2025-05-21 Nr. AB-8898-3-61-3-00267-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1793-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00267-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) 2024 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)ATP-N-2024-00033 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui kitą advokatą.

2. Pareiškėjas skunde Komisijai paaiškino, kad Tarnyba teikė pareiškėjui teisinę pagalbą dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo, tačiau paskirtas advokatas faktiškai neteikė pareiškėjui teisinės pagalbos, piktnaudžiavo savo teisėmis, Tarnybai vengė teikti išvadą, netikrino ir nesusipažino su pareiškėjo pateikta informacija. Ginčijamu Sprendimu tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 52,50 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Pareiškėjas sumokėtų apskaičiuotas išlaidas, tačiau jam nebuvo teikta jokia teisinė pagalba. Nors Tarnyba Sprendime nurodė, kad teisinės pagalbos teikimas neperspektyvus, tačiau jei advokatas nekonfliktuotų su pareiškėju ar pareiškėjui būtų skirtas kitas advokatas, pareiškėjas įrodytų, kad jam teisinės pagalbos teikimas yra perspektyvus.

3. Komisija 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 21RE-1045(AG-867/06-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui kitą advokatą nutraukė, panaikino Tarnybos 2024 m. spalio 15 d. Sprendimą ir įpareigojo Tarnybą priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

4. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo atmesti.

5. Tarnyba paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu, kurį panaikino Komisija, buvo nutrauktas pareiškėjui Tarnybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-N-2024-00033 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir 2024 m. kovo 6 d. Sprendimas) suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas.

6. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, Tarnyba paaiškino, kad 2024 m. vasario 28 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00196-2023-7). Tarnyba 2024 m. kovo 6 d. Sprendimu nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas B. V. (toliau – ir Advokatas). Tarnyba 2024 m. liepos 11 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl Advokato pakeitimo kitu advokatu. Tarnyba raštu kreipėsi į Advokatą, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo prašyme dėl Advokato pakeitimo nurodytas aplinkybes, o gavusi Advokato atsakymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos, Tarnyba raštu kreipėsi į Advokatą dėl motyvuotos, teisės aktais ir teismų praktika paremtos išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui perspektyvumo pateikimo.

7. Tarnyba, įvertinusi Advokato išvadoje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ), skundžiamu Sprendimu nutraukė pareiškėjui Tarnybos 2024 m. kovo 6 d. Sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją apmokėti 52,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

8. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Tai reiškia, kad advokatas turi pareigą pranešti apie bylos neperspektyvumą, nepaisant to, kada ir kokius konkrečius veiksmus atlikdamas jis tai nustatė. Tarnybos vertinimu, Advokato veiksmai, kaip šiuo atveju, keliamos abejonės dėl Advokato atliktų procesinių veiksmų turinio, laiko, negali būti tapatinami su bylos neperspektyvumu, kas gali paaiškėti bet kuriuo momentu.

9. Tarnyba pabrėžė, kad ji neatlieka advokatų nurodytų faktų patikrinimo (pvz., ar tikrai pareiškėjas su Advokatu buvo susitikę, ar tikrai Advokatas susipažino su dokumentais ir pan.), ypač tais atvejais, kai sprendžiamas atstovavimo byloje perspektyvumo klausimas teisiniu aspektu. Pagal teisės aktuose įtvirtintus profesinius ir etikos reikalavimus advokatas, atlikdamas profesines pareigas, privalo būti nepriklausomas, elgtis sąžiningai, profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad su Advokatu ji dirba jau ne vienerius metus ir Tarnybai dar nė karto neteko suabejoti šio Advokato kompetencija ir sąžiningumu. Taigi, Komisija, įpareigodama Tarnybą atlikti nurodytų faktų patikrinimą, įpareigoja imtis Tarnybą veiksmų, kurie nėra priskiriami jos kompetencijai, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis. Tarnybos nuomone, įvertinus visas aplinkybes bei galiojantį teisinį reguliavimą, teisėtai ir pagrįstai buvo nutrauktas pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas bei teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Advokato 2024 m. spalio 8 d. prašymu išmokėti užmokestį, apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Tarnyba tvirtino, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo bylą, dėl ko, priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

10. Pareiškėjas atsiliepime prašė Tarnybos prašymo netenkinti ir nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia Tarnybos nustatytas aplinkybes, jog Advokatas atliko įvairius veiksmus teikdamas pagalbą pareiškėjui. Tarnyba neužsimena, kad po pareiškėjo konflikto su Advokatu pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Tarnybą, kad jam būtų paskirtas gynėjas.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu Tarnybos prašymą patenkino – panaikino Komisijos sprendimą ir pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė ir analizavo bylai reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjui teikiamos teisinės pagalbos (dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo), pareiškėjo teiktų prašymų pakeisti Advokatą, Advokato teiktų paaiškinimų Tarnybai. Byloje, be kita ko, buvo nustatyta, kad Tarnyba 2024 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (8.28Mr)ATP-N-2024-00033 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ kreipėsi į Advokatą dėl motyvuotos, teisės aktais ir teismų praktika paremtos išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui nutraukimo pateikimo. Tarnyba 2024 m. rugsėjo 19 d. gavo Advokato išvadą Nr. 09-19 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui (toliau – ir Išvada). Šioje išvadoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ANK 657 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Advokatas nurodė, kad su asmeniu buvo sutarta, kad jis gaus administracinio nusižengimo bylos kopiją, o tik tada, susipažinus su bylos medžiaga, galima bus ieškoti naujų aplinkybių, kad būtų galima atnaujinti administracinio nusižengimo bylos procesą. Bylos medžiaga buvo atsiųsta jam į bausmės atlikimo vietą (Pravieniškes). Bet susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jokių naujų (kurios nebuvo žinomos arba negalėjo būti žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu) aplinkybių nepaaiškėjo, todėl pradėti administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimą nėra galimybės. Advokatas Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su įrodymų vertinimu administracinio nusižengimo byloje, tačiau tai nėra teisiniai argumentai, kuriais galima kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo.

13. Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas nutraukti pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą priimtas atsižvelgus į Išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 3–4 dalimis. Teismas pabrėžė, kad pagal aktualias Įstatymo nuostatas antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais (Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.). Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Tarnyba atstovavimo perspektyvumo įvertinimą kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti savarankiškai, atsižvelgdama į konkrečiam atvejui reikšmingas faktines aplinkybes.

14. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nubaustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko žemesnės instancijos teismo nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama. Pareiškėjui Tarnybos 2024 m. kovo 6 d. Sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00196-2023-7), pareiškėjas bylą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vadovaujantis Advokato pateikta Išvada, Pareiškėjas savo nurodytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo administracinėje nusižengimo byloje grindžia tik deklaratyviais teiginiais, tačiau papildomos informacijos, dokumentų ar kitokių įrodymų nuo Tarnybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimo priėmimo dienos Advokatui nepateikė.

15. Vertindamas, ar Tarnyba visapusiškai ir išsamiai įvertino atstovavimo byloje perspektyvumą ir priėmė pagrįstą Sprendimą, teismas pabrėžė, jog Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei.

16. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą gali įvertinti tik Lietuvos advokatūra (Įstatymo 10 str. 1 d.). Tarnybos ir advokatų, sudariusių sutartį su Tarnyba, nesieja nei pavaldumo, nei darbo santykiai, todėl Tarnyba negali daryti kokio nors poveikio priimamiems advokatų sprendimams ar atliekamiems veiksmams. Be kita ko, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principui.

17. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, susipažinusi su Advokato 2024 m. liepos 18 d., 2024 m. rugsėjo 4 d. ir 19 d. pateikta informacija, nustatė, kad Advokatas, teikdamas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, susipažino su bylos medžiaga, vyko pas pareiškėją ir jį konsultavo, todėl nebuvo galima daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjui jokia antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama ir kad nė viename iš Tarnybai teiktų atsakymų Advokatas nenurodė konkrečios informacijos apie pareiškėjui teikiant antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atliktus procesinius veiksmus. Teismas pastebėjo, kad Advokato 2024 m. spalio 8 d. prašyme išmokėti užmokestį yra aiškiai nurodyta, kada ir kokie veiksmai buvo atlikti, o Advokatas pats sprendžia, kiek ir kokių veiksmų nurodyti (neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklėse nustatyto bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko) prašyme išmokėti užmokestį.

18. Teismo įsitikinimu, Tarnyba minėtų duomenų visa apimtimi nekontroliuoja; be to, tokios aplinkybės, kai advokatas galbūt nesusipažino su byla ar neatvyko, turėtų reikšmę tik apskaičiuojant užmokesčio dydį (jeigu tai būtų nurodyta prašyme dėl užmokesčio apmokėjimo), bet ne bylos neperspektyvumo konstatavimui ir tokios pagalbos nutraukimui. Teismas konstatavo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma buvo apskaičiuota remiantis Advokato prašymu išmokėti užmokestį, o už jame esančių duomenų teisingumą išimtinai atsako Advokatas, o ne Tarnyba (pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 punktą Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles).

19. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Komisija nepagrįstai panaikino Tarnybos Sprendimą ir įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl Komisijos sprendimą panaikino, o pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo atmetė.

III. 20. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir atmesti Tarnybos prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos advokatūrą dėl Advokato veiksmų ir dokumentų klastojimo.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pabrėžia, kad jis po susitikimo su Advokatu prašė Tarnybos pakeisti gynėją, Advokatas bylose, kuriose turėjo teikti pagalbą, šios pagalbos neteikė, pareiškėjas jau daugiau kaip metus negauna teisinės pagalbos.

22. Apeliantas teigia, kad Advokatas Tarnybai pateikė melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kokius jis veiksmus atliko (pvz., kad susipažino su bylos medžiaga, kuri buvo gauta vėliau nei jis susipažino). Advokatas buvo paskirtas teikti pareiškėjui teisinę pagalbą dvejose bylose, iš kurių valstybė vienoje apmokėjo 100 proc., o kitoje – 30 proc. teisinės pagalbos išlaidų, Advokatas savo visus apsilankymus priskyrė atvejui, kurį valstybė kompensuoja 30 proc.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba nepagrįstai siūlo jam kreiptis į Lietuvos Advokatūrą dėl Advokato darbo kokybės. Pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negali pateikti reikalingų įrodymų, o Advokatas (atvykęs dėl kitos bylos) paršo gauti bylos medžiagą, ją gavus, advokatas atvyko po mėnesio. Kadangi advokatas atvyko pareiškėjo pietų metu (pareiškėjas negali rinktis laiko ir turėjo eiti valgyti), advokatas supyko, išmėtė dokumentus ir paliko įstaigą. Pareiškėjo teigimu, Išvadą Tarnybai jis pateikė po kelių mėnesių, po tariamo susipažinimo su byla. Pareiškėjas siekia tik paprastos pagalbos iš valstybės, t. y. kad būtų paskirtas kitas gynėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba kitoje byloje pakeitė teisinę pagalbą teikiantį advokatą.

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Tarnybos nuomone, teismas detaliai išnagrinėjo Tarnybos prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas.

26. Tarnyba nesutinka su apelianto teiginiais, kad jam nebuvo teikta joki antrinė teisinė pagalba, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog Advokatas susipažino su bylos medžiaga, vyko pas pareiškėją ir jį konsultavo. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Advokatas pateikė melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, Tarnyba pažymi, kad tokios aplinkybės, kai advokatas galbūt nesusipažino su byla ar neatvyko, turėtų reikšmės tik apskaičiuojant užmokesčio dydį (jeigu tai būtų nurodyta prašyme dėl užmokesčio apmokėjimo), bet ne bylos neperspektyvumui konstatuoti ir nutraukimui. Už Advokato prašyme išmokėti užmokestį esančių duomenų teisingumą išimtinai atsako Advokatas, o ne Tarnyba.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Advokatas tarnybai teikė informaciją, Tarnyba 2024 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į Advokatą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui nutraukimo, kadangi pareiškėjas nepateikė informacijos, patvirtinančios, jog yra įstatymo numatyti pagrindai dėl kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo.

28. Tarnyba pastebi, kad ji nėra gavusi pareiškėjo prašymo padėti kreiptis į Lietuvos advokatūrą, todėl pareiškėjo teiginiai laikytini subjektyviais, deklaratyviais, nepagrįstais jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti netinkami Advokato veiksmai teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, Tarnyba neturėjo jokio pagrindo inicijuoti prašymo pateikimo procedūrą Lietuvos advokatūrai. Be to, pareiškėjas Sprendimu informuotas, kad atsiradus aplinkybėms ir jas patvirtinantiems dokumentams, Pareiškėjas gali pakartotinai Tarnybai pateikti prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantį dokumentą ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 52,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos prašymą tenkino ir panaikino Komisijos sprendimą, iš esmės konstatavęs, kad Tarnyba neturi kompetencijos kontroliuoti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veikos, tikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę, o byloje surinktų duomenų visuma patvirtino, kad buvo pagrindas nutraukti pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą, kadangi jos teikimas yra neperspektyvus.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad Advokatas jam jokios antrinės teisinės pagalbos neteikė, jokių veiksmų neatliko, konfliktavo su pareiškėju, teikė melagingus duomenis Tarnybai dėl neva atliktų veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo vertinimu, jei jam būtų paskirtas tinkamas advokatas, paaiškėtų, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas administracinio nusižengimo byloje (siekiant proceso atnaujinimo), būtų perspektyvus.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes teisingai nustatė ir išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas, todėl jos yra nekartojamos. Pabrėžtina, kad Tarnyba, tenkindama pareiškėjo prašymą, 2024 m. kovo 6 d. Sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00196-2023-7), parengti procesinius dokumentus, atstovauti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir pareiškėjui paskyrė advokatą B. V.. Ginčijamu Sprendimu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir susipažinusi su Išvada, nutraukė pareiškėjui Tarnybos 2024 m. kovo 6 d. Sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 52,50 Eur šios pagalbos teikimo išlaidų.

34. Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

35. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvus, aktualios Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, nustatančios, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

36. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiauti teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013; 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).

37. Atkreiptinas dėmesys, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi realios teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017; kt.).

39. Taigi, šiuo atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir ar atstovavimas tokioje byloje bus perspektyvus. Tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismai, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimus. Tai atliekama ir šioje byloje.

40. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui suteikus jam antrinę teisinę pagalbą dėl administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo, jam bendraujant su advokatu, advokatui susipažinus su bylos medžiaga, buvo siekiama nustatyti aplinkybę, sudarančią administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindą, kaip nustatyta ANK 658 straipsnyje.

41. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, Nr. 2AT-96-303/2015, Nr. 2AT-23-303/2021 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į Advokato 2024 m. rugsėjo 19 d. Išvadą, kurioje nurodoma, kad susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jokių naujų (kurios nebuvo žinomos arba negalėjo būti žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu) aplinkybių nepaaiškėjo (jų neidentifikavo pareiškėjas, o Advokatui tokių aplinkybių nepavyko nustatyti), taip pat nurodoma pakitusi pareiškėjo pozicija, kad reikėtų prašyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl padaryto esminio ar proceso teisės pažeidimo, tačiau šiais teiginiais nesutinkama su teismų atliktu vertinimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo atstovavimas byloje nėra perspektyvus, kadangi pareiškėjas iš esmės nepateikė ir byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad egzistuoja ANK įtvirtinti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai.

43. Dėl kitų apelianto argumentų, kad Advokatas neteikė teisinės pagalbos, kad vėlavo pateikti duomenis Tarnybai, nebendravo su pareiškėju, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys (ABTĮ 56 str.) patvirtina priešingai – advokatas bendradarbiavo su pareiškėju, konsultavo, susipažino su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Advokatas neteikė aktualių duomenų Tarnybai, reaguodamas į institucijos paklausimus ir prašymus, kadangi, įvertinus Advokato teiktų paaiškinimų, Išvados turinį, matyti, kad šie duomenys yra išsamūs ir pakankamai motyvuoti pareiškėjo atstovavimo perspektyvumo aspektu. Taigi, atmestini kaip deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas nebendradarbiavo su pareiškėju, neteikė teisinių paslaugų ir jokių veiksmų neatliko. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo nuostatos valstybės garantuojama teisine pagalba besinaudojantį pareiškėją taip pat įpareigoja bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, kad teisinės pagalbos išlaidos, kurias Sprendimu įpareigotas sumokėti pareiškėjas, apskaičiuotos už kitoje byloje teiktą teisinę pagalbą ar už neatliktus veiksmus, neatitinka byloje esančių įrodymų visumos. Šie duomenys patvirtina, kad advokatas vyko pas pareiškėją, jį konsultavo (pareiškėjas byloje tvirtino, kad su Advokatu neranda bendros kalbos, kilo konfliktas, gavus bylos medžiagą Advokatas atvyko tik po mėnesio ir pan.), o atsižvelgiant į Advokato tarnybai teiktų paaiškinimų ir Išvados išsamumą, nėra pagrindo išvadai, kad advokatas nebuvo susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pastebėtina, kad Tarnybos apskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Advokato atliktus veiksmus ir sugaištą laiką jiems atlikti, iš esmės neprieštarauja bylos duomenų visumai, todėl pagrįstai Sprendimu pareiškėjas įpareigotas jas apmokėti.

45. Pasisakydama dėl apelianto Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suformuluoto prašymo inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos advokatūrą dėl Advokato veiksmų ir dokumentų klastojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas inicijuoti kreipimąsi į Advokatų tarybą, be to, pareiškėjui neužkirstas kelias pačiam kreiptis į Advokatų tarybą dėl nurodomų galbūt padarytų konkretaus advokato pažeidimų, atliekant profesines pareigas.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl šia apimtimi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

47. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Komisijos sprendimą visa apimtimi, panaikino ir tą Komisijos sprendimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui kitą advokatą. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą (Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai), pareiškėjo reikalavimą ir Komisijos sprendimo motyvus šiuo aspektu, sprendžia, kad Komisija pagrįstai aptariamą bylos dalį nutraukė, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui panaikinti šią Komisijos sprendimo dalį.

48. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo A. V. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 15 d. sprendimo (8.2Mr)ATP-N-2024-00033 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21RE-1045(AG-867/06-2024) dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjo A. V. reikalavimo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti pareiškėjui kitą advokatą, o likusią šio Komisijos sprendimo dalį panaikinti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius