b47bc0b2-cedb-4e49-8625-06d6d6f3dacd · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                 Administracinė byla Nr. ATP-183-167/2017                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00019-2017-4                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.2. (S)                                                                                                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

E. skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties ir n u s t a t ė : Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimu R. E. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, skyrė 144 eurų baudÄ . Administracinius teisės pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje perkvalifikavus į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalį R.

E. paskirta 10 eurų bauda, už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numato nusižengimo padarymÄ paskirta 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams. Paskirtos baudos subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė – 1000 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.R. E. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 15 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ R.

V.. Po eismo įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino bei, kol bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį (nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumo laipsnis). Pėsčiajai R. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas2017 m. rugpjūčio 11 d. Å iaulių apylinkės teisme gautas pažeidėjo praÅ¡ymas, kuriuo R. E. prašė sutrumpinti jam paskirtÄ specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminÄ . Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R.

E. praÅ¡ymo netenkino.Skundu apygardos teismui R. E. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , grÄ Å¾inant R. E. teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko.Skunde nurodoma, kad ATPK 329 straipsnyje nurodomas imperatyvus momentas - nepadaryti teisės pažeidimo per nuobaudos vykdymo laikotarpį. Pažymima, kad teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi informacija apie R.

E. anksčiau kažkada padarytus administracinius teisės pažeidimus, teigia, jog Å¡iuo metu ne visai korektiÅ¡ka bÅ«tų iÅ¡skirti Å¡iÄ aplinkybę kaip iÅ¡skirtinę, kadangi vien dėl Å¡ios aplinkybės atmetus R. E. praÅ¡ymÄ sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminÄ , R. E. antrÄ syk yra baudžiamas, o tai prieÅ¡tarauja bendriems teisės principams ir tai nėra proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė pažeidėjo atžvilgiu. Teigia, kad nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už vienÄ nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrÄ kartÄ dėl to paties nusikaltimo, palikdama neiÅ¡spręstÄ klausimÄ dėl dvigubo baudimo už skirtingų rÅ«Å¡ių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės Å¡akų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje.

Lietuva yra Å¡ios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį KonvencijÄ 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnis, pavadintas „Teisė nebÅ«ti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, nustato, kad „niekas neturi bÅ«ti vėl persekiojamas (tried - angl.) ar baudžiamas (punished - angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimÄ (lietuviÅ¡kame vertimo variante pavartotas žodis „nusikaltimas“, kuris nevisiÅ¡kai atitinka angliÅ¡kame teksto variante pavartoto žodžio „offence“ reikÅ¡mę), už kurį jis jau buvo iÅ¡teisintas ar nuteistas (lietuviÅ¡kame teksto variante įraÅ¡yti žodžiai „galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliÅ¡kame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymÄ ir baudžiamÄ jį procesÄ â€œ.

Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminÄ negu Lietuvos įstatymai, bÅ«tent „teisės pažeidimo“ (offence - angl.), dėl kurio baudžiama, terminÄ . Å is terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo (nusikalstamos veikos - pagal 2000 m. BK) terminus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 322/2003).Be to, skunde pažymima, kad teikdamas teismui praÅ¡ymÄ nurodė svarbius motyvus ir aplinkybes.

Teigia, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuomet buvo paskirta administracinė nuobauda, tiek nagrinėjant praÅ¡ymÄ teismui nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo kaltę, pažeidus įstatymo reikalavimus pripažino ir pripažįsta visiÅ¡kai. Nurodė, kad yra visos sÄ lygos minėtai teisės akto nuostatai taikyti, - nuo Nutarimo dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo (Nutarimo priėmimo dienos) praėjo jau daugiau nei pusė laikotarpio; specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nebuvo padaręs jokių naujų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų, nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo teistas ar įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo.

Teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d. administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡Ä Nr.l0-S-125606 apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, teismui nurodė, kad paskirtÄ baudÄ yra pilnai sumokėjęs ir kaip įrodymÄ pateikė baudos mokėjimÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ , dėl eismo įvykiu sukeltos žalos (t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo) nukentėjusiosios ir jos atstovo nuoÅ¡irdžiai atsiprašė.Pažymi, jog teismui nurodė, kad savo iniciatyva yra baigęs specialius mokymus ir yra atestuotas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ pagal 4 (keturių) valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai mokymo programÄ (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, iÅ¡duotas 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Nr.3751). Teigia, kad teismui paaiÅ¡kino, jog vairuoti transporto priemonę R. E. yra bÅ«tina; nurodė, kad Å¡iuo metu yra pensininkas išėjęs į pareigÅ«nų ir karių atsargÄ , vienintelės Å¡eimos pajamos yra R. E. gaunama pensija, kadangi jo sutuoktinė L. E. sunkiai serga, jai yra diagnozuotas krÅ«ties vėžys. Nurodo, kad siekdamas iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , kad galėtų pragyventi ir apmokėti už dukters studijas bei žmonos gydymui reikalingus vaistus, visais įmanomais bÅ«dais kabinasi į gyvenimÄ , aktyviai dalyvauju aktyviosiose darbo rinkos programose ir jau susirado darbÄ Ä¯monėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo meistro pareigose, tačiau tam, kad dirbtų reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimÄ , kadangi darbas yra dinaminis, reikalinga važinėti į objektus, įmonės direktorius A.

Å . tarpininkavo ir gerb. teismo prašė, kad R. E. bÅ«tų gražinta teisė vairuoti anksčiau laiko, todėl teismui pateikė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 26 d. pažymÄ - tarpininkavimo raÅ¡tÄ ; nurodė, R. E. manymu iÅ¡skirtinę aplinkybę, dėl ko reikalinga kuo skubiau turėti teisę vairuoti - tai sutuoktinės liga, nes ji ilgÄ laikÄ sirgo sunkia liga (krÅ«ties vėžys), pirminis gydymas baigtas 2017 metų liepos 4 d., tačiau ji ir toliau privalo bÅ«ti nuolatos stebima gydytojų, o periodiÅ¡kai (į mėnesį apie du kartus) ji privalo lankytis (duomenys neskelbtini) ligoninėje Onkologiniame skyriuje įvairiems tyrimams bei stebėsenai atlikti, sutuoktinė nedirba, todėl faktiÅ¡kai R.

E. vienas rÅ«pinasi nepilnamečiu sÅ«numi A. E., kuris 2017 m. liepos 13 d. patyrė didelę traumÄ , t. y. Å¡launikaulio krumplio lūžį, kelio girnelės lūžį ir menisko plyÅ¡imÄ , savaitę buvo gydomas (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje, vėliau pasiųstas ir gydomas (duomenys neskelbtini) klinikų Vaikų traumatologijos skyriuje. Nurodo, kad sÅ«nų reikėjo periodiÅ¡kai lankyti, ir dabar po traumos sunkiai vaikÅ¡to, todėl kelis mėnesius turės vaikščioti su ramentais, periodiniams sveikatos patikrinimams vykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, teismui buvo pateikęs VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2017 m. liepos 18 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ A.

E. epikrizę.Teigia, kad teismui nurodė, jog visiÅ¡kai iÅ¡laiko dukrÄ K. E., kuri nors jau ir pilnametė, tačiau visiÅ¡kai iÅ¡laikoma R. E., kadangi studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje Technologijos Fakultete geodezijos specialybę, studijos mokamos. Teigiama, kad R. E. vienam tenka pareiga rÅ«pintis visais Å¡eimos nariais, o neturint teisės vairuoti labai apsunkinamos galimybės tai atlikti, nes be vairuotojo pažymėjimo ne tik negali įsidarbinti, tačiau ir artimiesiems suteikti reikiamÄ tiek finansinę, tiek fizinę pagalbÄ , nuvežti į gydymo įstaigas, atvežti bÅ«tinuosius buities reikmenis ir pan.Pažymi, kad teismui nurodė, kad yra vidutinio amžiaus žmogus, todėl puikiai suvokia, kad padarė Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dėl kurio pilnai pripažindamas savo kaltę ir suprasdamas galimas Å¡io pažeidimo pasekmes nori pažymėti, kad iÅ¡ Å¡ios situacijos tikrai labai pasimokė ir padarė labai svarbias bei reikÅ¡mingas gyvenimo iÅ¡vadas, suprato administracinio teisės pažeidimo neigiamas pasekmes, dėl Å¡ių pasekmių labai jaudinasi, gėda prieÅ¡ artimuosius, giminaičius, aplinkinius.

Teigia, kad suprato, jog pasielgė neapgalvotai ir neteisingai, todėl gali teigti, jog paskirta nuobauda tikrai paveikė ir stipriai palietė ne tik pažeidėjo gyvenimÄ .Nurodo, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prarado darbÄ valstybės tarnyboje, buvo priverstas iÅ¡eiti į pensijÄ , iki Å¡io įvykio (pažeidimo) dirbo statutiniu valstybės tarnautoju - ugniagesiu (duomenys neskelbtini) Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, per visÄ tarnybos laikÄ buvo iÅ¡gelbėjęs ne vienÄ gyvybę.

Teigia, kad dabar sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė bei psichologinė bÅ«sena (jaučia didelę gėdÄ prieÅ¡ giminaičius, artimuosius, buvusius kolegas) R. E. paveikė tiek, kad jis ryžtingai pasiruošęs laikytis įstatymo nuostatų, elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nekelti pavojaus žmonių turtui, gyvybei ir sveikatai, bÅ«ti drausmingu vairuotoju.PraÅ¡oma atkreipti dėmesį, kad visi teismui pateikti dokumentai įrodo, kad R. E. stengiasi pasitaisyti ir iÅ¡ Å¡ios situacijos aÅ¡ pasimokė bei padariau svarbias bei reikÅ¡mingas gyvenimo iÅ¡vadas, Å¡is įvykis tikrai bus didele gyvenimo pamoka.

