2020-11-18 Nr. AB-21864-3-65-3-00007-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2158-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00007-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. AP-948(5.1E), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-804(4.1E) sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), kuriai pavedė ištirti faktus, nurodytus 2018 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) D. S. skunde Nr. D2-830(7.58). Nei Komisijos išvadoje nei Administracijos direktoriaus įsakyme nėra nurodyta, kokia teisei priešinga veika padaryta, kokiais pareiškėjos veiksmais pažeisti nurodyti teisės aktai, taip pat nenurodyta veikos padarymo diena. Komisijos išvadoje kaip galimo tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės perkelta D.

S. skundo tekstas ir pačios pareiškėjos paaiškinimo tekstas, bet Komisijos išvadoje nėra informacijos apie faktinių aplinkybių tyrimą ir objektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, nes pateikiamos blanketinės teisės aktų normos nenurodant kokiais konkrečiais pareiškėjos veiksmais ar neveikimu buvo pažeisti Komisijos išvadoje nurodyti teisės aktai. Komisija išvados nemotyvavo, išvadoje atkartotos teisės aktų nuostatos bei pateikta minimali informacija apie tarnybinio nusižengimo esmę. Komisija neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą ir siūlyti skirti tarnybinę nuobaudą už asmeninius santykius.

Komisijos išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja toliau bandė palaikyti fizinį kontaktą su D. S., tačiau ji tik siekė taikaus asmeninio konflikto išsprendimo, prašė išlaikyti pagarbius dalykinius santykius, o tokiems santykiams nesusiklosčius, atsisakė kavos bendro gėrimo tame kabinete, kuriame dirbo D. S.. D. S. pateikti vaizdo ir garso įrašai padaryti ne darbo metu, jos D. S. palikti rašteliai rašyti dar tada, kai juos siejo artimi santykiai. Niekuo nepagrįsta ir Komisijos išvada, jog ji pažeidė Elgesio taisyklių 13.9 nuostatą, kai apie neblaivumo faktą ar alkoholio ar kitų narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimą nebuvo net kalbama ir nebuvo pagrįsto pagrindo tokį pažeidimą konstatuoti.

Komisijos išvadoje prie sunkinančių aplinkybių nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 301 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir kaip viena sunkinančių aplinkybių paminėta, kad „konfliktas dėl abiejų valstybės tarnautojų asmeninių santykių persikėlė ir už Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ribų, atliekami ikiteisminiai tyrimai Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate. J. A. ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-52037-18, Nr. 01-1-52042-18, D.

S. ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-54804-18“, nors atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamos veikos niekaip nesusijusios su pareiškėjos tarnybinių pareigų atlikimu.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nei Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, procedūrinių pažeidimų, galinčių sudaryti pagrindą Įsakymo panaikinimui, nepadarė. Pareiškėjai buvo pateiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo išdėstyta galimo tarnybinio nusižengimo esmė. Pareiškėja pasinaudojo teise gintis nuo jai pareikštų kaltinimų, pateikdama paaiškinimą, jos nesutikimo argumentai buvo aptarti ir įvertinti Komisijos išvadoje. Pareiškėjos elgesys D.

S. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio, prasidėjo nuo 2018 m. balandžio 28 d., kai apie J. A. ir D. S. artimus santykius sužinojo J. A. vyras bei D. S. draugė, ir tęsėsi net pareiškėjai perėjus dirbti į kitą Administracijos skyrių. Komisija tinkamai atskleidė tarnybinio nusižengimo įvykdymo aplinkybes, įvertino, kad pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pasiūlė konkrečią tinkamą tarnybinę nuobaudą. Pareiškėja asmeninius santykius aiškinosi tarnybos metu, į tai įtraukdama ir kolegas, dėl ko destabilizavosi skyriaus veikla.

Tokie netinkamai pareiškėjos veiksmai turėjo įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus. Pareiškėjos veiksmai, siekiant su D. S. prieš jo valią palaikyti fizinį kontaktą, paliekant jam įvairias su darbo santykiais nesusijusias asmeninio pobūdžio žinutes, pokalbiuose su kitais darbuotojais siekiant pakenkti D. S. orumui ir pan., pagrįstai įvertinti kaip VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktuose įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų (pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, pavyzdingumo) nesilaikymas, Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr.A-1030 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, kuriuo patvirtintos Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės (toliau – ir Etikos taisyklės), Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 sprendimu Nr. 1-57-4 patvirtintų Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės), Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. A-909 patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų nesilaikymas, valstybės tarnautojo pareigos laikytis teisės aktų neatlikimas, už kurį galima taikyti tarnybinę atsakomybę.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr.AP-948(5.1E), kuriuo J. A. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Netenkino J. A. prašymo priteisti jai turėtas atstovavimo išlaidas, taip pat grąžino J. A. 22,50 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas D. S. Administracijos direktoriui 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą su priedais, kuriame nurodė, jog Administracijos darbuotoja J. A. (iki 2018 m. spalio 5 d. dirbusi Administracijos (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 5 d. – Administracijos (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės mėnesio darbovietėje jį persekioja, prie jo priekabiauja, priekabiauja seksualiai, jį ir kitus darbuotojus šmeižia, įžeidinėja ir nuteikinėja prieš kitus savivaldybės ir Administracijos darbuotojus, tokiu būdu žemindama jo garbę ir orumą, dalykinę reputaciją bei sukurdama priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, dėl ko neįmanoma vykdyti valstybės tarnautojo funkcijų. Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-804(4.1E) buvo sudaryta Komisija (duomenys neskelbtini) J. A. galimai padarytam nusižengimui tirti ir siūlymams Administracijos direktoriui pateikti, kuriai buvo pavesta iki 2018 m. gruodžio 28 d. ištirti ir įvertinti D. S. skunde išdėstytus faktus bei pateikti motyvuotą išvadą ir siūlymus. Komisijos pirmininkas 2018 m. lapkričio 29 d. J. A. pateikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr.45-10(5.16) (toliau – ir Pranešimas), kuriuo nurodė per 5 dienas pateikti raštišką paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja Komisijos pirmininkui pateikė 2018 m. gruodžio 5 d. paaiškinimą, kuriame nesutiko su D. S. skunde nurodytais teiginiais, nurodė, kad būtent jos atžvilgiu iš D. S. pusės naudojamas psichologinis, smurtas, įžeidinėjimas ir persekiojimas, prašė įvertinti D. S. bei K. R. veiksmus ir jų atžvilgiu pradėti patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Komisija 2018 m. gruodžio 10 d. surašė ir Administracijos direktoriui pateikė Komisijos išvadą dėl J. A. galimo tarnybinio nusižengimo, kurioje konstatavo, jog J. A. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat ir pasekmių, pasiūlė Administracijos direktoriui pripažinti, kad J. A. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Komisijos išvadoje taip pat nuspręsta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą D. S. atžvilgiu.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendė, kad pareiškėja aiškiai nesuvokė, kuo ji kaltinama, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Komisijos išvadoje yra tik išdėstyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros eiga, tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas, cituojami D. S. skundas bei J. A. paaiškinimas, nurodyti teisės aktai, kurių Komisijos konstatavimu J. A. nesilaikė ir tuo juos pažeidė. Tačiau Komisijos išvadoje visiškai nėra konstatuota, kokias konkrečias veikas ir kokiu laikotarpiu pareiškėja yra padariusi, ir kaip ji bei kokia veika pažeidė konkrečias išvadoje išvardintas teisės normas, kuo konkrečiai pasireiškė Komisijos išvadoje nurodytų valstybės tarnautojo elgesio principų pažeidimas, apsiribojant teiginiu, jog pareiškėja nepaisė valstybės tarnautojų elgesio taisyklių.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos išvadoje kaip pažeistų nurodyta gana daug teisės aktų, įtvirtinančių daugiausia bendro pobūdžio valstybės tarnautojo elgesio principus, turinčių ne tik cituojamus punktus, bet ir papunkčius, kuriuose įvardintas keletas elgesio reikalavimų. Išvados 8 lape įvardijus J. A. veiką „D. S. atsisakius asmeninių santykių, toliau bandė su juo palaikyti kontaktą, palikdama įvairias su darbo santykiais nesusijusias asmeninio pobūdžio žinutes jo darbo kabinete, pokalbiuose siekė pakenkti D.

