b4773aab-ba52-4f7f-bb7c-e97071f3233d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-396/2013

Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00265-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,  sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam G. Ž.,

gynėjui advokatui Henrikui Norvaišai,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m.

kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. Ž. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės mėn. 7

d., 00 val. 10 min., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) esančiame B. E. Ž. priklausančiame (duomenys neskelbtini) dvare, būdamas

apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su E. P., tyčia du kartus peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam E. P. į krÅ«tinės sritį, padarydamas jam durtines pjautines krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdas su 5, 10–11 Å¡onkaulių, kairio plaučio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies kairio skilvelio, kairės dangos sužalojimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tai komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmės kairę pusę, Å¡irdiplėvės ertmę, mažakraujiÅ¡kurnÄ po nukraujavimo, dėl to nukentėjusysis E.

P. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu G. Ž. nužudė nukentėjusįjį E. P..

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo Šiaulių apygardos

teismo                               2013 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti ir

suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis G. Ž. nurodo, kad yra jauno amžiaus, augo be tėvų, prižiÅ«rimas močiutės, kuri jį labai mylėjo ir daug kÄ atleisdavo, taigi, nebuvo kam sudrausminti, todėl jis ėmė draugauti su netinkamais žmonėmis, pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus. Netinkamas gyvenimo bÅ«das sukėlė neigiamas pasekmes, jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, vartojo psichotropinius vaistus. Nusikalstamos veikos padarymo dienÄ jis Å¡iuos vaistus taip pat vartojo, o atėjus nukentėjusiajam, su juo kartu gėrė alkoholį. Jis nebuvo labai girtas, tačiau pavartotos psichikÄ veikiančios medžiagos padarė savo darbÄ . Apeliantas teigia, kad jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl ir kaip buvo įvykdytas nusikaltimas, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje ir neprisimena. Å ios aplinkybės nemažina jo kaltės, tačiau dėl įvykusio kenčia jam artimiausi žmonės – močiutės, kurios abi yra senyvo amžiaus ir ligotos.

Apeliantas teigia, kad jau daugiau kaip pusę metų jis nevartoja alkoholio, susitvarkė jo sveikata, jis padarė rimtas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, todėl daugiau nenusikals, atsirado noras gyventi, mokytis, keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Atlikdamas bausmę jis domisi įvykiais, stengsis pakelti kvalifikacijÄ , pagal galimybes mokysis, kad atlikęs bausmę galėtų pradėti dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .  Â

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. Ž. ir jo

gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam G. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis G. Ž..

Taip pat apygardos teismas nuteistajam G. Ž. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė tinkamÄ bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo

G. Ž. apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio            2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu,

apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. Ž., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, G. Ž. padarė tyčinį nusikaltimÄ (tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Tai rodo itin didelį nusikaltimo pavojingumÄ .

Skirdamas nuteistajam G. Ž. bausmę, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nuteistasis praeityje ne kartÄ teistas, taip pat ir už grasinimÄ nužudyti, šį nusikaltimÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, G. Ž. iki Å¡io nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu ir psichotropiniais vaistais, dėl ko jam buvo diagnozuoti miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas (alkoholį, narkotikus),

priklausomybės sindromas. Nemažiau svarbu ir tai, kad jis ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už girto

pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, tačiau Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Å is nusikaltimas, beje kaip ir kita nusikalstama veika, už kuriÄ jis buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, padarytas               G. Ž. esant apsvaigus nuo alkoholio, be to, G. Ž. veikė tiesiogine tyčia ir kitÄ Å¾mogų nužudė dėl menkavertės dingsties, t. y. žodinio konflikto

metu savo sugėrovui dūrė peiliu du kartus į krūtinės sritį. Taigi šiuo konkrečiu atveju ne tik G. Ž. padarytos veikos pobūdis, bet ir kiti jo asmenybę

apibÅ«dinantys duomenys rodo didesnį pastarojo pavojingumÄ visuomenei ir patvirtina, jog jis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs

daryti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, o paskutinis padarytas labai sunkus nusikaltimas yra anksčiau

susiklosčiusių jo antivisuomeninių nuostatų padarinys. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad

yra viena nuteistojo G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė - nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Ä®vertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apygardos teismas nuteistajam G. Ž. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamÄ laisvės atėmimo bausmę, nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje

numatyto jos vidurkio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam G. Ž. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra

aiškiai per griežta, neatitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Apeliaciniame skunde deklaruojama pasikeitusi nuteistojo asmenybė, artimųjų meilė ir rÅ«pinimasis močiutėmis nėra pakankamas teisinis pagrindas Å¡velninti bausmę, kuri, įvertinus patį nusikalstamÄ veiksmų pobÅ«dį, yra ir taip pakankamai Å¡velni. Nuteistajam G. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, nes Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo bÅ«du.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo

G. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                               Violeta

Ražinskaitė

Linas Šiukšta