b48c7e0c-b4db-4bdf-b7e1-626c028f9949 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs apylinkÄs teismo TauragÄs rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs V. P. ieÅ¡kinį atsakovams R. Z., V. B., treÄiasis asmuo TauragÄs rajono 3-iojo notarų biuro notarÄ Vita JurkauskienÄ, dÄl testamento pripažinimo negaliojanÄiu. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiu A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , patvirtintÄ 2014 m. kovo 7 d.
Legislator headnote
AI generatedb48c7e0c-b4db-4bdf-b7e1-626c028f9949 · KlaipÄdos apygardos teismas: Atsakovas R. Z. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 5.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį. Byloje atliktos ekspertizÄs iÅ¡vada patvirtino, jog testatorÄ pati pasiraÅ¡Ä testamentÄ , byloje nebuvo paneigta testatorÄs valia, ji testamentÄ pasiraÅ¡Ä bÅ«dama sveiko proto, suvokdama savo veiksmų prasmÄ. 5.2.
Full text
?CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. 2A-146-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00005-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.1; 3.2.4.9.6.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Erinijos KazlauskienÄs, GiedrÄs SeselskytÄs, DanutÄs ŽvinklytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs V.
P. apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs apylinkÄs teismo TauragÄs rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs V. P. ieÅ¡kinį atsakovams R. Z., V. B., treÄiasis asmuo TauragÄs rajono 3-iojo notarų biuro notarÄ Vita JurkauskienÄ, dÄl testamento pripažinimo negaliojanÄiu. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiu A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , patvirtintÄ 2014 m. kovo 7 d.
TauragÄs rajono 3-ojo notaro biuro notarÄs V. J. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. NurodÄ, kad testamentÄ pasiraÅ¡Ä ne jos mama, o kitas asmuo. Iki mamos mirties ji su mama artimai bendravo, žinojo jos valiÄ palikti turtÄ visiems trims vaikams, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ, o ne tik jos dviem broliams. Mamos regÄjimas buvo prastas, ji nebematÄ skaitomo ir raÅ¡omo teksto, dÄl to ieÅ¡kovÄ mano, kad mama negalÄjo pasiraÅ¡yti testamento, o testamento turinys jai galÄjo bÅ«ti nežinomas. Atsakovas V. B. visada rÅ«pinosi mamos miÅ¡ku, bet miÅ¡kas paliktas kitam broliui atsakovui R.
Z., o tai kelia abejonių dÄl mamos tikrosios valios. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ 3. TauragÄs apylinkÄs teismo TauragÄs rÅ«mai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai: 3.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. testamentÄ sudarÄ ir pasiraÅ¡Ä A. B.. TreÄiasis asmuo notarÄ Vita JurkauskienÄ patvirtino, kad A. B., kurios asmenybÄ ji nustatÄ pagal pateiktÄ asmens dokumentÄ , buvo pas jÄ atvykusi tris kartus: pirmÄ kartÄ iÅ¡sakÄ norÄ sudaryti testamentÄ ir sužinoti, kokių dokumentų reikia, antrÄ kartÄ atneÅ¡Ä psichiatro pažymÄ , treÄiÄ kartÄ sudarÄ testamentÄ .
Vitos JurkauskienÄs parodymus patvirtina atsakovo R. Z. paaiÅ¡kinimai, kad jis A. B. pas notarÄ veÅ¾Ä kelis kartus. NotarÄ Vita JurkauskienÄ patvirtino, kad A. B. valia buvo testamentu palikti turtÄ dviem savo sÅ«nums ir kad jÄ testatorÄ Ä¯spÄjo, jog gali kilti problemų su jos dukra. 3.2. AplinkybÄ, kad A. B. apie testamento sudarymÄ nepasakÄ ieÅ¡kovei, nereiÅ¡kia, kad testamentÄ sudarÄ ne A. B.. 2018 m. gegužÄs 22 d. ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada patvirtina, jog A.
B. testamento dviejuose egzemplioriuose pasiraÅ¡Ä A. B.. EkspertizÄs akto iÅ¡vados yra aiÅ¡kios ir kategoriÅ¡kos. Byloje nustatyta aplinkybÄ, kad A. B. testamentÄ sudarÄ 2014 m. kovo 7 d. ir iki mirties testamento nekeitÄ ir nepildÄ. Tai patvirtina, kad A. B. buvo tikra dÄl savo valios, nurodytos testamente. 3.3. Mirusio asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia yra aukÅ¡tesnÄ ir labiau saugoma vertybÄ nei ieÅ¡kovÄs turtiniai interesai. Testatoriaus valia turi bÅ«ti ypaÄ gerbiama, o testamento pripažinimas negaliojanÄiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kokių Å¡iuo atveju teismas nenustatÄ.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka ir paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados subjektyvios. Tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovai negyveno su motina, taÄiau jie visi, o ne tik atsakovai rÅ«pinosi mama.
