b47e1b81-2359-4a9b-bdff-3e4e7f31e581 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

AdmAdm.byla Nr. A2.6.-414-271/2016Proceso Nr. 4-68-3-18123-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2016 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V.,nukentėjusiajam A. B., vertėjai I.Pikčilingienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,                                                                 n u s t a t ė :

J. V. 2015-10-06, apie 11.30 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz 2640, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, užvažiavo ant žemės sklypo atraminio pylimo ir jį apgadino, padarydamas turtinę žalÄ nukentėjusiajam A. B.. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Be to J.

V. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo inkriminuojamas pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymas, t.y. tai, kad jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, kadangi po eismo įvykio iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino.Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. pripažino padaryto pažeidimo faktines aplinkybes, t.y. jis pripažino tai, kad įvykio dienÄ sunkvežimiu atvežė krovinį pas M. M.. Norint įvažiuoti į kiemÄ reikėjo važiuoti atbulam, darė tai atsargiai, netgi pakvietė kaimynÄ , kad Å¡is žiÅ«rėtų, kaip jis manevruoja automobiliu.

Tik vėliau, kai jam paskambino gyventojas (A. B.) paaiÅ¡kėjo, kad važiuodamas atbulas jis automobilio priekiu užvažiavo ant atraminio pylimo, jį apgadino. Jo praÅ¡ymu M. M. tvarkė šį pylimÄ . Nukentėjusiajam jis atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Gailisi dėl savo veiksmų, tačiau pripažįsta, kad iÅ¡ karto nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kad jo metu apgadino svetimÄ turtÄ - atraminį pylimÄ . Tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos taip pat neturėjo, nes neįvertino savo veiksmų, t.y. kad padarė eismo įvykį.

Iki nukentėjusiojo skambučio netgi nežinojo, kad smėlio pylimas gali kam nors priklausyti. Tuo labiau, kad M. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nepaaiÅ¡kino jam, kad vairuojant automobilį buvo padaryta turtinė žala. Turi 45 metų vairavimo staÅ¾Ä , nevykdė Å¡iurkščių KET pažeidimų. Gailisi dėl savo veiksmų, kad dėl savo neapdairumo tinkamai neįvertino savo atliktų veiksmų.Suinteresuotas asmuo, nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2015 m. spalio 6 d. pro langÄ matė, kad apsisuka sunkvežimis, pripažįsta, kad įvažiavimas toje vietoje siauras.

KitÄ dienÄ apsižiÅ«rėjo ir pamatė, kad yra apgadintas žemės sklypo atraminis pylimas, sulenkta armatÅ«ra, nustumta žemė. IÅ¡ kaimyno sužinojo, kas vairavo sunkvežimį, paskambino vairuotojui, tačiau pastarasis aiÅ¡kino, kad nieko nepadarė. Kaimynas M. M. žadėjo sutvarkyti pylimÄ , tačiau padarė tai netinkamai, todėl jis kreipėsi į policijÄ .Liudytojas M. M. parodė, kad vairuotojas J. V. 2015 m. spalio 6 d. atvežė į jo sodybÄ (duomenys neskelbtini) krovinį. Reikėjo įvažiuoti atbulai į kiemÄ , kelias siauras, prašė kaimynÄ V.

B. stovėti priekyje ir stebėti, kad niekas nebÅ«tų apgadinta. Pavyko įvažiuoti. Po Å¡io įvykio kaimynas (A. B.) pradėjo skųstis, kad apgadintas atraminis pylimas, ėjo tvarkyti pylimÄ ir jam atrodė, kad sutvarkė, atstatydamas pylimÄ nustÅ«mė žemę toje vietoje, tačiau kaimynui to nepakako, jis tvirtino, kad jam padaryta žala.Liudytojas V. B. parodė, kad M. M. praÅ¡ymu stebėjo, kaip automobilis įvažiuoja į jo kiemÄ . Kelias toje vietoje siauras, automobilis priekiu pabuksavo truputį, bet žalos nepadarė, nustÅ«mė žemę, į kaimyno sklypo teritorijÄ netgi neįvažiavo.Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta bei tai, kad 2 vietose apgadintas atraminis pylimas (b.l. 7-9).Prie bylos yra pridėta lokalinė sÄ mata, iÅ¡ kurios matyti, kad atraminio pylimo, kelio Å¡laito remonto iÅ¡laidos sudaro 209,33 Eur (b.l. 12).

Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. V. paaiÅ¡kinimu, nukentėjusiojo A. B., liudytojų M. M. bei V. B. parodymų, policijos pareigÅ«no P. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu, eismo įvykio vietos schema, lokaline sÄ mata, nuotraukomis bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad vairuodamas automobilį J. V. buvo neatidus, apgadino nukentėjusiojo A. B. atraminį pylimÄ ir tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui.

Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tiesioginės tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iÅ¡ eismo įvykio vietos neatlikus Å¡ių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. V. veiksmai atitinka objektyviuosius Å¡io pažeidimo požymius. Tačiau bylos įrodymais nustatyta, kad vairuotojas subjektyviai nesuvokė buvęs eismo įvykio dalyviu, kadangi jis automobiliu nustÅ«mė žemę, nepilnai suvokdamas, kad toje vietoje esantis žemės pylimas yra turtas, kad vykdo atraminę funkcijÄ , kad yra armatÅ«ra ir ji buvo sulenkta ir kad jo veiksmais buvo padaryta žala kitam asmeniui.

Å ios aplinkybės įrodo, kad siekio iÅ¡vengti atsakomybės jo veiksmuose nebuvo. IÅ¡ eismo įvykio vietos jis iÅ¡važiavo manydamas, kad nebuvo eismo įvykio dalyviu, nepadarė kitam asmeniui žalos, t.y. sÄ Å¾iningai klysdamas dėl situacijos. Pažymėtina, kad taip įsitikinę buvo ir nukentėjusiojo kaimynai, liudytojai M. M., V. B..Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. V. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo įvykio ir sudėties ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina. Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – padarytas KET pažeidimas, dėl kurio kitas asmuo patyrė realiÄ turtinę žalÄ , į pažeidėjo asmenybę, kuris yra pensininkas, galiojančių nuobaudų neturi.

Jo vairavimo stažas 45 metai ir Å¡iurkščių KET pažeidimų jis nedarė. Lengvina jo atsakomybę tai, kad gailisi dėl pažeidimo, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusysis A. B. nurodė pretenzijų dėl eismo įvykio nebeturintis, nes materialinė ir moralinė žala jam atlyginta. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtina minimali bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str.,  teisėjas n u t a r ė :

J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda.Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., J. V. veikoje nesant Å¡io pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400.

Ä®mokos kodas 1001. Mokant baudÄ mokėjimo paskirtyje bÅ«tina nurodyti ROIK15053507370.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Pavel Borkovski            Â