2024-09-18 Nr. AB-14263-3-61-3-02902-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2115-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02902-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sava giria“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Sava giria“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. gegužės mėn. sprendimą (atsakymą) Nr. A33(1), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą leisti išvežti medieną ir susmulkintą medieną didesnio nei 15 t svorio (kartu su kroviniu ir be krovinio) transporto priemonėmis Liepų g., Daukšių k., Sužonių sen., Vilniaus raj. (toliau – ir Liepų gatvė) (atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta, kad prie patikslinto skundo pridėtas raštas yra 2022 m. birželio 16 d. raštas Nr. A33(1)-6121 „Dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų g. (Nr. VL9632), Daukšių k., Sužionių sen.“ (toliau – ir Sprendimas)), pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir įpareigoti jį pašalinti šį padarytą pažeidimą, t. y. išduoti leidimą vežti medieną.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjo valdomame žemės sklype pagal miškotvarkos projektą leista iškirsti 758,80 kub. m vertingos medienos ir menkaverčių medžių bei krūmų. Pareiškėjas darbus pradėjo 2021 metais, gavęs iš atsakovo reikalingus leidimus, leidžiančius nupjautą ir susmulkintą medieną gabenti Liepų gatve. Administracija 2022 m. balandžio mėn. informavo pareiškėją apie tai, kad, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. T3-151 patvirtintos Leidimų važiuoti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punktu bei remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto (toliau – ir VGTU) 2022 m. balandžio 13 d. mokslo darbo ataskaitoje „Vilniaus r. sav. Daukšių k. Liepų g. (Nr. VL9632) esamos dangos konstrukcijos laikomosios gebos tyrimai“ (toliau – ir Ataskaita) pateiktais rezultatais, t. y. kad Liepų gatvėje dalis dangos konstrukcijos jau yra pasiekusi ribinį degradacijos lygį, leidimai iš naujo nebus išduoti.

2.2. Sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašymą, yra nepakankamai motyvuotas ir pažeidžia pareiškėjo, kaip nupirktos medienos savininko, teisę disponuoti savo nuosavybe. Šiuo atveju netaikytinas nė vienas iš Tvarkos 22 punkte išvardytų atvejų, kai negali būti išduodamas leidimas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis vežti krovinius, kurių masė didesnė nei 15 t. Nė vienas iš šių atvejų nėra paminėtas ir Sprendime, kuriame pabrėžiama tik Ataskaitoje konstatuota kelio sugadinimo galimybė dėl transporto priemonės ir krovinio svorio, kai bendra masė su kroviniu yra didesnė nei 15 t.

2.3. Kiekvieną kartą su leidimu vežant medieną, kurios masė didesnė nei 15 t, sumokamas mokestis už leidžiamų transporto priemonės ir krovinio matmenų ar svorio (masės ir ašies apkrovos) viršijimą. Mokesti sumokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. valstybei, kuri investuoja šį mokestį į kelių ir gatvių remontą ir kokybės gerinimą. Taip pat valstybei sumokamas 5 proc. dydžio nuo vežamos žaliavos kiekio mokestis. Visi Lietuvoje eksploatuojami keliai ir gatvės yra laikomi viešaisiais, jie dėvisi važiuojant transporto priemonėms, bet dėl to eismas nenutraukiamas, t. y. eismas apribojamas tik remonto darbams atlikti. Leidimuose mokestis už bendro svorio viršijimą skaičiuojamas nuo maksimalaus 40 t bendros transporto priemonės ir krovinio iki 15 t masės, ir tik 2022 m. kovo 8 d. leidime Nr. 00066 krovinio ir transporto priemonės bendra masė yra 62 t. Pareiškėjas šiuo atveju neteikė tokio prašymo atsakovui, visi prašymai buvo skirti vežti medienai, kurios masė mažesnė nei 40 t.

2.4. Pareiškėjo transporto priemonė, naudojama medienai vežti, net negali būti laikoma sunkiasvore: didžiausia vežamo krovinio ir pačios transporto priemonės masė yra 30–32 t, t. y. iki 40 t (Tvarkos 7 p.). Iš Tvarkos 4 punkto matyti, kad leidimas nereikalingas transporto priemonėms su kroviniu, kurių masė yra mažesnė nei 40 t. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintu Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašu, didžiausia leidžiama naudojantis keliais krovinių automobilių ir jų junginių masė, atsižvelgiant į transporto priemonių charakteristikas, yra nuo 18 t iki 42 t.

2.5. Dėl Tvarkos 14 punkto nuostatų taikymo pažymėta, jog netikslinga susmulkintą medieną vežti transporto priemone, kurios masė mažesnė nei 15 t, nes medienos krovinys yra nedalomas. Apie 30 t su kroviniu sveriantis šakų smulkintuvas susmulkintą medieną specialiomis angomis perkrauna į priekabas, kurios 70–80 km atstumu vežamos į Vilniaus ir Kauno biokuro katilines gyventojams ir įstaigoms šildyti. Priekabos yra specialios paskirties, su slankiojančiomis išstumiamomis grindimis. Nei šakų smulkintuvių, nei specialios paskirties priekabų, kurių masė mažesnė nei 15 t, nėra (tai patvirtina pateikti kitų bendrovių paaiškinimai), todėl mediena negali būti išvežama kitaip nei su transporto priemonėmis, kurių masė su kroviniu yra didesnė nei 15 t.

2.6. Atsakovas pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo įgytos teisės turi būti išlaikytos nustatytą laiką ir realiai įgyvendinamos. Atsakovo neteisėtas atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir draudimas pareiškėjui vieninteliu galimu keliu išvežti medieną ir susmulkintą medieną pažeidžia teisę valdyti įgytą turtą.

3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Sprendimo nuginčijimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes atsakovas ankstesniais savo sprendimais jau išreiškė nesutikimą išduoti pareiškėjui prašomą leidimą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovo nesutikimas išduoti pareiškėjui prašomą leidimą (leidimus) buvo išreikštas dar 2021 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. A33(1)-10153, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2021 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A38(1)-1706 (toliau – ir Seniūnijos raštas) bei vadovaujantis Tvarkos 4 punktu, šiuo metu nenumatoma pakartotinai išduoti vienkartinius leidimus važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų gatve. Seniūnijos rašte nurodyta, kad, siekiant išsaugoti Liepų gatvės asfaltbetonio dangą, judėjimas gatve apribotas kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“ – 15 t. Atsakovas iš esmės analogišką savo poziciją pateikė ir 2022 m. balandžio 28 d. rašte Nr. A33(1)-4149 ir 2022 m. gegužės 18 d. rašte Nr. A33(1)-4870. Visi minėti sprendimai nuosekliai grindžiami tais pačiais motyvais: Tvarkos 4 punktu ir, vėliau, Ataskaitoje pateiktais tyrimų rezultatais.

4.2. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prašomus leidimus, nes leidimo išdavimą lemia kelio būklė, kuri, vadovaujantis Seniūnijos raštu ir Ataskaita, yra prasta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-285 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“, Liepų gatvės savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl ji, atsižvelgdama į šios gatvės būklę, gali atsisakyti išduoti prašomus leidimus.

4.3. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. A33(1)-6121 „Dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų g. (Nr.VL9632), Daukšių k., Sužionių sen.“ bei įpareigojo atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-285 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ Liepų gatvė buvo įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvių sąrašą.

6.2. Administracijos Sužionių seniūnija 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. A38(1)-1706 informavo Administraciją, kad Liepų gatvės asfaltbetonio dangos konstrukcija buvo įrengta 1998 metais, todėl, siekiant ją išsaugoti, judėjimas gatve buvo apribotas kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“ – 15 t. Seniūnija kategoriškai nesutiko, kad Liepų gatve važiuotų transporto priemonės, viršijančios nurodytą masę, kadangi, gavus leidimą bei sugadinus Liepų gatvę, kuri nėra pritaikyta intensyviam sunkiasvorių transporto eismui, papildomai esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, yra didelė tikimybė pažeisti asfalbetonio dangą, už kurios taisymą atsakinga Seniūnija.

6.3. VGTU 2022 m. balandžio 13 d. Ataskaitoje nurodė, kad atliko Liepų gatvės esamos dangos konstrukcijos tyrimus. Ataskaitoje, atlikus Liepų gatvės dangos būklės tyrimus, laikomosios gebos matavimus bei specialiuosius skaičiavimus taikant mechanistinį-empirinį asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modelį, pateiktos tyrimo išvados. Šių išvadų 4 punkte nurodyta, kad, vyraujant lengvajam krovininiam transportui ir didžiausiai transporto priemonės bendrajai masei iki 15 t, o ašies apkrovai neviršijant 8 t, esamos dangos konstrukcijos ribinė apkrova yra 0,1253 mln. ESA (apie 328440 sunkiasvorio automobilio pravažiavimų). Tai atitinka DK 0,1 dangos konstrukcijos klasę pagal KPT SDK 19. Išvadų 5 punkte konstatuojama, kad, vyraujant sunkiasvoriam krovininiam transportui ir didžiausiai transporto priemonės bendrajai masei iki 40 t, o ašies apkrovai esant 11,5 t, ribinė apkrova yra 0,0035 mln. ESA (apie 9174 sunkiasvorio automobilio pravažiavimų). Tokia dangos konstrukcija neatitinka jokios DK klasės pagal KPT SDK 19, o dangos konstrukcija tarnaus 36 kartus trumpiau, lyginant su situacija, kai transporto priemonės bendroji masė ribojama iki 15 t. Svarbu paminėti, kad dalis dangos konstrukcijos (dangos briaunos ir jų zonos) jau yra pasiekusi ribinį degradacijos lygį.

6.4. Administracija nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. užregistravo 62 pareiškėjo prašymus dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų gatve, pagal kuriuos buvo išduota 14 leidimų; 6 prašymai buvo netenkinti (2021 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. A33(1)-11372 bei 2022 m. gegužės 18 d. raštas Nr. A33(1)-4870); 42 prašymai taip pat buvo netenkinti, nes pareiškėjas nesumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavos.

6.5. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. rašte kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti leidimą važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų gatve. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, priėmė Sprendimą.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija; toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendimo pradžioje nurodyta, kad pareiškėjas prašė išduoti „Leidimą“, o viduryje – kad „leidimai“ iš naujo nebus išduoti, todėl neaišku, kokį prašymą atsakovas sprendė. Sprendimas grindžiamas teisiniu reguliavimu, pagal kurį tam tikru laikotarpiu (polaidžio, potvynių laikotarpiais ir pan.) leidimas naudotis vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis neišduodamas, o iš pareiškėjo pateikto 2022 m. gegužės 20 d. prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas neprašė išduoti leidimo tuo laikotarpiu, kai leidimas naudotis vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis neišduodamas.

9. Teismas taip pat nurodė, jog Sprendimo priėmimo metu galiojusi Tvarka (neteko galios, kai 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. T3-306) reglamentavo tik leidimų važiuoti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarką (Tvarkos 1 p.). „Didžiagabaritės transporto priemonės“ ir „sunkiasvorės transporto priemonės“ sąvokų apibrėžimai pateikti, atitinkamai, Tvarkos 7 ir 8 punktuose. Tvarka nereglamentuoja atvejų, kai prašoma išduoti leidimą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis važiuoti transporto priemonėmis (jų junginiais), kurios pagal Tvarkos nuostatas nepriskiriamos didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms (jų junginiams), tačiau kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytą kelio ženkle (Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ draudžiamasis kelio ženklas 314, pavadinimas – ribota masė, draudžiantis važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė už nurodytą kelio ženkle). Remiantis bylos duomenimis, Liepų gatve draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė nei 15 t. Iš Sprendimo turinio negalima objektyviai nustatyti, ar transporto priemonė (transporto priemonės), kuriai (kurioms) važiuoti Liepų gatve pareiškėjas siekė gauti aptariamą leidimą, atitinka Tvarkoje įtvirtintus didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės kriterijus ir/ar atsakovas šias aplinkybes vertino.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis, pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju pareiškėjo atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2024 m. gegužės 11 d., jau išnagrinėjus skundą iš esmės ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, todėl prašymas netenkintas.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Sava giria“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nors priimtas teismo sprendimas iš dalies atitinka pareiškėjo interesus, bet yra naikintinas neteisingai pritaikius procesines teises normas (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.146 str. 1 d.,2 d.5 p ) arba keistinas, nes teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovo prašymo, pateikto Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. birželio 14 d. apeliaciniame skunde. Minėtame apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti ir įpareigoti jį priėmusią Vilniaus rajono savivaldybės administraciją šį padarytą pažeidimą pašalinti ir išduoti leidimą išvežti medieną. Pareiškėjas tikėjosi, kad šie prašymai ir bus teismo sprendimu patenkinti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai pareiškėjo skundą patenkino, bet tačiau įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašymą išduoti leidimą išvežti medieną. Teismo sprendimas tiesiogiai neįpareigojo atsakovo išduoti leidimą, o suteikė galimybę atsakovui vėl atsisakyti išduoti leidimą tik jau kitais motyvais, todėl pareiškėjas vėl bus priverstas kreiptis dėl savo teisių gynybos.

