b4792a43-a197-4f20-b260-292fbb3a6f44 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4409-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04986-2015-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

R. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2015 m. spalio 1 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, jog kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, kameros buvo perpildytos, jose neužtikrintas tinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai labai kenkia regėjimui.

Pažymėjo, kad atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K bei iÅ¡vykstant iÅ¡ minėtos įstaigos asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis. Asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai, yra verčiamas nusirengti, o daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes, iÅ¡ jų iÅ¡sityčiojama. Be to, pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama tik 1 val. pasivaikščioti, nors, anot pareiÅ¡kėjo, jam turėtų bÅ«ti suteikiamos ne mažiau kaip 8 val. lauke. Pažymėjo, kad žalÄ kildinÄ ir iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio, nuolatinių provokacijų, mano, kad daugelis iÅ¡ jų turi sadistinių sutrikimų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tokios nežmoniÅ¡kos sÄ lygos prilygsta kankinimui, o dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ bei galimybių sumenkinimÄ . LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 12–20) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .LukiÅ¡kių TI-K atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K. t. y. nuo 2012 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., kreipėsi tik 2015 spalio 13 d., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., LukiÅ¡kių TI-K prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.PaaiÅ¡kino, kad siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atliekama visuminė krata. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas).

KÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ draudžiama atlikti prieÅ¡ suimtojo ar nuteistojo valiÄ .Pažymėjo, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valanda pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Be to, pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 172, 176). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. spalio 13 d. (b. l. 8), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. imtinai.

Byloje taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. imtinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. imtinai paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 1 d.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡ viso praleido 105 paras.

Taip pat nustatyta, kad 2012 m. spalio 17–22 d., 2013 m. sausio 29 d. vakare, 2013 m. vasario 11–12 d., 2013 m. vasario 14 d. ryte, 2013 m. kovo 6 d. ryte, 2013 m. liepos 2–8 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. spalio 21 d., 2014 m. spalio 28 d. – 2014 m. lapkričio 3 d., 2015 m. balandžio 2–6 d., 2015 m. balandžio 28, 30 d., 2015 m. gegužės 5, 7–11 d., 2015 m. gegužės 27 d. – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 4–9, 11–15 d., 2015 m. rugsėjo 8–14 d. t. y. 64 su puse paros vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 40 su puse paros, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl prasto kamerų apÅ¡vietimo.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 p. buvo nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Daugelyje LukiÅ¡kių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų pateikti duomenis yra neaktualÅ«s ginčo situacijai – visiÅ¡kai neatitinka laikotarpiai, kameros, tiriami pažeidimai arba patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomus pažeidimus, taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 p. reikalavimų.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ netinkamų asmens bei daiktų apžiÅ«rų sÄ lygų bei pareigÅ«nų elgesio, tačiau tokius pareiÅ¡kėjo argumentus teismas vertina kritiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad asmenų bei daiktų apžiÅ«ros yra trumpalaikės procedÅ«ros, atliekamos ne kiekvienÄ dienÄ , todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiÅ¡kėjui negalėjo virÅ¡yti neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, todėl žalos patyrimo faktas Å¡iuo atveju neįrodytas. Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir netinkamo pareigÅ«nų elgesio, t. y. pareiÅ¡kėjo argumentai nurodytu aspektu yra per daug abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui gali kilti neturtinė žala, todėl pažeidimo faktas Å¡iuo atveju nenustatytas, todėl pareiÅ¡kėjui žala priteistina tik už kameros ploto normos pažeidimus.

Be to, pareiÅ¡kėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomame Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę (74 paros), pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                                   Â