Teigti, jog paskirta bausmė tikrai R. E. paveikė ir stipriai palietė jo gyvenimÄ , suprato galimas pasekmes kilsiančias ne tik jam ar jo artimiesiems, bet ir visuomenei. Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kiek pavojingÄ KET pažeidimÄ padarė, negalima daryti iÅ¡vados, kad R. E. nepasitaisys ir galbÅ«t ateityje vėl darys analogiÅ¡kus teisės pažeidimus ar nusižengimus, t. y. kad dar nepasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į visa tai (pažeidimo pobÅ«dį, kaip pažeidėjo asmenybę, vyresnį amžių) pažeidėjas mano, jog byloje esančių duomenų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai daryti, kad Å¡iuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų pažeidimų) R.

E. atžvilgiu yra visiÅ¡kai pasiekti, t. y. R. E. suprato bei padarė teigiamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, gailisi ir pasižada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos. Mano, kad nuobaudos taikymas ilgesniam laikui neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių tiek su R. E. darbinių funkcijų atlikimu, tiek su Å¡eimos narių sveikata, gyvenimo kokybe, jų iÅ¡laikymu bei nebÅ«tu proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė. Atsiliepimu į R. E. skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo priimtÄ nutartį ir skundo netenkinti.

R. E. skundas netenkinamas. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog R. E. iÅ¡ esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. TokiÄ galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudÄ paskyręs organas (pareigÅ«nas), gavęs asmens praÅ¡ymÄ , gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ atestacijÄ institucijų pažymÄ , sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ .

Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudÄ institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminÄ , įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sÄ lygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad nuobaudÄ paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ savo nustatytam laikotarpiui arba iÅ¡vis atsisakyti tenkinti asmens praÅ¡ymÄ .Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vertina ne tik, ar pažeidimÄ padaręs asmuo atitinka formaliuosius Å¡io straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiÅ«rį į paskirtÄ nuobaudÄ bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014).Nors bylos duomenys patvirtina, kad R.

E. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sÄ lygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 24-25, 94, 109), R. E. yra iÅ¡klausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ sveikatai kursÄ (b. l. 98), paskirtÄ baudÄ yra sumokėjęs (b. l. 95), tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai yra sÄ lyga, kuriÄ kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones, kai Å¡i teisė buvo atimta dėl pažeidimo padarymo esant neblaiviam.Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones R. E. atimta už tai, kad jis padarė net tris pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. savo vairuojamu automobiliu kliudydamas R.

V., jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumo laipsnis). Už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatyta atsakomybė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje nurodyta, kad minėto pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių iki dvejų metų.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių eurų, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki ketverių metų.

Nagrinėjama atveju R. E. už padarytus pažeidimus buvo paskirta 1000 eurų dydžio bauda ir vieniems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas sprendžia, kad už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. E. buvo skirta proporcinga padarytiems pažeidimams administracinė nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nors Å¡iuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, pagrindo neduoda padarytų pažeidimų pobÅ«dis ir pavojingumas.

Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo bÅ«tina atsižvelgti ne tik į tai, kaip pažeidėjas elgiasi nuobaudos vykdymo laikotarpiu, bet ir į tai, kaip jis elgėsi praeityje, todėl apylinkės teismas spręsdamas klausimÄ dėl R. E. praÅ¡ymo paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sutrumpinti, pagrįstai atsižvelgė į R. E. ankstesnius teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 329 straipsnyje yra numatyta tik galimybė sutrumpinti paskirtÄ specialiosios teisės atėmimo terminÄ , jokios naujos administracinio teisės pažeidimo sudėties minėtas straipsnis nenumato, todėl nepagrįsti R.

E. argumentai, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ R. E. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. balandžio 21 d. R. E. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,76 prom. girtumo laipsnis, už šį pažeidimÄ R. E. buvo paskirta 1000 Lt (289.62 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, be to, 2013 m. sausio 14 d. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį ir nepajutęs kontakto iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, taip pat praeityje administracine tvarka baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 24-25, 94) Taigi, R.

E. jau anksčiau taikyta gana griežta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu teigiamo poveikio nepadarė. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ . Atsakant į skundo argumentus, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo pasekmes jaučia ne tik pats, bet ir jo visa Å¡eima, nes praradus teises R.

E. negali suteikti reikiamas pagalbos savo žmonai, kuri serga vėžiu, negali tinkamai pasirÅ«pinti kitų Å¡eimos narių poreikiais, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos R. E. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , ir patvirtina, jo paties neatsakingÄ požiÅ«rį į savo ir artimųjų gyvenimo kokybę. Nors R. E. teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga sÅ«naus priežiÅ«rai, tačiau teismas pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio R.

E. sÅ«nui gauti reikiamÄ medicininę pagalbÄ , be to, ir pats R. E. nurodė, jog kol sÅ«nus buvo (duomenys neskelbtini) klinikose, jį reikėjo periodiÅ¡kai lankyti, o tai tik patvirtina, kad galimybė, neturint teisės vairuoti transporto priemones nuvykti į kitus miestus, įstaigas ir pan. nėra užkertama.Ä®vertinus visetÄ paminėtų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebÅ«tų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu.

Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo praÅ¡yme deklaruoti negatyvÅ«s padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria), yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kuriÄ jam buvo žinoma iÅ¡ anksto. Tai, kad R. E. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Å iaulių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti R.

E. skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistÄ ir R. E. skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                Alfredas Vilbikas