S. orumui, o šiam vengiant susitikimų, bandydavo tuos susitikimus išprovokuoti. Tokiu būdu J. A. nebuvo tolerantiška D. S., šiam vengiant susitikimo ir apsiribojant tik darbo santykiais, vis tiek siekė jo asmeninio dėmesio“, toliau nurodyta: „Tačiau Komisijos pirmininkas M. Č. atkreipė dėmesį, kad pagal susiklosčiusią teisminę praktiką šiuo konkrečiu atveju nepakanka duomenų konstatuoti esant seksualiniam priekabiavimui, nes siekiant konstatuoti seksualinį priekabiavimą, reikia įrodyti neteisėtą ketinimą“. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra aišku, ar Komisijos išvadoje pareiškėjos paminėti veiksmai kaip seksualinis priekabiavimas yra konstatuoti ar ne.

Teismas vertino, kad tokie veiksmai nėra konstatuoti, tačiau Įsakyme nurodyta, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė, pažeisdama ir Etikos taisyklių 13.9 punkte įtvirtintą pavyzdingo tarnautojo elgesio nuostatą – seksualiai nepriekabiauti. Teismas pažymėjo, kad išvadoje nėra ne tik nurodyta jokia konkreti neteisėta pareiškėjos veika, pažeidžianti konkrečias išvadoje išvardintas teisės normas, bet nesurinkti, neanalizuoti ir nevertinti jokie įrodymai, patvirtinantys neteisėtos veikos įvykdymo faktą.

8. Teismas konstatavo, kad Komisijos išvadoje nėra nustatytas pažeidimo faktas (pažeidėjos veika, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis) kaip objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėtinė dalis. Neįvardijus pažeidėjos veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, nėra pagrindo vertinti ir pažeidimo subjektyviąją pusę. Atsakovas tik atsiliepime teismui bei teismo posėdyje duotuose paaiškinimuose įvardijo kai kurias pareiškėjos veikas kaip pažeidusias dalį Komisijos išvadoje nurodytų teisės aktų, analizavo įrodymus, patvirtinančius šių veikų padarymo faktą.

Teismas pažymėjo, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje negali būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimą pateikti pareiškėjai išsamų ir tikslų pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, Komisijos išvadoje nėra nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, Komisijos išvada neišsami ir nemotyvuota, neatitinkanti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai nustatytų reikalavimų, tarnybinis nusižengimas neįrodytas.

Be to, Įsakyme yra pakartotos Komisijos išvadoje nurodytos teisės normos, kurių pažeidimas įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas, kai kurias jų detalizuojant, nurodant punktų nuostatas, dėl kurių Komisijos išvadoje nėra pasisakyta, t. y. dėl jų nebuvo atliekamas tyrimas (Elgesio taisyklių 13.9 punktas – nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti narkotinių ar toksinių medžiagų <...>, viešai nesirodyti neblaiviam). Todėl teismas panaikino Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą priteisti jai atstovavimo išlaidas, sprendė, kad jos atstovo prašymas priteisti pareiškėjai atstovavimo išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateiktas tik 2019 m. balandžio 24 d. 19 val.53 min., t. y. po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl atstovavimo išlaidų pareiškėjai nepriteisė, be to, grąžino pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį.

III. 10. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

11. Atsakovas nesutinka, kad buvo netinkamai įgyvendinta pareiškėjos teisė į gynybą. Šiuo atveju pareiškėjai kartu su Pranešimu, su D. S. skundu ir prie jo pridėtais dokumentais, garso ir vaizdo įrašais, buvo atskleista visa informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taigi pareiškėja turėjo objektyvią galimybę pateikti paaiškinimus, išdėstyti savo nuomonę dėl savo, kaip valstybės tarnautojos, galimai neetiško elgesio. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja turėjo visas galimybes gintis nuo jai pateiktų kaltinimų ir, kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos, šias galimybes realizavo tokia apimtimi, kokia pati pageidavo – šiuo atveju, teikdama paaiškinimą, kuriame išdėstė nesutikimo su nusižengimu argumentus. Jeigu pareiškėja nemanė galėsianti tinkamai surašyti paaiškinimą, galėjo kreiptis profesionalių advokatų pagalbos. Taigi teismo motyvai, kad pareiškėja neteikė jokių argumentų dėl jos galimai padaryto ar nepadaryto tarnybinio nusižengimo, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, ir, kad ji aiškiai nesuvokė, kuo kaltinama, yra visiškai nepagrįsti.

12. Administracijos įsitikinimu, teismo pozicija, kad Komisijos išvada yra neišsami ir nemotyvuota, neatitinkanti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai nustatytų reikalavimų, tarnybinis nusižengimas neįrodyta, yra nepagrįsta. Etikos taisyklės apibrėžė valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principus, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais. Iš šio norminio akto turinio akivaizdu, kad jame įtvirtinti etikos principai taikytini valstybės tarnautojo tarnybinei veiklai, o šių principų pažeidimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu. Šią išvadą patvirtina ir Etikos taisyklių 12 punkto nuostata, numatanti vadovo teisę spręsti dėl tarnybinio patikrinimo reikalingumo, kai valstybės tarnautojas nesilaiko valstybės tarnautojų etikos veiklos principų. Šiuo atveju paminėtina tai, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra ne tik pažeidėjo nubaudimas, bet ir tarnybos pažeidimų prevencija. Tarnybinė atsakomybė yra sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką. Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Pareiškėja jai pavestas tarnybines funkcijas privalėjo vykdyti tik tarnybos interesais ir pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, tarnybinės padėties nenaudoti savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų.

13. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais dėl Komisijos išvados neišsamumo ir nemotyvuotumo, grįsdamas savo šį teiginį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018. Tik pagrindinių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos nurodytų išvadų Įsakymo pagrįstumą, pažeidimas gali būti pripažintas pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamoje situacijoje tokių procedūrinių pažeidimų nei Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašiusi Komisijos išvadą, nei Administracijos direktorius, Įsakymu pareiškėjai skyręs tarnybinę nuobaudą, nepadarė. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis, be jame nurodytų įstatymų, ir Komisijos išvada, kurioje išdėstyti tokio Administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo motyvai, nurodytos faktinės tirto galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Komisija išvadoje nurodo, kad atlikdama tyrimą, ji nagrinėjo D.

S. skundą, prie jo pridėtus dokumentus, išklausė garsinę ir peržiūrėjo vaizdinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimą dėl jai pareikštų įtarimų galimai padarius tarnybinį nusižengimą ir prie jo pridėtus dokumentus, analizavo teisės aktus, susijusius su nagrinėjamu galimu pareiškėjos tarnybiniu nusižengimu. Pažymi, kad į Komisijos sudėtį buvo įtrauktos abi pareiškėjos tiesioginės vadovės – buvusi tiesioginė vadovė (nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 4 d.), (duomenys neskelbtini) vedėja D. S. ir tuometinė tiesioginė vadovė, (duomenys neskelbtini), atliekanti (duomenys neskelbtini) vedėjo funkcijas, L.

G., pareiškėjai pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) pareigas minėtame skyriuje, galėjusios objektyviai atskleisti, kaip tarp pareiškėjos ir D. S. susiklostęs asmeninis konfliktas peraugo į įvairias konfliktines situacijas tarnyboje, sukeltas tiek pareiškėjos, tiek D. S.. Kadangi abejoms vedėjoms pagal pareigybės aprašymus priskirta planuoti ir organizuoti savo vadovaujamų skyrių veiklą, užtikrinti savo skyrių uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą ir kontrolę, į tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo įtraukti ir apklausti visi su aptariamu dviejų valstybės tarnautojų konfliktu susiję pareiškėjos kolegos.

Atsakovas vertina, kad Komisija išvadoje tinkamai konstatavo, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, šį nusižengimą kvalifikavo (nurodė atitinkamus pareiškėjos elgesiu pažeistus teisės aktus), nustatė, kad netinkamas, neetiškas pareiškėjos elgesys D. S. atžvilgiu buvo tęstinio, sistemingo pobūdžio. Taigi Komisijos išvadoje negalėjo būti nurodyta konkreti tarnybinio nusižengimo padarymo diena, nes vienos tikslios tarnybinio nusižengimo padarymo dienos šiuo atveju įvardinti neįmanoma. Tai patvirtina ir pareiškėjos paaiškinime nurodyti paaiškinimai, kad jos bendravimas su D.

