅ¡kino, kad nuteistųjų subkultÅ«ros apraiÅ¡kų netoleruoja, o vykdant savo funkcijas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, imasi visų bÅ«tinų priemonių, užkertančių subkultÅ«ros tradicijoms egzistuoti bei imasi priemonių, siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimÄ . Visi pataisos pareigÅ«nai atlieka vienÄ iÅ¡ funkcijų – draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų pateikimo į Vilniaus PN teritorijÄ užkardymÄ . Informuoja, kad kiekvienais metais yra patvirtinami Narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių planai, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriui priemonių planai/ataskaitos.

Nurodo, kad nuolat sulaiko asmenis, tiekiančius nuteistiesiems narkotines ir psichotropines medžiagas, mobiliuosius telefonus, vykdo priemonių planų ir narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių planų įgyvendinimÄ . Pažymi, kad neturi duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas kitų nuteistųjų ar pareigÅ«nų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas. Daro iÅ¡vadÄ , kad narkotikų vartojimas buvo sÄ lygotas paties pareiÅ¡kėjo valinių veiksmų. PareiÅ¡kėjas sistemingai ir sÄ moningai nuolat pažeidinėjo nustatytÄ tvarkÄ , ir žinodamas, kad už pažeidimus skiriamos nuobaudos, vis tiek nekeitė savo elgesio.

BVK nustato, jog kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistojo laikymo įstaigoje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti po vienÄ valandÄ . Nurodo, kad Vilniaus PN yra sudaręs sutartį su maitinimo paslaugas teikiančia įmone. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintÄ dienotvarkę ir pagal teisės aktuose patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį. PareiÅ¡kėjas maisto produktus gali įsigyti Vilnius PN teritorijoje esančioje parduotuvėje.

PareiÅ¡kėjo atsisakymas bausmę atlikti drausmės grupės sÄ lygomis buvo nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į BVK 75 str. 2 d. ir pabrėžia, kad nei tuo metu galiojęs BVK, nei kiti Å¡io kodekso straipsniai nenumatė galimybės užrakinti nuteistojo. Ä®sigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui pareiÅ¡kėjas buvo laikomas užrakintas. Teigia, kad teisės aktai nustato, jog nuteistieji, besimokantys bendrojo lavinimo ir specialiose profesinėse mokyklose, iÅ¡ kameros tipo patalpų į užsiėmimus nevedami.

Jiems sudaromos sÄ lygos mokytis savarankiÅ¡kai ir konsultuotis su mokytojais. Nuteistasis, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ mokytis savarankiÅ¡kai ar konsultuotis su mokytojais, turi kreiptis su praÅ¡ymu, tačiau to pareiÅ¡kėjas nėra padaręs. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos be nuteistojo praÅ¡ymo organizuoti mokytojų konsultacijų. Nurodo tvarkÄ , kuri reglamentuoja paÅ¡alpų skyrimÄ ir kuria vadovaujantis pareiÅ¡kėjui pagrįstai neskirta 5 Eur paÅ¡alpa. Teigia, kad nuteistiesiems kas mėnesį yra iÅ¡duodamos higienos priemonės. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-05 pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje buvo 5 Eur.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (t. 1, b. l. 128–142). Atsikirtime į atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tik viena pataisos programa jo atžvilgiu buvo įvykdyta. Kitų programų neįvykdė, kadangi į jas nebuvo įtrauktas.

Teigia, jog nebuvo ruošiamas išėjimui į laisvę, kadangi nebuvo vykdoma programa „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programa“ likus 3 mėnesiams iki bausmės pabaigos. Vilniaus PN nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas buvo įtrauktas ar atsisakė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pažymėjo, kad nebuvo baustas dėl atsisakymo eiti BVK 111 str. nustatytas priemones. Taip pat, nebuvo įtrauktas į socialinės reabilitacijos programas, jam nebuvo siūloma jose dalyvauti, taip pat nesiūloma dirbti.

Atsakovas neužtikrino tinkamo pareigÅ«nų darbo, kad nepatektų draudžiami turėti daiktai į įkalinimo įstaigÄ . Pažymėjo, kad su juo nebendravo priklausomybių ligų specialistai, niekas nesidomėjo, iÅ¡ kur gavo narkotikų. Atkreipia dėmesį į tai, kad „Individualaus darbo su nuteistuoju“ knygelės įraÅ¡ai padaryti tik jam atvykus į įkalinimo įstaigÄ . Teigia, jog psichologai su juo turėjo bendrauti nuolat, Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymÄ , buvo nutrauktas profesinis mokymas, nebuvo skiriama paÅ¡alpa (t. 2, b. l. 155–159).Skundas dalyje paliktinas nenagrinėtu, o likusioje dalyje netenkintinas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-03-08 atvyko į Vilniaus PN, kur buvo supažindintas su PaÅ¡alpų ir vienkartinių iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais, taip pat su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais, įstatymais bei pataisos namų direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais įstaigos vidaus tvarkÄ bei nuteistųjų elgesį, su nuteistųjų teisėmis bei pareigomis (t. 1, b. l. 164–167, 172, 179).

PareiÅ¡kėjas taip pat įsipareigojo dirbti Vilniaus PN, jeigu jam bus pasiÅ«lytas darbas, taip pat dalyvauti įstaigoje vykdomose programose ar projektuose, dorovinio Å¡vietimo užsiėmimuose (t. 1, b. l. 181). Vilniaus PN direktoriaus įsakymu pareiÅ¡kėjas priskirtas paprastajai grupei (t. 1, b. l. 188). PareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko skirtingose Vilniaus PN kamerose (t. 1, b. l. 189, 199; t. 2, b. l. 3, 19, 29, 37, 44, 63). 2013 m. pareiÅ¡kėjas baigė suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programÄ ir įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , o 2015 m.

– vidurinį iÅ¡silavinimÄ (t. 1, b. l. 182, 183–184). PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra padaręs 28 įvairaus pobÅ«džio bausmės atlikimo režimo pažeidimus, už kuriuos jam Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtos nuobaudos:

1) pareiÅ¡kėjas už pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ buvo baustas 2016-03-08, 2015-11-17, 2015-11-09, 2015-10-23, 2014-07-21, 2014-06-13, 2014-04-22, 2014-04-07, 2014-03-24, 2013-12-09, 2013-11-22 (t. 1, b. l. 28-35, b. l. 168–169; t. 2, b. l. 13-15);

2) pareiÅ¡kėjas už draudžiamų daiktų - mobilaus ryÅ¡io telefono, jo akumuliatoriaus laikymÄ buvo baustas 2015-12-15, 2015-10-22, 2015-06-23, 2015-05-20, 2014-01-16, 2013-10-03, 2013-08-05 (t. 1, b. l. 36-40; t. 2, b. l. 7-11, 42-43, 59-62);

3) pareiÅ¡kėjas už narkotinių ar psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ buvo baustas 2015-12-08, 2015-11-19, 2015-11-18, 2013-09-09, 2013-06-21 (t. 1, b. l. 41-44, b. l. 168–169);

4) pareiškėjas 2014-11-06, 2013-10-21, 2013-07-08 buvo baustas už nuteistųjų dienotvarkės pažeidimus (t. 1, b. l. 193-194, t. 2, b. l. 5-6, 28);

5) pareiÅ¡kėjas 2013-11-21 buvo baustas už fizinio smurto prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį naudojimÄ (t. 2, b. l. 32-35);

6) pareiÅ¡kėjas 2015-04-02 buvo baustas už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ â€“ lankymÄ si patalpose, kuriose jam lankytis yra draudžiama (t. 2, b. l. 38-39). PasiaiÅ¡kinimuose dėl nuobaudų pareiÅ¡kėjas pripažino padaręs pažeidimus ir dėl to gailėjosi (t. 1, b. l. 192, 195, 198; t. 2, b. l. 4, 57). 2013-08-06, 2013-06-21, 2013-11-29, 2013-12-09, 2014-02-22, 2014-04-07, 2014-04-22, 2014-07-21, 2015-01-04, 2015-04-28, 2015-05-25, 2015-11-09, 2015-11-17, 2016-03-08 pareiÅ¡kėjui buvo padaryta visa krata ir jo daiktų patikrinimas.

Pareiškėjas kratų atlikimo metu pretenzijų neturėjo (t. 2, b. l. 64–75, 77–78). Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo vertinimu, kildinama iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013-03-08 iki skundo teismui padavimo dienos. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį. CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013-03-08 atvyko į Vilniaus PN (t. 1, b. l. 164). PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2016-10-21 (žyma ant voko), todėl praleido terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2013-03-08 iki 2013-10-20.Remiantis CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14;

LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pritaikius ieÅ¡kinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-10-20 iki 2016-10-21, kai pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Vilniaus PN.Minėta, jog pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ neteisėtų, pareiÅ¡kėjo vertinimu, Vilniaus PN veiksmų, t. y. kad Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ kastas, dėl ko jis, priklausantis žemiausiajai kastai, yra diskriminuojamas ir ne kartÄ atsisakė eiti į paskirtÄ drausmės grupę, taip pat dėl to, kad nebuvo rakinamas kameroje.Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-10-31 gautas T.

L. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje administracinėje byloje Nr. I-9765-535/2016 (proceso Nr. 3-61-3-04296-2016-3) pareiÅ¡kėjas žalÄ taip pat kildino iÅ¡ neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , 2016-12-14 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ turėjusio jam tekti gyvenamojo ploto neužtikrinimo, atliekant bausmę kameroje Nr. 306, paliko nenagrinėtÄ , o kitÄ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis atsisako gyventi paskirtame bÅ«ryje dėl kalinių tradicijų, subkultÅ«ros, jog Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ kastas, dėl ko jis yra diskriminuojamas, taip pat argumentus, kad nebuvo užrakinamas, atmetė kaip nepagrįstus, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Pažymėtina, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9765-535/2016 yra neįsiteisėjęs.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. 4 p., teismas palieka skundÄ nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties administracinio ginčo.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-9765-535/2016 priėmė sprendimÄ , kuriame iÅ¡nagrinėjo administracinį ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių ir dėl tų pačių aplinkybių, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ Vilniaus PN veiksmų toleruojant nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ kastas ir jo neužrakinimÄ kamerose, paliktinas nenagrinėtu.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos individualaus socialinio reabilitacinio darbo su pareiÅ¡kėju programos, jam nebuvo pasiÅ«lytas darbas, už kameros ribų nebuvo jokio užimtumo, su juo nebendravo psichologai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai, paskyrus jį į drausmės grupę nutrÅ«ko profesinis mokymas.Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus „Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės“ (111–164 str.) 111 str. nustato, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra Å¡ios: laisvės atėmimo režimas; nuteistųjų darbas; socialinė reabilitacija; bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡keltas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ esmės yra susijęs su socialinės reabilitacijos, nuteistųjų darbo, profesinio mokymo organizavimu Vilniaus PN.BVK 136 str. nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 137 str. 1 d. nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu.

Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai ir veiksmai. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).

Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis (BVK 1371 str. 1 d.). Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu vykdomos Å¡ios socialinės reabilitacijos priemonės:

1) tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programa, kurioje dalyvauja visi atvykusieji nuteistieji;

2) nuteistųjų pataisos programa;

3) tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa;

4) nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa;

5) kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa;

6) asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programa (t. 1, b. l. 131–132). Tai, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo metu buvo vykdomos minėtos socialinės reabilitacijos priemonės, nurodė ir Vilniaus PN 2016-09-30 atsakyme į pareiÅ¡kėjo 2016-09-05 praÅ¡ymÄ Nr. 29(8)-1464 (t. 1, b. l. 160–162). Abejoti valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais dėl vykdytų socialinės reabilitacijos priemonių teismas neturi pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus PN, sėkminga nuteistojo korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

MÄ stymo ir elgesio korekcija yra ne poveikio, bet sÄ veikios dalykas ir neįmanomas be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo (t. 1, b. l. 132). Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės iÅ¡raÅ¡ai (t. 1, b. l. 163–181) patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju buvo sudaryta pataisos programa ir numatyta jos vykdymo eiga, taip pat nuteistojo pataisos programa. PareiÅ¡kėjas dalyvavo Tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, Nuteistųjų integracijos į visuomenę programoje.

Aplinkybės, jog dalyvavo tipinėje Nuteistųjų, atvykusių į pataisos įstaigÄ , adaptacijos programoje neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės, Vilniaus PN Psichologinės tarnybos 2016-11-28 pažymos Nr. 65-467 ir 2016-11-04 raÅ¡to Nr. 42-1682(1) taip pat matyti, kad Psichologinės tarnybos vedėja, bÅ«rio virÅ¡ininkai, socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoja, socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas nuolat bendravo su pareiÅ¡kėju (t. 1, b. l. 157, 163–181, 185–186).

Atsakovės atstovas nurodė, kad kiekvienÄ penktadienį, 9 val. Psichologinės tarnybos virÅ¡ininkas lankė drausmės grupės sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančius bei kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius. Lankymo metu kiekvienas nuteistasis turi galimybę tiesiogiai kreiptis į Psichologinės tarnybos darbuotojÄ . Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo psichologinių paslaugų poreikį, jam buvo skirtas Psichologinės tarnybos psichologas, kuris konsultavo pareiÅ¡kėjÄ , teikdamas tęstines psichologines konsultacijas (t. 1, b. l. 133, 185–186).

