2018-05-08 Nr. AB-10551-3-61-3-00784-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-306-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00784-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vainekta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vainekta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – Sprendimas), taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindė aplinkybėmis, kad pagrįstai tikėjosi, jog pagal tarp pareiškėjo ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2012 m. sausio 4 d. sudarytą sutartį Nr. PTO/13/052 (toliau – Sutartis) teismuose jį atstovaus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kuri įsipareigojo tai daryti. Taip pat manė, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsiradusi pareiga sumokėti už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis bus atidėta iki 2018 m. kovo mėn. vidurio. Pabrėžė, kad nuolat stebėjo skundžiamo Sprendimo eigą viešoje erdvėje ir žinojo apie vedamas derybas, tačiau neturi įmonėje teisininko, todėl nežinojo, kaip tinkamai turėtų ginti savo teises. Be to, pareiškėjo direktorius, kuris yra atsakingas už pakuočių atliekų tvarkymą, nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 15 d. atostogavo ir apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik po savo atostogų, todėl su advokatų kontora atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2018 m. kovo 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Vainekta“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą 2018 m. kovo 7 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą Sprendimui apskųsti.

Teismas vertino, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo tikėjimasis, kad už jį į teismą kreipsis VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nėra svarbi priežastis, nes teisminį ginčą inicijuoti (pateikti teismui skundą) turėjo pats pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, ir, kaip pats teigia, tik stebėjo viešoje erdvėje VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vykdomus veiksmus (vedamas derybas). Teismas nurodė, kad Sprendimo apskundimo tvarka ir terminai buvo aiškiai nurodyti Sprendime, todėl net neturėdamas teisinių žinių pareiškėjas galėjo juos suprasti. Teismas pažymėjo, kad įmonės direktorius atstogavo nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 15 d., o pareiškėjas, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, teisinės pagalbos kreipėsi tik 2018 m. kovo 1 d., t. y. beveik po 2,5 mėnesio po skundžiamo Sprendimo gavimo. Teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes pareiškėjas gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

III. Pareiškėjas UAB „Vainekta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį, atnaujinti UAB „Vainekta“ terminą skundui paduoti ir priimti skundą.

Pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti, nes jis aktyviai bendravo su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, dalyvavo susitikimuose, iniciavo individualų susitikimą su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsakingais asmenimis, nuolat domėjosi atliekamų veiksmų eiga ir pagrįstai tikėjosi, kad sudarytos sutarties su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pagrindu yra tinkamai atstovaujamas. Taigi pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad specialių žinių turintys VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovai atsižvelgs į pareiškėjo interesus ir padės įgyvendinti tinkamą pareiškėjo teisių gynimo modelį. Pareiškėjui supratus, kad ginčo situacijos artimiausiu metu nepavyks išspręsti ir, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovavimas nepatenkina pareiškėjo interesų, jis tuoj pat pati ėmėsi veiksmų, kreipėsi į advokatų profesinę bendriją ir nedelsiant su prašymu bei skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad ginčo situacija yra sudėtinga, o skundžiamas Sprendimas pareiškėjui sukelia itin sunkias pasekmes, dėl ko galimai kyla bankroto grėsmė, todėl atsisakymas atnaujinti terminą reiškia viešojo intereso pažeidimą. Pareiškėjas, sumokėjęs 129 840 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nebegalės toliau įprastai vykdyti savo vykdomos veiklos ar pakeisti vykdytos veiklos, turės atleisti darbuotojus ir negalės atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog neatnaujinus skundo padavimo termino bus pažeista jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, nors pareiškėjas yra sąžiningas, ginčo situacija yra sudėtinga ir sukelianti sunkias pasekmes. Pažymi, kad dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto atsakovo Sprendimo į teismą yra kreipęsi ir kiti gamintojai – importuotojai (administracinės bylos: Nr. eI-1527-244/2018; Nr. eI-1614-789/2018; Nr. eI-1530-790/2018 ir kt.), taip pat skundą dėl minėto Sprendimo yra pateikusi ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (administracinė byla Nr. el-1570-789/2018).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Vainekta“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d.. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-26/2010, 2017 m sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-14-624/2017). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-624/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas į teismą dėl atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. priimto Sprendimo kreipėsi 2018 m. kovo 7 d., t. y. praleidęs terminą šiam Sprendimui apskųsti. Pareiškėjai šios faktinės aplinkybės atskirajame skunde neginčija. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti yra nurodęs, kad apie atsakovo Sprendimą jam tapo žinoma 2017 m. gruodžio 30 d. Šioje byloje nekilo ginčas dėl skundo padavimo teismui termino pradžios, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako šiuo aspektu, konstatuodamas, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apskųsti Sprendimą, taip pat rasti profesionalų atstovą.

Pareiškėjas skundą grindžia aplinkybėmis, kad jis buvo aktyvus (domėdamasis įvykių eiga, bendradarbiaudamas su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) ir pagrįstai tikėjosi, jog jį pagal sutartį atstovaus bei apgins jo pažeistas teises VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, be to, susiklosčiusi ginčo situacija yra sudėtinga, turinti viešojo intereso požymių ir reikšminga dėl ginčo Sprendimu sukeliamų finansinių pasekmių pareiškėjui, dėl kurių jis gali bankrutuoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino ir vadovaudamasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių (t. y. subjektyvaus situacijos vertinimo, dėl ko pareiškėjas turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes dėl neveikimo).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas taikė formaliai teisės aktų nuostatas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) ir neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas beveik 1,5 mėn. praleido terminą skundui paduoti, todėl toks terminas negali būti laikomas praleistu nežymiai. Taip pat pažymėtinos aplinkybės, kad šiuo atveju ginčo objektu esančiu Sprendimu tiesiogiai nekyla pareiškėjui pareiga mokėti jo nurodomą 129 840 Eur mokestį, nes šiuo Sprendimu pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, todėl jo teiginiai dėl bankroto grėsmės ir kitų jam sunkių finansinių pasekmių negali būti vertinamos kaip susijusios ir reikšmingos sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo pagrindų, taip pat ginčo Sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, kaip nurodo pareiškėjas, todėl šie jo argumentai yra atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis aktyviai bendravo su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, dalyvavo susitikimuose, iniciavo individualų susitikimą su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsakingais asmenimis, nuolat domėjosi atliekamų veiksmų eiga ir pagrįstai tikėjosi, jog sudarytos sutarties su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pagrindu jis yra tinkamai atstovaujamas, nėra objektyvūs veiksniai, pateisinantys delsimą skųsti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas yra pats atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą ir gynimą, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl ilgo delsimo ginti savo teises. Pažymėtina, kad teisinių žinių trūkumas pagal susiklosčiusią teismų praktiką taip pat paprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, o šiuo atveju pareiškėjas net neįrodinėjo aplinkybių, kad jis neturėjo galimybės pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą.

Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys šiuo atveju neturėjo esminės įtakos termino praleidimui, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atidaus ir rūpestingo elgesio standartas yra aukštesnis nei vidutinis, nes pareiškėjas yra profesionalas savo srityje – daugiau kaip 18 metų veikiantis juridinis asmuo, todėl preziumuojama, jog jis gerai išmano su jo veikla, partneriais, įsipareigojimais susijusias aplinkybes ir turi realiai vertinti situaciją bei veikti operatyviai.

Atsižvelgus į aplinkybes, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė