Legislator Case Law & Legislation
b48c7e0c-b4db-4bdf-b7e1-626c028f9949 AI generated

b48c7e0c-b4db-4bdf-b7e1-626c028f9949 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b48c7e0c-b4db-4bdf-b7e1-626c028f9949
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovams R. Z., V. B., trečiasis asmuo Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Vita Jurkauskienė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , patvirtintÄ 2014 m. kovo 7 d.

Legislator headnote

AI generated

b48c7e0c-b4db-4bdf-b7e1-626c028f9949 · Klaipėdos apygardos teismas: Atsakovas R. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 5.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vada patvirtino, jog testatorė pati pasirašė testamentÄ , byloje nebuvo paneigta testatorės valia, ji testamentÄ pasirašė bÅ«dama sveiko proto, suvokdama savo veiksmų prasmę. 5.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-146-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00005-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.1; 3.2.4.9.6.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovams R. Z., V. B., trečiasis asmuo Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Vita Jurkauskienė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , patvirtintÄ 2014 m. kovo 7 d.

Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad testamentÄ pasirašė ne jos mama, o kitas asmuo. Iki mamos mirties ji su mama artimai bendravo, žinojo jos valiÄ palikti turtÄ visiems trims vaikams, įskaitant ir ieÅ¡kovę, o ne tik jos dviem broliams. Mamos regėjimas buvo prastas, ji nebematė skaitomo ir raÅ¡omo teksto, dėl to ieÅ¡kovė mano, kad mama negalėjo pasiraÅ¡yti testamento, o testamento turinys jai galėjo bÅ«ti nežinomas. Atsakovas V. B. visada rÅ«pinosi mamos miÅ¡ku, bet miÅ¡kas paliktas kitam broliui atsakovui R.

Z., o tai kelia abejonių dėl mamos tikrosios valios. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai: 3.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. testamentÄ sudarė ir pasirašė A. B.. Trečiasis asmuo notarė Vita Jurkauskienė patvirtino, kad A. B., kurios asmenybę ji nustatė pagal pateiktÄ asmens dokumentÄ , buvo pas jÄ atvykusi tris kartus: pirmÄ kartÄ iÅ¡sakė norÄ sudaryti testamentÄ ir sužinoti, kokių dokumentų reikia, antrÄ kartÄ atnešė psichiatro pažymÄ , trečiÄ kartÄ sudarė testamentÄ .

Vitos Jurkauskienės parodymus patvirtina atsakovo R. Z. paaiÅ¡kinimai, kad jis A. B. pas notarę vežė kelis kartus. Notarė Vita Jurkauskienė patvirtino, kad A. B. valia buvo testamentu palikti turtÄ dviem savo sÅ«nums ir kad jÄ testatorė įspėjo, jog gali kilti problemų su jos dukra. 3.2. Aplinkybė, kad A. B. apie testamento sudarymÄ nepasakė ieÅ¡kovei, nereiÅ¡kia, kad testamentÄ sudarė ne A. B.. 2018 m. gegužės 22 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada patvirtina, jog A.

B. testamento dviejuose egzemplioriuose pasirašė A. B.. Ekspertizės akto iÅ¡vados yra aiÅ¡kios ir kategoriÅ¡kos. Byloje nustatyta aplinkybė, kad A. B. testamentÄ sudarė 2014 m. kovo 7 d. ir iki mirties testamento nekeitė ir nepildė. Tai patvirtina, kad A. B. buvo tikra dėl savo valios, nurodytos testamente. 3.3. Mirusio asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia yra aukÅ¡tesnė ir labiau saugoma vertybė nei ieÅ¡kovės turtiniai interesai. Testatoriaus valia turi bÅ«ti ypač gerbiama, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kokių Å¡iuo atveju teismas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti pakartotinę ekspertizę, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados subjektyvios. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai negyveno su motina, tačiau jie visi, o ne tik atsakovai rÅ«pinosi mama.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovė rÅ«pinosi mama, patvirtina tai, kad ji žinojo, kur ir kada testatorė gydėsi, kokiomis ligomis sirgo. 4.2. Atsakovas R. Z. nurodė, kad apie testamentÄ nežinojo, jį sudarant nedalyvavo, nors privataus pokalbio metu atsakovas V. B. ieÅ¡kovei teigė, kad apie testamentÄ Å¾inojo abu atsakovai, kad nepamena, ar vežė mamÄ pas notarę kartu su broliu. Tokie prieÅ¡taringi atsakovų paaiÅ¡kinimai ieÅ¡kovei sukėlė įtarimų, kad testamentas suklastotas. 4.3. Teismas nurodė, kad atsakovas R.