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas buvo supažindintas su įstatymais ir kitais teisės aktais, su kuriais supažindinamas nuteistasis integracijos į visuomenę programos vykdymo metu, taip pat su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis bei su individualiu socialinės reabilitacijos planu (t. 1, b. l. 163–181). Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad psichologė su juo bendravo 3 kartus. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, su juo bendravo psichologai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai, pareiškėjui buvo žinoma, kokios socialinės programos buvo vykdomos jo atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , paminėtais aspektais nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos jokios programos, iÅ¡skyrus Nuteistųjų, atvykusių į pataisos įstaigÄ , adaptacijos programÄ , su juo nebendravo psichologai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai, jis nebuvo ruoÅ¡iamas išėjimui į laisvę, atmeta kaip nepagrįstus.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog Vilniaus PN jam turėjo pasiÅ«lyti ir suteikti darbÄ , teismas pažymi, kad pagal BVK 111 str., darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių.

Europos kalėjimų taisyklių 26 p., be kita ko, nurodoma, kad darbÄ kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementÄ . LVAT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (LVAT 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). BVK 125 str. įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (8 d.).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje, aiÅ¡kinant minėtas teisės normas, yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besÄ lygiÅ¡kai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sÄ raÅ¡us, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas.

Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktÄ diskrecijos teisę, ir sprendimÄ iÅ¡braukti iÅ¡ dirbančių sÄ raÅ¡o atitinkamo asmens atžvilgiu gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, pasikeitusiais darbo sÄ lygas, aprÅ«pinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (LVAT 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ ir į LVAT formuojamÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad valstybei nekyla pareiga įdarbinti pareiÅ¡kėjÄ , todėl jo argumentai, jog Vilniaus PN jam nepasiÅ«lė ir nesuteikė darbo, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ , atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad jam dėl turimų nuobaudų nepagrįstai nebuvo skiriama 5 Eur paÅ¡alpa.PaÅ¡alpų nuteistiesiems skyrimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 7 p. nustato atvejus ir paÅ¡alpų dydžius, skiriamus nuteistiesiems iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų.

Vienkartinių piniginių iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ nuteistiesiems reglamentuoja 2015-12-23 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 p. nustato atvejus, kuomet iÅ¡mokos neskiriamos. Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra tuomet, kai nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė iÅ¡moka, buvo skirta bent viena iÅ¡ Taisyklių 4.2.2 punkte nurodytų drausminių nuobaudų.

Atsižvelgiant į šį reguliavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjui Vilniaus PN direktoriaus nutarimais laikotarpiu nuo 2013-06-21 iki 2016-03-08 buvo paskirtos net 28 drausminės nuobaudos už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui 5 Eur paÅ¡alpa buvo neskiriama pagrįstai, todėl jo argumentus dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų dėl paÅ¡alpos neskyrimo ir dėl to kildinamos neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad paskyrus nuobaudÄ ir perkėlus bausmę atlikti drausmės grupės sÄ lygomis, nutrÅ«ko jo profesinis mokymasis.BVK 10 str. nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 148 str. 1 d. nustatyta, jog pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali bÅ«ti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas ir nuteistieji turi teisę pasirinkti profesijÄ , kuriÄ nori mokytis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä ir turimÄ mokymo bazę.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005-10-06 sprendimas byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01;

EŽTT 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007-12-04 sprendimas byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

LVAT praktikoje pažymima, kad nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Å ias teises riboja tiek Konstitucijoje, tiek BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai (LVAT 2014-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-424-14). Pažymėtina, kad1BVK 9 str. įtvirtina teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , reiÅ¡kiantį, be kita ko, tai, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.BVK 142 str. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos, tarp jų ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ar pataisos namuose drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Vykdant Å¡ias nuobaudas, nuteistųjų laikymui taikomi papildomi apribojimai.Pagal BVK 145 str. kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas. Remiantis BVK 86 str. tokie nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

3) kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas;

4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 224 p. (redakcija, galiojusi iki 2016-04-01) nustatė, kad nuteistieji, besimokantys bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, iÅ¡ kamerų tipo patalpų į pamokas nevedami. Jiems sudaromos sÄ lygos mokytis savarankiÅ¡kai ir konsultuotis su mokytojais. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę Vilniaus PN. Vilniaus PN direktoriaus nutarimais pareiÅ¡kėjui buvo skirtos įvairios nuobaudos už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, jis buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kameros tipo patalpose, 2013-11-21 ir 2015-10-22 buvo paskirtas į drausmės grupę (t. 1, b. l. 28–44, 168, 193–194; t. 2, b. l. 5–11, 28, 32–35, 42–43, 59–62).

PareiÅ¡kėjas 2016-02-29 su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ dėl profesinio mokymosi neužtikrinimo, tačiau Vilniaus PN 2016-03-30 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 147–148, 149). Byloje nėra duomenų, jog minėtÄ Vilniaus PN raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęs Departamentui.IÅ¡ aptartų BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų matyti, kad bausmės atlikimo drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems, be kita ko, yra taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai, jie nevedami į bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamais laikotarpiais bausmę atliko drausmės grupėje, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam nebuvo užtikrinamas profesinis mokymasis, bausmę atliekant drausmės grupės sÄ lygomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ , atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad narkotikai ir mobilieji telefonai Vilniaus PN yra lengvai prieinami, todėl neužtikrinus Å¡ių daiktų patekimo į įkalinimo įstaigÄ prevencijos jis yra dažnai baudžiamas už draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų turėjimÄ ar narkotinių medžiagų vartojimÄ .BVK 12 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigoje laikomi asmenys privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad BVK 12 str. 1 ir 2 d. imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus (LVAT 2016-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016; LVAT 2013-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). SpecialiÄ sias nuteistųjų pareigas reglamentuoja BVK 110 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Minėto straipsnio 2 d. 3 p. yra įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. BVK 1 priedo (redakcija, galiojusi iki 2016-04-01) 6 p. nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įraÅ¡ymo prietaisus, telefonus, kitas elektroninio ryÅ¡io priemones.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-08-01, 2013-09-10, 2013-10-02, 2014-01-15, 2015-05-19, 2015-10-21, 2015-12-11 ir 2015-06-18 buvo padaręs bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. pas pareiÅ¡kėjÄ rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas, todėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimais jam paskirtos nuobaudos (t. 1, b. l. 36-40; t. 2, b. l. 7-11, 42-43, 59-62).

PareiÅ¡kėjas 2013-06-19, 2013-08-18, 2015-10-09 ir 2015-10-14 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. jo Å¡lapimo mėginyje buvo rasta narkotinių medžiagų arba jis vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl Vilniaus PN direktorius nutarimais jam paskirtos nuobaudos (t. 1, b. l. 41-44). IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad pats pareiÅ¡kėjas nevykdė BVK nustatytų reikalavimų ir nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių, taigi jo paties neteisėtas elgesys lėmė nuobaudų skyrimÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su nurodytų nuobaudų skyrimu, turėjo teisę jas apskųsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise pasinaudojo, o prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjas pasiaiÅ¡kinimuose dėl nuobaudų pripažįsta padaręs pažeidimus ir dėl to gailisi (t. 1, b. l. 192, 198; t. 2, b. l. 4, 57). Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus PN aktyviai imasi visų reikiamų priemonių, siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimÄ Ä¯ Vilniaus PN, t. y. kad vykdo prevencines priemones narkotikų vartojimui bei platinimui užkardyti, atlieka asmens kratas ir jo daiktų patikrinimus, įrengė draudžiamÄ zonÄ Å¡alia Å«kio paskirties patalpų, grotas, užkardas ir jų apÅ¡vietimÄ , papildomas vaizdo stebėjimo kameras, tvoras, permetimus užkardančias kliÅ«tis ir kt. (t. 2, b. l. 64–75, 77–78, 79–144).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas sistemingai ir sÄ moningai pažeidinėjo nustatytÄ tvarkÄ , tai yra jo paties netinkamas elgesys lėmė nuobaudų skyrimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Vilniaus PN veiksmų neužtikrinant draudžiamų daiktų patekimo į įstaigÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas yra dažnai baudžiamas ir dėl ko kildina neturtinės žalos buvimÄ atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nurodė, jog už kameros ribų nebuvo veiklos.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde pats teigė, jog Vilniaus PN ėjo į mokyklÄ , baigė 12 klasių, siekė įgyti profesinį iÅ¡silavinimÄ , savanoriÅ¡kai lankė profesinę mokyklÄ (t. 1, b. l. 2). Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, jog 2013 m. pareiÅ¡kėjas baigė suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programÄ ir įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , o 2015 m. – vidurinį iÅ¡silavinimÄ (t. 1, b. l. 182, 183–184). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus duomenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus PN atsiliepime iÅ¡dėstė argumentus, jog yra užtikrinamas nuteistųjų užimtumas, t. y. Vilniaus PN yra anoniminių narkomanų grupės, vedama priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginė grupė, nuteistiesiems yra užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra prieÅ¡taringos ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, kuriuos teismas galėtų patikrinti, taip pat tai, kad Vilniaus PN nurodė aplinkybes, jog užimtumas už kameros ribų yra užtikrinamas, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinamas jo užimtumas, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ , atmeta kaip nepagrįstus.Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 105 str. 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ Vilniaus PN veiksmų toleruojant nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ kastas ir neužrakinimo kamerose, palikti nenagrinėtÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Jolita Rasiukevičienė