14.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl Ataskaitoje nurodytų Liepų gatvės dangos pažeidimų vertinimo, nes Ataskaitos 2 psl. pasisakyta, "tikėtina, kad išilginiai plyšiai susiję ne su asfalto dangos nuovargiu, t. y. ilgalaikiu nuolat pasikartojančiu eismo apkrovos poveikiu, tačiau su dangos konstrukcijos ir/arba žemės sankasos laikomosios gebos jautrumu hidroterminiam režimui ir sunkiasvorio transporto apkrovų poveikiu nepalankaus hidroterminio režimo laikotarpiu." Hidroterminis režimas suprantamas kaip pavasario polaidžio laikotarpis. Taigi, darytina išvada, kad tik polaidžio laikotarpiu, o ne visus metus, galima riboti sunkiasvorio transporto eismą Liepų gatve, todėl leidimas pareiškėjui kitu metu laiku nebuvo išduotas be jokio faktinio pagrindo.

14.3. Teismui buvo pateiktas prašymas kaip liudytoją apklausti Ataskaitą rengusį specialistą, turintį specialių žinių, kuris galėjo patikslinti Ataskaitoje pateiktą informaciją, kokia transporto priemonės masė ( nuo l5t iki 40 t) gali sugadinti kelio dangą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, teismo priimtame sprendime motyvai taip pat nenurodyti.

14.4. 2024 m. gegužės 10 d. raštu per EPP sistemą Regiono administracinio teismo Kauno rūmams pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurį teismas gavo 2024 m. gegužės 11 d. Šis prašymas buvo tik priminimas, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes 2023 m. birželio 14 d. nagrinėjant bylą pirma kartą, buvo pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais. Atsakovas papildomai pažymi, kad apeliantas ignoruoja faktą, kad eismas ginčo gatve yra apribotas ženklu Nr. 314 „Ribota masė“ – 15 t. Akcentuotina, kad apie minėtą faktinę aplinkybę Apeliantas buvo informuotas dar 2021 m. lapkričio mėnesį ir toks ženklas galioja Apeliantui, kaip ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, net ir nesant kitiems draudimams ar sprendimams, sunkiasvorio transporto eismas Liepų gatve. yra apribotas. Atsakovas taip pat akcentuoja, jog Liepų gatvės dangos konstrukcijos tyrimus atliko specialias žinias turintys specialistai - VGTU atstovai, o pareiškėjas prie bylos medžiagos nepateikė ekspertinių išvadų, paneigiančių Tyrimų išvadas. Atsakovas pabrėžia, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas specialių žinių atliekant kelio dangos konstrukcijų tyrimus neturi ir pareiškėjo bei jo atstovo vertinimai yra deklaratyvus ir subjektyvus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog Iš Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo matyti, kad 2024 m. gegužės 2 d. pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, toks prašymas buvo pateiktas tik 2024 m. gegužės 11 d., šeštadienį (registruotas 2024 m. gegužės 13 d.) ir bylą išnagrinėjus iš esmės. Dėl to Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti patenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. A33(1)-6121 „Dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų g. (Nr. VL9632), Daukšių k., Sužionių sen.“ bei įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui leidimą išvežti medieną ir susmulkintą medieną didesnio nei 15 t svorio (kartu su kroviniu ir be krovinio) transporto priemonėmis Liepų gatve teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Administracijos Sprendimą, įpareigojo Administraciją pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį iš dalies panaikinti arba pakeisti, pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtais, įpareigoti Administraciją šį pažeidimą pašalinti ir išduoti leidimą vežti medieną, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, savo sprendimo nemotyvavo, neiškvietė liudytojo / specialisto, netinkamai įvertino iki bylos išnagrinėjimo pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti) teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė panaikinti Administracijos Sprendimą, pripažinti Administracijos veiksmus neteisėtais ir įpareigoti Administraciją pašalinti šį padarytą pažeidimą, t. y. išduoti leidimą vežti medieną. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo patikslinto skundo reikalavimų pripažinti Administracijos veiksmus neteisėtais ir įpareigoti Administraciją pašalinti šį padarytą pažeidimą, t. y. išduoti leidimą vežti medieną. Pareiškėjas prašo, kad apeliacinis teismas tenkintų šiuos jo patikslinto skundo reikalavimus.

22. Dėl reikalavimo pripažinti Administracijos veiksmus neteisėtais:

22.1. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta pareiškėjo reikalavimas.

22.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų (reikalavimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (teisėtų interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-520/2018).

22.3. Pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotas reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais iš esmės yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-815/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus įvertino, išnagrinėjo ir pasisakė dėl Administracijos veiksmų neteisėtumo ir panaikino Sprendimą. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai prašant tenkinti reikalavimą pripažinti Administracijos veiksmus neteisėtais atmetami.

23. Dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją pašalinti šį padarytą pažeidimą, t. y. išduoti leidimą vežti medieną:

23.1. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.).

23.2. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

24. Panaikinus Sprendimą, liko nebaigta administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjo 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo, kurią būtina užbaigti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo UAB „Sava giria“ 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-729-1047/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvardijo savo atliekamus veiksmus – nurodė, kad pareiškėjo skundą tenkina, tačiau iš tiesų pareiškėjo patikslintas skundas tenkintas iš dalies (panaikintas Sprendimas, atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą), likusi patikslinto skundo reikalavimų dalis atmesta. Teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu. Tai nelaikytina apelianto padėties pabloginimu, nes tai tik techninis pataisymas – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvardijo, ką padarė su pareiškėjo patikslintu skundu, t. y., patikslintą skundą tenkino iš dalies, bet rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skundą patenkina. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija patikslina, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ patikslintas skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. A33(1)-6121 „Dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų g. (Nr.VL9632), Daukšių k., Sužionių sen.“ panaikinamas, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija įpareigojamas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo, likusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ patikslinto skundo dalis atmetama.

25. Dėl liudytojo / specialisto apklausos pažymėtina, kad ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). ABTĮ 60 straipsnis nustato, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti (ABTĮ 60 str. 1 d.). Specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas (ABTĮ 60 str. 2 d.).

26. Nagrinėjamoje byloje 2024 m. gegužės 2 d. pareiškėjo atstovas pateikė prašymą liudytoju apklausti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistą A. V. ar jo įgaliotą kitą specialistą, parengusį 2022 m. balandžio 13 d. Mokslo darbo ataskaitą. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje pradinėje prašymų stadijoje teismui išsprendus kitus prašymus (prijungus dokumentus), pareiškėjas ir jo atstovas prašymo apklausti liudytoją / specialistą neteikė, į teisėjos klausimą, ar turi daugiau prašymų, prašymo dėl liudytojo / specialisto apklausos neteikė (2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 39 s.). Teismo posėdyje pareiškėjui paprašius iškviesti ekspertą, teisėja pirmininkė ir pranešėja nurodė, kad asmuo nekviečiamas, byloje yra pateiktas ekspertizės aktas (2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min. 00 s.). Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje prašymų stadijoje prieš baigiamąsias kalbas pareiškėjas ir jo atstovas prašymo apklausti liudytoją / specialistą neteikė, nurodė, kad daugiau prašymų neturi (2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 58 min. 50 s.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas liudytojo / specialisto neapklausė, tačiau užtikrino racionalų procesą: įvertino objektyvius įrodymus byloje, proceso šalių pozicijas, paaiškinimus, prašymus, įvertino tai, kad specialisto pozicija užfiksuota rašytiniuose bylos dokumentuose, atsižvelgė į prašomo kviesti liudytojo / specialisto žinomų aplinkybių reikšmingumą sprendžiant dėl bylos esmės (nereikšminga bylai teisingai išspręsti). Pažymėtina, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo teiktų argumentų, pabrėžia, kad pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021, ir kt.).

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas esmines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto patikslinto skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, teismas pakankamai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas pasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, reikalavimą patenkino, vertino, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nenurodyta, kad netenkinamas / tenkinama iš dalies pareiškėjo reikalavimai pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją pašalinti šį padarytą pažeidimą, t. y. išduoti leidimą vežti medieną. Teisėjų kolegija tai vertina kritiškai, tačiau iš viso pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio aišku, kad reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais atmestas (2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje teisėja pirmininkė ir pranešėja nurodė, kad toks reikalavimas negali būti reiškiamas administraciniame teisme), o reikalavimas pareigoti atsakovą pašalinti šį padarytą pažeidimą, t. y. išduoti leidimą vežti medieną, tenkintas iš dalies įpareigojant atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl kelio būklės, neteisingų ekspertizių ir kt., pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai vertintini kaip neesminiai ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

31. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

32. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas 2024 m. gegužės 11 d., t. y. jau išnagrinėjus skundą iš esmės ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka, nurodo, kad 2024 m. gegužės 11 d. pateikė tik pakartotinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes ne kartą teikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, 2024 m. gegužės 2 d. pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir ne kartą teikė įrodymus apie patirtas išlaidas iki teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 9 d.

33. Susipažinusi su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra šie prašymai ir įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo:

33.1. 2022 m. liepos 27 d. prie patikslinto skundo pareiškėjas pridėjo 2022 m. liepos 14 d. Mokėjimo patvirtinimą (sumokėta 23 Eur žyminio mokesčio ir 1,50 banko komisinis mokestis – iš viso 24,50 Eur).

33.2. 2023 m. balandžio 18 d. (Liteko sistemoje užregistruota 2023 m. balandžio 19 d.) pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo 2023 m. balandžio 7 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 927609 (sumokėta advokatui 500 Eur).

33.3. 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo 2023 m. birželio 2 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 927611 (sumokėta advokatui 500 Eur).

33.4. 2023 m. birželio 15 d. prie apeliacinio skundo pareiškėjas pridėjo 2023 m. birželio 14 d. Mokėjimo patvirtinimą (sumokėtas 12 Eur žyminio mokesčio ir 2 Eur banko komisinis mokestis – iš viso 14 Eur).

33.5. 2024 m. gegužės 2 d. (Liteko sistemoje užregistruota 2024 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas pateikė 2024 m. gegužės 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas (išrašyta už teisines paslaugas iš viso 1 300 Eur), nurodė, kad prideda pinigų priėmimo kvitą Nr. 927623, tačiau jo nepridėjo.

33.6. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje pareiškėjas 2024 m. gegužės 11 d. (Liteko sistemoje užregistruota 2024 m. gegužės 13 d.) pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

33.7. 2024 m. birželio 29 d. apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir už šio apeliacinio skundo surašymą patirtas 250 Eur išlaidas. Prie apeliacinio skundo pareiškėjas pridėjo 2024 m. birželio 29 d. pagrindinio mokėjimo informaciją (sumokėtas 12 Eur žyminio mokesčio) ir 2024 m. gegužės 20 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 927624 (sumokėta advokatui 250 Eur).

34. Kadangi teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, įvyko 2024 m. gegužės 9 d., visi iki tol teikti pareiškėjo prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys įrodymai laikomi pateiktais laiku. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat keičiama. Atsižvelgdama į šios nutarties 30.1–30.7 papunkčius, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pagrindė, jog bylą nagrinėjant teisme patyrė 1050,5 Eur bylinėjimosi išlaidas (24,50 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 14 Eur + 12 Eur). Kita pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalis atmetama: i) dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmetama, nes 2024 m. gegužės 2 d. (Liteko sistemoje užregistruota 2024 m. gegužės 3 d.) pareiškėjo pateiktų dokumentų prieduose nėra pinigų priėmimo kvito Nr. 927623, taigi neįrodyta, kad pareiškėjas realiai šias išlaidas patyrė; ii) dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų surašant apeliacinį skundą, atmetama, nes pridėtas 2024 m. gegužės 20 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 927624 neįrodo, kad pareiškėjas sumokėjo už apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje parengimą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes Pinigų priėmimo kvito data yra ankstesnė už pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurį skundžiant surašytas apeliacinis skundas) paskelbimo datą (2024 m. gegužės 30 d.) ir atstovavimo sutartį, kuria pareiškėjas pavedė advokatui parengti apeliacinį skundą (2024 m. birželio 20 d. Atstovavimo sutartis), už kurio parengimą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi gali būti sprendžiama dėl įrodytos bylinėjimosi išlaidų (1050,5 Eur) dalies atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, į patenkintų reikalavimų dalį (3/4), į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteistina teisme patirtų 787,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1050,5/4*3= 787,88 Eur).

35. Apibendrinant teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, jo rezoliucinę dalį išdėsto taip: „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. A33(1)-6121 „Dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų g. (Nr.VL9632), Daukšių k., Sužionių sen.“ Įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo. Likusią pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“ Pareiškėjui UAB „Sava giria“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisiama 787,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Likusią pareiškėjo UAB „Sava giria“ apeliacinio skundo dalį teisėjų kolegija atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. A33(1)-6121 „Dėl leidimo važiuoti sunkiasvoriu transportu Liepų g. (Nr.VL9632), Daukšių k., Sužionių sen.“

Įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ 2022 m. gegužės 20 d. prašymą dėl leidimo išvežti medieną išdavimo išnagrinėti iš naujo.

Likusią pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Likusią pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sava giria“ apeliacinio skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sava giria“ iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 787,88 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Beata Martišienė