b4781d28-e893-4c12-b874-b0c9992fb05a · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuorašas        Baudžiamoji byla Nr. 1-98-830/2016 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00012-2015-4                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.4.; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys                                                                                                                                                                        Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, sekretoriaujant Raimondai Šateikienei, Rasai Samėnienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui, kaltinamajam B.

J., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeB. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : B. J. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)),  faktiniu vadovu ir faktiÅ¡kai pats vadovavęs bendrovės Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už akcininkÄ ir formalų bendrovės direktorių L. M., gim., (duomenys neskelbtini) m., turėdamas tam jo 2011-02-14 iÅ¡duotÄ ProkÅ«rÄ Nr. 1, o nuo 2012-12-31, jau bÅ«damas ir bendrovės direktoriumi, tuo pačiu atlikdamas bendrovėje kasininko funkcijas ir turėdamas savo žinioje bendrovės grynuosius pinigus, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, taip bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ ir jų tinkamÄ pateikimÄ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 23 dienos iki 2012 m. lapkričio 19 dienos, Panevėžio mieste, įmonės veiklos teritorijoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo reikalavimus, suklastodamas apskaitos dokumentus ir neįtraukdamas į apskaitÄ visų Å«kinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamÄ Â bendrovės buhalterinę apskaitÄ , tai yra: pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumente privaloma nurodyti Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio rezultatÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, 2011-2012 metais 10 (deÅ¡imties) formalaus bendrovės vadovo L.

M. arba bendrovės vadybininkų pasiraÅ¡ytose, nenustatytų asmenų užpildytose automobilių pirkimo pardavimo Pažymose - sÄ skaitose ir jo pasiraÅ¡ytuose Pinigų priėmimo kvituose, kuriuose pirkėjo duomenų neįrašė ir Å¡io dokumento pasiraÅ¡yti pirkėjui nepateikė, taip įrašė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai pirkėjai bendrovei sumokėjo, Å¡iuos suklastotus apskaitos dokumentus pateikė apskaitÄ tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, kuri įtraukė į bendrovės apskaitÄ ir tokiu bÅ«du į oficialiai tvarkomus apskaitos registrus nebuvo įtraukta 58 760 Lt (17 018,07 eurų) gautų pajamų iÅ¡ pirkėjų už parduotus bendrovės vardu automobilius, t.y.:Eil.

Nr.Pirkėjo vardas, pavardėPardavimo dataAutomobilio markė, modelis, metaiKainaSkirtumasApskaitos dokumentuose nurodyti duomenysPirkėjų nurodytiduomenys1K. D.2011-06-23O. Z.39001000061002T. B. 2011-10-03Volvo V70 2,4 D 12500165004000 2011 metai viso: 1640026500101003A. P. 2012-03-12Toyota Corolla 360014000104004Rimantas J. J. 2012-04-10Audi A491501500058505A. L. 2012-04-23VW Golf 123001500027006G. L.2012-05-03Toyota Corolla 74001500076007M. Z.2012-05-18Seat Alhambra2200500028008E. S. 2012-07-31Volvo V50 146001725026509N. Š.2012-09-07Land Rover Freelander 21900370001510010L.

B. 2012-11-19VW Passat12250138101560 2012 metai viso: 8340013206048660 Iš viso: 9980015856058760      dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metų veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bylos įrodymai Kaltinamasis B. J. teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tikslios datos nepamena, galimai 2009 metais, jis pasiūlė L. M. įkurti įmonę ir tapti jos direktoriumi. L. M. pažinojo nuo vaikystės, su juo yra draugai.

Ä®kurti įmonę buvo jo (B. J.) mintis. Ä®kÅ«rė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pat bendrovės įkÅ«rimo jos direktorius buvo L. M., kuris buvo pagrindinis bendrovės akcininkas, nes turėjo 99 procentus akcijų. Jis (B. J.) bendrovėje oficialiai nedirbo, tačiau nuo pat pradžių padėjo L. M. vadovauti bendrovės veiklai, nes jis tokios patirties neturėjo. L. M. visÄ laikÄ bÅ«davo bendrovės patalpose, todėl jis (B. J.) jam padėjo patarimais, o jam pačiam (B. J.) dirbti bendrovėje nebuvo reikalo.

Vėliau, kai L. M. įsidarbino kitame darbe ir į bendrovę kasdien nebeatvažiuodavo, L. M. jo vardu surašė ProkÅ«rÄ , suteikiančiÄ jam teisę atstovauti bendrovę visose institucijose bei atliktus absoliučiai visus kitus veiksmus. ProkÅ«ra jo (B. J.) vardu buvo iÅ¡duota 2011 metų vasario mėnesį ir nuo tada jis jau pats vadovavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veiklos pobÅ«dis buvo transporto paslaugos bei mažmeninė prekyba transporto priemonėmis. Bendrovė buvo registruota adresu Janonio g. 5, Panevėžys.

Tuo pačiu adresu buvo bendrovės administracinės patalpos. Å ias patalpas bendrovė nuomojo. Pradžioje įmonė buvo pelninga. Jis su L. M. bendraudavo, taip nebÅ«davo, kad jis (L. M.) nežinotų ant kokių dokumentų pasiraÅ¡o. Su L. M. nėra susipykę, bet Å¡iuo metu nebendrauja. Bendrovės darbas buvo organizuojamas taip - automobilius Italijoje nupirkdavo vadybininkai, o juos į LietuvÄ pargabendavo bendrovės autovežiai. BÅ«davo, kad vadybininkai automobilius nupirkdavo susiskambinę telefonu ir į užsienį nevažiuodavo, o bÅ«davo, kad ir važiuodavo.

Jei už nupirktus automobilius reikėdavo atsiskaityti banko pavedimais, tai padarydavau jis (B. J.). Jei vadybininkas važiuodavo į užsienį pats, jam iÅ¡ kasos buvo iÅ¡duodama konkreti pinigų suma, už kuriÄ jis (vadybininkas) vėliau atsiskaitydavo - arba grÄ Å¾indavo į kasÄ jei buvo likęs likutis, arba pagrįsdavo, kad pinigus iÅ¡leido pirkdamas automobilius. Automobilius vadybininkai pirkdavo arba bÅ«dami Lietuvoje, arba važiuodami į užsienį patys. Atvežtais į LietuvÄ automobiliais prekiavo patys vadybininkai.

Grįždami iÅ¡ Italijos, vadybininkai sustodavo ir prekiaudavo automobiliais Kaune. Tų automobilių, kurių neparduodavo, parveždavo į Panevėžį., prekiaudavo Panevėžio turguje. Jis (B. J.) automobilių pardavimo kainų nenustatinėjo, jas nusistatydavo patys vadybininkai pagal tai, kiek jie sutardavo su pirkėjais. Pardavus konkretų automobilį, vadybininkai į bendrovę atveždavo užpildytas pažymas - sÄ skaitas. Ar jie jas užpildydavo patys, ar kažkoks kitas asmuo, to tiksliai nežino, nes paties pildymo momento jis (B.

J.) nematydavau. Tačiau pažymose - sÄ skaitose bÅ«davo (duomenys neskelbtini) antspaudas bei kiti rekvizitai ir pirkėjo bei automobilio duomenys. IÅ¡ pradžių reikalavimo, kad pažymas sÄ skaitas bÅ«tinai pasiraÅ¡ytų patys vadybininkai, nebuvo, todėl jei pažyma sÄ skaita buvo nepasiraÅ¡yta, jÄ pasiraÅ¡ydavo bendrovės direktorius, o jau vėliau, kai jis (B. J.) buvo prokÅ«ristu, tai iki galo pažymas užpildydavo jis, kad neliktų nepasiraÅ¡yta pažyma – sÄ skaita. Pardavimo metu vadybininkas, imdamas pinigus, pirkėjui atiduodavo visus dokumentus, tame tarpe ir pažymÄ -sÄ skaitÄ pasiraÅ¡ytÄ .

L. M. pats nevažiuodavo į KaunÄ pasiraÅ¡yti, tos pažymos – sÄ skaitos iÅ¡ anksto buvo pasiraÅ¡ytos ir atiduotos vadybininkams. Vėliau jis (B. J.) pradėjo reikalauti, kad dokumentus pasiraÅ¡ytų patys vadybininkai. Vadybininkai pristatydavo užpildytas pažymas sÄ skaitas ir gautus grynus pinigus. Pinigų priėmimo kvituose pasiraÅ¡ydavo arba jis (B. J.), arba L. M., arba buhalterė. Kokias pinigų sumas jie (vadybininkai) atneÅ¡davo, tokios ir buvo įraÅ¡omos pinigų priėmimo kvituose. Å ios pinigų sumos sutapo su pažymose sÄ skaitose įraÅ¡ytomis sumomis.

Kiek realiai pinigų už automobilius gaudavo iÅ¡ pirkėjų vadybininkai, jis (B. J.) nežino, nes pirkimo pardavimo procese nedalyvavo. Su automobilių pirkėjais jis asmeniÅ¡kai nebendraudavo. Bendravo tik su savo vadybininkais, kurie atlikdavo tiesioginį sandorį su pirkėjais. Tarp jo ir vadybininkų buvo visiÅ¡kas pasitikėjimas. Kodėl pirkėjai nurodo kitas sumas – negali atsakyti, čia jų asmeniniai dalykai. Tuo metu bendrovės buhaltere buvo S. R., ji vedė buhalterinę apskaitÄ . Ä®monėje buvo nustatyta atsakomybė už pinigines lėšas, už inventorių.

Jis (B. J.) nežino nei vieno tokio atvejo, kad vadybininkai bÅ«tų gavę didesnes pinigų sumas už parduotÄ automobilį nei įraÅ¡yta sÄ skaitoje. Visi bendrovės vadybininkai tvirtino, kad jie gavo tas sumas, kurias jam atidavė. Jis negali atsakyti už vadybininkus, kokius duomenis perdavė vadybininkai, tÄ jis ir žinodavo. BÅ«davo taip, kad įmonė skolindavosi pinigus iÅ¡ vadybininkų, iÅ¡ vairuotojų. Skolindavosi, nes pačioje įmonėje nebuvo daug lėšų, o tam, kad nupirkti daug automobilių, kurių pasiÅ«la buvo patraukli, reikėjo lėšų.

Darbuotojai buvo artimiausi įmonei žmonės, todėl, abipusio pasitikėjimo principu, buvo skolinamasi iÅ¡ jų. Nuo 2011 metų jis (B. J.) buvo faktinis įmonės vadovas. L. M. tuo metu dirbo kitur, kadangi neparodė noro dirbti (duomenys neskelbtini). Steigiant įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pradinį įnaÅ¡Ä Ä¯nešė L. M.. Nuomojant patalpas, tvarkant visus kitus reikalus, dalyvavo L. M.. Apklausti vadybininkai nurodo, kad nežino tokio direktoriaus - L. M.. Kodėl jie taip nurodo - nežino, reikia klausti pačių vadybininkų.