S. komplikavosi jau nuo 2018 m. balandžio 28 d., kai apie jos bendravimą su D. S. sužinojo jos vyras bei D. S. draugė ir tęsėsi net ir pareiškėjai perėjus dirbti į kitą Administracijos skyrių – (duomenys neskelbtini) skyrių. Komisija tinkamai atskleidė tarnybinio nusižengimo įvykdymo aplinkybes, įvertino, kad pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto iš savanaudiškų (asmeninių) paskatų, pasiūlė konkrečią, tinkamą, ir švelniausią tarnybinę nuobaudą, t. y. pastabą, numatytą VTĮ.

Pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo labai panašią į šią bylą Nr. 1-445-790/2017 (proceso Nr. 3-61-3-02008-2016-2) dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo. Šiuo atveju Komisija pripažino, kad pareiškėja, nepaisydama D. S., K. R. prašymų netrukdyti, nevaikščioti į jų kabinetą, palikinėjo raštelius D. S. kabinete, ėmė asmeninius daiktus, į asmeninį konfliktą įtraukė kolegas, kurie pasiskirstė į pareiškėją ir D.

S. palaikančiųjų grupes, dėl ko kaip Komisijos išvadoje ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino D. S., buvo sudėtinga visiems dirbti atliekant skyriui priskirtas funkcijas kartu komandoje. Be to, pareiškėjos tuometinė tiesioginė vadovė, kaip nurodo pati pareiškėja paaiškinime (tai nurodyta ir Komisijos išvadoje), įspėjo pareiškėją nebesilankyti gerti kavos 205 kabinete, tačiau ji, neklausydama savo tiesioginės vadovės nurodymų, nusprendė, kad nepritaria jos nuomonei ir tokią savo poziciją jai pareiškusi 2018 m. rugpjūčio 6 d., vėl ėmė lankytis kabinete, kuriame dirbo D.

S.. Dėl šių pareiškėjos savavališkų veiksmų, konfliktas tarp D. S. ir pareiškėjos dar labiau paaštrėjo – pareiškėjai ne darbo reikalais lankantis (duomenys neskelbtini) kabinete, jame negalėjo dirbti nei D. S., nei šiame kabinete besilankantys kolegos, stebėję konfliktą. Taigi Komisijos išvada, kaip sudėtinė, motyvuojamoji Įsakymo dalis yra išsami, motyvuota, pagrįsta, o Įsakymu pareiškėjai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda yra proporcinga pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui. Pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti tinkamus, teisiškai argumentuotus paaiškinimus dėl jai pranešimu pateiktų įtarimų.

Taigi teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyta jokių objektyviai pagrįstų motyvų, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas. Tyrime pakako medžiagos (D. S. 2018 m. lapkričio 27 d. skundas, prie jo pridėtų dokumentų, buvo išklausyta garso ir peržiūrėta vaizdo medžiaga), taigi Komisijai šių duomenų pakako, kad Administracijos direktorius būtų galėjęs skirti pareiškėjai pastabą, kuri buvo skirta abejiems tarpusavyje konfliktavusiems valstybės tarnautojams (pareiškėjai ir vėliau D. S.), kuri šiuo atveju, skirta daugiau kaip prevencinė priemonė, siekiant, kad (duomenys neskelbtini) specialistai suvoktų savo neetiškų veiksmų esamas ar galimas pasekmes.

Pabrėžia, kad šiuo atveju sankcija nėra griežtas papeikimas kaip skunde minėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje.

14. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja teigia, kad teismas teisingai įvertino, jog atsižvelgiant į tai, kad ji negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į gynybą, nes nei Pranešime, nei Komisijos išvadoje nei Įsakyme nebuvo aiškiai suformuluota kokiais veiksmais ir kokiu būdu pareiškėja pažeidė nurodytus teisės aktus bei juose numatytas elgesio taisykles. Komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, buvo pažeisti valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principai, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, bet nenurodė nei Įsakyme, nei Komisijos išvadoje, nei atsiliepime į skundą, nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde, kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principus bei nepateikė jokių įrodymų, kad toks pažeidimas buvo nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Pareiškėjos atveju nepagrįstai asmenis gyvenimas ir santykiai yra atsakovo tapatinami su tarnybine veikla bei tarnybinių funkcijų atlikimu. Atsakovas nenurodo nei vieno pareiškėjos veiksmo, kuriuo ji būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo plečiamai išaiškintą valstybės tarnautojo apibrėžimą bei valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus, pareiškėjai vykdant savo, kaip valstybės tarnautojos funkcijas.