Z. vežė testatorę pas notarę, nors Å¡is tokių paaiÅ¡kinimų nedavė. R. Z. teisme taip pat patvirtino, kad žinojo apie testamentÄ , nors iki tol teigė, jog nežinojo. Atsakovas V. B. negalėjo prisiminti, kiek kartų vežė mamÄ pas notarę. 4.4. Teismas netinkamai vertino ir notarės paaiÅ¡kinimus, kuri teigė, kad testatorė pas jÄ buvo atvykusi tris kartus ir antro apsilankymo metu prašė siųsti pas psichiatrÄ , nors atsakovas V. B. nenurodė, kad vežė testatorę pas psichiatrÄ , neaiÅ¡kino, kas ir kada užregistravo mamÄ pas psichiatrÄ .

Notarė taip pat negalėjo pateikti ieškovei testatorės asmens dokumento kopijos iš bylos. 4.5. Teismas neteisingai vertino rašysenos ekspertizės akto išvadas, neįvertino aplinkybės, kad tyrimas atliktas neišsamiai, kyla abejonių dėl tyrimo eigos ir išvadų. Ekspertai nurodė, jog nesivadovauja 2012 m. lapkričio mėn. išmokų išmokėjimo kvituose, 2013 m. gegužės 10 d. prašyme išduoti asmens tapatybės kortelę esančiais parašais, nes jie tikėtinai nėra autentiški.

Mano, kad ekspertai Å¡iais paraÅ¡ais nesivadovavo, nes jie nepanašūs į testamente esančius paraÅ¡us. Ekspertizės akte aptarti tik raÅ¡ysenos sutapimai, o nesutapimai nėra aptarti. Testamente esančių vardo, pavardės ir paraÅ¡o raÅ¡ysenos ryÅ¡kumas labai skiriasi, tačiau tai nebuvo aptarta. Ekspertai iÅ¡tyrė ne visus teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nurodytus lyginamuosius pavyzdžius. 4.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti kaip liudytojÄ ekspertę ir jÄ apklausti ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ teikti praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės.

5. Atsakovas R. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 5.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vada patvirtino, jog testatorė pati pasirašė testamentÄ , byloje nebuvo paneigta testatorės valia, ji testamentÄ pasirašė bÅ«dama sveiko proto, suvokdama savo veiksmų prasmę. 5.2.

Teismas teisingai įvertino notarės paaiÅ¡kinimus, teisingai nustatė įvykių eigÄ . Apeliantė neteisingai nurodo, kad notarė testatorę siuntė pas psichiatrÄ pažymai gauti ir kad nėra duomenų, jog testatorė pati galėjo ten nuvykti. Teismas sprendime nurodė, kad antrÄ kartÄ atvykusi pas notarÄ testatorė atnešė psichiatro pažymÄ , o ne tai, kad notaras siuntė jÄ gauti tokiÄ pažymÄ . 5.3. Apeliantė teigia, kad teismas vertino tik atsakovų ir notarės paaiÅ¡kinimus, tačiau bÅ«tent apeliantės praÅ¡ymu buvo paskirta ekspertizė raÅ¡ysenos autentiÅ¡kumui nustatyti. 5.4.

Ekspertizės iÅ¡vados yra aiÅ¡kios ir kategoriÅ¡kos, duomenų, patvirtinančių, jog testamentÄ pasirašė ne pati testatorė, ieÅ¡kovė nepateikė.

6. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia analogiÅ¡kais argumentais kaip ir atsakovas R. Z., todėl jie nekartotini. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 7. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Apeliantė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grindė tuo, kad taip bus operatyviau iÅ¡spręstas pakartotinės raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas, nes Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka. Kadangi byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga, byloje aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantė, todėl praÅ¡ymas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ atmestinas.

Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir įrodymų vertinimo 8. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra testatorės A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra, o atsakovai yra jos sÅ«nÅ«s. A. B. 2014 m. kovo 7 d. Tauragės rajono 3-iajame notarų biure sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo atsakovams paliko visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ (t. 1, b. l. 8). IeÅ¡kovė teigė, kad su mama artimai bendravo, jÄ pažinojo, žinojo jos valiÄ turtÄ palikti visiems trims savo vaikams, be to, mama nebematė, negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, dėl to negalėjo pasiraÅ¡yti testamento pati, todėl testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. B., sudarydama testamentÄ , pasirašė jį ne pati.

9. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, tačiau ne jo paties pasiraÅ¡ytas, kaip teigia ieÅ¡kovė, ir dėl to prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ . Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

10. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiÅ«ra gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali bÅ«ti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad testamentas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes jį pasirašė ne testatorė, jame nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji jos valia (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

11. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia kitokio jų įvertinimo teigdama, kad testamentÄ pasirašė ne ji. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų paaiÅ¡kinimus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų, o raÅ¡ysenos ekspertizės tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, abejotina ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatai. Taip pat, apeliantės teigimu, atliekant teismo ekspertizę nebuvo iÅ¡tirti visi tyrimui pateikti lyginamieji testatorės parašų pavyzdžiai. Dėl to, apeliantės nuomone, kyla abejonių dėl ekspertės iÅ¡vados pagrįstumo ir yra pagrindas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę.

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.

Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; kt.).

13. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi bÅ«ti smulkiai apraÅ¡omi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados ir pagrįsti atsakymai į teismo iÅ¡keltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

14. Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

16. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ekspertizės akto iÅ¡vada, tačiau ieÅ¡kovė teigė, kad iÅ¡vada neiÅ¡sami, iÅ¡tirti ne visi lyginamajam tyrimui pateikti dokumentai, iÅ¡tirta 13 vietoj 54 tyrimui nurodytų pateikti dokumentų, dėl to prašė apklausti raÅ¡ysenos ekspertizę atlikusias ekspertes. Teismas Å¡io paÅ¡ymo netenkino ir nurodė, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi paskyrė raÅ¡ysenos ekspertizę, pavedė jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. 2018 m. gegužės 22 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadose ekspertės nurodė, jog testamentÄ pasirašė A. B., taip pat A. B. pasirašė notarinio registro 38 lape (t. 1, b. l. 24–27). Ekspertizės iÅ¡vada yra kategoriÅ¡ka, joje nėra jokių prielaidų apie tai, kad tiriamuosius dokumentus pasirašė ne A.

B.. Ekspertizės tyrimui atlikti buvo pateikti visi 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria paskirta rašysenos ekspertizė, nurodyti 57 dokumentai, tačiau 4 dokumentai nebuvo tirti, nes suabejota juose esančių parašų autentiškumu. Taigi ekspertai ištyrė visus tyrimui tinkamus dokumentus, o ne, kaip teigia apeliantė, tik 13 iš jų. Dėl to apeliantės abejonės dėl tyrimo neišsamumo nepagrįstos. Kaip jau buvo minėta, pakartotinė ekspertizė skiriama, kai teismui kyla abejonių dėl jos pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ekspertizei atlikti buvo pateikti visi 57 dokumentų pavyzdžiai, kuriuos pasirašė testatorė, tyrimas atliktas paėmus pavyzdžius iÅ¡ 52 lyginamųjų dokumentų (likę atmesti kaip keliantys abejonių dėl paraÅ¡o juose autentiÅ¡kumo), apeliantei nenurodžius jokių kitų aplinkybių, leidžiančių suabejoti atliktos teismo ekspertizės pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir atmetus keltÄ abejonę dėl galbÅ«t ne visos dokumentacijos pateikimo ekspertams, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

18. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų, dėl to netinkamai juos įvertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.

Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi bÅ«ti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; iÅ¡vada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus bylos medžiagÄ bei teismo posėdžių garso įraÅ¡us nenustatyta, kad tarp atsakovų ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų bÅ«tų prieÅ¡taravimų.

Tai, kad atsakovas V. B. neprisiminė, kiek konkrečiai kartų vežė testatorę pas notarę, nereiÅ¡kia, kad pas notarę mamos jis apskritai nevežė ar, kaip nurodė apeliantė pirmosios instancijos teismui, vežė į testatorę panaÅ¡iÄ moterį, kuri ir pasirašė testamentÄ , tuo labiau kad testatorės paraÅ¡o testamente autentiÅ¡kumas patikrintas atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę.

19. Apeliantė teigia, kad mama viena niekur nebenuvažiuodavo, to teismo posėdyje neneigė ir atsakovas, tačiau teismas pasikeitusių atsakovo parodymų tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. B. niekuomet neteigė, kad mama pas notarę vyko pati, jis tik nurodė, kad negali pasakyti tikslaus vykimų su mama pas notarę skaičiaus. Apeliantės teigimu, notarės parodymai apie testatorės apsilankymus pas jÄ ir V. B. nurodytos aplinkybės skiriasi, nes notarė nurodė, jog pirmÄ kartÄ testatorė atvyko pas jÄ tam, kad bÅ«tų siųsta pas psichiatrÄ , tačiau V. B. nenurodė, kad vežė mamÄ pas psichiatrÄ . Atsakydama į šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad tarp atsakovo nurodytų aplinkybių ir notarės paaiÅ¡kinimų nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų ar skirtumų, prieÅ¡ingai, jie iÅ¡ esmės sutampa.

20. Nagrinėjamu atveju testamentÄ tvirtino notarė Vita Jurkauskienė. Notarė, bÅ«dama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriau veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). IÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų matyti, kad jai nekilo jokių abejonių dėl A. B. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, ji atsakė į visus pateiktus klausimus, testatorės atsakymai rodė, jog ji visiÅ¡kai suvokia tiek sudaromo sandorio, tiek notarinių veiksmų esmę ir sandorio teisinę reikÅ¡mę.

Taigi, notarė su testatore bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dienÄ , tačiau jai nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ palikti visÄ turtÄ atsakovams. Dar daugiau, tam, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios abejonės dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę, notarei buvo pateikta psichiatro pažyma apie testatorės sveikatÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testamento sudarymo laikotarpiu testatorė pasiraÅ¡inėjo ir kitus dokumentus, t. y. 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mėn. pensijos iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, kuriuos ieÅ¡kovė prašė iÅ¡tirti kaip pasiraÅ¡ytus testatorės.

21. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visetÄ : ekspertų iÅ¡vadÄ , raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų, kurie tiesiogiai bendravo su testatore ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. sÅ«nų, testatorės testamentÄ tvirtinusios notarės, parodymus, darytina iÅ¡vada, kad jie yra nuoseklÅ«s, nėra prieÅ¡taringi ir paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad testamentas buvo pasiraÅ¡ytas ne testatorės ar dėl to jame nėra tikrosios testatorės valios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės iÅ¡vadÄ vertino kartu su kitais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus ne tik įvardijo, bet ir iÅ¡samiai tyrė, analizavo bei vertino, vertino Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ . Teismas sprendimÄ priėmė remdamasis Å¡ių įrodymų visuma. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 22. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, savo sprendime iÅ¡dėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas.

Apeliaciniu skundu apeliantė iÅ¡ esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad ji subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė