b4805d9d-4ea3-4963-b253-e2e4ee2d104a · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Lkl;’’                                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1-9-715/2011                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                                                     1.2.4.5.;2.3.6.4.2.;

 1.1.7.2.5.      MAŽEIKIU RAJONO APYLINKES TEISMAS                                                                                          N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkricio 21 d. Mažeikiai                   Mažeikiu rajono apylinkes teismas, pirmininkaujant teisejai Silvai Plungienei, sekretoriaujant teismo posedžiu sekretorems L.

D., Sigutei Dagienei,dalyvaujant:prokurorams Žilvinui Gžimailai, O. A., kaltinamajam A. C., gynejui advokatui Vidui Peikšteniui, nukentejusiajam A. S., jo atstovui advokatui Algiui Staškunui,viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. C. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes 1962-01-18 Mažeikiu r. sav., Šerkšnenu sen., Rubiku kaime, išsituokes, išsilavinimas spec. vidurinis, nedirbantis, gyv. Pavasario g. 21-5, Mažeikiai, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dali.             Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e:

A. C. 2009 m. balandžio 15 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo, adresu: Purienu takas Nr. 11, Mažeikiai, kieme, asmeninio konflikto metu, tycia, viena karta mediniu pagaliu sudave nukentejusiajam A. S. i galva, taip padarydamas galvos sumušima, muštine kaktos žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenu sukretima, savo veiksmais nukentejusiajam A. S. sukele nesunku sveikatos sutrikdyma. Kaltinamasis del pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir atsisake duoti parodymus. Apklausus visus liudytojus kaltinamasis dave paaiškinimus.

Paaiškino, kad 2009-04-15 dukte atbegusi pasake, jog atveže malkas ir išverte kieme. Jis išejo atkrauti malku, kad D. C. galetu ivažiuoti i kiema. Bekraunant malkas pasirode S. S., A. S. ir K. S.. Vienas sake nemetyti malku, kitas, kad reikia kviesti policija, greitaja. Jis nekreipe demesio ir toliau mete malkas. S. S. paskambino policijai, greitajai ir pradejo iš jo šaipytis. Jis norejo eiti i kambari, bet S. S. neleido eiti, pasake, kad tuoj atvažiuos policija ir išveš i „psichuške“. Kai neleido, jis atsiklaupe prie malku ir pradejo mesti jas i kita puse.

A. S. priejo ir ižnybe i dešines kojos šlauni. Megino ji atstumti ranka, jis atšoko ir pagrasino jam, kad uždauš. S. S. filmavo. Paskui Saulius perdave K. S. filmavimo kamera ir nurode, kad reikia filmuoti ne aukšciau galvos. Už nugaros atsistojo S. S., o A. S. - iš šono. Metant malka Antanas pakišo koja ir malka pataike jam i koja. Tada A. S. pritupe ir ižnybe jam i kairia šlauni. Jis pajuto skausma, susinervines trenke malka A. S. ir jis atsigule ant žemes. Kaltu neprisipažista, nes visa laika buvo provokuojamas suduoti.

Kadangi A. S. jam skaudžiai ižnybe, jis buvo apsuptas triju fiziškai stipresniu vyru, todel mane , kad ir kiti gali prieš ji pavartoti smurta, todel gindamasis sudave A. S.. Baigiamojoje kalboje kaltinamasis nurode, jog nukentejusiajam nesiliovus jo žnaibyti, norejo pagasdinti imituodamas smugi, taciau smugio nesuvalde ir kliuvo jam i kakta. Taip pasielgdamas butinosios ginties ribu neperženge. Nukentejusysis A. S. parode, kad jo mama S. S. gyvena Mažeikiu mieste, adresu Purienu takas 11. Namo antra aukšta mama yra padovanojusi dukrai D.

C., su kuria kartu gyvena ir jos buves vyras A. C., kuris tame name nera registruotas ir, jo nuomone, neturi teises ten buti. 2009 m. balandžio 15 d. i mamos gyvenamojo namo kiema turejo atvežti malkas. Nuo pat ryto ejo pas A. C., noredami paprašyti, kad patrauktu iš kiemo du savo automobilius, kadangi mašina su malkomis negalejo ivažiuoti ir išversti malku. Mineti automobiliai pastoviai stovi gyvenamojo namo kieme. Vienas iš ju nevažiuoja. A. C. ju i gyvenamasias patalpas neisileido. Todel už vieno iš automobilio stiklu užkišo lapeli prašydami, kad transporto priemones patrauktu.

Link vakaro vienas iš automobiliu išvažiavo. Malkas atveže apie 19.00 valanda, išverte kieme, netoli nevažiuojancios transporto priemones. Malkas išverte toje vietoje, nes iš ten butu patogiau suvežti i malkine. Jis su sunumi K. S. ir broliu S. S. sumete malkas i viena kruva, kad butu galima praeiti. Nuejo i mamos gyvenamaji nama, kur buvo maždaug 15 minuciu. Kadangi malkas buvo nutare suvežti i ukini pastata sekancia diena, tai nutare važiuoti namo. Išejo iš gyvenamojo namo ir pamate, kad ant žemes atsiklaupes A.

C. atvežtas malkas meto ant žolyno. Paklause kodel šis taip elgiasi, taciau A. C. neatsake. Tada jis su broliu S. S. ir sunumi K. S. kaltinamojo numestas malkas vel mete atgal i kruva, taip pat savo kunu užstojo trukdydamas kaltinamajam mesti malkas, nes mano, kad kaltinamasis, nebudamas namo ir kiemo šeimininku, neturejo teises svetimu malku metyti. Taip pat paskambino i policija, pasake, kad pašalinis žmogus meto atvežtas malkas. Policijos pareigunai pasake, kad atvažiuos, parekomendavo išsikviesti medikus, neva gal žmogui negerai su galva, kad taip elgiasi.

Vienu momentu A. C. pasieme malka ir mete konkreciai taikydamas i ji. Tarp A. C. ir jo buvo 3-4 metru atstumas. Pataike i dešines kojos blauzda. Po to, kadangi jie malku neleido metyti ant žolyno kur yra ir kryžius, tai A. C. pradejo metyti malkas i kita puse. Tuomet jie trise apejo iš kitos puses ir A. C. metomas malkas vel mete i didžiaja kruva. A. C. vel mete i jo puse malka, pataikydamas i kaires kojos blauzda. Tuomet atstumas tarp ju buvo gal koks metras. Jis tuomet kaip tik buvo pasilenkes. Iš skausmo susieme už kojos ir atsitupe, tupdamas atsireme i kaltinamojo šlauni.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrejai sake, kad gal kaltinamajam ižnybe. Taip tyrejai pasake, nes jo klause, ar ižnybe. Peržiurejes vaizdo iraša mato, kad jis kaltinamajam nežnybe. Tuomet A. C. pasieme malka ir laikydamas ja rankoje, sudave jam per kaktos kaire puse. Nuo suduoto smugio prarado samone ir atsipeikejo, kai jau buvo atvažiave medikai. Gulejo ant žemes šalimais malku kruvos aukštielninkas. Buvo išvežtas i ligonine, kur gydesi nuo 2009-04-15 iki 2009-04-20 stacionare, veliau turejo nedarbingumo pažymejima, gydesi namuose.

Visa ivykiu eiga filmavo tai brolis, tai sunus pasikeisdami. Ištisai filmuota nebuvo, mate jog filmavo tarpais. Del to, kad buvo sužalotas, patyre turtine ir neturtine žala. Patirta turtine žala yra 464,63 Lt, kuria sudaro: 373,79 Lt del nedarbingumo gautas mažesnis atlyginimas, 31,84 Lt vaistams, 49 Lt už teismo medicinos specialisto išvada, 10 Lt už galvos nuotrauka. Del neturtines žalos reiškia 20 000 Lt ieškini. Šia žala patyre kesdamas skausma del sužalojimo, pažeminima del kaltinamojo veiksmu: buvo sumuštas savo sunaus, brolio ir kaltinamojo vaiku akivaizdoje.

Kaltinamasis jo neatsipraše, savo kaltes nepripažista. Del patirto sužalojimo jis turejo aiškintis pažistamiems. Žino, kad kaltinamasis serga išsetine skleroze, yra neigalus. Liudytojas S. S. parode, kad ivykio diena i Purienu takas 11 turejo parvežti iš turgaus malkas. Cejauskai gyvena Purienu takas 11 antrame aukšte. Bande ispeti Cejauskus, kad patrauktu iš tako savo automobilius. Jis skambino i duris, Antanas stovejo šalia, duru niekas neatidare. Tuomet paraše rašteli ir užkišo už automobilio valytuvo.

Užkišta rašteli nufilmavo, kad veliau Cejauskai nepriekaištautu, jog jiems nebuvo pranešta. Kai atvyko ir lauke atvežant malku, vieno automobilio, už kurio užkišo rašteli, nebuvo. Kitas automobilis nebuvo patrauktas. Malkas išverte kieme, jis su broliu sumete i viena kruva, kad nebutu paskleistos po visa kiema, padarydami praejimus iš dešines ir kaires. Pasikalbejus su mama, per soda ejo link savo automobilio, kuris buvo gatveje. Užeje už namo kampo, pamate, kad A. C. meta malkas i mamos gelyna. Pas mama buvo palikes filmavimo kamera ir paemes pradejo filmuoti.

Cejauskui pasake, kad nemetytu malku, nelaužytu gyvatvores, nes jis ne to namo savininkas. Bet jis vis tiek mete malkas i gelyna. Kadangi kaltinamasis nieko nesake ir nesiliove metyti malku, tada jis paskambino i policija ir pasake, kad svetimas žmogus ne savo kieme meto malkas. Pareigunas atsake, kad i tokius ivykius nevažiuoja. Kadangi A. C. nieko neatsakinejo, jo žvilgsnis pasirode keistas, todel jis policininkui pasake, gal tas žmogus yra nesveikas. Policininkas atsake, kad tada reiketu kviesti greitaja. Tuomet jis paskambino i greitaja ir pasake ta pati.

Ten atsake, kad be policijos pagal toki iškvietima nevažiuos. Tuomet vel paskambino i policija ir papraše atvažiuoti. Tuo metu visi trys kaltinamajam aiškino, jog jis nera savininkas, yra svetimas, neturintis teises nieko daryti. Kadangi A. C. nereagavo ir toliau mete malkas tada jie pradejo atgal malkas mesti i buvusia vieta, kur buvo išpilta. Kaltinamasis tuomet pradejo mesti malkas i priešinga puse, laužydamas gyvatvore. Jis aiškino kaltinamajam, kad taip nesielgtu, tada jis pradejo liudytoja ižeidineti, nemandagiai atsiliepdamas apie jo žmona.

Sunenui idave kamera, kad filmuotu, o broliui padejo malkas atgal sumesti. Kaltinamasis pataike Antanui i koja ir brolis Antanas suklupo iš skausmo ir atsireme i A. C.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurode, kad brolis gal ižnybe kaltinamajam, bet ar ižnybe, ar tik atsireme, nežino. Jo nuomone, vaizdo iraše nesimato, kad brolis žnybtu kaltinamajam. Viso broliui i koja A. C. malka pataike du kartus, taciau yra nufilmuotas tik vienas kartas. Aiškino kaltinamajam, kad liautusi metyti malkas. Jis pagrasino užsimojes malka.

Antra karta užsimojo ir smoge pagaliu broliui Antanui i galva. Antanas nugriuvo. Tada jis, stovedamas kaltinamajam iš šono, paeme ji per pecius, apsikabino ir ištempe iš kiemo. Tuo metu atvažiavo greitoji pagalba, apžiurejo A. S. ir išsiveže. Po to atvažiavo policija. Filmavo ne viska iš eiles. Po to viska perraše ir iraša pateike tyrejai. Filmavimo kameros juostele pateike teismui bylos nagrinejimo metu. Liudytojas K. S. parode, kad ivykio diena buvo pas mociute Purienu g.

11. Atveže mociutei malkas ir išverte kieme prie namo, nes iš tos vietos yra patogiau suvežti i malkine. Jis, tetis A. S. ir S. S. išejo i lauka, ruošesi išvažiuoti ir pamate, kad A. C. meto malkas i žolyna. S. S. ir tetis papraše, kad nemetytu malku, bet kaltinamasis vis tiek mete. S. S. pradejo filmuoti, vienu momentu dede filmavimo kamera perdave jam. Dede ir tetis užstojo, kad A. C. nemestu malku, bet jis vis tiek mete. A. C. kelis kartus mete teciui su malka i koja. Tetis suklupo ir atsiklaupe. Ar ižnybe kaltinamajam, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai. Tetis ir S. S. sake nemetyti malku. A. C. mete teciui i galva ir jis nugriuvo. Atvažiavo greitoji ir išveže teti i ligonine. Liudytoja D. C. parode, kad su buvusiu vyru A. C. gyvena adresu Purienu takas Nr. 11, Mažeikiai. 2009 m. balandžio 15 d. apie 17.30 val. ji iš namu išvažiavo i susirinkima. Namuose liko A. C. ir trys mažameciai vaikai. Apie 19.30 val. i jos mobilaus ryšio telefona paskambino dukra I. C., kuriai yra 10 metu, mergaite buvo labai susijaudinusi, sake, kad atveže malkas.

Tetis nuejo atmesti nuo ivažiavimo malkas, kad Antanas ir Saulius tyciojasi iš tecio. Liepe vaikams eiti i vidu, nesikišti i konflikta. Bijojo, kad kas neatsitiktu, kadangi kai grižta brolis Saulius tai visuomet prasideda konfliktai. Po keliu minuciu gavo dukros žinute „šaiposi iš tecio“. Išsipraše iš susirinkimo ir vel paskambino dukrai. Ši buvo išsigandusi, šauke, kad atvažiavo policija, greitoji, kad Saulius ir Antanas tyciojasi iš tecio. Suprato, kad darosi kažkas negero ir grižo namo.

Kieme stovejo policijos pareigunai. Kad atveš malkas, jos niekas nebuvo perspejes, raštelio ant automobilio nebuvo. L. S. Skurvydiene parode, jog buvo sunu prašiusi, kad nupirktu malku. Ta diena, kai turejo malkas atvežti, sunus skambino Cejauskams, kad patrauktu mašinas. Iš sunu žodžiu suprato, kad jie Cejauskams neprisiskambino. Tuomet jie už Cejausku mašinos valytuvo užkišo rašteli, kad patrauktu mašinas. Kai atveže malkas, vienos mašinos nebuvo, o kita tebestovejo. Malkas išverte ant pravažiavimo, nes del Cejausku stovincios mašinos negalejo privažiuoti prie pat malkines.

Išejusi i kiema mate, kad Cejauskas mete malkas per gyvatvore. Pasisemusi vandens iejo i troba. Kai atvažiavo greitoji, išejo ir pamate, kad Antanas gulejo, Kestutis sueme Antanui už galvos, Saulius nutempe Cejauska, kad daugiau neužkliutu. Antana išveže i ligonine. Saulius sake, kad Antanas iš Cejausko gavo i galva. Kaip tai ivyko ji nemate. Liudytoja D. K. parode, kad dirbdama greitojoje medicinos pagalboje pagal iškvietima vyko i Purienu taka Nr.11 pas psichini ligoni, taciau nuvykus rado sužeista ligoni. Jam buvo prakirsta kakta, žaizdele apie puse centimetro.

Ligonis gulejo prie malku kruvos. Pakalbinus kalbejo letai, kaip atsigaves po samones netekimo. Sake, kad jam buvo sumušta galva, buvo netekes samones, skundesi, kad svaigsta galva. Ligoni išveže i ligonine. Liudytojas P. B. parode, kad nukentejusiojo nepamena, taciau iš medicininiu dokumentu mato, kad ji gyde. Diagnoze nustatyta iš apžiuros ir paciento nusiskundimu. Ligonis sake, kad buvo netekes samones, objektyviai mate traumos požymius-žaizda kaktoje. Žaizda buvo apie 2 cm, jos dydis nustatytas vizualiai.              Liudytojas V.

N. parode, kad nukentejusysis yra buves jo pacientas. Apžiuros metu jam buvo nustatytas horizontalus nistagmas i dešine. Jeigu nistagmas butu alkoholio vartojimo pasekme, tai butu abipusis, jei butu igimtas, tai – besivartantis. Nukentejusiajam nistagmas buvo nustatytas iš neurologoniniu sutrikimu. Taciau diagnoze apsprende samones sutrikimas. I ligonine jis buvo paguldytas del galvos traumos - žaizdos ir komocijos bei del blauzdos traumos. Liudytojas A. S. parode, kad nukentejusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Išvada duota remiantis objektyviais duomenimis: mušta žaizda, kuri gijo daugiau nei 10 d., sutrikusi konvergencija ir horizontalus akiu obuoliu nistagmas rodo galvos smegenu sukretima. Žaizdos dydi nustate apytikriai, jos nematavo. Sveikatos sutrikdymo mastui žaizdos dydis itakos neturi. Specialisto išvadoje Nr. G 19-121/09(13) nurodoma, kad A. S. nustatytas galvos sumušimas su pasekmemis – muštine kaktos žaizda ir galvos smegenu sukretimas sukele sveikatos sutrikdyma daugiau negu 10 dienu. Sužalojimas sukele nesunku sveikatos sutrikdyma.

Sužalojimai padaryti 1-no kontakto su kietu buku daiktu metu. Dešines blauzdos sumušimas ir kaires blauzdos sumušimas ciurnos sanario srityje padaryti 2-ju kontaktu su kietu buku daiktu metu ir sukele nežymu sveikatos sutrikdyma. ( t.1, b. l. 20). Su baudžiamaja byla teismui perduotas vaizdo irašas kompaktiniame diske. Iraše matyti, kad kaltinamajam iš kruvos nuo grindinio metant malkas ant žolyno, nukentejusysis ir liudytojas S. S. jas meta atgal ant grindinio, kaltinamasis malka užsimoja link nukentejusiojo, bet nesuduoda.

Kaltinamajam metant malka nukentejusysis užkiša koja ir kaltinamojo mesta malka atsitrenkia i nukentejusiojo blauzda. Nukentejusysis, atsiremdamas i malkas, atsiklaupia ir ižnybia kaltinamajam i šlauni. Kaltinamasis sako: „ko cia gnybi“ ir užsimoja nukentejusiajam malka, taciau nesuduoda, malka numeta ant žolyno. Nukentejusysis vel žnybia kaltinamajam i šlauni. Kaltinamasis sako: „ko cia gnybi“. Tuo momentu rankose jis nieko neturi. Tik pasakes tuos žodžius, paima iš kruvos malka, užsimoja ir suduoda nukentejusiajam i galva.

Nukentejusysis nugriuna. (t. 1,b. l. 46).Kaltinamasis del smugio sudavimo nurodo du vienas kitam prieštaraujancius argumentus. Vienu momentu jis aiškina, kad gasdindamas nukentejusiji užsimojo malka ir jos nesuvaldes sudave. Kitu momentu jis aiškina, kad nukentejusiajam žnaibant ji, budamas apsuptas triju fiziškai stipresniu vyru, baiminosi del galimo smurto ir gindamasis sudave A. S.. Kaltinamojo argumentas, jog jis nukentejusiajam sudave veikdamas butinosios ginties salygomis yra paneigtas byloje esanciais irodymais.Pagal BK 28 straipsnio 2 dali asmuo neatsako pagal baudžiamaji istatyma, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi.

Istatymas nustato tokias butinosios ginties teisetumo salygas:

1) butinoji gintis galima tik nuo pavojingo kesinimosi, 2) kesinimasis turi buti realus, 3) kesinimasis turi buti akivaizdus, 4) žala padaroma besikesinanciam asmeniui, 5) neperžengtos butinosios ginties ribos.              Kaltinamojo sudavimas nukentejusiajam i galva malka (kaltinime ivardyta mediniu pagaliu), ginantis nuo nukentejusiojo ižnybimo nera butinoji gintis. Teismo nuomone toks nukentejusiojo veiksmas, kaip ižnybimas, negali buti laikomas pavojingu kesinimusi, nuo kurio butina gintis smogiant malka.

Nustatyta, kad kitu asmenu veiksmuose taip pat nebuvo pavojingo kesinimosi: S. S. kartu su A. S. kaltinamojo numestas malkas mete atgal i kruva, kokiu nors veiksmu prieš kaltinamaji neatliko.             Taip pat iš vaizdo irašo akivaizdu, kad žnybimo momentu kaltinamasis rankose nieko neturejo, tik po to paeme malka, užsimojo ir smoge nukentejusiajam. Kaltinamasis smogdamas malka nukentejusiajam i galva suvoke, jog ji sužalos ir norejo taip veikti. Jis veike tiesiogine tycia.Tokiu budu, ivertinus byloje surinktus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, teismui nekyla abejoniu del A.

C. kaltes padarius kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika - tycia nesunkiai sutrikdžius A. S. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagristai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dali. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nera nustatyta kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu. Kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustate ir teismas. Taciau yra nustatyta kaltinamojo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiojo asmens elgesys (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Teismu praktikoje provokuojanciu pripažistamas toks nukentejusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyva) padaryti nusikalstama veika.

Sprendžiant, ar nukentejusiojo asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, vertinama, kiek toks elgesys esmingai prieštarauja morales ir doroves principams, pažeidžia žmogaus garbe bei oruma ir kaip tai paveikia kaltininka, atsižvelgiant i jo individualias asmenines savybes (2011-06-07 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2011). Žnybimas, teismo nuomone, morales požiuriu yra nepriimtinas veiksmas. Kai nukentejusysis ižnybe kaltinamajam pirma karta, šis užsimojo malka, bet nesudave.

Taciau nukentejusysis jam ižnybe dar karta. Tai, teismo nuomone, yra provokuojantis elgesys. Skirdamas kaltinamajam bausme, siekdamas tinkamai pritaikyti istatyma konkreciam atvejui, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir kad butu pasiekti istatyme numatyti bausmes tikslai, teismas atsižvelgia i istatymo ginamas vertybes, i kesinimosi dalyko vertinguma, nusikaltimo padarymo buda, laika ir vieta, žalingu pasekmiu turini ir sunkuma: tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo esant pastoviems konfliktiškiems santykiams padarytas apysunkis nusikaltimas, nukreiptas i asmens sveikata.

Bausmes paskirtis yra ne tik nubausti asmeni ir atimti galimybe jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Kaltinamasis yra neteistas. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsižvelgiant i nustatyta lengvinancia aplinkybe, kuri skiriant bausme, teismo nuomone yra itin reikšminga, taip pat i kaltinamojo sveikatos bukle, jam skirtina švelniausia istatymo sankcijoje numatyta bausme - laisves apribojimas, nustatant minimalu termina.

Nukentejusysis pareiške ieškini del 464,63 Lt turtines ir 20 000 Lt neturtines žalos. Nurode, kad turtine žala sudaro: 373,79 Lt del nedarbingumo gautas mažesnis atlyginimas, 31,84 Lt vaistams, 49 Lt už teismo medicinos specialisto išvada, 10 Lt už galvos nuotrauka. Ieškinys del turtines žalos yra pagristas (t.1, b.l. 120-124) ir tenkintinas. Kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnis).

Neturtines žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistu teisiu gynimo budu. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis del to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiuriu neturi buti daromas. Tai gali buti fizinis skausmas, kuno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai.

Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dali neturtine žala gali buti priteista, jeigu irodyta, kad ji padaryta ir pasireiške kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kitais teismo pripažintais ar istatymu nustatytais budais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nukentejusysis nurode, jog neturtine žala jam pasireiške tuo, kad reikejo kesti skausma del sužalojimo, kaltinamasis ji pažemino artimuju akivaizdoje, kaltes nepripažino, neatsipraše. Nukentejusysis del kaltinamojo padaryto sužalojimo buvo nedarbingas, akivaizdu, kad del sužalojimo jis kente skausma.

Teismu praktikoje neturtine žala tycinio nesunkaus sutrikdymo atvejais teismu ivertinta skirtingai: nuo 800 Lt iki 10000 Lt (Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-190/2010, 2K-279/2010, 2K-375/2010, 2K-3331/2009). Neturtines žalos ivertinima pinigine išraiška lemia konkreciu bylos aplinkybiu visuma. Nustatant neturtines žalos dydi šioje byloje atsižvelgtina i tai, kad nera duomenu, jog sužalojimas nukentejusiajam sukele liekamuju reiškiniu, taip pat i tai, kad kaltinamojo veiksmams turejo itakos paties nukentejusiojo provokuojantis elgesys, taip pat i tai, kad kaltinamojo darbingumo lygis yra tik 35 proc. (t.1. b.l. 164).

Teismo nuomone, ivertinus visas bylos aplinkybes, nukentejusiajam priteistina 1000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.Nukentejusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt atstovavimo išlaidu (t.1. b.l. 125). Nukentejusiojo atstovas teismo procese nedalyvavo nuo 2010-10-05, todel ši prašoma suma mažintina ir iš kaltinamojo priteistina 700 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Prokuroras pareiške 699,59 Lt (t.1. b.l. 32-35) ieškini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikiu skyriaus naudai ir 1266,00 Lt ieškini Valstybines ligoniu kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (t.1. b.l. 155-156).

Šie ieškiniai tenkinti, kadangi Valstybine ligoniu kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už A. S. suteiktas asmens sveikatos priežiuros paslaugas VšI Mažeikiu ligoninei sumokejo 1266,00 Lt (t.1, b.l.

88) ir A. S. VSDFV Mažeikiu skyrius išmokejo 699,59 Lt ligos pašalpa (t.1. b.l. 32-35). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296 – 298, 301 -305, 307, 115 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dali ir nubausti laisves apribojimu 3 (trim) menesiams paskiriant ipareigojima per 2 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo atlyginti A. S. nusikalstama veika padaryta 464,63 Lt (keturiu šimtu šešiasdešimt keturiu litu 63 ct) turtine žala.

Iš A. C. priteisti A. S. 464,63 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt keturis litus 63 ct) turtines žalos, 1000,00 Lt (viena tukstanti litu 00 ct) neturtines žalos ir 700,00 Lt (septynis šimtus litu 00 ct) atstovavimo išlaidu.Iš A. C. priteisti 1266,00 Lt (viena tukstanti du šimtus šešiasdešimt šešis litus 00 ct) Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kalvariju g. 147, Vilnius, imones kodas 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, ir 699,59 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus 59 ct) VSDFV Mažeikiu skyriui, Vasario-16 g. 4, Mažeikiai, imones kodas 191738576, a.s. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, imokos kodas 282.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: magnetine juosta, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso irašais saugoti su byla. A. C. išaiškinti, kad jis privalo be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatyta ipareigojima, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo ipareigojima.                Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui, paduodant apeliacini skunda per nuosprendi priemusi teisma.

               Teiseja                                                                                                           Silva Plungiene