Tuo metu, kai faktiÅ¡kai valdė įmonę visus dokumentus tvarkydavo L. M.. Grynais įmonės pinigais jis (B. J.) disponavo nuo 2011 metų. L. M. turėjo įmonės spaudÄ ir tam, kad nereikėtų važinėti pasiraÅ¡inėti dokumentų į KaunÄ , sudėdavo spaudus ant tuščių pažymų - sÄ skaitų ir pasiraÅ¡ydavo. Spaudas bÅ«davo įmonės patalpose. Pats L. M. negalėjo žinoti kas bus įraÅ¡oma į tas pažymas-sÄ skaitas. Pagal tas pateiktas pažymas-sÄ skaitas jis (B. J.) suraÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitÄ , nors jis pats (B.

J.) realiai Kaune nebūdavo ir su pirkėjais nebendraudavo. Kaip atsakingas asmuo, kaip prokūristas jis (B. J.) surašydavo tuos pinigų priėmimo kvitus. L. M. irgi galėdavo surašyti tuos pinigų priėmimo kvitus, bet praktiškai jis nuo 2011 m. mažai dalyvavo įmonės veikloje. Bendrovės apskaitos dokumentus buhalterei pateikdavo jis (B. J.). Piniginės lėšos būdavo pas jį. Už parduodamus automobilius būdavo atsiskaitoma ir bankiniais pavedimais, bet mažai. Visi tie atvejai, kur yra pinigų priėmimo kvitai, reiškia būdavo tiesiogiai gryni pinigai mokami.

Vadybininkas nustatydavo už kiek reikia automobilį parduoti. Kiek vadybininkas sugebėdavo susitarti su pirkėju, už tiek ir parduodavo automobilį. Kokį procentÄ galima užsidėti nuo parduodamo automobilio, apsitarę nebuvo. Kainas padiktuodavo pati rinka, kiek vadybininkai sugebėdavo suderėti, už tiek automobilį ir parduodavo. BÅ«davo, kad ir automobilius parduodavo nuostolingai. Negali atsakyti, kodėl dokumentuose yra nurodytos pardavimo kainos mažesnės nei realiai parduodama automobilio kaina, jis (B.

J.) pats nedalyvaudavo automobilių pardavime. Vadybininkų atlyginimas nepriklausydavo nuo parduotų automobilių skaičiaus. Jie gaudavo pastovų atlyginimÄ , kokį – neatsimena. Pati įmonė 2011 metais dirbo pelningai, 2012 metais – nuostolingai. ViskÄ diktavo rinka. 2011-2012 metais įmonė užsiiminėjo tik automobilių prekyba. Å iuo metu įmonė yra neveikianti. Visas deklaracijas (duomenys neskelbtini) teikdavo jis (B. J.), jas pats ir pasiraÅ¡ydavo. Sutinka, kad padarė pažeidimus, kad turėjo kvituose paimti pirkėjo paraÅ¡Ä , kad jie (pirkėjai) sumokėjo tokiÄ , o ne kitokiÄ sumÄ pinigų.

IÅ¡ dalies kaltę dėl kaltinime nurodytos veikos pripažįsta. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, sumoje 2 953,55 EUR, pripažįsta, norėtų žalÄ atlyginti. Su VMI dėl žalos atlyginimo dar nesitarė. Jis (B. J.) prisiima atsakomybę už „galimai“ vadybininkų nesÄ Å¾iningumÄ , nes jis (B. J.) jiems (vadybininkams) vadovavo, ir už jų veiksmus kaip ir turėtų atsakyti. Kaip viskas vykdavo jis įsivaizduoja, turi savo supratimÄ , bet jis pats sandoriuose nedalyvaudavo. Buhalterinio iÅ¡silavinimo jis neturi, todėl ir buvo samdoma buhalterė.

IÅ¡ vadybininkų buvo reikalaujama kad parduodant automobilį, tinkamai bÅ«tų užpildyti dokumentai. Ä® bendrovės apskaitÄ buvo įtraukti visi 10 atvejų, kurie nurodyti kaltinime, todėl mano, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies reikalavimų. Ä® pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ Ä¯raÅ¡yti didesnę pinigų sumÄ , negu iÅ¡ tiesų buvo gauta, nebuvo tikslinga. Kad taip buvo organizuota buhalterinė apskaita, jog atsirado tokios problemos, vertina blogai, sutinka, kad nepareikalavo atlikti kai kurių buhalterinių veiksmų arba pats jų neatliko, tÄ pripažįsta ir dėl to gailisi.

Automobilio pirkėjas su pardavėju asmeniÅ¡kai sutardavo automobilio kainÄ . Abstrakčios kainos nustatytos iÅ¡ anksto nebÅ«davo, rinka padiktuodavo kainÄ vietoje, pirkimo – pardavimo atveju, derybų keliu. Visada bÅ«davo noras bÅ«davo uždirbti kuo daugiau, bet galutinė automobilio kaina iÅ¡ryÅ¡kėdavo pardavimo eigoje. Bendro pokalbio metu su vadybininkais nustatydavo pirminę kainÄ . Vadybininkų kompetencijoje bÅ«davo už kiek parduoti automobilį, įvertinant automobilio bÅ«klę, bendrÄ situacijÄ .

BÅ«davo ir taip, kad vadybininkas nuperka automobilį ir su juo (B. J.) pardavimo kainos nederindavo. Kaina „susidėliodavo“ automobilio pardavimo vietoje, pagal rinkos kainas. Jeigu automobilis ilgai stovi neparduotas, kaina mažinama. Realiai vadybininkai bÅ«davo atsakingi už automobilio realizacijÄ . Vadybininkai gaudavo minimalų atlyginimÄ . Vadybininkams premijos už darbÄ Â nebuvo skiriamos. Automobilius pardavė arba vadybininkai, kurių liudytojai negalėjo įvardinti, arba perpardavinėtojai. Vadinasi, sandoriuose dalyvavo tretieji asmenys.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai dažniausiai dirbo Kauno arba Panevėžio automobilių turuose. Vadybininkai buvo įgalioti pasiraÅ¡inėti dokumentus. Pinigų priėmimo kvitai iÅ¡ pirkėjo nebuvo pildomi vietoje, vadybininkams nebuvo įteikiami kvitai. IÅ¡ pirkėjų jis (B. J.) pinigų negaudavo, pinigus jam atiduodavo vadybininkai. L. M. Kaune nebÅ«davo. L. M. pasiraÅ¡ydavo kontoroje. Galėjo bÅ«ti ir taip, kad jis pasirašė ant tuščių pažymų - sÄ skaitų. Taip reikėdavo, kad pirkėjas apsisukęs nenueitų, taupant laikÄ , taip buvo daroma pirkėjo ir įmonės patogumui.

Buvo reikalaujama, kad vadybininkai pasiraÅ¡ytų ant pažymų-sÄ skaitų. Tekstus pažymose suraÅ¡ydavo vadybininkai. Jis (B. J.) vadybininkais pasitikėjo. Jis bendraudavo tik su savo vadybininkais. Jeigu vadybininkai bendravo su automobilių perpardavėjais, tai čia jų reikalas. Jis (B. J.) gaudavau tokias pinigų sumas, kokios nurodytos pažymose-sÄ skaitose. Abejonių dėl automobilių kainų jam nekilo. Apie automobilių perpardavinėtojus jam nebuvo žinoma. KainÄ nustatydavo tik vadybininkai, jis (B.

J.) nesikiÅ¡davo. Vadybininkai gaudavo minimalų atlyginimÄ , nes dirbdavo nedaug valandų. TrÅ«kstant apyvartinių lėšų, buvo skolinamasi grynųjų pinigų iÅ¡ vadybininkų. Skolinosi tam, kad padarytų didesnę apyvartÄ . Skolas bendrovė grÄ Å¾ino. UAB „(duomenys neskelbtini)i“ dabar yra iÅ¡kelta bankroto byla dėl susidariusios mokesčių inspekcijos apskaičiuotos skolos. Ä® registrus buvo įtraukiamas visos gautos pajamos, tokios, kokios nurodytos pažymose – sÄ skaitose.

Liudytojas L. M. parodė, kad kaltinamÄ jį B. J. pažįsta nuo vaikystės, su juo nėra susipykęs. Ankščiau jis (L. M.) dirbo firmoje (duomenys neskelbtini) tekintoju-Å¡altkalviu. Jam paskambino B. J. ir pasiÅ«lė susitikti, pasiÅ«lė bÅ«ti (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis (L. M.) neturėjo jokios vadovo patirties. Nežino, dėl ko B. J. jam pasiÅ«lė bÅ«ti direktoriumi, gal reikėjo žmogaus. Jis (L. M.) sutiko, nes norėjo B. J. padėti. Ä®monėje „(duomenys neskelbtini)“ jis turėjo pasiraÅ¡inėti sÄ skaitas faktÅ«ras. (duomenys neskelbtini) vertėsi automobilių prekyba.

Jis (L. M.) tik atvažiuodavo į bendrovę, kai jam paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia parašų. „(duomenys neskelbtini)“ patalpose reguliariai jis (L. M.) nebÅ«davo. (duomenys neskelbtini) administracinės patalpos buvo bÅ«davo (duomenys neskelbtini) gatvėje. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis (L. M.) atlyginimo negaudavo. Atvažiuodavau į bendrovę per pietų pertraukÄ , kur buhalterė parodydavo (ant kokių dokumentų), tÄ ir pasiraÅ¡inėdavo. Buhalterės pavardės nežino.

Pats B. J. bendrovės patalpose kartais bÅ«davo, kartais ne. Nurodymų darbuotojams jis (L. M.) neduodavau. Kai jis pasiraÅ¡inėdavo dokumentus, Å¡ie jau bÅ«davo užpildyti. Ant teismo parodytų sÄ skaitų pažymų kai kur yra jo paraÅ¡as, kai kur ne. Kur patvirtinta jo antspaudu, paraÅ¡as yra jo. Kas pasirašė ant kitų sÄ skaitų, jis nežino. Kas į bendrovę pristatydavo pažymas – sÄ skaitas, jis nežino. Jis pats (L. M.) asmeniÅ¡kai nei viename sandoryje nedalyvavo. Kokiomis aplinkybėmis buvo įsigyti ir parduoti automobiliai jis nežino.

Kokia tvarka ir kokiu bÅ«du vyko sÄ skaitų apmokėjimas, jis nežino. Ar pinigų sumos nurodytos sÄ skaitose atitiko sandorių sumas, nežino. Jis (L. M.) tik uždėdavo paraÅ¡us. Jis pats su bendrovėje dirbančiais vadybininkais nebendravo, jų nepažįsta. Buhalterių, dirbančių bendrovėje, pavardžių neatsimena. Neatsimena, ar jis (L. M.) pildydavo kokias nors įmonės mokesčių deklaracijas. Vėliau išėjo iÅ¡ darbo, kažkokius dokumentus dėl dokumentų perdavimo pasirašė.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojo L.

M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) įkūrimo 2009-10-28 buvo jos akcininkas ir direktorius. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose dirbo nuo 2009-10-28 iki 2012-12-31. Įmonę įsteigti ir būti jos direktoriumi pasiūlė B. J., kurį pažįsta nuo senų laikų. Jis pats jokios įmonės niekada nėra turėjęs ir šioje srityje jokios patirties neturi. Visus su įmonės įsteigimu susijusius dokumentus tvarkė B.

J., kuris ir buvo realus jos savininkas. Jis tik pasirašė dokumentus, kuriuos paruošė ir pasirašyti pateikė B. J.. Jokių piniginių lėšų, kurias būtų galėjęs investuoti į įmonės akcijas, net neturėjo. Visus su įmonės įregistravimu ir jos veikla susijusius klausimus ir dokumentus tvarkė B. J.. Kodėl jis pats nenorėjo būti akcininku ir direktoriumi, jis nežino. Jis pasiūlė papildomai užsidirbti pinigų, nes sakė, kad mokės kažkokį atlygį už tai, kad bus įmonės direktorius.

Be to, jis sakė, kad nieko blogo nebus, jokių problemų neturės. Realiai visai įmonės veiklai vadovavo B. J., o jis po darbo UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo, atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas ir pasiraÅ¡ydavo pateiktus dokumentus. Dokumentus man paduodavo pasiraÅ¡yti arba pats B. J., o jei jo nebÅ«davo, buhalterė. (duomenys neskelbtini) patalpose praktiÅ¡kai nebÅ«davo, nes turėjo kitÄ darbÄ . Kokiuose dokumentuose pasiraÅ¡ydavo, nelabai ir suprato, nes pats jokios įmonės niekada neturėjo.

B. J. iÅ¡ pradžių sakė, kad yra įformintas, kad (duomenys neskelbtini) dirba 4 valandas. Vėliau B. J. sakė, kad tÄ laikÄ sutrumpino iki 2 valandų. BÅ«davo ir taip, kad B. J. atvažiuodavo pas jį į kitÄ darbÄ pats ir atveždavo pasiraÅ¡yti dokumentus. Kada B. J. iniciatyva buvo suraÅ¡yta prokÅ«ra, pagal kuriÄ jis pats galėjo atstovauti įmonę bei tvarkyti visus su jos veikla susijusius dokumentus. Žino, kad (duomenys neskelbtini) veikla buvo prekyba automobiliais. Jis pats jokių dokumentų niekada nepildė ir automobilių pardavime nedalyvavo.

VisÄ prekybos automobiliais veiklÄ organizavo B. J.. Kas, kur ir už kiek pardavinėjo automobilius, jis nieko nežino. Su grynais pinigais nedirbo, jokių banko pavedimų taip pat nedarė. Pas kÄ buvo gryni bendrovės pinigai, jis nežino. (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡raÅ¡ytas Pažymas – sÄ skaitas, kuriose nurodyta jo pavardė ir prie pavardės yra paraÅ¡as, pasirašė jis. Jų nepildė, tik pasirašė. Kiek jose buvo įraÅ¡yta duomenų pasiraÅ¡ymo metu, Å¡iuo metu tiksliai neprisimena, todėl pasakyti negali.

Ar jos buvo užpildytos pilnai, ar ne, jis irgi nepamena. Šie dokumentai, kaip ir kiti, kuriuose pasirašė, tiesiog buvo paduoti pasiraÅ¡yti. Jo pasiraÅ¡ytose pažymose – sÄ skaitose visur buvo uždėtas antspaudas – „Direktorius L. M.“. Å is antspaudas buvo laikomas bendrovėje, nes su savimi jo nesineÅ¡iojo. Kokios realiai sumos buvo gautas pagal jo pasiraÅ¡ytas pažymas – sÄ skaitas ir ar jos sutampa su nurodytomis dokumentuose, nežino, nes pats jokių pinigų negavo. Kokia bendrovėje buvo nustatyta automobilių pardavimo bei pažymų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo tvarka, jis nežino.

Visus Å¡iuos reikalus sprendė B. J.. Bendrovės piniginėmis lėšomis nedisponavo ir jokios pinigų sumos už parduotus automobilius negavo. (3 t., b.l. 86-88).    Liudytoja S. R. parodė, kad ji nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2013 metų rugsėjo pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. Ä®monėje bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ . JÄ Ä¯ darbÄ priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)‘ direktorius. Dėl darbo tarėsi su B. J.. L. M. asmeniÅ¡kai nepažįsta, žino, kad jis (L.

M.) buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dokumentus apskaitai, jai pateikdavo B. J.. iÅ¡ jo gaudavo automobilių pirkimo dokumentus, automobilių pardavimo dokumentus, pinigų priėmimo kvitus. Kai kada dokumentus atveždavo ir L. M., bet tiksliai nepamena konkrečių atvejų. L. M. į bendrovės ofisÄ atvažiuodavo, kai reikėdavo pasiraÅ¡yti dokumentus. Ji pati (S. R.) jo (L. M.) asmeniÅ¡kai atvažiuoti nekviesdavo, praÅ¡ydavo per B. J.. L. M. pasiraÅ¡ydavo ant kasos dokumentų, pažymos-sÄ skaitos jau bÅ«davo su paraÅ¡ais.

Neprisimena ar ji pati L. M. pateikdavo pasiraÅ¡yti dokumentus. Pažymas - sÄ skaitas jai atveždavo jau užpildytas. Minėtos pažymos yra užpildomos parduodant maÅ¡inÄ turguje. Dažniausiai jai pažymas pateikdavo B. J. bet bÅ«davo jog pateikdavo ir L. M.. Ji pati su automobilių pirkėjais nebendravo, pinigų iÅ¡ jų neimdavo. Tai bÅ«davo tik iÅ¡imtinais atvejais, tada turėdavo bÅ«ti ir vadybininkas. Ar sumos nurodytos pažymose atitikdavo realų sandorį ji nežino. Jeigu pinigų priėmimo kvitas bÅ«davo neužpildytas, jį užsipildydavo pati, duomenis nuraÅ¡ydavo nuo pažymos–sÄ skaitos.

Pinigų priėmimo kvite pirkėjo parašas privalo būti. Kalbėjo apie tai su B. J., tačiau problema nebuvo sprendžiama. Ji pati parduodamų automobilių nematė, automobiliai buvo parduodami turguose. Kas konkrečiai parduodavo automobilius, ji nežino. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo. Kokiu būdu pinigai iš vadybininkų atsirasdavo pas direktorių, ji nežino. Iki jos (S. R.) buhalterė įmonėje dirbo kita moteris, vardu Neringa, tačiau turėjo mažai patirties, todėl mokėsi. Iš darbo ji (S. R.) išėjo dėl sveikatos.  BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojos S. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Iš jų matyti, kad S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Jai, pradėjus dirbti, bendrovės direktorius buvo L. M.. Po to bendrovės direktorius buvo B. J.. Kai direktorius buvo L. M., jis pasirašydavo dokumentus, kuriuose buvo reikalingas jo, kaip direktoriaus parašas. Kaip jie buvo pasiskirstę funkcijas su B. J., ji nežino. Ji, kaip buhalterė, tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus tuos, kuriuos pateikdavo B.

J.. Jis pateikdavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o jų pagrindu tvarkė visÄ kitÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Bendrovės veiklos pobÅ«dis buvo prekyba automobiliais. Pardavus automobilį jai bÅ«davo pateikiama užpildyta pažyma sÄ skaita ir pinigų priėmimo kvitas. Kaip vykdavo automobilio pirkimas – pardavimas, nežino, nes tame nedalyvavo. Už kiek realiai buvo parduodami automobiliai ir ar tokios pat sumos buvo nurodomos pažymose sÄ skaitose, nežino. Kokius dokumentus pateikė, tokius ir įtraukė į apskaitÄ .

Bendrovės veiklai vadovavo direktorius B. J., todėl apie automobilių pardavimų organizavimÄ turėtų pasakyti jis. Grynais pinigais disponavo bendrovės direktorius B. J.. Automobiliais prekiavo bendrovės vadybininkai. Ji nežino ar jos sutampa su nurodytomis pažymose sÄ skaitose, ar ne, nes pati tame nedalyvavo. Visai bendrovės veiklai vadovavo direktorius B. J., kuris ir turėtų žinoti kaip buvo organizuojamas bendrovės darbas ir pan. Bendrovėje taip pat dirbo N. P.. Ji buvo priimta kaip buhalterė, tačiau ji neturėjo jokios patirties, todėl B.

J. prašė, kad jÄ pamokytų. Toliau visus buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė pati. Pažymas – sÄ skaitas pildydavo bendrovės vadybininkai, kurie automobilius parduodavo, arba pats B. J., nes jis pats taip pat prekiavo automobiliais. Kokiomis aplinkybėmis Å¡ios pažymos – sÄ skaitos bÅ«davo pasiraÅ¡omos, ji nežino, tačiau B. J. jas atneÅ¡davo jau su paraÅ¡ais. Pažymos – sÄ skaitos jau pasiraÅ¡ytos buvo reikalingos ir pirkėjui, kad galėtų automobilį įregistruoti. Kad L.

M. Å¡iuos dokumentus bÅ«tų pasirašęs ant tuščių blankų, to niekada nematė. Kaip B. J. susirinkdavo jo paraÅ¡us, nežino. Ji pati pažymas – sÄ skaitas pildydavo labai retai. PeržiÅ«rėjusi apklausos metu pateiktas pažymas – sÄ skaitas gali pasakyti, kad 2012-01-26 pažymÄ sÄ skaitÄ FER Nr. 0424 ir 2012-06-12 pažymÄ sÄ skaitÄ FER Nr. 0513 užpildė ji. Å iais atvejais pirkėjai buvo atvykę į bendrovės administracines patalpas ir užpildė pažymas – sÄ skaitas.

Pirkėjas atvažiuodavo arba su vadybininku, arba su B. J., pastarieji ir nurodydavo kokia pardavimo kaina turėtų būti įrašyta. Taip pat apklausos metu buvo pateikti peržiūrai Pinigų priėmimo kvitai 2012-05-29 Nr. 3352256, 2012-02-18 Nr. 3140097, 2012-03-12 Nr. 3352210, 2012-04-03 Nr. 3352221, 2012-04-10 Nr. 3352223, 2012-07-31 Nr. 3964264, 2012-09-07 Nr.3964320, 2012-11-19 Nr. 3964348, 2010-03-16 Nr. 9130177, 2010-06-16 Nr. 0558465, 2010-10-16 Nr. 1140478, 2011-01-15 Nr. 1405276, 2011-02-10 Nr. 1639953, 2011-02-23 Nr. 1639962, 2011-02-24 Nr. 1639964, 2011-05-18 Nr. 2299057, 2011-05-23 Nr. 2299070, 2011-06-23 Nr. 2299103, 2011-10-04 Nr. 2299130, 2011-11-02 Nr. 2299149.

PeržiÅ«rėjusi juos gali pasakyti, kad visi Å¡ie kvitai yra užpildyti jos ranka. Pildė juos tik pagal pateiktas pažymas – sÄ skaitas. Juose joks pirkėjas nurodytas nebuvo, nes jo jau seniai nebuvo. Taip pildyti dokumentus buvo nurodęs B. J.. Ä® kvitus surašė duomenis iÅ¡ pažymų – sÄ skaitų, o kuriais atvejais kvituose pasirašė B. J., kuriais L. M., jie sprendė patys tarpusavyje. Jei kvituose pasirašė B. J. arba L. M., tai užpildė tik įraÅ¡us kvite (pažymos – sÄ skaitos numerį bei joje nurodytÄ sumÄ ), o pačių pinigų net nematė.

Kodėl iÅ¡ pirkėjo priėmus pinigus už parduotÄ automobilį iÅ¡ karto nebuvo pildomi Pinigų priėmimo kvitai, pasakyti negali. TokiÄ tvarkÄ buvo nustatęs B. J.. Parduodami automobilius nei vadybininkai, nei pats B. J. su savimi tuščių Pinigų priėmimo kvitų blankų nesivežiodavo. (3 t., b.l. 44-46; 47-49).Liudytoja N. P. parodė, kad jis nuo 2010-02-18 iki 2011-03-01 dirbo (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. Å ioje bendrovėje dirbo antraeilėse pareigose. Ä®sidarbino per draugę, kuri pažinojo B.

J.. Tiksliai nepamena, kas jÄ priėmė į darbÄ , turbÅ«t B. J.. Ä®sidarbino tam, kad iÅ¡moktų dirbti, įgytų patirties. Ä® bendrovę ji ateidavo retai. L. M. ji nepažinojo, gal jis (L. M.) ir buvo atėjęs į bendrovę kokį vienÄ kartÄ , su juo bendrauti neteko. L. M. buvo įmonės direktorius, tačiau ar jis buvo realus direktorius – nežino. Tuo metu dirbo ir kita buhalterė – S. R., kuri nuolat bÅ«davo bendrovės patalpose. Kažkokius dokumentus ji (N. P.) gal ir pasirašė, tačiau nepamena kokius.

Nepamena ar ji pildė pažymas – sÄ skaitas.Liudytojas V. V. parodė kad nuo įmonės įkÅ«rimo iki 2013m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku. Ä®monės buhalterinėje veikloje jis nedalyvavo. Ä® darbÄ jį priėme bendrovės direktorius L. M.. L. M. jam ir pasiÅ«lė dirbti šį darbÄ . Jo (V. V.) darbas buvo pirkti, parduoti automobilius, t.y. jis rasdavo automobilį, iÅ¡ bendrovės gaudavo pinigus jam įsigyti, paskui automobilį parduodavo, gautus pinigus grÄ Å¾indavo bendrovei.

Jis (V. V.) dirbo įvairiai, ir per internetÄ , tačiau Lietuvoje galimybės buvo labai ribotos. Parduodant automobilį, buvo pildoma pažyma – sÄ skaita. JÄ pildydavo įmonės direktorius L. M.. Turėjo ir jis (V. V.) įgaliojimus pildyti tokias pažymas. Direktoriui (L. M.) bendrauti su automobilių pirkėjais nereikdavo. Jis (V. V.) atvykdavo su pirkėju į bendrovę, iÅ¡siraÅ¡yti dokumentų, jeigu tuo metu neturėdavo pirkimo-pardavimo sutarties, jeigu turėdavo su savimi – iÅ¡raÅ¡ydavo pats.

Klientas (pirkėjas) pinigus paduodavo buhalterei, kuri iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitÄ , pinigai nueidavo į kasÄ . Jeigu automobilis bÅ«davo parduodamas kitame mieste, tada pinigų priėmimo kvitÄ iÅ¡raÅ¡ydavo jis (V. V.), pinigus paimdavo ir atveždavo į įmonę. Daugumos teismo posėdžio metru parodytų dokumentuotų pildyti ir pasiraÅ¡yti ne jo. Tuose dokumentuose, kuriuos pildė jis, įraÅ¡ydavo tokiÄ sumÄ , kuriÄ sumokėdavo pirkėjas. Kitus vadybininkus – brolius Urbonus pažinojo, tačiau apie jų darbÄ nieko pasakyti negali, kiekvienas vadybininkas dirbo už save.

AtlyginimÄ jam (V. V.) mokėjo buhalterė, uždirbdavo minimumÄ . (duomenys neskelbtini) direktorius buvo L. M., kuris realiai vadovavo įmonei. Pažymas – sÄ skaitas jis (V. V.) paimdavo iÅ¡ įmonės, jos bÅ«davo nepasiraÅ¡ytos, jis pats pasiraÅ¡ydavo kai užpildydavo. Jis (V. V.) UAB „(duomenys neskelbtini)i“ buvo paskolinęs 20000 eurų įmonės apyvartai. Pinigų prašė paskolinti L. M.. Pinigus jam grÄ Å¾ino įmonė. Liudytojas V. U. parodė, kad ankščiau apie 2 metus jis dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku.

B. J. pažįsta daug metų. BÅ«damas vadybininku pirkdavo automobilius ir juos parduodavo. Automobilius pirkdavo Italijoje ir su tralais veždavo į LietuvÄ , į Kauno turgų, nes tuo metu labai gerai ten automobiliai parsiduodavo. Nežino, kas tuo metu vadovavo (duomenys neskelbtini). Jį (V. U.) į darbÄ ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo draugas B. J.. Jo (V. U.) atlyginimas buvo apie 1000 litų, tačiau tiksliai nepamena, reikia žiÅ«rėti į popierius. Automobiliai buvo perkami įvairÅ«s - prastos bÅ«klės, pravažiavę daug kilometrų, sugedę, svarbu bÅ«davo, kad maÅ¡ina bÅ«tų parduota pelningai.

Skambindavo automobilių perpardavinėtojams - „perikupams“, jų klausdavo už kiek gali parduoti automobilį. Atvažiuoja tralas automobilių, tai per dienÄ praktiÅ¡kai jis bÅ«davo parduodamas. Su perpardavinėtojais bendraudavo tiesiogiai jis pats (V. U.). PraktiÅ¡kai, maÅ¡ina atvažiuodavo jau parduota. Tačiau pasitaikydavo, kad automobilį parduodavo nuostolingai. Dėl automobilio pardavimo kainos pasikonsultuodavo ir su B. J.. Jis (V. U.) neturėjo visiÅ¡kos veiksmų laisvės (automobilių pardavimo prasme).

Jis (V. U.) turėjo teisę užpildyti pardavimo pažymÄ -sÄ skaitÄ . Pavyzdžiui, bÅ«davo taip, kad jis (V. U.) atveža sugedusį automobilį, o perpardavinėtojas atveda savo žmogų, nueina į „kioskelį“ ir iÅ¡siraÅ¡o sÄ skaitÄ . Pinigai už maÅ¡inÄ bÅ«davo paduodami jam. Jis (V. U.) nepildydavo pinigų – priėmimo kvitų. Pinigus atveždavo į bendrovę, atiduodavo B. J.. Atiduodavo tiek pinigų, kiek gaudavo už automobilius, tiek kiek bÅ«davo nurodyta pažymose – sÄ skaitose.

Nuo parduotų automobilių skaičiaus, atlyginimas nesikeitė. Bendrovėje vadybininku dirbo ir jo brolis D. U.. L. M. nepažįsta. Jam (V. U.) nežinoma, jog L. M. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Su L. M. nebendravo. Atvežtus automobilius dažniausiai parduodavo per perpardavinėtojus. Perpardavėjas galėdavo kažkiek pinigų kainoje užsidėti taip pat, nes jie iÅ¡ to gyvena. SÄ skaitos bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos ne perpardavinėtojams, o tikram pirkėjui. Perpardavinėtojas pažymoje – sÄ skaitoje įraÅ¡omas nebÅ«davo.

Jokio atlygio iÅ¡ (duomenys neskelbtini) perpardavinėtojai negaudavo. Teismo posėdžio metu jam parodytas pažymas - sÄ skaitas užpildė ne jis. Ä®monei tiek jis tiek jo brolis buvo paskolinę pinigų, įmonė pinigus grÄ Å¾ino. Nepamena ar iÅ¡ įmonės jis (V. U.) pažymas – sÄ skaitas gaudavo jau su pardavėjo paraÅ¡u ir antspaudu. B. J. žinojo apie situacijÄ su automobilių perpardavinėtojais, t.y. kad automobiliai buvo parduodami ir per perpardavėjus. Liudytojas D. U. parodė, kad jis ankščiau nuo 2010 m. iki 2014 m. dirbo pas B.

J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku. Pirkdavo ir parduodavo automobilius. Automobilius pirkdavo iÅ¡ Italijos. Dažniausiai automobiliai buvo parduodami nuo tralo. Labai retai parduodavo automobilius Panevėžyje, dažniausiai jie bÅ«davo parduodami Kauno automobilių turguje. Jis pats (D. U.) yra pildęs pažymas – sÄ skaitas, bet mažai. Teismo posėdžio metu parodytose sÄ skaitose – pažymose jo paraÅ¡as, tačiau dokumentai pildyti ne jo. Kas pildė, atsakyti negali. Negali atsakyti, kodėl pirkėjai nurodo kitas sumas nei įraÅ¡ytos sÄ skaitose – pažymose, visokių žmonių yra, vienam gal kažkas nepatiko, kitam gal maÅ¡ina pradėjo gesti, gal perpardavinėtojai kažkÄ ne taip padarė.

Kai atveždavo automobilius – juos nupirkdavo perpardavinėtojai, pardavimo dokumentai nebuvo suraÅ¡omi. Paskui perpardavinėtojai parduodavo tikram pirkėjui, ir tada buvo pildomi dokumentai. Perpardavinėtojai tvarkydavo maÅ¡inÄ , tada parduodavo. Konkrečiais atvejais nepamena kas pildydavo pažymas – sÄ skaitas, ar jis ar automobilių perpardavinėtojas. L. M. asmeniÅ¡kai nepažįsta, bet yra girdėjęs, jog Å¡is asmuo buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Su juo (L. M.) nėra bendravęs. Koks buvo jo (D.

U.) atlyginimas, nepamena. Pinigus, gautus už parduotÄ automobilį atiduodavo arba B. J. arba buhalterei Stasei (pavardės nepamena). Jis (D. U.) skolino UAB „(duomenys neskelbtini)i“ 25 000 eurų, kai įmonei trÅ«ko grynųjų lėšų. (duomenys neskelbtini) skolÄ jam grÄ Å¾ino. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) turėjo autovežius. Dėl automobilių kainos derindavo ir su B. J., tarp darbuotojų buvo pasitikėjimas. Jis (D. U.) į įmonę atveždavo tiek pinigų, kiek bÅ«davo nurodyta pažymose sÄ skaitose, daugiau pinigų neatveždavo.   Liudytoja M.

