2013-10-01 Nr. ATPB-216-4-05-3-05200-2012-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-28-2013

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-05200-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

50.1.1

62(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – ir Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio PN) vyresnysis tyrėjas P. M. 2012 m. rugpjūčio 24 d. surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012 m. liepos 20 d. 11.30 val., paskambinusi telefonu į policijos įstaigą, policijos pareigūnus pavadino debilais ir taip įžeidė jų garbę bei orumą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimu S. K. nubausta pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį 300 Lt bauda.

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi S. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinė teisena S. K., nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nutraukta.

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimu patenkintas Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio PN apeliacinis skundas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo S. K. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nubausta 300 Lt bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. prašymas ir jos administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėja, vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą.

Prašyme S. K., pažymėdama administracinio teisės pažeidimo protokolo teisinę reikšmę, nurodo, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, jis turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Protokole administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, taip pat jame turi būti tiksliai suformuluota kaltinimo teisinė kvalifikacija (ATPK 260 straipsnio 1 dalis), kuri gali lemti gynybos strategiją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008). Taip pat pareiškėja pažymi, kad ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas turi išaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, o nustatęs trūkumus, kliudančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildyti priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).

Pareiškėjos teigimu, Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio PN vyresniojo tyrėjo P. M. 2012 m. rugpjūčio 24 d. jai surašytame protokole pateikti faktai yra neteisingi, akivaizdžiai išgalvoti, nurodyti melagingi parodymai, protokolas surašytas neatlikus tinkamo ir teisingo tyrimo, neįvertinus visų aplinkybių. Pareiškėjai kelia nuostabą ir tas faktas, kad po telefoninio pakalbio nebuvo išreikalautos reikalingos išklotinės, nes būtent tai būtų garantavę teisingo tyrimo atlikimą. Pareiškėjos nuomone, tyrėjas P. M. surašė protokolą padarydamas daug šiurkščių pažeidimų – pažeidė tiek ATPK nuostatų, tiek Kauno AVPK viršininko A. Kaminsko patvirtinto 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 20-V-647 dėl vyresniojo tyrėjo pareigybinio aprašymo punktų reikalavimus, nevykdė kitų policijos pareigūnų pareigybinių funkcijų.

Pareiškėja pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). S. K. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nes, jos nuomone, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų apie jos padarytą administracinį teisės pažeidimą, jos kaltė neįrodyta. Teisme bylos medžiaga buvo išnagrinėta paviršutiniškai, vadovaujantis melagingais parodymais, kitais netikrais įrodymais, todėl teismo priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat skundžiamas nutarimas nebuvo įteiktas pareiškėjai, siekiančiai jį apskųsti, todėl buvo pažeista teisė į gynybą ir teisingą teismą.

Pareiškėjos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tendencingai pritarė Žaliakalnio PN viršininko S. Vedeikos, aklai ginančio savo pavaldinius, apeliaciniam skundui, kuriame vadovaujamasi tam tikra nuomone, pamąstymais, bet ne įrodymais. Tačiau pareiškėja sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus visų aplinkybių (ATPK 248 straipsnio pažeidimas), taip pat kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog telefonu pasakytais žodžiais buvo siekiama įžeisti konkretaus policijos pareigūno garbę ir orumą, ir kad buvo išsakytas nepasitenkinimas bendrai visos policijos sistemos darbu, t. y. išsakyta nuomonė, tačiau – pareiškėja pabrėžia – už ją negali būti baudžiama. Taigi teisminio proceso metu nebuvo įrodytos protokole nurodytos aplinkybės bei pažeidimo esmė dėl policijos pareigūno D. D. įžeidimo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teisme apklausti liudytojai D. D., A. A. ir V. Š. nenurodė, kas tiksliai skambino D. D. jo nurodytą dieną, paaiškino, kad girdėjo moters balsą, tačiau negalėjo konkrečiai pasakyti, ar kalbėjusi telefonu moteris vadino debilu D. D., ar juos tris, ar visą Lietuvos policiją.

Pareiškėja tvirtina, kad D. D. surašė melagingą tarnybinį pranešimą, jog pareiškėja pažeidė jo garbę ir orumą, ir pateikė jį savo viršininkui. D. D. taip pat pasitelkė į pagalbą savo kolegas policijos pareigūnus S. A. bei V. Š. ir visi jie davė melagingus parodymus – tiek raštiškus, tiek teismo posėdžio metu. S. K. nuomone, pareigūnas D. D. yra sureikšminęs savo garbę ir orumą, o nesąžiningu tarnybinių pareigų atlikimu ir jų viršijimu yra pasižymėjęs ir kitose administracinėse bylose. Be to, pareiškėjos teigimu, teismas be pagrindo netenkino pareiškėjos prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti tyrėją P. M.

Be to, S. K. pabrėžia, kad jai, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro pirmininkei ir VĮ „P.“ direktorei, dažnai tenka bendradarbiauti su policijos pareigūnais sprendžiant įvairias vietos gyventojų problemas, todėl ji, kad ir kukliai, bet padeda dirbti teisėsaugos institucijų darbuotojams, t. y. nėra prieš juos nusiteikusi, tačiau visada reikalauja atsakingai vykdyti savo pareigas.

Anot pareiškėjos, šiai bylai yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios Žaliakalnio PN pareigūnų suinteresuotumą ir jų nekompetenciją. Pareiškėja pažymi, kad prieš ją ir jos sutuoktinį per labai trumpą – vieno mėnesio – laikotarpį nepagrįstai buvo pradėtos net penkios administracinių teisės pažeidimų bylos: pareiškėjai ir jos sutuoktiniui administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti 2012 m. birželio 21 d., 2012 m. birželio 23 d. A. K. surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (vieną surašė D. D., kitą – E. I.), nors A. K. negalėjo būti Kaune, nes buvo Kupiškyje (šiuos faktus patvirtina dokumentai ir liudytojai), 2012 m. birželio 25 d. protokolą surašė S. A., nors A. K. ir vėl nebuvo įvykio vietoje, 2012 m. rugpjūčio 24 d. protokolą surašė tyrėjas P. M. pareiškėjai, o 2012 m. liepos 27 d. tyrėjas S. A. surašė protokolą A. K. (apeliacinės instancijos teismas bylą nutraukė), be to, paėjus keturiems mėnesiams nuo pirmojo protokolo surašymo, buvo prisiminta apie dar vieną neva buvusį įvykį 2012 m. birželio 21 d. ir 2012 m. spalio 4 d. buvo surašytas S. A. ir pakartotinai E. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad visuose šiuose įvykiuose dalyvavo tie patys policijos pareigūnai ir, jos nuomone, įvardyti Žaliakalnio PK pareigūnai siekia susidoroti su ja bei jos sutuoktiniu, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad joks policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, yra neteisingas.

Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad jos mėnesio pajamos sudaro 340 Lt, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir vadovautis ATPK 313 straipsnio nuostatomis dėl nutarimo skirti baudą įvykdymo terminų ir tvarkos.

Taigi, pareiškėjo nuomone, šioje byloje teisingumas nebuvo įvykdytas, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesivadovavo įrodymais, neįsigilino į tyrėjo iš esmės neatliktą tyrimą ir teismui pateiktą neteisingą medžiagą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato l. e. viršininko pareigas Vilius Velička atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. prašymą atmesti.

Pareigūnas nurodo, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. S. K., nepagarbiais žodžiais kreipdamasi į einantį pareigas policijos pareigūną, padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už tai jai šio straipsnio sankcijos ribose buvo paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nešališkai, o priimtu nutarimu buvo pasiekti ATPK 1 straipsnyje nustatyti uždaviniai. Taip pat byloje nėra duomenų apie šios bylos procese dalyvavusių policijos pareigūnų suinteresuotumą jos baigtimi, priešingai, siekiant objektyvumo, pažeidimo tyrimas buvo atliekamas kitą teritoriją prižiūrinčioje nuovadoje, kurioje nedirba pareigūnai, pažįstantys pareiškėją. Savo prašyme S. K. naujų įrodymų, pagrindžiančių jos nekaltumą, nepateikia. Pareigūno nuomone, nurodydama aplinkybes, nesusijusias su skundžiamu nutarimu arba neatitinkančias tikrovės, bei iškraipydama arba savaip interpretuodama faktus, ji bando apšmeižti pareigūnus, suklaidinti teismą ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kaimynai pareiškėją apibūdina neigiamai – kaip konfliktišką asmenybę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. prašymas netenkintinas.

Dėl nubaudimo pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį

Pareiškime administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. dėsto argumentus, susijusius su, jos nuomone, netinkamu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, neteisingu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (ATPK 248, 257, 260, 280, 284 straipsniai), šio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat ATPK 187 straipsnio 2 dalies pritaikymu bei nepagrįstu paskirtos baudos mokėjimo neišdėstymu (ATPK 313 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, bylos proceso metu surinkti įrodymai iš naujo nėra tiriami, vertinami ir faktinės aplinkybės nėra nustatinėjamos, o teisės (proceso ir materialiosios) taikymo aspektu patikrinami ginčijami teismų (ar kitų institucijų) priimti nutarimai ir nutartys. Pagal pareiškėjos S. K. prašymą patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė prašyme nurodytų esminių ATPK 187 straipsnio 2 dalies, 248, 257, 260, 280, 284, 313 straipsnių pažeidimų.

Nurodydama ATPK 260, 280 straipsnių pažeidimus, pareiškėja jų jokiais konkrečiais su nagrinėjama byla susijusiais teisiniais argumentais nepagrindžia. S. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, t. y. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas (kvalifikavimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį), todėl šiuo aspektu S. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jo turiniui pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį keliamus reikalavimus.

Kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą, esamus prieštaravimus pašalino. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų D. D., S. A., V. Š. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko pirminiuose jų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta S. K. versija, kad ji pareigūnų neįžeidinėjo. Pareiškėja neneigė skambinusi įvykio dieną į policijos įstaigą, kurioje dirbo policijos pareigūnas D. D. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino girdėję skambinusios moters įžeidžiančius žodžius, o pareigūnas D. D. dar patvirtino, kad atpažino S. K., su kuria ir anksčiau yra tekę bendrauti, iš balso, ši taip pati jam prisistatė (S. K. šios aplinkybės neneigė) ir reiškė jam nepasitenkinimą dėl konkrečių policijos pareigūnų atliktų tarnybinių pareigų, tam panaudodama ir juos įžeidžiančius žodžius. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigūnai, davę S. K. kaltinančius parodymus, buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi ir siekė ją melagingai apkalbėti. Pareiškėja prašyme nurodo tiek dėl jos pačios, tiek dėl jos sutuoktinio priimtus įvairius šioje byloje dalyvaujančių policijos pareigūnų procesinius sprendimus, jos nuomone, patvirtinančius jų suinteresuotumą bei nekompetenciją, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o S. K. veiksmų neteisėtumo klausimas, todėl konkrečių pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant ir nagrinėjant kitų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, analizė peržengia nagrinėjamos bylos ribas.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. S. K. veiksmai, pasireiškę tuo, kad ji 2012 m. liepos 20 d. 11.30 val., paskambinusi telefonu į policijos įstaigą, pavadino policijos pareigūnus „debilais“, apeliacinės instancijos teismo teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Pagal bylos duomenis, S. K., paskambinusi į policijos įstaigą, su policijos pareigūnu, tuo metu laikinai einančiu viršininko pareigas, kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, reiškė nepasitenkinimą dėl konkrečių policijos pareigūnų veiksmų, be to, pavadino policijos pareigūnus nieko neišmanančiais „debilais“. Tokius pareiškėjos žodžius girdėjo ir šalia D. D. buvę kiti pareigūnai (S. A. ir V. Š.), nes, S. K. garsiai šaukiant, D. D. buvo atitraukęs nuo savęs telefoną. Reikšdama nepasitenkiną bendravimo su policijos pareigūnu metu, S. K. žodį „debilas“ naudojo ne kaip medicininį terminą, o kaip kasdieninėje leksikoje reiškiantį paniekinamąjį žodį, įžeidžiantį asmens (šiuo atveju – policijos pareigūno) orumą ir garbę. Taigi, išvadindama policijos pareigūnus „debilais“, S. K. žodžiu įžeidė jų garbę ir orumą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių („gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N62-1908/2011, N62-2327/2011, N62-4473/2011, N261-1190/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2012, 2K-396/2009), todėl pareiškėjai inkriminuoti veiksmai, išvadinant pareigūnus „debilais“, neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai dėl pareigūno garbę ir orumą įžeidžiančių žodžių vartojimo ir negali būti vertinama tik kaip kritiška nuomonė dėl bendro pareigūnų darbo.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį S. K. paskirta 300 Lt nuobauda taip pat tinkamai individualizuota (ATPK 30, 302 straipsniai), o dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo tvarkos pareiškėja turėjo galimybę kreiptis ATPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ja nepasinaudojo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos neteisėtus veiksmus pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, paskyrė įstatymo reikalavimus atitinkančią individualizuotą nuobaudą, taigi priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o S. K. prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai

Jonas Prapiestis Vytautas Piesliakas Vladislovas Ranonis