b489a810-dffb-4d92-bd6d-6097f374ff0c · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-519/2013

                                                                                     Â

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00167-2012-5

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 1.2.7.2.2.2.; 1.2.7.6.; 1.2.9.6.;

 2.1.7.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.; 2.4.7.

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gražvydo Poškaus, teisėjų Vaclovo Iždono ir Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant I. S.,

dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,

nuteistajam R.

S. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

              viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m.

vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 3 d., laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 1511 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK

153 str., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK

161 str. 2 d., areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK

309 str. 4 d., areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis

BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1, 2 p., 6 d., bausmę pagal BK 153 str. apėmimo būdu subendrino su bausmėmis

pagal BK 161 str. 2 d. ir BK 309 str. 4 d., prieš tai, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp. taisyklėmis,

arešto bausmę pakeitė į laisvės atėmimo bausmę, bausmę pagal BK 150 str. 3 d. apėmimo būdu subendrino su bausme

pagal BK 1511 str. 1 d., šias subendrintas bausmes iš dalies sudėjo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė R. S. laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 m. vasario

21 d. Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 m. vasario 21 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

R. S. nuteistas už tai, kad nugirdė vaikÄ , t. y. 2012 m. balandžio 28 d. nuo 16 val. iki vakaro, tiksliai nenustatytu laiku, ir 2012 m. balandžio 30 d. nuo 18.00 val. iki 2012 m. gegužės 1 d. 1.00 val., vieÅ¡bučio „S.“

kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), nupirkęs iÅ¡ PC „B“ vienÄ 1,5 litro 8,1 % stiprumo gazuotÄ citrinų-kaktusų skonio alkoholinį koktelį „Jamaica“ ir vienÄ 1,5 litro 6 % stiprumo gazuotÄ kriauÅ¡ių skonio sidrÄ â€žSvajonė“, kuriuos

kartu išgėrė su nepilnamečiais R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nugirdė nepilnamečius R. S. ir L. L., t. y. neturinčius 18 metų vaikus.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad tvirkino mažametį asmenį bei demonstravo pornografinio turinio dalykus, t. y. 2012 m. balandžio 28 d. nuo 16 val. iki vakaro, tiksliai nenustatytu laiku ir 2012 m. balandžio 30 d. nuo

18.00 val. iki 2012 m. gegužės 1 d. 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,

o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, viešbučio „S.“ kambaryje Nr. (duomenys

neskelbtini), nepilnamečių R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei mažamečio A. O., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, demonstravo pornografinio turinio žurnalÄ â€žEXTASY“, kurį komentavo naudodamas vulgarius iÅ¡sireiÅ¡kimus ir pavadinimus apie seksualinio potraukio tenkinimÄ , taip tvirkino mažametį asmenį A. O..

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį, t.y. 2012 m. balandžio 30 d. laikotarpyje nuo 18 val. iki

21 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešbučio „S.“, esančio (duomenys

neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo duše, pasinaudodamas nepilnamečio R. S., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl

apsvaigimo nuo alkoholio, maudantis kartu su juo duše, lietė rankomis nepilnamečiui R. S. už lytinio organo – sėklidžių, sėdmenų, bei rankomis glostė jam įvairias kūno vietas, po to, parėjus jiems į

kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), gulėdamas lovoje kartu su nepilnamečiu R. S., ranka suėmė jam už lytinio organo – sėklidžių, tokiu bÅ«du jis tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu

R. S. kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ jo valiÄ .

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrÄ , pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ , t.y. 2012-04-30 laikotarpyje nuo 18 val. iki 21 val., tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieÅ¡bučio „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to bendro naudojimo duÅ¡e, nepilnamečių R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei mažamečio A. O., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ranka smaukė savo lytinį organÄ varpÄ , taip masturbuodamasis ir sukeldamas sau seksualinį pasitenkinimÄ , tokiu bÅ«du jis tenkino savo lytinę aistrÄ su jaunesniais negu Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus asmenimis R. S., L. L. ir A. O..

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį.