16. Pareiškėja teigia, kad teismas teisingai ir pagrįstai įvertino, jog šiuo atveju Komisijos išvadoje yra tik išdėstyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros eiga, tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas, cituojami D. S. skundas bei J. A. paaiškinimas, nurodyti teisės aktai, kurių Komisijos konstatavimu J. A. nesilaikė ir tuo juos pažeidė. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad Komisijos išvadoje kaip pažeistų nurodyta daug teisės aktų, įtvirtinančių bendro pobūdžio valstybės tarnautojo elgesio principus, turinčių ne tik cituojamus punktus, bet ir papunkčius, kuriuose įvardintas keletas elgesio reikalavimų.

Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad nėra aišku, ar Komisijos išvadoje pareiškėjos paminėti veiksmai kaip seksualinis priekabiavimas yra konstatuoti, ar ne. Komisijos išvadoje nėra informacijos apie faktinių aplinkybių tyrimą ir objektyvų faktinių aplinkybių vertinimą. Teismo posėdyje dalyvavusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė bei kiti liudytojai akcentavo, kad tai buvo asmeninis konfliktas. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl tarp pareiškėjos ir D. S. susiklosčiusių asmeninių santykių pablogėjo psichologinis klimatas skyriuje, susiklostė neigiama atmosfera, kenkianti viso skyriaus darbui, tačiau pats atsakovas pripažįsta, kad tai buvo dviejų žmonių asmeniniai santykiai, nesusiję su tarnybinių funkcijų vykdymu ir jis nenurodo, kokiais pareiškėjos veiksmais buvo sukeltos neigiamos pasekmės (duomenys neskelbtini) skyriaus darbui, kuo pareiškėja ar jos asmeniniai santykiai turėjo įtakos, kad, anot D.

S., skyriuje buvo sudėtinga visiems dirbti, atliekant skyriui priskirtas funkcijas kartu komandoje. Komisija tarnybinio nusižengimo išvados tinkamai nemotyvavo, išvadoje atkartotos teisės aktų nuostatos bei pateikta minimali informacija apie tarnybinio nusižengimo esmę, todėl galima teigti, kad Komisija jokio tyrimo neatliko ir Komisijos išvadoje įvardintų pažeistų teisės aktų nesusiejo su jos veiksmais, kuriuos kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą, konkrečiai neįvardinant kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, kurie pažeidė Komisijos nurodytas teisės aktų nuostatas.

Atkreipė dėmesį, kad sąvokos „galimai“ padarytas tarnybinis nusižengimas persikėlė į Komisijos išvadą, kurios ne tik pavadinime bet ir visoje išvadoje atspindi, kad Komisija nėra tikra ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Komisijos 2018 m. gruodžio 10 d. išvados Nr. 45-13(5.16.) „Dėl J. A. galimo tarnybinio nusižengimo“ ir siūlymo pagrindu buvo priimtas 2018 m. gruodžio 12 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP-948(5.1E). Be to, VTĮ nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. AP-948(5.1E), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, konstatavęs, kad Komisijos išvadoje nėra nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie esminių pareiškėjos tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, išvada neišsami ir nemotyvuota, neatitinkanti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai nustatytų reikalavimų, tarnybinis nusižengimas neįrodytas.

19. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tik pagrindinių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos nurodytų išvadų Įsakymo pagrįstumą, pažeidimas gali būti pripažintas pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje byloje tokių procedūrinių pažeidimų nei Komisija, nei Administracijos direktorius, Įsakymu pareiškėjai skyręs tarnybinę nuobaudą, nepadarė.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. AP-948(5.1E) J. A. tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tarnybinį nusižengimą, kadangi ji nesilaikė ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktuose įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A-1030 (su vėlesniais pakeitimais) 37 punktą ir 62.2 papunktį; Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje elgesio taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-57-4, 13 punktą – pavyzdingo tarnautojų elgesio nuostatas, 21 punktą – tarnautojų geranoriškumo principus; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-909, III skyriaus lygių galimybių politikos įgyvendinimo principus. Taigi, pareiškėjos skundžiamame įsakyme išvardintos teisės aktų nuostatos ir pacituotas jų turinys.

22. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 804(4.1E) sudarytos Komisijos J. A. galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti 2018 m. gruodžio 10 d. Išvadoje Nr. 45-13(5.16), kuri yra sudėtinė (motyvuojamoji) ginčijamo įsakymo dalis, kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra tik išdėstyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros eiga, cituojamas D. S. skundas ir J. A. paaiškinimas bei išvardinti teisės aktai, kurių, Komisijos vertinimu, pareiškėja nesilaikė ar juos pažeidė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija surašė teisiškai ydingą dokumentą, jame neįvardijusi konkrečių pareiškėjos veiksmų ar neveikimo, kurie, Komisijos vertinimu, galėtų būti kvalifikuojami būtent pagal nurodytų teisės normų nuostatas.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

24. Viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardinti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015).

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nesutarimai ir/ar tam tikra konfliktinė situacija tarp D. S. ir J. A. kilo dėl asmeninių santykių, kurie atsakovo teigimu buvo perkelti į valstybės instituciją, kurioje dirbo tiek D. S., tiek ir J. A.. Administracijos direktorius ginčijamu įsakymu bei Komisija išvadoje pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nesilaikydama ir pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktuose įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (pagarba žmogui ir valstybei, padorumas, pavyzdingumas);

Vidaus tvarkos taisyklių 37 punktą (darbo santykiai įstaigoje grindžiami kiekvieno darbuotojo sąžiningu savo pareigų atlikimu, pagarbiais ir dalykiškais vadovų, darbuotojų ir interesantų santykiais, Taisyklių reikalavimais) ir 62.2 papunktį (laikytis darbo drausmės, Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio ir taisyklių, Taisyklių reikalavimų); Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 13 punktą – pavyzdingo tarnautojų elgesio nuostatas (būti tolerantiškam ir paslaugiam, pagarbiai elgtis su bendradarbiais ir kitais asmenimis, su tarnyba susijusias konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai; nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti psichologinio smurto; nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti narkotinių ar toksinių priemonių ir seksualiai nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam), 21 punktą – tarnautojų geranoriškumo principus (asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo; apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo) ir t. t.

Visos atsakovo individualiame akte bei komisijos išvadoje nurodytos teisės normos, kurių nesilaikymu ar pažeidimu kaltinama pareiškėja, iš esmės yra susijusios su tarnybiniais santykiais. Kita vertus, nei atsakovas įsakyme, nei Komisija išvadoje išvardintų normų (reglamentuojančių etikos principus) pažeidimo (jų nesilaikymo) niekaip nesusiejo su konkrečiais pareiškėjos veiksmais (neveikimu), nenurodė kada tie išvardinti pažeidimai ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis buvo padaryti, netgi nedetalizavo kuris konkrečiai etikos principas buvo pažeistas.

Vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant Taisyklių 7 punkto reikalavimą aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais ir/ar poįstatyminiais teisės aktais.

26. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą inter alia ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktuose nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

27. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylą, surinktų įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad Komisijos išvadoje nėra nustatytas pažeidimo faktas (pareiškėjos veika, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis) kaip objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėtinė dalis. Tuo metu atsakovo atsiliepime teismui bei teismo posėdyje duotuose paaiškinimuose įvardintos pareiškėjos tam tikros veikos, kurios galėtų būti kvalifikuojamos pagal kai kurias Išvadoje nurodytas teisės normas, teisinės reikšmės neturi, nes ginčo nagrinėjimo teisme metu tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

28. Nustatyti ir aiškiai, nuosekliai bei nedviprasmiškai išdėstyti aplinkybes (sąlygas), kurių buvimas (atsiradimas) yra Išvadoje išvardintų normų taikymo sąlyga privalu būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, o ne ginčui persikėlus į teismą, jau vien tam, kad tarnybiniu nusižengimu kaltinamas asmuo turėtų galimybę žinoti jam teikiamo kaltinimo ribas ir pasirengti atitinkamai nuo jo apsiginti. To nepadarius, vienareikšmiškai konstatuotina, kad atsakovas pažeidė galimybę pareiškėjai tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

29. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punkto pažeidimą jį teisingai įvertino kaip esminį, pažeidusį pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir įsakymo pagrįstumą bei teisėtumą, ir priėmė teisingą sprendimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. AP-948(5.1E).

30. Teisėjų kolegija nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą.

31. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė