b489bdea-1020-4e4a-b381-ee2c57de0ea1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-557/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07669-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.17.5.1; 1.2.17.5.2; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

– pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, jos sumokėjimÄ iÅ¡dėstant 12 mėnesių laikotarpiui.

V. K. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto naminės degtinės gabenimo ir realizavimo A. G. (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta pavardė – G.) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Nuosprendžiu, be kita ko, konfiskuotas keleivinis automobilis „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti V. K., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. G., Ž. M. T., E. B. ir G. K., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2022-03-05 ryte, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pardavė G. K. už 200 Eur 55,2 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio stiprumas 53,2–54,0 % ir, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2022-03-05 apie 10.10 val. jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į E. B. namus (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 63,050 litro 52,5–53,8 % stiprumo naminio stipraus alkoholinio gėrimo ir 30 litrų Å¡io gėrimo už 140 Eur pasikėsino parduoti E. B., tačiau realizuoti nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ realizuoti, neteisėtai gabeno naminį stiprų alkoholinį gėrimÄ ir jį realizavo, o bÅ«tent: 2022 m. kovo mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2022-03-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu į A. Å . namus (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 8 litrus naminio stipraus alkoholinio gėrimo ir jį už 24 Eur pardavė A. Å .

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ , pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ , jos sumokėjimÄ iÅ¡dėstant per 24 mėnesius; nekonfiskuoti transporto priemonės „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neiÅ¡ieÅ¡koti Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, iÅ¡ieÅ¡koti tik 1/2 dalį Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 950 Eur.

3.1. Apelianto nuomone, jam yra paskirta per griežta bausmė (per didelis baudos dydis) ir nepagrįstai konfiskuota transporto priemonė, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista dėl toliau nurodytų motyvų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2, 4 punktai).

Dėl baudos dydžio

3.2. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Tai viena iÅ¡ principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatymo apribojimus ir teismo diskrecijÄ , vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. V. K. manymu, teismo jam paskirtos baudos už padarytus nusikaltimus yra per griežtos, netinkamai individualizuotos, todėl neteisingos.

3.3. Å iuo atveju teismas, skirdamas bausmes, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad jis, V. K., yra neteistas, baustas, bet baudos sumokėtos, yra neįgalus, todėl skiria jam baudÄ . IÅ¡ties teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių įrodymų, kad jam yra nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, dėl to jis neturi galimybės dirbti, taip pat nevertino byloje pateiktų duomenų apie jo gaunamas itin mažas pajamas, t. y. netekto darbingumo pensijÄ , kuri per mėnesį yra tik 318,11 Eur (akivaizdu, kad dėl jo iÅ¡laidų sveikatai Å¡ios sumos neužtenka net pragyventi), nevertino ir jo sutuoktinės gaunamo tik minimaliojo darbo užmokesčio, dėl to nepagrįstai paskyrė jam tokio dydžio baudas. Be to, teismas nevertino ir jo Å¡ioje byloje pateiktos teigiamos charakteristikos.

3.4. Nors tiek jis, V. K., tiek ir G. K., kuris jau anksčiau buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , yra pripažinti kaltais pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, abu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau teismas G. K. už šį nusikaltimÄ paskyrė tik 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ , o jam skyrė dvigubai didesnę – net 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . Apelianto nuomone, teismas Å¡iuo atveju neindividualizavo bausmių ir pažeidė teisingumo principÄ .

3.5. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad jis praeityje nebuvo teistas, nuo pat sulaikymo pradžios savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti savo ir E. B. bei G. K. padarytus nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad jis gyvena su sutuoktine, taip pat į tai, kad jam yra reikalinga klubo sÄ nario operacija, net ir numatytos minimalios baudos paskyrimas (100 MGL) už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 2 dalyje (BK 47 straipsnis), prieÅ¡tarauja teisingumo principui, juolab, kaip minėta, teismas G. K. už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ paskyrė tik 50 MGL dydžio baudÄ , todėl V. K. praÅ¡o, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam už šį nusikaltimÄ taip pat 50 MGL dydžio baudÄ .

3.6. Kadangi kaltės dėl BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis nepripažino, tai sutinka, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau praÅ¡o už šį nusikaltimÄ paskirti jam 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudÄ ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ , jos mokėjimÄ iÅ¡dėstant per 24 mėnesius. V. K. nuomone, per dvejus metus jis turės galimybę sumokėti tokio dydžio baudÄ ir bausmės tikslai tikrai bus pasiekti.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilyje „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengta jokia speciali slėptuvė naminei degtinei laikyti. Å ioje byloje nėra duomenų, kad įvykio metu Å¡is automobilis buvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti. Pažymėtina, kad nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Taigi nenustačius, kad Å¡is su nusikalstama veika siejamas automobilis buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymÄ , jis negalėjo bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, todėl negalėjo bÅ«ti konfiskuotas.

3.8. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu, perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti. V. K. teigimu, teismas Å¡iÄ materialinę teisės normÄ pažeidė, konfiskuodamas jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį.

3.9. IÅ¡ties teismas nepagrįstai konfiskavo jam, V. K., ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du buvo pažeista jo sutuoktinės D. K. garantuojama asmens teisė į nuosavybės neliečiamumÄ , tuo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės teisės sÄ voka – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Draudimas disponuoti asmeniui savo turtu, nepriklausomai nuo to, ar Å¡io turto bendraturtis padarė nusikaltimÄ , už kurį numatyta Å¡io turto konfiskacija, yra perteklinis ir pažeidžiantis asmens konstitucines teises į nuosavybę.

3.10. V. K. nurodo, kad jo sutuoktinė teisme patvirtino, kad ji nieko nežinojo apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų ar duomenų, kad bÅ«tų buvę prieÅ¡ingai, todėl konfiskuoti minėtÄ automobilį, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, apelianto vertinimu, teismui nebuvo teisinio pagrindo.

3.11. Be to, apeliantas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys apie jo turimÄ 40 procentų darbingumo lygį, jis be ramento dėl negalios net negali vaikščioti, todėl konfiskavus Å¡iÄ transporto priemonę jis netektų galimybės ja naudotis. Daugiau nei akivaizdu, kad pagal Å¡eimos pajamas ir paskirtÄ baudÄ jis su sutuoktine net neturi galimybės įsigyti kitÄ automobilį.

3.12. Byloje įrodyta, kad naminę degtinę automobilyje jis laikė ir vežė savavaliÅ¡kai be sutuoktinės žinios ir sutikimo, todėl minėtas ir jai priklausantis automobilis neturėjo bÅ«ti konfiskuotas ir turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas jo sutuoktinei kaip teisėtai daikto savininkei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3.13. Kadangi jam, V. K., priklauso tik 1/2 dalis Å¡io automobilio, todėl, atsižvelgiant į jo sunkiÄ finansinę padėtį, į jo turimÄ neįgalumÄ , apeliantas praÅ¡o neiÅ¡ieÅ¡koti ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, iÅ¡ieÅ¡koti tik 1/2 dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 950 Eur.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo V. K. apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. K. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir taikytu turto konfiskavimu. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl bausmės

6. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę, atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

7. BK 201 straipsnio (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2105 redakcija nuo 2012-09-01) 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos naminius stiprius alkoholinius gėrimus arba juos realizavo, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. To paties straipsnio 2 dalis, inter alia, numato, kad tas, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno 50 arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba juos realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Apylinkės teismas už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ V. K. paskyrė baudos bausmes. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. K. už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 201 straipsnio 1 dalis) artimÄ minimaliai baudÄ â€“ 60 MGL (3 000 Eur), o už padarytÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 201 straipsnio 2 dalis) minimaliÄ baudÄ â€“ 100 MGL (5 000 Eur) dydžio, Å¡is teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), V. K. kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog V. K. yra neįgalus, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog visų Å¡ių aplinkybių visuma suponuoja, kad jam skirtina Å¡velnesnė sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda.

8. Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. K. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , tiek nustatant konkretų Å¡ios bausmės už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų dydį nuteistajam.

9. Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiÅ¡kos. Nors V. K. pažymi, kad jis buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, savo kaltę jis pripažino tik iÅ¡ dalies – nepripažino gabenęs ir pardavęs A. Å . už 24 Eur 8 litrus naminės degtinės. Už šį BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, apylinkės teismas V. K., nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė artimÄ minimaliai dydžio baudÄ â€“ 60 MGL (pažymėtina, kad už nesunkų nusikaltimÄ numatytos baudos bausmės ribos yra gana plačios – nuo 50 iki 2 000 MGL. Tad dar labiau jÄ Å¡velninti, atsižvelgiant iÅ¡ esmės vien į tai, kad, apelianto teigimu, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir, kaip jis teigia, dėl to negali dirbti, o jo gaunamos netekto darbingumo pensijos dėl jo iÅ¡laidų sveikatai neužtenka pragyventi (jo sutuoktinės pajamos taip pat yra minimalios), nėra pagrindo. Å iuo aspektu pažymėtina, kad V. K., kaip jis pats nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, neįgalumas nustatytas iki rugpjūčio 12 d., t. y. terminuotai, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl turimo neįgalumo jis visiÅ¡kai negali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, o kartu ir susimokėti paskirtos baudos. Juolab, jog, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, jis praeityje ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka ir paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 4, b. l. 115–123).

10. Dėl apelianto praÅ¡ymo už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tuo pagrindu jam už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ 100 MGL baudÄ sumažinti perpus, paskiriant 50 MGL dydžio baudÄ , pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-161-303/2023). Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobÅ«džio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, t. y., prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių (pvz., kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

11. Kaip minėta, V. K. kaip reikÅ¡mingas, iÅ¡imtines aplinkybes Å¡velnesnei, negu nustatyta įstatymo (BK 201 straipsnio 2 dalyje) bausmei skirti nurodo tai, kad dėl Å¡io nusikaltimo jis savo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis nebuvo teistas, turi Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ G. K., kuris anksčiau buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , paskyrė dvigubai mažesnę 50 MGL dydžio baudÄ .

12. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kiekvieno asmens kaltės ir bausmės skyrimo už nusikalstamos veikos padarymÄ teismas sprendžia atskirai ir skiriamas bausmes individualizuoja. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam V. K. bausmė paskirta atsižvelgus į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1–3 dalių) nuostatos nepažeistos. Kaip matyti, už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ V. K. paskirta bauda 100 MGL bauda atitinka BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimÄ nustatytÄ minimalų Å¡ios bausmės dydį (už apysunkį nusikaltimÄ nustatyta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda), yra tinkamai individualizuota ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo V. K. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumÄ , patvirtinančių, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, Å¡ioje byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 3 dalis).

13. Kaip minėta, skiriant V. K. bausmę buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis savanaudiÅ¡ki nusikaltimai, susiję su neteisėtu naminių stiprių alkoholinių gėrimų gabenimu ir realizavimu), kaltininko asmenybę (neteistas, turi Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai, yra neįgalus), į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, jog V. K. padarytų nusikalstamų veikų rÅ«Å¡inis pavojingumas buvo mažesnis. Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti nuteistajam V. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ ir skirti jam Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

14. V. K. nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad Å¡is automobilis nebuvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai šį automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone ir jį konfiskavo, juolab, kad jis priklauso jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl, apelianto nuomone, Å¡is automobilis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas jo sutuoktinei, o iÅ¡ jo galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota nebent pusė jo vertės. Sutikti su Å¡iais apelianto skundo teiginiais ir pripažinti, kad konfiskuodamas automobilį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas, o iÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Å iame kontekste, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugÄ , nuostatas; kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

16. Transporto priemonė – keleivinis automobilis „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neteisėtai buvo gabenami naminiai stiprÅ«s alkoholiniai gėrimai, laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors apeliantas teigia, kad Å¡is automobilis nebuvo specialiai nusikalstamai veikai, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimo priemone net ir tais atvejais, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebÅ«tų įmanomas. Dažnai Å¡is kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1-145-574/2023 ir kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gabentų naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekį (63 litrai), minėto automobilio konfiskavimas pripažintinas pagrįstu, nes akivaizdu, kad be automobilio gabenti tokį didelį kiekį alkoholinių gėrimų nebūtų įmanoma. Todėl, nepaisant to, jog, kaip pažymi apeliantas, minėtas automobilis nebuvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti, jo konfiskavimas pripažintinas pagrįstu, automobilis „Volkswagen Touran Confort TDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo konfiskuotas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

18. Nepagrįstas V. K. alternatyviai pateikiamas praÅ¡ymas pakeisti automobilio konfiskavimÄ Ä¯ Å¡io turto vertę (1/2 dalį) atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ . Šį praÅ¡ymÄ apeliantas argumentuoja tuo, kad automobilis yra jo Å¡eimos bendroji jungtinė nuosavybė todėl, apelianto nuomone, iÅ¡ jo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota nebent 1/2 dalis jo vertę atitinkančios pinigų sumos – 950 Eur, o pats automobilis grÄ Å¾intas jo sutuoktinei (tokį sprendimÄ apeliantas praÅ¡o priimti, jei teisėjų kolegija nuspręs, kad yra pagrindas konfiskuotini automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ).

19. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

20. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti V. K. 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip to praÅ¡oma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iÅ¡ BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (Å¡iuo atveju, kaip praÅ¡o apeliantas, pusę konfiskuotino turto vertės). Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , kaip priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.). Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnyje, padarymo priemonė.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. K. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

22. Dėl iÅ¡vardytų motyvų keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Eugenijus Antanauskas

Eduardas Maškevičius

Linas Pauliukėnas