Nurodo, kad remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 1 d. nuostata „niekam laisvė negali bÅ«ti atimta kitaip kaip Å¡iais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka, 6 str. 1 d. nuostata, kad kai yra sprendžiamas pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų teismas. Konvencijos 13 str. nuostata, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės pripažintos pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemonė. Teigia, jog tokia priemone laiko apeliacinės instancijos teismÄ .

PraÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 str. 2 d., 31 str. 1 d., 2 d., 6 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d., 20 str. 1, 4 d., 44 str. 1, 5 d., 45 str., 271-292 str., 312 str. 1 d., 320 str. 3 d., 324 str. 6 d. Mano, kad Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį grindžia neteisėtai gautais duomenimis, kuriuos laiko įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ignoravo BPK 20 str. reikalavimus, rėmėsi prieÅ¡taringais, nevienodais parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. nurodė, kad yra bÅ«tinumas kviesti kalbininkÄ ir atlikti apklausų protokolų ekspertizę, tikslu nustatyti, ar teiginiai ikiteisminio tyrimo apklausos protokole yra klausimų pagrindu, ar pasakota viskas iÅ¡tisai, be klausimų. 2012 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo tyrėja apklausdama nepilnamečius liudytojus A. O., L. L., R. S., nesilaikė BPK 183 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimų, davė menamus klausimus, tai patvirtino nepilnamečiai. Atkreipė dėmesį į duÅ¡o

fotografijas, iš kurių nematyti duše esančios pakabos. Tai svarbu, nes R. S. nurodė, kad jį glamonėjo jam besirengiant prie

pakabos, todėl visi proceso dalyviai turėjo tai matyti, tačiau A.

O. parodė, kad prausdamasis matė rÅ«bų pakabÄ , bet nematė, kad jis bÅ«tų grabaliojęs R. S.. Su kaltinimu, kad nugirdė nepilnametį, nesutinka, nes ATPK 180 str. numato atsakomybę asmeniui, kuris nugirdė nepilnametį, o BK 161 str. numato atsakomybę tam, kas nugirdė vaikÄ . Nepilnamečiu yra laikomas asmuo nuo 14 iki 18 metų, o vaikas iki 14 metų, todėl pagal BK 161 str. nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Å ioje byloje Å¡eÅ¡i pareigÅ«nai liudytojai, o dviejų pareigÅ«nų parodymai vienodi žodis į žodį. Jiems tik davė pasiraÅ¡yti ir paraÅ¡yti, kad suraÅ¡yta teisingai. Visa prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų, kadangi (duomenys neskelbtini) pataisos

namuose jo byloje „papuolė“, kad nuovados viršininko sekretorė yra R. P., (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dirba ponas

P., kurio žmona tyrėja V. P., todėl yra ryÅ¡ys su (duomenys neskelbtini). Liudytojas, iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus nurodė, kad prie durų iÅ¡girdo verksmÄ , jį sekė ir stebėjo jo gyvenimÄ , jis matė, kaip įsidėmėjo jo adresÄ . Jis daugiabučio kieme pamatė vaikius, pagalvojo duoti uždirbti ir jie jam padės. SukÅ«rė aukų lapÄ , nes norėjo jiems įtikti, įgyti jų pasitikėjimÄ , bet neturėjo minčių jų žaginti, prievartauti, tenkinti savo seksualinę aistrÄ . Neįrodytas jam inkriminuotas BK 153 str., nes nedavė ir nerodė A.

O. žurnalo, padavė žurnalÄ L. L.. Jis nevartė kartu žurnalo, o kad L. L. padavė kitiems, jis neatsako. KitÄ dienÄ niekam to žurnalo nerodė, A. savavaliÅ¡kai paėmė iÅ¡ spintos, o jis atsitiktinai pamatęs nuotraukÄ , pasakė, kad tai yra Å¡lykÅ¡tu. Jis duÅ¡e nesimasturbavo, lytinės aistros netenkino. Jei nuo duÅ¡o varpa sukietėjo, tai

nereiÅ¡kia, kad masturbavosi, jis varpÄ tik nuplovė. Negrabaliojo R. S.. Jis kiekvienÄ vakarÄ eina į duÅ¡Ä , galvojo paaugliai