FaktÄ , kad ieÅ¡kovÄ rÅ«pinosi mama, patvirtina tai, kad ji žinojo, kur ir kada testatorÄ gydÄsi, kokiomis ligomis sirgo. 4.2. Atsakovas R. Z. nurodÄ, kad apie testamentÄ nežinojo, jį sudarant nedalyvavo, nors privataus pokalbio metu atsakovas V. B. ieÅ¡kovei teigÄ, kad apie testamentÄ Å¾inojo abu atsakovai, kad nepamena, ar veÅ¾Ä mamÄ pas notarÄ kartu su broliu. Tokie prieÅ¡taringi atsakovų paaiÅ¡kinimai ieÅ¡kovei sukÄlÄ Ä¯tarimų, kad testamentas suklastotas. 4.3. Teismas nurodÄ, kad atsakovas R.
Z. veÅ¾Ä testatorÄ pas notarÄ, nors Å¡is tokių paaiÅ¡kinimų nedavÄ. R. Z. teisme taip pat patvirtino, kad žinojo apie testamentÄ , nors iki tol teigÄ, jog nežinojo. Atsakovas V. B. negalÄjo prisiminti, kiek kartų veÅ¾Ä mamÄ pas notarÄ. 4.4. Teismas netinkamai vertino ir notarÄs paaiÅ¡kinimus, kuri teigÄ, kad testatorÄ pas jÄ buvo atvykusi tris kartus ir antro apsilankymo metu praÅ¡Ä siųsti pas psichiatrÄ , nors atsakovas V. B. nenurodÄ, kad veÅ¾Ä testatorÄ pas psichiatrÄ , neaiÅ¡kino, kas ir kada užregistravo mamÄ pas psichiatrÄ .
NotarÄ taip pat negalÄjo pateikti ieÅ¡kovei testatorÄs asmens dokumento kopijos iÅ¡ bylos. 4.5. Teismas neteisingai vertino raÅ¡ysenos ekspertizÄs akto iÅ¡vadas, neįvertino aplinkybÄs, kad tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, kyla abejonių dÄl tyrimo eigos ir iÅ¡vadų. Ekspertai nurodÄ, jog nesivadovauja 2012 m. lapkriÄio mÄn. iÅ¡mokų iÅ¡mokÄjimo kvituose, 2013 m. gegužÄs 10 d. praÅ¡yme iÅ¡duoti asmens tapatybÄs kortelÄ esanÄiais paraÅ¡ais, nes jie tikÄtinai nÄra autentiÅ¡ki.
Mano, kad ekspertai Å¡iais paraÅ¡ais nesivadovavo, nes jie nepanašūs į testamente esanÄius paraÅ¡us. EkspertizÄs akte aptarti tik raÅ¡ysenos sutapimai, o nesutapimai nÄra aptarti. Testamente esanÄių vardo, pavardÄs ir paraÅ¡o raÅ¡ysenos ryÅ¡kumas labai skiriasi, taÄiau tai nebuvo aptarta. Ekspertai iÅ¡tyrÄ ne visus teismo nutartyje dÄl ekspertizÄs skyrimo nurodytus lyginamuosius pavyzdžius. 4.6. Teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti kaip liudytojÄ ekspertÄ ir jÄ apklausti ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ teikti praÅ¡ymÄ dÄl pakartotinÄs ekspertizÄs.
5. Atsakovas R. Z. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 5.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį. Byloje atliktos ekspertizÄs iÅ¡vada patvirtino, jog testatorÄ pati pasiraÅ¡Ä testamentÄ , byloje nebuvo paneigta testatorÄs valia, ji testamentÄ pasiraÅ¡Ä bÅ«dama sveiko proto, suvokdama savo veiksmų prasmÄ. 5.2.
Teismas teisingai įvertino notarÄs paaiÅ¡kinimus, teisingai nustatÄ Ä¯vykių eigÄ . ApeliantÄ neteisingai nurodo, kad notarÄ testatorÄ siuntÄ pas psichiatrÄ pažymai gauti ir kad nÄra duomenų, jog testatorÄ pati galÄjo ten nuvykti. Teismas sprendime nurodÄ, kad antrÄ kartÄ atvykusi pas notarÄ testatorÄ atneÅ¡Ä psichiatro pažymÄ , o ne tai, kad notaras siuntÄ jÄ gauti tokiÄ pažymÄ . 5.3. ApeliantÄ teigia, kad teismas vertino tik atsakovų ir notarÄs paaiÅ¡kinimus, taÄiau bÅ«tent apeliantÄs praÅ¡ymu buvo paskirta ekspertizÄ raÅ¡ysenos autentiÅ¡kumui nustatyti. 5.4.
EkspertizÄs iÅ¡vados yra aiÅ¡kios ir kategoriÅ¡kos, duomenų, patvirtinanÄių, jog testamentÄ pasiraÅ¡Ä ne pati testatorÄ, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ.
6. Atsakovas V. B. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia analogiÅ¡kais argumentais kaip ir atsakovas R. Z., todÄl jie nekartotini. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis), todÄl bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo 7. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas. ApeliantÄ praÅ¡ymÄ dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka grindÄ tuo, kad taip bus operatyviau iÅ¡sprÄstas pakartotinÄs raÅ¡ysenos ekspertizÄs skyrimo klausimas.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinÄjimas yra bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų iÅ¡sprÄstas pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimo klausimas, nes Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti iÅ¡nagrinÄtas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka. Kadangi byloje nÄra tiriamos faktinÄs aplinkybÄs ir teisÄs klausimai, kurie negalÄtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡sprÄsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga, byloje aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ sprÄsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinÄti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta, jų nenurodÄ ir apeliantÄ, todÄl praÅ¡ymas skirti žodinį bylos nagrinÄjimÄ atmestinas.
DÄl pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimo ir įrodymų vertinimo 8. IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ yra testatorÄs A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra, o atsakovai yra jos sÅ«nÅ«s. A. B. 2014 m. kovo 7 d. TauragÄs rajono 3-iajame notarų biure sudarÄ oficialųjį testamentÄ , kuriuo atsakovams paliko visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ (t. 1, b. l. 8). IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad su mama artimai bendravo, jÄ pažinojo, žinojo jos valiÄ turtÄ palikti visiems trims savo vaikams, be to, mama nebematÄ, negalÄjo skaityti ir raÅ¡yti, dÄl to negalÄjo pasiraÅ¡yti testamento pati, todÄl testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu Civilinio kodekso (toliau â CK) 1.81 straipsnio pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, nenustatÄ pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. B., sudarydama testamentÄ , pasiraÅ¡Ä jį ne pati.
9. Ä®statymo nustatyta galimybÄ asmeniui savo nuožiÅ«ra nusprÄsti, kam po jo mirties atiteks teisÄ disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma â testamentas, kuris apibrÄžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybÄ paveldÄti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriaiâ) ir specialieji â paveldÄjimo teisÄs normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) â nustatyti reikalavimai.
Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginÄijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojanÄiu sandorį, kuris sudarytas asmens, taÄiau ne jo paties pasiraÅ¡ytas, kaip teigia ieÅ¡kovÄ, ir dÄl to prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
Kasacinis teismas bylose dÄl testamentų pripažinimo negaliojanÄiais yra konstatavÄs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas â testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikÄjo valiÄ . NagrinÄdami bylas dÄl testamentų pripažinimo negaliojanÄiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikÄjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinÄs testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.
Vertinant testatoriaus vidinÄs valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mÄ, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
10. Savo praktikoje dÄl testamento pripažinimo negaliojanÄiu Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas jau yra pažymÄjÄs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralÄs) taisyklÄs. Å i moralinÄ nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojanÄias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinÄ pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R.
S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Kasacinis teismas, sprÄsdamas dÄl testamento teisÄtumo, yra pažymÄjÄs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiÅ«ra gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali bÅ«ti nuginÄytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, kad testamentas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes jį pasiraÅ¡Ä ne testatorÄ, jame nÄra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji jos valia (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
11. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu iÅ¡ esmÄs nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia kitokio jų įvertinimo teigdama, kad testamentÄ pasiraÅ¡Ä ne ji. ApeliantÄs teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų paaiÅ¡kinimus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų, o raÅ¡ysenos ekspertizÄs tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, abejotina ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatai. Taip pat, apeliantÄs teigimu, atliekant teismo ekspertizÄ nebuvo iÅ¡tirti visi tyrimui pateikti lyginamieji testatorÄs parašų pavyzdžiai. DÄl to, apeliantÄs nuomone, kyla abejonių dÄl ekspertÄs iÅ¡vados pagrįstumo ir yra pagrindas skirti pakartotinÄ psichiatrijos ekspertizÄ.
12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinÄjimo priemonių, tapatumas.
Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos paÄios rūšies ar skirtingų įrodinÄjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.
Civiliniame procese įrodinÄjimas turi savo specifikÄ â nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; kt.).
13. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dÄstoma raÅ¡tu ekspertizÄs akte. EkspertizÄs akte turi bÅ«ti smulkiai apraÅ¡omi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados ir pagrįsti atsakymai į teismo iÅ¡keltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisÄjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu. TaÄiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
14. Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, taÄiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dÄl to, kad jame nÄra konkreÄios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tÄsiamas įrodinÄjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
Jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizÄ (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dÄl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje dÄl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, taÄiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dÄstytas įrodymų vertinimo taisykles. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizÄs akto trÅ«kumai: ekspertizÄs akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dÄl to, dÄl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dÄl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, kelianÄių abejonių dÄl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kÄjimas ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
16. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ekspertizÄs akto iÅ¡vada, taÄiau ieÅ¡kovÄ teigÄ, kad iÅ¡vada neiÅ¡sami, iÅ¡tirti ne visi lyginamajam tyrimui pateikti dokumentai, iÅ¡tirta 13 vietoj 54 tyrimui nurodytų pateikti dokumentų, dÄl to praÅ¡Ä apklausti raÅ¡ysenos ekspertizÄ atlikusias ekspertes. Teismas Å¡io paÅ¡ymo netenkino ir nurodÄ, kad tai užvilkintų bylos nagrinÄjimÄ .
17. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ , 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi paskyrÄ raÅ¡ysenos ekspertizÄ, pavedÄ jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizÄs centro ekspertams. 2018 m. gegužÄs 22 d. ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadose ekspertÄs nurodÄ, jog testamentÄ pasiraÅ¡Ä A. B., taip pat A. B. pasiraÅ¡Ä notarinio registro 38 lape (t. 1, b. l. 24â27). EkspertizÄs iÅ¡vada yra kategoriÅ¡ka, joje nÄra jokių prielaidų apie tai, kad tiriamuosius dokumentus pasiraÅ¡Ä ne A.
B.. EkspertizÄs tyrimui atlikti buvo pateikti visi 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria paskirta raÅ¡ysenos ekspertizÄ, nurodyti 57 dokumentai, taÄiau 4 dokumentai nebuvo tirti, nes suabejota juose esanÄių parašų autentiÅ¡kumu. Taigi ekspertai iÅ¡tyrÄ visus tyrimui tinkamus dokumentus, o ne, kaip teigia apeliantÄ, tik 13 iÅ¡ jų. DÄl to apeliantÄs abejonÄs dÄl tyrimo neiÅ¡samumo nepagrįstos. Kaip jau buvo minÄta, pakartotinÄ ekspertizÄ skiriama, kai teismui kyla abejonių dÄl jos pagrįstumo.
NagrinÄjamu atveju, nustaÄius, kad ekspertizei atlikti buvo pateikti visi 57 dokumentų pavyzdžiai, kuriuos pasiraÅ¡Ä testatorÄ, tyrimas atliktas paÄmus pavyzdžius iÅ¡ 52 lyginamųjų dokumentų (likÄ atmesti kaip keliantys abejonių dÄl paraÅ¡o juose autentiÅ¡kumo), apeliantei nenurodžius jokių kitų aplinkybių, leidžianÄių suabejoti atliktos teismo ekspertizÄs pagrįstumu, apeliacinÄs instancijos teismui patikrinus ir atmetus keltÄ abejonÄ dÄl galbÅ«t ne visos dokumentacijos pateikimo ekspertams, nÄra pagrindo skirti pakartotinÄ ekspertizÄ.
18. ApeliantÄ teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino tarp jų esanÄių prieÅ¡taravimų, dÄl to netinkamai juos įvertino ir taip pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali bÅ«ti kvieÄiami ir apklausiami kaip liudytojai, taÄiau jų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus â ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinÄjamomis aplinkybÄmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi.
AplinkybÄs, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystÄs, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijÄs su dalyvaujanÄiais byloje asmenimis, teismo turi bÅ«ti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dÄl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; iÅ¡vada dÄl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esanÄių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus bylos medžiagÄ bei teismo posÄdžių garso įraÅ¡us nenustatyta, kad tarp atsakovų ir treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimų bÅ«tų prieÅ¡taravimų.
Tai, kad atsakovas V. B. neprisiminÄ, kiek konkreÄiai kartų veÅ¾Ä testatorÄ pas notarÄ, nereiÅ¡kia, kad pas notarÄ mamos jis apskritai neveÅ¾Ä ar, kaip nurodÄ apeliantÄ pirmosios instancijos teismui, veÅ¾Ä Ä¯ testatorÄ panaÅ¡iÄ moterį, kuri ir pasiraÅ¡Ä testamentÄ , tuo labiau kad testatorÄs paraÅ¡o testamente autentiÅ¡kumas patikrintas atlikus raÅ¡ysenos ekspertizÄ.
19. ApeliantÄ teigia, kad mama viena niekur nebenuvažiuodavo, to teismo posÄdyje neneigÄ ir atsakovas, taÄiau teismas pasikeitusių atsakovo parodymų tinkamai neįvertino. TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. B. niekuomet neteigÄ, kad mama pas notarÄ vyko pati, jis tik nurodÄ, kad negali pasakyti tikslaus vykimų su mama pas notarÄ skaiÄiaus. ApeliantÄs teigimu, notarÄs parodymai apie testatorÄs apsilankymus pas jÄ ir V. B. nurodytos aplinkybÄs skiriasi, nes notarÄ nurodÄ, jog pirmÄ kartÄ testatorÄ atvyko pas jÄ tam, kad bÅ«tų siųsta pas psichiatrÄ , taÄiau V. B. nenurodÄ, kad veÅ¾Ä mamÄ pas psichiatrÄ . Atsakydama į šį skundo argumentÄ teisÄjų kolegija pažymi, kad tarp atsakovo nurodytų aplinkybių ir notarÄs paaiÅ¡kinimų nÄra jokių esminių prieÅ¡taravimų ar skirtumų, prieÅ¡ingai, jie iÅ¡ esmÄs sutampa.
20. NagrinÄjamu atveju testamentÄ tvirtino notarÄ Vita JurkauskienÄ. NotarÄ, bÅ«dama valstybÄs įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinanÄias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisÄtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriau veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). IÅ¡ notarÄs paaiÅ¡kinimų matyti, kad jai nekilo jokių abejonių dÄl A. B. gebÄjimo suvokti savo veiksmų esmÄ bei juos valdyti, ji atsakÄ Ä¯ visus pateiktus klausimus, testatorÄs atsakymai rodÄ, jog ji visiÅ¡kai suvokia tiek sudaromo sandorio, tiek notarinių veiksmų esmÄ ir sandorio teisinÄ reikÅ¡mÄ.
Taigi, notarÄ su testatore bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dienÄ , taÄiau jai nekilo abejonių dÄl testatorÄs galÄjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ palikti visÄ turtÄ atsakovams. Dar daugiau, tam, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios abejonÄs dÄl testatorÄs gebÄjimo suvokti savo veiksmų esmÄ, notarei buvo pateikta psichiatro pažyma apie testatorÄs sveikatÄ . Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad testamento sudarymo laikotarpiu testatorÄ pasiraÅ¡inÄjo ir kitus dokumentus, t. y. 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mÄn. pensijos iÅ¡mokų iÅ¡mokÄjimo kvitus, kuriuos ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä iÅ¡tirti kaip pasiraÅ¡ytus testatorÄs.
21. Ä®vertinus byloje esanÄių įrodymų visetÄ : ekspertų iÅ¡vadÄ , raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų, kurie tiesiogiai bendravo su testatore ginÄijamo testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. sÅ«nų, testatorÄs testamentÄ tvirtinusios notarÄs, parodymus, darytina iÅ¡vada, kad jie yra nuoseklÅ«s, nÄra prieÅ¡taringi ir paneigia ieÅ¡kovÄs teiginius, kad testamentas buvo pasiraÅ¡ytas ne testatorÄs ar dÄl to jame nÄra tikrosios testatorÄs valios. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ ginÄijamo sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizÄs iÅ¡vadÄ vertino kartu su kitais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas įrodymus ne tik įvardijo, bet ir iÅ¡samiai tyrÄ, analizavo bei vertino, vertino Å¡alių, treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, nepažeisdamas civilinio proceso teisÄs normų, įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ . Teismas sprendimÄ priÄmÄ remdamasis Å¡ių įrodymų visuma. DÄl procesinÄs bylos baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų 22. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, savo sprendime iÅ¡dÄstÄ motyvus dÄl jų vertinimo, argumentuotai atsakÄ Ä¯ pagrindinius nagrinÄtos bylos aspektus, teisingai taikÄ procesines ir materialines teisÄs normas.
Apeliaciniu skundu apeliantÄ iÅ¡ esmÄs siekia kitokio įrodymų vertinimo, taÄiau vien tai, kad ji subjektyviai kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovÄs turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a : TauragÄs apylinkÄs teismo TauragÄs rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjos Erinija KazlauskienÄ GiedrÄ SeselskytÄ DanutÄ Å½vinklytÄ