Z. parodė, kad 2012 metais įsigijo automobilį Seat Alhambra Panevėžio automobilių turguje. Už kokiÄ sumÄ pirko automobilį, neatsimena. To automobilio nebeturi, jį pardavė. Anksčiau parodymus (mokesčių inspekcijai bei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai) davė teisingai, bet jų neatsimena. Pinigus už automobilį sumokėjo maÅ¡inų turguje. IÅ¡ kokio pardavėjo pirko automobilį, neatsimena, pardavėjo iÅ¡vaizdos nepamena. NesiaiÅ¡kino ar pirko automobilį iÅ¡ fizinio asmens ar iÅ¡ įmonės. Neatsimena ar pildė kokius nors dokumentus, kažkÄ pildė.

Dokumentų neturi išsaugojus. Neatsimena ar pasirašė ant pinigų priėmimo kvito.    BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojos M. Z. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį pirko 2012 metais Panevėžio turguje. Už automobilį atsiskaitė grynais apie 5000 litais, pardavėjo nepamena. Patys pirkimo dokumentai forminami buvo Panevėžio turgavietėje.

Juos pildė vyriÅ¡kis vietoje, į jokias patalpas jie kartu nevyko. Pažymoje sÄ skaitoje jos paraÅ¡as, o joje klaidingai nurodyta sumokėta suma – 2200 Lt, kai ji sumokėjo 5000 Lt (3 t., b.l. 10-11) Liudytojas T. B. parodė, kad 2011 metais pirko automobilį „Volvo V70“. Automobilį rado pagal „Autoplius“ skelbimÄ . Su Å¡eimyna nuvažiavo į Kauno automobilių turgų, apžiÅ«rėjo automobilį. Pardavėjo neįsidėmėjo, nežino ar galėtų atpažinti, nepanaÅ¡us į kaltinamÄ jį.

Už automobilį paliko užstatÄ . Pardavėjas jam pasakė, kad automobilio dokumentai dar nesutvarkyti. Atvažiavo gal po dviejų savaičių ir nusipirko automobilį. Pinigus sumokėjo tam pačiam žmogui, kuris prieÅ¡ tai ir aprodė automobilį. Automobilis buvo parvežtas iÅ¡ Italijos. Kiek mokėjo už automobilį, neatsimena, maždaug apie 16 000 litų. Neatsimena, ar buvo suraÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas. Pardavėjas kažkokius dokumentus supildė, jam (T. B.) padavė dokumentus ir pasakė, kad eitų prisiregistruoti automobilio.

Dokumentų jis (T. B.) nepildė, turbÅ«t tik kažkur pasirašė. Jo paaiÅ¡kinimai duoti tyrėjai bei mokesčių inspekcijai yra teisingi. Tiesa, kad už automobilį mokėjo 16 500 litų. Pažymoje – sÄ skaitoje (teismo posėdžio metu parodyto liudytojui) paraÅ¡as jo. PažymÄ pildė pardavėjas. Šį dokumentÄ pasirašė pačiame turguje, bet į kainÄ Ä¯raÅ¡ytÄ dokumente nežiÅ«rėjo. Kas yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo. Pirkdamas automobilį suderėjo kainÄ ir daugiau nesidomėjo.

Nepamena ar vėliau pamatė, kad pažymoje-sÄ skaitoje įraÅ¡yta 12 500 litų suma. Derybų dėl kainos nebuvo, nebuvo kalbėta jog pažymoje-sÄ skaitoje reikia įraÅ¡yti kitÄ sumÄ . Nepamena ar pasirašė pinigų priėmimo kvitÄ .Liudytoja G. L. parodė, kad 2012 metais pirko automobilį „Toyota Corolla“, pirko Kauno automobilių turguje. Sutarė, kad automobilį atvažiuos nusipirkti kitÄ dienÄ , sumokėjo užstatÄ . Pardavėjas pasakė, kad reikės mokėti grynais. Atvažiavus, nuėjo į kažkokiÄ â€žbudelę“, kur surašė dokumentus.

Automobilio pardavėjas buvo 30-40 metų amžiaus, aukÅ¡tas, tamsių plaukų, tačiau detaliau nepamena. Už kiek tiksliai pirko automobilį, neatsimena, galėjo kainuoti apie 15000-16000 litų. Buvo suraÅ¡ytas kažkoks dokumentas, kurį atidavė „Regitroje“. Pinigus sumokėjo automobilyje, jokių popierių (patvirtinančių pinigų sumokėjimÄ ) nesurašė. Ant pažymos – sÄ skaitos (parodytos teismo posėdžio metu) yra jos paraÅ¡as. Neatkreipė dėmesio, kad ten nurodyta tokia kaina ? 7400 Lt.

Tokio dokumento neturi. KokiÄ Ä¯raÅ¡yti sumÄ pažymoje sÄ skaitoje, su pardavėju kalbos nebuvo. Jos paaiÅ¡kinimai tyrėjai, mokesčių inspekcijai turėjo bÅ«ti teisingi. Visur klausė tikslios sumos, bet ji jos tiksliai neatsimena. Automobilis jai su visomis registracijomis, remontais ir dujų įdėjimu kainavo apie 19 000 Lt, bet įdėti dujas kainavo apie 2000-3000 Lt. Tai automobilis turėjo kainuoti apie 15000-16000. Tikrai negalėjo bÅ«ti ta suma, kuri įraÅ¡yta dokumente (pažymoje – sÄ skaitoje) t.y. 7400 Lt.

Norėjo sumokėti bankiniu pavedimu, o pardavėjas pasakė, kad nėra tokis galimybės, todėl mokėjo grynais. BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojos G. L. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį pirko 2012 metais Kaune. Už automobilį atsiskaitė grynais apie 15 000 Litų. Ji bendravo su vyriškiu. Ji siūlėsi sumokėti bankiniu pavedimu, bet pardavėjas nesutiko.

Patys pirkimo dokumentai forminami buvo Kauno turguje kažkokioje bÅ«delėje. Dokumentus, kurių neturi, pildė vyriÅ¡kis. Pažymoje sÄ skaitoje jos paraÅ¡as, bet joje klaidingai nurodyta sumokėta suma- 7 400 lt., kai ji realiai sumokėjo 15 000 Lt. (2 t., b.l. 165).Liudytojas E. S. parodė, kad automobilį „Volvo V50“ automobilį įsigijo 2012 metais Panevėžyje, automobilių turguje. SkelbimÄ rado internete, berods „Autoplius“ tinklalapyje. Automobilio pardavėjas buvo apie 1.80 metro Å«gio, gal Å¡iek tiek aukÅ¡tesnis, amžius virÅ¡ 40 metų.

Å iek tiek nusiderėjus buvo įsigytas automobilis. Tiksliai neatsimena, kiek mokėjo už automobilį. Kiek pamena, automobilis buvo įsigytas brangiau, negu nurodo pažymoje pardavėjas. Jis pats (E. S.) pirkimo-pardavimo dokumento nepildė, pardavėjas sakė, kad jis viskÄ supildys. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad pardavėjas prašė įraÅ¡yti pirkimo sumÄ . Kiek pamena pardavėjas jam aiÅ¡kino, kad čia taip reikia, o jam (E. S.) tai nerÅ«pėjo, norėjo kuo greičiau įsigyti automobilį.

Už automobilį sumokėjo dalį eurais, dalį litais. Atsiskaityta buvo grynais. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais automobilyje. Neatsimena ar buvo suraÅ¡ytas pinigų-priėmimo kvitas. Tiek mokesčių inspekcijoje, tiek tyrėjai davė teisingus parodymus. Teisingausieji parodymai – tie kuriuos davė pirmus, nes tuo metu atsiminė geriau. Už automobilį buvo sumokėta ne mažiau 5000 eurų. Ant pažymos sÄ skaitos (parodytos teismo posėdžio metu) paraÅ¡as yra jo, tačiau dokumentÄ pildė ne jis.

Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis buvo iÅ¡ atvarytas Italijos. Automobilio pardavėjas buvo ne B. J.. Liudytojas N. Å . parodė, kad automobilį Land Rover Freelander įsigijo 2012 metais. Automobilio skelbimÄ susirado per „Autoplius“ laikraÅ¡tį. Susiskambino, susitiko su pardavėju, paliko rankpinigius ir susitarė, kad Å¡eÅ¡tadienį atvažiuos forminti. Viskas vyko Panevėžyje. MaÅ¡ina stovėjo automobilių turguje. Negali tiksliai pasakyti, kiek mokėjo už automobilį „Land Rover Freelander“, bet lyg apie 38 000 litų.

Derybos buvo dėl 200 litų. Pardavėjas buvo tikrai ne kaltinamasis B. J.. Automobilio pardavėjas buvo daug aukÅ¡tesnis, galėjo bÅ«ti 40-50 metų amžiaus, plaukai nukirpti trumpai, Å¡viesÅ«s. Turgaus budelėje padavė savo pasÄ , surašė duomenis ir palydėjo į patikrÄ . Už automobilį atsiskaitė automobilyje. Neturėjo nei sutarties, nei kvito. Dokumentus pridavė „Regitroje“. Pažymoje – sÄ skaitoje (parodyta liudytojui teismo posėdžio metu) yra jo paraÅ¡as. NesÄ monė, kad pirko automobilį už 21 900 litų (kaip, kad nurodyta pažymoje).

Automobilio dokumentai buvo kažkokie užsienietiški, gal ant tų užsienietiškų dokumentų ir pasirašė, bet dabar neprisimena. Buvo laimingas, kad įsigijo automobilį, todėl nesigilino į dokumentų smulkmenas, t.y. iš ko pirko automobilį. Liudytojas Rimantas J. J. parodė, kad automobilį AUDI A4 pirko 2012 metais Panevėžio automobilių turguje. Automobilio pardavėjas buvo ne B. J.. Automobilio pardavėjas buvo 35 metų amžiaus vyras, sportiškas. Pasirašė pirkimo sutartį.

Sutarties jis (R.J. J.) nepildė. Pardavėjai buvo du. Net neprisimena, kuriam iÅ¡ jų padavė pinigus. Pinigus padavė prie maÅ¡inos. Nepamena ar buvo suraÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas. Ant pažymos sÄ skaitos (parodytos teismo posėdžio metu) paraÅ¡as yra jo. DokumentÄ užpildė pardavėjas. Už automobilį mokėjo pagal rinkos kainÄ . Automobilį dar turi. Už automobilį mokėjo daugiau, negu buvo paraÅ¡yta sÄ skaitoje – pažymoje. Parodymai duoti tyrėjai, mokesčių inspekcijai yra teisingi.

Už automobilį mokėjo ne mažiau 15 tÅ«kstančių litų. Kad pažymoje – sÄ skaitoje įraÅ¡yta mažesnė kaina pamatė tik tada, kai jį pakvietė mokesčių inspekcija. Liudytojas A. L. parodė, kad Automobilį „VW Golf“ nusipirko Panevėžio automobilių turguje 2012 metų balandžio 23 d. Pardavėjo neatsimena, pirko iÅ¡ vyro. Neatsimena, kaip atrodė automobilio pardavėjas, atpažinti jo negalėtų. Neatsimena, už kiek pirko automobilį. Mokesčių inspekcijoje bandė spėti, kiek kainavo automobilis, nes tiksliai neatsiminė.

Automobilio įgijimo dokumentų neiÅ¡saugojo. Ant pažymos – sÄ skaitos (teismo posėdžio metu parodytas liudytojui) paraÅ¡as yra jo, tačiau dokumentÄ pildė ne jis. Automobilis galėjo kainuoti apie 15 000 Lt, bet galėjo kainuoti ir 12 300 Lt, nepamena tikslios kainos. Dokumentai buvo pildomi pirkimo vietoje. Automobilis buvo atgabentas iÅ¡ Italijos.BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojo A. L. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ jų matyti, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį pirko 2012 metais Panevėžyje nuo tralo. Už automobilį atsiskaitė grynais apie 15000 litais, jis dokumentų neiÅ¡saugojo. Patys pirkimo dokumentai forminami buvo Panevėžio turgavietėje. JÄ pildė vyriÅ¡kis vietoje, į jokias patalpas jie nevyko ir automobilis buvo perkamas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)‘. Pažymoje sÄ skaitoje jo paraÅ¡as, o joje klaidingai nurodyta sumokėta suma - 12 300 Lt., kai jis realiai sumokėjo 15 000 Lt. (3 t. b.l. 6-7).Liudytoja D.

K. parodė, kad automobilį O. Z. pirko 2011 metais Kauno automobilių turguje. Automobilį rado turguje. Nepamena automobilio pardavėjo. Pinigus padavė pardavėjui „į rankas“, bet kokiÄ sumÄ , neatsimena. Atrodo, kad mokėjo 10 000 litų. Automobilį registravo pati. Ant pažymos – sÄ skaitos (parodytos teismo posėdžio metu) paraÅ¡as yra jos. Nepamena ar pasirašė pinigų priėmimo kvitÄ . Dokumentai buvo supildyti Kauno turguje. Pažymoje- sÄ skaitoje tekstas įraÅ¡ytas ne jos ranka.

Kiek pamena pardavėjai buvo du vyrai. Jie sakė, kad automobilis parduodamas per firmÄ . Jos (D. K.) tyrėjai duoti parodymai yra teisingi. BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojos D. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ jų matyti, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį pirko 2011 metais Kauno turguje. Automobilio pardavėjo nepamena. Už automobilį atsiskaitė grynais apie 10 000 litų. Patys pirkimo dokumentai forminami buvo Kauno turgavietėje.

JÄ pildė vyriÅ¡kis. Pačių dokumentų ji neiÅ¡saugojo. Pažymoje sÄ skaitoje jos paraÅ¡as, o joje klaidingai nurodyta sumokėta suma - 3 900 Lt., kai realiai ji sumokėjo 10 000 Lt., Å¡iÄ sumÄ pardavėjas prašė pats įraÅ¡yti mažesnę. (2 t., b.l. 163).Liudytojas L. B. parodė, kad automobilį VW Passat pirko 2012 metais Panevėžio mieste, automobilių turguje. Automobilį pamatė ant tralo, vaikščiodamas po turgų, ant automobilio buvo paliktas telefono numeris, pagal kurį ir susisiekė su pardavėju.

Automobilio pardavėjas buvo vyras, kuris iÅ¡rašė sÄ skaitÄ . Nepamena kiek mokėjo už automobilį, gal apie 4000-4500 eurų. Su pardavėju bendravo apie 10-15 minučių, jo apibÅ«dinti negali, jis buvo apie 40 metų amžiaus. Supildė dokumentus, iÅ¡rašė sÄ skaitÄ , davė techninį pasÄ . Ant pažymos sÄ skaitos (teismo posėdžio metu parodytos liudytojui) yra jo paraÅ¡as. Automobilio pardavėjas prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) savininkas. Negali atsakyti ar tai buvo B. J..

Už automobilį atsiskaitė litais. Kas iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitoje, taip ir mokėjo. Neprisimena, kokia galutinė kaina buvo sutarta, nepamenu, ar pildė pinigų priėmimo kvitÄ . Ant pinigų priėmimo kvito (teismo posėdžio metu parodyto liudytojui) ne jo paraÅ¡as. Jo duoti paaiÅ¡kinimai mokesčių inspekcijoje, ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, posėdyje buvo perskaityta dalis liudytojo L. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ jų matyti, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį pirko 2012 metais. Už automobilį atsiskaitė grynais apie 4 000 eurų. Jis gavo pažymÄ ir dokumentÄ apie pinigų mokėjimÄ , mokėjo eurais. Patys pirkimo dokumentai forminami buvo Panevėžio turgavietėje. JÄ pildė vyriÅ¡kis. Pažymoje sÄ skaitoje jo paraÅ¡as. (2 t., b.l. 155).  Liudytojas A. P. parodė, kad automobilį „Toyota Corolla“ 2012 metais pirko Kauno automobilių turguje. Dokumentai buvo pildomi biure, pačiame Kauno automobilių turguje.

Buvo suraÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutartis, kiti dokumentai, tiksliai nepamena. Su pardavėju atsiskaitė grynais pinigais. Pardavėjas buvo vyras, apie 35 metų amžiaus. IÅ¡ jo kalbos suprato, kad jis gyvena Kaune ar Kauno rajone, kad pats atveža iÅ¡ užsienio automobilius. Automobilis buvo atgabentas iÅ¡ Italijos. Nepamena, ar pasirašė sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ . Kai jis su pardavėju nuėjo į biurÄ , ten buvo atspausdintas dokumentas. Nepamena, ar ten buvo sÄ skaita, ar ten buvo sutartis. Realiai už automobilį mokėjo apie 14 000 litų.

Pažymoje - sÄ skaitoje (parodytoje liudytojui teismo posėdžio metu) yra jo paraÅ¡as, tačiau dokumentÄ pildė ne jis. Pildė kitas asmuo buvęs biure, ne pardavėjas. Nepamena ar buvo pildytas pinigų priėmimo kvitas, lygtai nebuvo. Už automobilį tikrai nemokėjo 3600 litų, kaip įraÅ¡yta pažymoje, už tokiÄ kainÄ automobilis bÅ«tų gal 10 metų senesnis. Kalbos, kad perka automobilį iÅ¡ įmonės, nebuvo. PaaiÅ¡kinimus duotus mokesčių inspekcijai, tyrėjai, tvirtina, jie teisingi, bet smulkios detalės užsimirÅ¡ta.

Iš 2015 m. rugpjūčio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-5/45 dėl (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota 2009-10-28, adresu Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio m., Janonio g.

5. Kodas 302451332. Vykdyta veikla: variklinių transporto priemonių pirkimas - pardavimas, transporto paslaugos. Bendrovės akcinis kapitalas 10000 Lt, akcijų skaičius 100. Steigėjai ir akcininkai: L. M. – 99 akcijos, R. K. 1 akcija. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-11-13 įregistruota PVM mokėtojų registre. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) vadovais įregistruota: 2009-10-28 – 2012-12-31 laikotarpiu L. M.; nuo 2012-12-31 B. J.. (duomenys neskelbtini) direktorius L. M. 2011-02-14 bendrovės prokuristu paskyrė B. J.. B. J. bendrovės vardu galėjo atlikti veiksmus numatytus 2011-02-14 prokūroje Nr.

1. Ä®forminta 2011-02-14 prokÅ«ra Nr. 1 užregistruota VÄ® Registrų centras ir juridinių asmenų registre ir nuo 2011-02-22 B. J. užregistruotos pareigos „prokuristas“. Valstybinės įmonės Registrų centras duomenų bazėje užfiksuoti 2012 metais tvarkančio apskaitÄ duomenys buhalterė S. R.. S. R. laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2013-09-30 įraÅ¡yta „SODRA – draudėjas ir jo darbuotojai“ sÄ raÅ¡e. Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyr. specialistė V.

G., vykdydama 2014-12-15 pavedimÄ tikrinti Nr. FR0773-516, patikrino mokesčių mokėtojÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įformino 2015-02-05 patikrinimo aktÄ Nr. (42.59) FR0680-72. Tikrintas pelno, pridėtinės vertės mokesčiai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Patikrinimo akte nurodyta: siekiant nustatyti 2010 – 2012 metų bendrovės veiklos nuostolio ir mažo pardavimų ES gyventojams pelningumo priežastis buvo vertinamas parduotų automobilių kainų pagrįstumas. Atrankos bÅ«du paimti 51 gyventojo paaiÅ¡kinimai apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 iÅ¡ bendrovės įsigytus automobilius.

Pagal gautÄ informacijÄ buvo nustatyta, kad 28 atvejais apklaustųjų pirkėjų nurodė, kad už automobilius mokėjo didesnes pinigų sumas nei įraÅ¡yta bendrovės apskaitos dokumentuose. Pagal apskaitÄ 2012 metais D. U., B. J., V. V., V. U., L. V. iÅ¡duota atsiskaitytinai 1849502,97 Lt. Minėti atskaitingi asmenis atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais iÅ¡leido 581516,47 Lt ir 1514334,65 Lt sumokėjo į bendrovės kasÄ arba sÄ skaitÄ banke. IÅ¡ viso iÅ¡leido ir sumokėjo bendrovei 2095851,11 Lt. (duomenys neskelbtini) registre „sÄ skaitų aktyvumo ataskaita“ 2012-12-31 užregistruotos skolos atskaitingiems asmenims:

D. U. 121223,50 Lt (121229,90-6,40), V. V. 121043,65 Lt (121053,09-9,44), B. J. 65430,34 Lt, L. V. 20068,64 Lt. (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimÄ fiziniams asmenims įformindavo suraÅ¡ant pažymÄ sÄ skaitÄ . Pažymoje sÄ skaitoje įraÅ¡yti Å¡ie rekvizitai: pirkėjas, parduodamo automobilio duomenys ir pardavimo kaina. Pirkėjui atsiskaičius už automobilį grynais buvo suraÅ¡omas pinigų priėmimo kvitas. Apskaitos dokumentas turi bÅ«ti įforminamas įvykusiai Å«kinei operacijai ir jame turi bÅ«ti įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti privalomi apskaitos dokumento rekvizitai:

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška;

6) asmens (-ų) kuris (-ie) turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus vardas, pavardė ir paraÅ¡as. Apskaitos dokumente nurodyti rekvizitai turi bÅ«ti tikri, kad pagal bÅ«tų galima identifikuoti įvykusiÄ Å«kinę operacijÄ . Tyrimo metu buvo apklausti 27 fiziniai asmenys, pirkę lengvuosius automobilius iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Palyginus apklausos protokoluose pirkėjų nurodytas už automobilius sumokėtas sumas su (duomenys neskelbtini) pažymose sÄ skaitose užfiksuotomis automobilių pardavimo kainomis nustatyta, kad 25 atvejais kainos nesutampa. (duomenys neskelbtini) surašė ir VÄ® Registrų centras elektroniniu bÅ«du pateikė 2011-05-20 - 2010 metų, 2012-05-23 – 2011 metų, 2013-05-30 – 2012 metų, metines finansines ataskaitas.

Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose įraÅ¡yta 2010 metais – 1583095 Lt, 2011 metais 3400069 Lt, 2012 metais 2726132 Lt pardavimo pajamų. Pagal liudytojų parodymus 25 atvejais už automobilius sumokėjo 344130 Lt (99667 EUR). Pažymose sÄ skaitose įraÅ¡yta automobilių pardavimo kaina 212200 Lt (61457 EUR), įforminti grynų pinigų priėmimo kvitai ir kasoje užpajamuoti 212200 Lt (61457 EUR) gauti už automobilius. Skirtumas 131930 Lt (38210 EUR). Jeigu liudytojų parodymai teisingi tvarkant 2010-2012 m. (duomenys neskelbtini) apskaitÄ buvo pažeista Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 reglamentuoti reikalavimai: -6 str. 2 d. - į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, nes 25 atvejais:

a) pažymose sÄ skaitose įraÅ¡ius mažesnes pardavimo kainas registre „bandomasis balansas“ buhalterinėje sÄ skaitoje 500 „parduotų prekių pajamos“ neužregistruota 109033,03 Lt (31578 EUR) pajamų už parduotus automobilius. IÅ¡ to skaičiaus: 2010 metais 7520,66 Lt (2178 EUR), 2011 metais 49148,76 Lt (14234 EUR), 2012 metais 52363,62 Lt (15166 EUR). Neapskaičiuota ir apskaitoje neužregistruota 22896,97 Lt pardavimo PVM (6631 EUR);

b) grynų pinigų priėmimo kvituose įraÅ¡ius mažesnes sumas nei sumokėta apskaitoje neparodyta ir kasoje neužpajamuota 131930 Lt (38210 EUR) sumokėti už automobilius. IÅ¡ to skaičiaus: 2010 metais 9100 Lt (2636 EUR), 2011 metais 59470 Lt (17224 EUR), 2012 metais 63360 Lt (18350 EUR); -13 str. 1 d. - apskaitos dokumente privaloma nurodyti Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio rezultatÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, nes pažymose sÄ skaitose, grynųjų pinigų priėmimo kvituose fiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis – pagal pirkėjų liudijimus realiai jie mokėjo didesnes sumas nei nurodyta apskaitos dokumentuose.

Pirkėjai 25 atvejais parodė, kad už automobilius 2010-2012 metais sumokėjo iÅ¡ viso 344130Lt, o (duomenys neskelbtini) įformintuose apskaitos dokumentuose pažymose sÄ skaitose, pinigų priėmimo kvituose fiksuota 212200 Lt. Mokesčių administratoriaus vertinimu (duomenys neskelbtini) 2010 – 2012 metais apskaitoje neparodė 2458233 Lt (711953 EUR) gautų už parduotus automobilius. IÅ¡ to skaičiaus: 2267591 Lt (656740 EUR) pajamų. Neapskaičiavo ir nedeklaravo 190641 Lt (55214 EUR) pardavimo PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VÄ® „Registrų centras“ pateiktuose balansuose įrašė 2010-12-31 – 117985 Lt, 2011-12-31 – 356056 Lt, 2012-12-31 – 245579 bendrovės turto vertę. Tačiau turtas balanso eilutėje „per vienerius gautinos sumos“ parodytos su minuso ženklu: 2010-12-31 - 147488 Lt, 2011-12-31 – 47598 Lt, 2012-12-31 – 313505 Lt. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ydama 2010, 2011, 2012 metų balansus neprisilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 16 str. 1 ir 2 dalyje reglamentuotų reikalavimų – finansinės ataskaitos sudaromos prisilaikant verslo apskaitos standartų reikalavimų ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsnių tarpusavio užskaitos negali bÅ«ti atliekamos, nes 2010, 2011, 2012 metų balansuose eilutėje „per vienerius gautinos sumos“ atliko sudengimus ir įrašė skirtumÄ su minuso ženklu tarp įmonės gautinų sumų ir įsipareigojimų atskaitingiems asmenims 2010-12-31 - 147488 Lt (42715 EUR), 2011-12-31 – 47598 Lt (13785 EUR), 2012-12-31 – 313505 Lt (90797 EUR). (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitose įrašė pardavimo pajamas: 2010 metais – 1583095 Lt, 2011 metais 3400069 Lt, 2012 metais 2726132 Lt.

Apskaičiuotas veiklos rezultatas 2010 metais 46420 Lt nuotolio, 2011 metais 65818 Lt pelno, 2012 metais 134088 Lt nuostolio. Duomenys lentelėje. Jeigu liudytojų parodymai teisingi tvarkant 2010-2012 m. UAB „Fireta“ apskaitÄ buvo pažeista Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. reglamentuotas reikalavimas - į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, nes 25 atvejais apskaitoje neįraÅ¡yta 131930 Lt (38210 EUR) gauti už automobilius.

IÅ¡ to skaičiaus: 2010 metais 9100 Lt (2636 EUR), 2011 metais 59470 Lt (17224 EUR), 2012 metais 63360 Lt (18350 EUR). Dėl to (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centras, VMI pateiktose finansinėse ataskaitose ir deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie turtÄ pinigus 131930 Lt (38210 EUR), pajamas 109033 Lt (31578 EUR), neteisingai apskaičiavo veiklos finansinį rezultatÄ , nedeklaravo 22896 Lt (6631 EUR) pardavimo PVM. (duomenys neskelbtini) 2010 – 2012 metais teikdama VMI deklaracijas, deklaruodama, pajamas, veiklos rezultatÄ , pardavimo PVM nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reglamentuoto reikalavimo.

Mokesčių administratoriaus vertinimu 2010 – 2012 metais (duomenys neskelbtini) nefiksavo visų gautų pajamų už parduotus automobilius ir neteisingai paskaičiavo pelno mokesčio bazę. Mokesčių administratorius įvertino (duomenys neskelbtini) mokesčio bazę ir papildomai paskaičiavo 2267591 Lt (656740 EUR) pajamų. Pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ 2015-02-05 patikrinimo aktas Nr. (45.59) (duomenys neskelbtini)72 (duomenys neskelbtini) 2010 – 2012 metų deklaruodama pajamas, apskaičiuodama veiklos rezultatÄ ir pelno mokestį nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reglamentuoto reikalavimo - Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Mokesčių administratoriaus vertinimu (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 92 str., 123 str. 2 d. nuostatomis, nes nuo papildomai gautų 1098458 Lt (318135 EUR) už automobilius nepaskaičiavo 907816 Lt (262922 EUR) pajamų ir nedeklaravo 190641 Lt (55213 EUR) pardavimo PVM. Iš to skaičiaus: 2010 metais - 184169 Lt (53339 EUR) pajamų ir 38676 Lt (11201 EUR) PVM, 2011 metais - 284773 Lt (82476 EUR) pajamų ir 59802 Lt (17320 EUR) PVM, 2012 metais - 438874 Lt (127107 EUR) pajamų ir 92164 Lt (26692 EUR) PVM.

Dėl nurodytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2010 – 2013 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. (5 t., b.l. 162-173).   IÅ¡ Panevėžio apskrities VMI 2015-02-05 patikrinimo akto Nr. (42.59) FR0680-72 matyti, kad patikrino mokesčių mokėtojÄ (duomenys neskelbtini) ir įformino Tikrintas pelno, pridėtinės vertės mokesčiai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Patikrinimo akte įraÅ¡yta, kad patikrinimo metu automobilių pardavimo kainos įraÅ¡ytos bendrovės apskaitos dokumentuose lygintos su Komisijos privalomam turtui įvertinti nustatytomis kainomis bei VÅ Ä® „Emprekis“ skelbiamomis vidutinėmis pardavimo kainomis.

VMI vertinimu (duomenys neskelbtini) 2010 – 2012 metais apskaitoje neužfiksavo 1359775 Lt už eksportuotus automobilius. IÅ¡ to skaičiaus nefiksuota: 2010 metais 442319 Lt, 2011 metais 677987 Lt, 2012 metais 239469 Lt gautų pajamų. VMI patikrinimo akte nurodyta, kad bendrovė įsigijo ir pardavė naudotus automobilius, kuriems taikyta speciali apmokestinimo schema – marža. Pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ (duomenys neskelbtini) apskaitoje neparodyta 1 098 458 Lt. gauti už automobilius taikant specialiÄ apmokestinimo schemÄ .

Iš to skaičiaus: 2010 metais 222845 Lt. Iš jų: 184169 Lt pajamos, 38676 Lt pardavimo PVM; 2011 metais 344575 Lt. Iš jų: 284773 Lt pajamos, 59802 Lt pardavimo PVM; 2012 metais 531038 Lt. Iš jų: 438874 Lt pajamos, 92164 Lt pardavimo PVM; Iš viso 1098458 Lt. Iš jų: 907816 Lt pajamos, 190642 Lt pardavimo PVM. Mokesčių administratoriaus vertinimu 2010 – 2012 metais (duomenys neskelbtini) apskaitoje neparodė iš viso 2458233 Lt (1359775+1098458) už parduotus automobilius. Iš to skaičiaus: 2010 metais 665164 Lt (442319+222845).

IÅ¡ jų: 626488 Lt 442319+184169) pajamų, 38676 Lt pardavimo PVM; 2011 metais 1022562 Lt (677987+344575). IÅ¡ jų: 962760 Lt (677987+284773) pajamų, 59802 Lt pardavimo PVM; 2012 metais 770507 Lt (239469+531038). IÅ¡ jų: 678343 Lt (239469+438874) pajamos, 92164 Lt pardavimo PVM; IÅ¡ viso 2458233 Lt. IÅ¡ jų: 2267591 Lt pajamų, 190642 Lt pardavimo PVM. (1 t., b.l. 3-9).IÅ¡ 2011-02-14 prokÅ«ros Nr. 1 matyti, kad ji užregistruota VÄ® Registrų centras ir juridinių asmenų registre 2011-02-22, pagal kuriÄ direktorius L.

M. skiria B. J. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prokuristu ir suteikia jam bendrovės vardu atlikti veiksmus. (3 t., b.l. 151).IÅ¡ 2015-04-17 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. J. tyrėjams pateikė bendrovės 2010-01-01 iki 2012-12-31 kasos, banko, prekių pardavimo, prekių ir paslaugų pirkimo apskaitos dokumentus, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis avanso apyskaitas, apskaitos registrus . Apskaitos dokumentų duomenys 2010-01-01–2012-12-31 laikotarpiu suregistruoti registruose pavadinimu „sÄ skaitų aktyvumo ataskaita“.

Kasos operacijos suregistruotos kasos knygoje. (3 t., b.l. 93-95).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų prie specialisto iÅ¡vados - PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad pažymos sÄ skaitos- suraÅ¡ytos ranka rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais, pardavėjas nurodytas „spaudas direktorius L. M.“, įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudas ir paraÅ¡as bei pirkėjo vardas pavardė ir paraÅ¡as. Pinigų priėmimo kvituose - pildyti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai, prokuristas B.

J., paraÅ¡as ir nurodytos pinigų sumos ir pažymos sÄ skaitos Nr., pirkėjų duomenų ir parašų nėra. D. K. (6 t., b.l. 44, 74); T. B. (6 t., b.l. 45, 75); A. P. (6 t., b.l. 49, 79); R.J. J. (6 t., b.l. 51, 81); A. L. (6 t., b.l. 52, 82); G. L. (6 t., b.l. 53, 83); M. Z. (6 t., b.l. 54, 84); E. S. (6 t., b.l. 57, 87); L. B. (6 t., b.l. 61, 89); N. Å . (6 t., b.l. 60, 88).IÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 2011-2012 metų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų matyti, kad jos pateiktos VMI elektroniniu paÅ¡tu ir įraÅ¡yti žinomai neteisingus duomenys apie bendrovės mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ mokestį. (3 t., b.l. 162-200; 4 t., b.l. 1-164).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) juridinio asmens iÅ¡raÅ¡o matyti, kad direktoriumi buvo B.

J.. (3 t., b.l. 89-90).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Sodros duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad B. J. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-11-02. (3 t., b.l. 91).IÅ¡ Panevėžio apskrities VMI 2015-04-07 ir 2015-05-06 praneÅ¡imų matyti, kad inspekcija 2015-02-05 surašė patikrinimo aktÄ ir apskaičiavo 55 213 Eur PVM ir 92 625 Eur pelno mokesčio (duomenys neskelbtini), tačiau susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas ir patvirtintas 2015-04-24 patikrinimo aktas. (4 t., b.l. 189, 191-194).             Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikacija, bausmės skyrimas     Pagal BK 222 str. 1 d atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, duomenų iÅ¡kraipymas, ir pan.).

ReikalavimÄ Ä¯forminti Å«kines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. Å io straipsnio 1 d. numato, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tai patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kuri numato, jog į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Kadangi BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu.

Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal esamÄ teismų praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, teisingų duomenų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015). Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 str. yra tada, kai Å¡io įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitÄ pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pateikdamas apskaitai dokumentus žinojo apie neteisingÄ dokumentų turinį, numatė, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekė Å¡ių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).IÅ¡tyrus bylos duomenis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pilnai įrodyta, kad B.

J. buvo (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas ir faktiÅ¡kai pats vadovavo bendrovės Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdė už akcininkÄ ir formalų bendrovės direktorių L. M.. B. J. turėdamas iÅ¡duotÄ ProkÅ«rÄ Nr. 1, o nuo 2013 m. jau bÅ«damas ir bendrovės direktoriumi, tuo pačiu atlikdamas bendrovėje kasininko funkcijas ir turėdamas savo žinioje bendrovės grynuosius pinigus, pagal įstatymus (buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 ir 2 d.) bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ ir jų tinkamÄ pateikimÄ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei, laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2012-11-19 pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, suklastodamas apskaitos dokumentus ir neįtraukdamas į apskaitÄ visų Å«kinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

B. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, apskaitos dokumente privaloma nurodyti Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio rezultatÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. B. J. 2011-2012 metais 10 (deÅ¡imties) formalaus bendrovės vadovo L. M. arba bendrovės vadybininkų pasiraÅ¡ytose, nenustatytų asmenų užpildytose automobilių pirkimo pardavimo Pažymose - sÄ skaitose ir jo pasiraÅ¡ytuose Pinigų priėmimo kvituose, kuriuose pirkėjo duomenų neįrašė ir Å¡io dokumento pasiraÅ¡yti pirkėjui nepateikė, taip įrašė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei realiai pirkėjai bendrovei sumokėjo, Å¡iuos apskaitos dokumentus pateikė apskaitÄ tvarkančiai buhalterei, kuri nežinojo apie jo nusikalstamus veiksmus, ir įtraukė į bendrovės apskaitÄ ir tokiu bÅ«du į oficialiai tvarkomus apskaitos registrus nebuvo įtraukta didelė suma - 58 760 Lt (17 018,07 eurų) gautų pajamų iÅ¡ pirkėjų už parduotus bendrovės vardu automobilius, ko pasėkoje iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metų veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina byloje iÅ¡tirti duomenys – iÅ¡ dalies paties B.

J. parodymais, liudytojų B. M., S. R., D. U., V. U.. D. K., T. B., A. P., M. Z., R.J. J. ir kitų liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada apie atliktÄ (duomenys neskelbtini) finansinį tyrimÄ , Panevėžio apskrities VMI patikrinimo aktu, kitai byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, kad dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų – pažymose –sÄ skaitose buvo įraÅ¡ytos mažesnės pardavimo automobilių kainos, ko pasekoje buvo neapskaičiuoti ir apskaitoje neužregistruota didelė suma pardavimo PVM; grynų pinigų priėmimo kvituose buvo įraÅ¡ytos mažesnės sumos nei sumokėta už automobilius, todėl dalis gautų pajamų apskaitoje nebuvo parodyta ir nebuvo užpajamuota.

Dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2010-2013 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Ä® oficialiai tvarkomus apskaitos registrus nebuvo įtraukta 58 760 Lt (17 018,07 eurų) gautų pajamų iÅ¡ pirkėjų už parduotus bendrovės vardu automobilius. Nors B. J. neigė žinojęs, kad pažymose – sÄ skaitose įraÅ¡ytos sumos neteisingos, teismas tokius jo parodymus atmeta. Pažymėtina, kad skirtumas tarp realių kainų, kurias sumokėjo pirkėjai ir kainų nurodytų pažymose - sÄ skaitoje yra iÅ¡ties didelis nuo 1560 Lt (2012-11-19 VW Passat pardavimas) iki 15100 Lt (2012-09-07 Land Rover Freelander pardavimas), kai kuriais atvejais kainos skiriasi daugiau nei 2-3 kartus (2011-06-26 automobilio O.

Z. pardavimas, 2012-03-12 automobilio Toyota Corolla pardavimas, 2012-05-03 Toyota Corrola pardavimas, 2012-05-18 Seat Alhambra pardavimas). Liudytojai V. U., D. U., dirbę (duomenys neskelbtini) vadybininkais patvirtino, kad automobilių pardavimo kainos buvo derinamos su B. J.. B. J. bÅ«damas įmonės, besiverčiančios automobilių prekyba, faktiniu vadovu, teismo manymu, žinojo automobilių realias rinkos kainas, automobilių pardavimo kainas, ir sÄ moningai leido susidaryti situacijai, kad į pažymas-sÄ skaitas bÅ«tų įraÅ¡yti neteisingi duomenys, apie kÄ jis žinojo, po ko neteisingus duomenis pats įraÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvituose.

B. J. teigė, kad neatitikimas apskaitos dokumentuose galėjo atsirasti dėl galimai nesÄ Å¾iningo vadybininkų darbo, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Liudytojai D. U. ir V. U. teigė kad dalis automobilių buvo parduodami per perpardavinėtojus, kurie galimai pasididindavo kainÄ . B. J. neigia žinojęs, jog automobiliai buvo parduodami per perpardavinėtojus, tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojo V. U. parodymais, kuris nurodė, kad B. J. žinojo apie situacijÄ su automobilių perpardavinėtojais. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos įkÅ«rimo faktiÅ¡kai vadovavo B.

J., formaliu direktoriumi priimdamas į darbÄ L. M.. L. M. B. J. papraÅ¡ytas tapo akcininku ir įmonės valdyme nedalyvavo, atlyginimo negaudavo, byloje yra duomenys, kad jis tik pasiraÅ¡ydavo jam atvežtus dokumentus, nesigilindamas į jų turinį. Pagal liudytojos S. R., parodymus, B. J. atliko bendrovėje ir kasininko funkcijas, turėjo savo žinioje bendrovės grynuosius pinigus, kas iÅ¡ esmės patvirtina, jog B. J. buvo realus ir faktinis (duomenys neskelbtini) vadovas. BÅ«tent B. J. bÅ«damas realus įmonės direktorius pasirinktu bÅ«du organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tyčia buvo pažeidinėjami kaltinime nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai.

B. J. turėjo ir privalėjo suprasti, kad dėl minėtų pažeidimų bus iÅ¡kraipyti (duomenys neskelbtini) finansiniai rodikliai, dėl ko iÅ¡ nebus galima tikslai nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. B. J., žinodamas, kad automobiliai yra parduoti t.y. pasiraÅ¡ytos pirkimo-pardavimo pažymos, kvituose nebuvo įraÅ¡yti pirkėjo duomenys, tik įraÅ¡yti sÄ skaitų numeriai, pirkėjai nebuvo pasirašę, pardavimo kainos buvo suraÅ¡ytos mažesnės negu realiai sumokėjo pirkėjai.

Å iuos dokumentus B. J. pateikė buhalterei, kuri nežinojo apie B. J. vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl teismo manymu, visų Å¡ių įrodymu visuma patvirtina, kad B. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 222 str. 1 d. Skirdamas bausmę B. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. B. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

B. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas. B. J. neteistas (6 t., b.l. 123), ankščiau baustas administracine tvarka, nuobaudų galiojimas iÅ¡nykęs (6 t., b.l. 121-122), dirbantis, iÅ¡ darbovietės charakterizuojamas teigiamai (7 t., b.l. 71), Å¡eimoje augina 4 vaikus, iÅ¡ kurių 3 nepilnamečiai (7 t., b.l. 72-75), B. J. pas psichiatrÄ ir priklausomybių ligų neregistruotas (6 t., b.l. 111-112).Atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , savo dydžiu mažesnę nei vidurkis.

Civilinis ieÅ¡kinys ir kt. bylos klausimai Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2 953,55 Eur sumai. (t.6,b.l.-111-112). Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas bylos duomenimis – specialisto iÅ¡vada apie (duomenys neskelbtini) atlikta tyrimÄ , Panevėžio apskrities VMI patikrinimo aktu, Panevėžio apskrities VMI praneÅ¡imais, kitais bylos įrodymais, todėl tenkintinas. Proceso iÅ¡laidas byloje sudaro dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (29,24 Eur), liudytojų (G.

L., N. Š., E. S., D. K., L. B., A. P.) kelionės (atvykimo į teismo posėdį) išlaidos ir darbo užmokesčio išlaidos (205,74 Eur, 7 t., b.l. 43, 54, 66), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Kaltinamajam B. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., n u s p r e n d ž i a: B. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., nubausti jį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Priteisti iÅ¡ B. J. 2953,55 E. V. mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.  Priteisti iÅ¡ B. J. 234,98 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei. B. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti B. J., kad jam, teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ .

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.                        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.                      Teisėjas                                                                               Česlovas Kulikauskas