tuoj važiuos namo, norėjo, kad L. atsigautų, nes dienÄ prieÅ¡ tai L. svirduliavo, virto. Atsigulė į lovÄ su R. S., nes L. nuėmė patalynę, kad neapvemtų, nes jis už tos patalynės komplektÄ nesusimokėjęs. Buvo privemta, bet nežino kas ir kada privėmė. R. S. parodė, kad buvo apgirtęs truputį, todėl nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Nepilnamečiai, kol jiems neuždavė klausimų, nieko nėra blogo apie jį nebuvo pasakę. Jie pradeda blogai apie jį kalbėti, kai užduodami klausimai. Policijos komisariate, nustačius jiems girtumÄ , antrame aukÅ¡te daužė su liniuote ir liepė sakyti. Jie parodė, kad bijojo policijos pareigÅ«nų, grasino, buvo apklausti be tėvų ir be vaiko teisių apsaugos, naktį. Pažeistas įstatymas, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, tyrimas pradėtas neteisėtai. Pripažįsta gėręs su nepilnamečiais. Policijos pareigÅ«nai atvykę pamatė vaikus užsimiegojusius, apsimetusius, kad miegojo, o jį pamatė miegantį. Jo kaltę prokuroras grindžia jo sveikata. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje yra įraÅ¡as, kad buvo užėjęs pas psichiatrÄ , bet tik dėl nemigos. Paėmė pažymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kokiomis ligonis serga. Planavo su tais vaikais kurti verslo grupę, sukurti pradinį kapitalÄ . Nepadarė nusikalstamų veikų numatytų BK 1511 str.,

153 str., 161 str. Nuosprendyje yra lyginamajam tyrimui pavyzdžių paėmimo protokolas, jį gavo vėliau, tačiau neiÅ¡tirti paimti daiktai. RaÅ¡o, kad kaltinimas negrindžiamas minimu protokolu, tačiau jei jis grabaliojo už kelnaičių, tai bÅ«tų jo delne rasta tų dalelių, o iÅ¡tyrus panaikintos abejonės. PraÅ¡o pagal BK 151 str. ir 150 str. iÅ¡teisinti.Â

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti nuosprendį nepakeistÄ .

R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose

(BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos

aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino kaltu R. S. pagal BK 150 str. 3 d., 1511 str. 1 d., 153 str., 161 str. 2 d., 309 str.

4 d. ir nuteisė už tai, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

           Dėl BK 161 straipsnio 2 dalies inkriminavimo

           Apeliaciniu skundu ginčija BK 161 str. 2 d. inkriminavimÄ , nurodo, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 180 str. Â

           Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, jog ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-250/2013).

           Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog nuteistojo veiksmai dėl L. L. ir

R. S. nugirdymo kvalifikuotini kaip administraciniai teisės pažeidimai. Nors atsakomybė dėl vaiko nugirdymo nustatyta tiek BK 161 str.

2 d., tiek ATPK 180 str., pagal ATPK 9 str. 2 d. nuostatas administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis minima ATPK nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, galima spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis 2K-250/2013).

Atsižvelgdamas į R. S. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, taip pat į tai, kad nepilnamečiai buvo nugirdomi turint tikslÄ pažeidžiant žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumÄ , tenkinti seksualinius poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. S. už vaikų nugirdymÄ taikė baudžiamÄ jÄ atsakomybę, t. y. BK 161 str. 2 d.

           Pabrėžtina, kad pagal BK 161 str. 2 d. baudžiamas tas, kas nugirdė vaikÄ . Å iame straipsnyje vaiku laikomas asmuo iki 18 metų. Nugirdymas objektyviai gali pasireikÅ¡ti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimÄ ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti.

           IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis žinojo, kad girdo asmenis neturinčius 18 metų. Apie tai, kad pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes kaltininkas turėjo ir galėjo suprasti, kad jis bendrauja su vaikais, neginčija ir pats kaltinamasis, juo labiau, kad jam apie tai buvo pasakę patys nukentėjusieji - vaikai. Kaltininko tyčios kryptingumÄ nugirdyti nepilnamečius pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai, nes R. S. kvietė

pas save nepilnamečius, pirko alkoholinius gėrimus, siūlė juos gerti. Tai, kad nepilnamečiai buvo apsvaigę, nustatyta tiek iš asmenų parodymų,

tiek alkoholio matuoklio, kaip įrodymų šaltinio, rodmenimis, t. y. R. S. nustatytas 1.16 promilių girtumas, L.

L. nustatytas 0.79 promilių girtumas. Taigi pirmosios instancijos teismas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 161 str. 2 d. numatytos veikos

požymius nustatė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. nuteisė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, o įrodymų

vertinimas atliktas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylos aplinkybes, reikšmingas nuteistajam inkriminuotos veikos padarytos prieš nukentėjusiuosius R. S. ir L. L. kvalifikavimui.

Dėl BK 153 str. inkriminavimo

Apeliantas apeliacinės

instancijos teisme teismo posėdžio metu neigė rodęs mažamečiui A. O. pornografinio turinio žurnalÄ â€žEXTASY“, o minimÄ

žurnalÄ davęs tik nepilnamečiui L. L., todėl jo veiksmai nėra nusikalstami ir negalėjo bÅ«ti jam inkriminuojama pagal BK 153 str. nuostatas.

Nuteistojo R. S. kaltė padarius BK 153 str. ir 309 str. 4 d. nurodytas veikas įrodyta bylos duomenų visuma, t. y. iš dalies paties R.

S. parodymais, patikimais nuosekliais nukentėjusiųjų nepilnamečių R. S., L. L. ir mažamečio A. O. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose

užfiksuotais duomenimis, liudytojų G. Š., U. P., D. K. ir kitų parodymais, 2006-07-11 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo

Nr. X-752 su pakeitimais 2 str., kur yra iÅ¡aiÅ¡kinta erotinio ir pornografinio pobÅ«džio informacijos sÄ vokos bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Tvirkinamieji veiksmai mažamečio atžvilgiu paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 2K–252/2013).

Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas (2006-07-11 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-752 su pakeitimais 2 str.).

BK 153 str. objektas yra mažamečio, t. y. asmens neturinčio

14 metų, seksualinis neliečiamumas. Objektyvieji tvirkinimo veiksmai yra per ankstyvas susidomėjimas lytinėmis funkcijomis. Mažamečio tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad nukentėjusysis yra mažametis, arba turėjo ir galėjo suvokti. Mažamečiui pornografinio turinio žurnalo rodymas laikytinas

pornografinio pobūdžio informacijos demonstravimu atvirai ir detaliai, kas yra vienu iš šio straipsnio kvalifikuojančių

požymių. Kvalifikavimui dėl mažamečių tvirkinimo neturi reikšmės pornografinio žurnalo vartymo intensyvumas, t. y. ištisinis, ar ne, bei trukmė.

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu pats

R. S. pripažino, kad padavė nepilnamečiui L. L. pornografinį žurnalÄ , kurį Å¡is vartė. Taip pat matė,

kaip L. L. padavė A. O. žurnalÄ ir jie kartu jį vartė. Matė, kaip žiÅ«rėjo žurnalo puslapį, kuriame buvo mergina su sperma ant veido (4 t. 51 b. l.).  Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu

R. S. patvirtino, kad minimÄ dienÄ matė mažametį A. O. savavaliÅ¡kai paėmus ir žiÅ«rėjus pornografinį žurnalÄ bei

pamatęs mažamečio žiÅ«rimÄ nuotraukÄ , pasakė, kad tai yra Å¡lykÅ¡tu. Aplinkybę, kad vartė pornografinį žurnalÄ ir R. S. jį komentavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino nepilnamečiai R. S. (4 t. 35-37 b. l.), L.

L. (4 t. 43-44 b. l.) ir mažametis A. O. (4 t. 44-45 b. l.). Nuteistasis R. S. žinojo, kad A. O. yra mažametis. Taigi, pirmosios instancijos teismas

iÅ¡samiai iÅ¡tyrė, įvertino bylos duomenų visumÄ ir pagrįstai nustatė, kad R. S. žinodamas, kad L. L. ir R. S. yra nepilnamečiai bei Å¡alia yra mažametis A. O., siekdamas patenkinti savo

lytinę aistrÄ ir taip sukelti pernelyg ankstyvÄ nepilnamečių ir mažamečio domėjimÄ si seksualinio pobÅ«džio veiksmais, demonstravo jiems pornografinio turinio žurnalÄ â€žEXTASY“, kurį komentavo naudodamas vulgarius iÅ¡sireiÅ¡kimus ir pavadinimus apie seksualinio potraukio tenkinimÄ , taip savo

veiksmais tvirkindamas mažametį asmenį A. O.. Nukentėjusysis mažametis A. O. tokių R. S. atliekamų veiksmų pobūdžio jų atlikimo metu dėl amžiaus

nesuprato, todėl laikytina, kad nuteistasis pasinaudojo bejėgiška jo būkle dėl mažametystės. R. S. tyčia

šios nusikalstamos veikos padarymui yra tiesioginė neapibrėžta, kadangi susiformavo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kurių

jis iš anksto negalėjo numatyti ir kurios nepriklausė vien tik nuo jo valios.

Pripažintos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip idealioji sutaptis pagal BK 153 str. ir

309 str. 4 d., nes mažametis asmuo buvo tvirkinamas demonstruojant pornografinio turinio dalykus (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  Baudžiamųjų  bylų  skyriaus  2013 m.  gegužės  17 d. nutartis 2K–252/2013).

Dėl BK 150 straipsnio 3 dalies (bejėgiškos būklės)inkriminavimo

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. S. kaltumÄ dėl nukentėjusiųjų R. S. ir L. L. nugirdymo, įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes nustatė laikydamiesi BPK 20 str. 5 d. nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

BK 150 str. 3 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir tam, kas tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu asmeniu pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis dėl fizinės ar psichinės bÅ«klės ypatumų (fizinių trÅ«kumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimų, apsvaigimo nuo alkoholio ir kt.) negali suvokti prieÅ¡ jį atliekamų veiksmų esmės arba, nors ir suvokia, tačiau dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui, o Å¡is tai supranta ir tuo pasinaudoja.

Lytinės aitros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du įvertinamas su nepilnamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobÅ«dis ir jų intensyvumas. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobÅ«dį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. nutartis 2K–252/2013).

Apeliantas neigia nepilnametį R. S. buvus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , patologinis girtumas yra laikomas bejėgiÅ¡ka asmens bÅ«kle. Nustatyta, kad R. S. 2012-04-30 laikotarpyje nuo

18 iki 21val. viešbutyje „S.“, žinodamas, jog nukentėjusieji R.

S. ir L. L. yra nepilnamečiai, nupirkęs jiems alkoholinių gėrimų, sidro „Jamaika“, „Dlight“ davė juos gerti. 2012-05-01 1.54 val. R. S. nustatytas 1.16 promilių girtumas (1 t. 20 b. l.), 2.09 val. L. L. nustatytas 0.79 promilių girtumas (1 t. 59 b. l.). Taip pat įvertintina tai, kad nukentėjusiajam nepilnamečiui R. S. nustatytas 1.19 promilių girtumas yra netoli vidutinio sunkumo girtumo laipsnio. Be to, nepilnametis R.

S. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jautėsi apsvaigęs. Darytina išvada, kad R. S. buvo bejėgiškos būklės.

Atsižvelgtina ir į tai, kad bÅ«tent dėl apsvaigimo, nulemto R. S. tyčinių, iÅ¡ anksto suplanuotų, neteisėtų veiksmų R. S. bijojo grįžti namo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertina ir aplinkybę, jog liudytojas P. J. iÅ¡girdo verksmÄ vieÅ¡bučio kambaryje,

kas pagal esamas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, rodytų tik galimÄ R. S. verkimÄ dėl liepimo gulėti Å¡alia R.

S., dėl nenorėjimo būti R. S. liečiamu už lytinių organų, dėl ko nukentėjusysis vėliau nuėjo gultis prie L. L.. Nors nepilnametis nukentėjusysis R. S. neigia verkęs, tačiau įvertinus visas įvykio aplinkybes, abejoti liudytojo P.

J. nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo. Tokios aplinkybės nustatytos iÅ¡ teisme patikrintų nukentėjusiųjų R. S., L. L., A. O. iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymų ir kitos bylos medžiagos. IÅ¡ Å¡ių įrodymų Å¡altinių gauti duomenys paneigia nuteistojo versijÄ apie tai, jog R. S. nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nukentėjusiajam R. S. dėl apsvaigimo negalint suvokti aplinkos ir su juo daromų veiksmų esmės, pasinaudojant tokia nukentėjusiojo bÅ«kle, kaltinamasis tenkino su juo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl nepilnamečių nukentėjusiųjų R. S. ir L. L. nugirdymo ir nepilnamečio R. S. seksualinio prievartavimo 2012-04-30 nuo 18 iki 21 val. pasinaudojant nepilnamečio bejėgiška būkle atitinka BK 150 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo padarytos nepažeidžiant BPK 20 str. nuostatų.

Dėl įrodymų vertinimo

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.).

Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir bÅ«das nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomi visada, tačiau kartu pripažįstama, kad kai nusikalstamos veikos laiko ar kitų svarbių aplinkybių tiksliai nustatyti neįmanoma, Å¡ios aplinkybės nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomos kaip įmanoma tiksliau. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, kai seksualinio pobÅ«džio nusikalstama veika padaroma prieÅ¡ mažametį asmenį, dažnai dėl jauno nukentėjusiojo amžiaus sunku itin tiksliai nustatyti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tokia situacija susidarė ir Å¡ioje byloje, tačiau, nepaisant to, tai nesutrukdė nustatyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes ir teisiÅ¡kai įvertinti nuteistojo R. S. veiksmus pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad kaltinimui įtakÄ turėjo tai, jog duÅ¡e buvo tik viena pakaba, o jis pasak R. S. jį „grabaliojo“ jau besiÅ¡luostantį, t. y. prie pakabos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, duše esanti viena pakaba laikytina nesusijusia su R. S. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir šiuo konkrečiu atveju neturinti jokios tiesioginės reikšmės.

Vertinant šį baudžiamojoje byloje esantį prieÅ¡taravimÄ , teisėjų kolegija visų pirma atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis R. S. yra nepilnametis. Aplinkybė, jog R. S. „grabaliojo“ R. S. Å¡luostantis, nurodyta tik pirminėje R. S. apklausoje

policijos komisariate (1 t. 22-23 b. l.), kadangi visose kitose apklausose R. S. nurodė R. S. glosčius jo kÅ«nÄ ,

lietus sėdmenis ir lytinius organus – sėklides, maudantis duše. Tokius R. S. parodymus tvirtina L. L. ir A. O., kuriems jis apie tai pasakė žodžiu išėjęs iš dušo. Be

to, atsižvelgtina bei įvertintina pirminės apklausos metu R.

S. fizinė bÅ«sena (bÅ«klė), t. y. buvo nemiegojęs, nustatytas girtumas, pavargęs, ir psichologinė (emocinė) bÅ«sena – pažemintas po nemalonių iÅ¡gyvenimų, susigėdęs, bijantis tėvų dėl buvimo girtu, dėl paaiÅ¡kėjusio melo (buvo ne pas draugÄ ), taip pat tiesos atskleidimas tėvams ir svetimam (tyrėjai) asmeniui, kas dar labiau žemino jį kaip asmenybę bei galimai sÄ lygojo ne visų detaliai tikslių įvykio aplinkybių nurodymÄ . Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog R. S. maudantis kartu su R.

S. duše, lietė rankomis nepilnamečiui R. S. už lytinio organo – sėklidžių, sėdmenų bei rankomis glostė jam įvairias kūno vietas.

Taip pat pastebėtina, kad duše esanti viena pakaba nedaro nei psichologinio, nei fizinio poveikio asmeniui priverčiant jį, maudantis duše ar šluostantis rankšluosčiu prie dušo esančios pakabos, liesti nepilnametį už jo lytinio organo – sėklidžių, sėdmenų, bei rankomis glostyti įvairias kūno vietas.

Apeliantas nagrinėjant apeliacinį skundÄ iÅ¡sakė nuomonę, kad iÅ¡ Å¡eÅ¡ių apklaustų liudytojų – pareigÅ«nų, dviejų parodymai yra vienodi, žodis į žodį. Nors apeliantas nenurodė, kurių, jo nuomone, pareigÅ«nų parodymai yra žodis į žodį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme

teisiamajame teismo posėdyje nuteistasis iÅ¡sakė nuomonę, kad Å . V. nurašė parodymus nuo P. P., daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas

abejonę išreiškė būtent apie šiuos minimus liudytojus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu ir laiko jį nepagrįstu. Pareigūnai

P. P. ir Š. V., kaip liudytojai, parodymus šioje baudžiamojoje byloje davė skirtingu laiku, t. y. P.

P. apklaustas 2012-11-07 (4 t. 42-43 b. l.), o Å . V. 2012-12-11 (4 t. 46-47 b. l.).

Jie nurodė, kad jiems budint buvo pristatytas R. S. ir nukentėjusieji. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti,

kad pareigūnas Š. V. neatliko

jokių veiksmų, o pareigūnas P. P. paklausė nukentėjusiųjų kas nutiko, vėliau juos nuvedė į

apklausų kambarį bei iÅ¡klausė R. S. paaiÅ¡kinimÄ kÄ jis veikė (4t. 42-43 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. P. nurodė, kad „jau buvo naktis patrulių ekipažas pristatė vyriÅ¡kį iÅ¡ „S.“ vieÅ¡bučio. Å iai dienai aÅ¡ neprisimenu to vyriÅ¡kio pavardės, tačiau kai jo paklausėme dėl ko jis pristatytas, jis paaiÅ¡kino, kad mandagiai pasikvietė berniukus į vieÅ¡butį ir nieko ten nedarė. SuraÅ¡ius privalomus

dokumentus jis patalpintas į sulaikymo patalpÄ â€œ (1 t. 121-122 b. l.). Å . V. apklausos protokole nurodė

„tai buvo nakties metas, iš „S.“ viešbučio buvo pristatytas R. S., kurio paklausus ar žino dėl

ko pristatytas, jis aiÅ¡kino, kad nieko nedarė, kad pažeidžiamos jo teisės, kad jis tik norėjo įdarbinti vaikus. R. S. buvo patalpintas į sulaikymo kamerÄ â€œ (1 t. 123-124 b. l.).

Å iems liudytojams klausimus, susijusius su Å¡iuo įvykiu, teisiamojo teismo posėdžio metu pateikė pirmosios instancijos teismo teisėjas, baudžiamosios bylos dalyviai ir pats apeliantas, abejonių dėl jų parodymų niekam nekilo, iÅ¡skyrus apeliantÄ . Tai, kad liudytojai panaÅ¡iai prisimena R. S. pristatymo į policijos komisariatÄ Ä¯vykio aplinkybes, nėra pagrindas abejoti jų iÅ¡samiais parodymais ar juos laikyti neteisėtais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad nepilnamečių pirminės apklausos neteisėtos, nes 2012 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo tyrėja atlikdama A. O.,

L. L., R. S. apklausas nesilaikė BPK 183 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimų, davė menamus klausimus, nes tai patvirtino nepilnamečiai. Šis apelianto teiginys nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo tyrėja nebuvo įvykio vietoje, nematė viso įvykio ir jo detalių, todėl jokių aplinkybių susijusių su įvykiu, juo labiau smulkmenų, ji negalėjo žinoti, todėl ir negalėjo uždavinėti jokių menamų klausimų nukentėjusiesiems. Tai, kad mažamečio ir nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausos buvo vykdomos tinkamai, patvirtina liudytojų ir įstatyminių atstovių V. S.,

A. L., I. Č. paaiÅ¡kinimai bei liudytojų S. M., U. P., G. Å . duoti paaiÅ¡kinimai teisme. Nenustatyta, kad tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant mažametį ir nepilnamečius nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu, jiems bÅ«tų daromas psichologinis poveikis ar apklausos bÅ«tų vykdomos netinkamai, t. y. pažeidžiant BPK nuostatas ir nepilnamečių apklausoms keliamus reikalavimus. Teisminio nagrinėjimo metu patys nukentėjusieji paaiÅ¡kino, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė savo valia, juos jie taip pat patvirtino teisme. Nuteistasis R. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat pateikė klausimus susijusius su ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais nepilnamečių ir liudytojų parodymais apklausų protokoluose, jam buvo pateikti iÅ¡samÅ«s atsakymai bei paaiÅ¡kinimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji nepilnamečiai ir mažametis, jų įstatyminiai atstovai bei liudytojai teisminio nagrinėjimo metu nurodė parodymus ikiteisminio tyrimo metu davę savo valia, nesant jokios prievartos, be to jie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose, teisingumÄ , todėl jie laikytini įrodymais gautais įstatymų nustatyta tvarka (BPK 210 str. 1 d.), teisėtais bÅ«dais (BPK 20 str. 4 d.), nepažeidžiant BPK XIV skyriaus antro skirsnio nustatytų apklausos atlikimo, fiksavimo tvarkos bei reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė bÅ«tinumÄ kviesti kalbininkÄ bei atlikti apklausų protokolų ekspertizę tam, kad bÅ«tų nustatyta ar teiginiai ikiteisminio tyrimo protokoluose yra užfiksuoti atsakant į klausimus, ar pasakota viskas iÅ¡tisai, be klausimų. BPK XIV skyriaus Å¡eÅ¡tame skirsnyje reglamentuoti ekspertizės skyrimo pagrindai, tvarka, reikalavimai ir subjektai. BPK 208 str. numatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam reikalingos mokslo, technikos,

meno ar kitokios specialios žinios. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja nebuvo įvykio vietoje, nematė viso

įvykio ir jo detalių, todėl jokių aplinkybių susijusių su įvykiu, juo labiau

smulkmenų, ji negalėjo žinoti, todėl ir negalėjo uždavinėti detalių ar menamų klausimų

surašant nukentėjusiųjų apklausų protokolus. Darytina išvada, kad kalbininko kvietimas minimo klausimo išsprendimui nėra būtinas

ir ekspertizė neatliktina.

Duomenų, esant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policininkų ryÅ¡iams, kaip nurodo apeliantas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra. Nė vieno veiksmo konkrečiai Å¡ioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, pareigÅ«nai pavarde P. ar P, ar P, neatliko. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi duomenų apie R. S. minimÄ â€žponÄ P.“ dirbantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, kurio žmona tyrėja V. P., bei (duomenys neskelbtini) policijos nuovados virÅ¡ininko sekretore esančiÄ R. P., susijusių su Å¡ia baudžiamÄ ja byla, jų kokias galimai tai sÄ sajas ar panaÅ¡iai, todėl Å¡is apelianto teiginys esant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policininkų ryÅ¡ius, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Baudžiamojoje byloje yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro 2012-05-03 specialisto iÅ¡vada Nr. 40-25-IS1-0527, atliktas žurnalo „EXTASY“ daktiloskopinis tyrimas (1 t. 131-132 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo paimti rÅ«bai tyrimui atlikti, lyginamieji pavyzdžiai, tačiau jie grÄ Å¾inti netirti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir jo metu atmetus lytinių santykių tarp R.

S. ir R. S. versijÄ (objektyvi galimybė), prokuroro sprendimas neatlikti rÅ«bų tyrimo ekspertinėje įstaigoje laikytinas pagrįstu.

Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, nuteistojo R. S. teisės į gynybÄ viso baudžiamojo proceso metu (BPK 10, 21, 22 str., Konvencijos 6 str.) nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,  Â

n u t a r ė:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas

Gražvydas Poškus

Teisėjai

Vaclovas Iždonas

Bronius Zalaga