b477389077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2863/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00441-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. U. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4–15) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-591 „Dėl komisaro inspektoriaus D. U. atleidimo“ ir grąžinti jį į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresniojo tyrėjo pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2011 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-591, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS), nuo 2011 m. lapkričio 15 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresniojo tyrėjo pareigų.

Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 6 punktu, nurodė, kad, pagal jam pateiktus pranešimus dėl tarnybinio nusižengimo, tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 5-V-812. Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo buvo surašyti tik 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 18 d., akivaizdžiai pažeidžiant Tvarkos 17 punkto nuostatas.

Tokiais veiksmais tikrintojas susidarė galimybę jam nežinant rinkti medžiagą, buvo pažeistos jo, kaip tikrinamo pareigūno, teisės laiku teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Nesilaikyta Tvarkos 19 punkto nuostatų, nes nėra duomenų, kad laiku buvo pratęstas terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Pažeistos Tvarkos 16.2 ir 16.3 punktų nuostatos, kadangi įteikiant pranešimą apie tarnybinius nusižengimus su grifu „Visiškai slaptai“ buvo suvaržyta galimybė tarnybinio patikrinimo metu turėti advokatą, nes jis neturėtų galimybės netgi susipažinti su jam įteikiamu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą.

Be to, jam susipažįstant su tarnybinio patikrinimo išvada, nebuvo leista daryti jokių pastabų ar išrašų, o ir su viso tarnybinio patikrinimo medžiaga nebuvo leista susipažinti. Toks visos tarnybinio patikrinimo medžiagos, net ir pranešimų apie nusižengimą, įslaptinimas ne tik prieštarauja Tvarkos 16.2 punkto nuostatoms, bet ir neproporcingai suvaržė ir toliau varžo jo teises kreipiantis į teismą teisminės gynybos. Todėl, nebūdamas tinkamai susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga bei neturėdamas jos kopijų, neturi galimybės ginčyti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų neatitinkančių tikrovės aplinkybių, kadangi duomenys, kuriais grindžiamos išvados, jam nėra žinomi.

Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinius nusižengimus jis padarė nuo 2010 m. sausio mėn. Kadangi išvadoje nenurodyta, kada tiksliai padarė tarnybinį nusižengimą, neaišku, ar nuo tariamai padaryto pažeidimo momento nėra praėję metai, t. y. ar skiriant nuobaudą nėra pažeistos Tvarkos 30 punkto nuostatos. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis; tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis;

Statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos buvimu. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad dėl netinkamai išaiškintų bei pritaikytų materialinės teisės normų buvo neteisingai paskirta tarnybinė nuobauda, apribota konstitucinė teisė į gynybą, pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 27–28) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgus į Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS). Pažymėjo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalys buvo privalomos vykdyti policijos komisariato viršininkui. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Tam jokių kliūčių sudaryta nebuvo, tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo ir jokių paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą ir tyrimo neobjektyvumą, nepateikė. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2011 m. lapkričio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, tyrimo metu surinkta medžiaga. Išvadoje pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinta tai, kad pareiškėjas, eidamas tyrėjo pareigas, palaikė netarnybinius ryšius su areštinėje laikomais asmenimis, iš kurių 2 asmenis išvedė iš areštinės virš 13 kartų, nurodydamas tikslą „Procesinių veiksmų atlikimui“, tačiau jokių procesinių ir operatyvinių veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjas neteisėtai organizavo susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais ir kitais asmenimis, vežė juos iš areštinės į namus, kurių metu vartojo su jais alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leido sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma. Taip veikdamas pareiškėjas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 170 straipsnio 6 dalies, 179 straipsnio, Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 19, 21 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.6, 4.9, 14.4 punktų reikalavimus bei pažemino policijos pareigūno vardą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 111–121) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje tirtina, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 30-TE-591, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą). Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas. Teismas įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 p.).

Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006). Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais. Pažymėjo, jog vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-129/2004, 2005 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-803/2005, 2004 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-247/2004, 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-489/2007).

Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo būdas – tokį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos; atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime patvirtintas „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“ (toliau – Apibendrinimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 1 dalimi, atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šio neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas (Apibendrinimas). Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, teisinį ginčo reglamentavimą, pareiškėjo prašymo argumentus, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatytus faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, kad pareiškėjas savo veiksmais – neteisėtai organizuodamas susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais, su sulaikytais asmenimis ir jų giminėmis vartodamas alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leisdamas sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma, neatlikdamas procesinių veiksmų, nepildydamas būtinų procesinių dokumentų, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir kitų pareigybės aprašyme nurodytų reikalavimų, neabejotinai pažeidė BPK 179 straipsnio 1, 2 dalių, 170 straipsnio 6 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, Etikos kodekso 14.4. punkto nuostatas.

Teismas nurodė, kad išvadoje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Taisyklių V dalyje numatytą perduodamų daiktų areštinėje laikomiems asmenims nustatytą tvarką (19, 21 p.), laikytina nepagrįsta, kadangi šis įsakymas nuo 2009 m. kovo 20 d. pripažintas netekusiu galios. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas kitaip vertinti pareiškėjo veiksmų nei tai atliko atsakovas. Be to, tai nepaneigia kitų faktinių bylos aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai tyčiniais veiksmais pažeidė areštinės darbo vidaus tvarkos taisykles (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymas Nr. 182 „Dėl Areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“). Tai įrodyta fotonuotraukomis, suimtųjų, nuteistųjų ir jų giminaičių paaiškinimais ir kita tarnybinio patikrinimo bylos medžiaga. Pareiškėjo argumentai, jog fotonuotraukos suklastotos ir pan., nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais ir (ar) aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas teismui abejoti šių fotonuotraukų autentiškumu. Teismas įvertino liudytojų G. P., A. L., A. L., R. M., R. Š., E. N., A. R. parodymus. Teismas liudytojų R. M., R. Š., E. N., A.

R. parodymus vertino kaip suinteresuotų asmenų, nes šie liudytojai turi tiesioginį suinteresuotumą laikytis teigiamos sau bei pareiškėjui gynybinės taktikos ir (ar) pozicijos. Kitų liudytojų parodymus teismas vertino kaip įrodymus su kita bylos medžiaga, patvirtinančia tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes. Teismas, pasisakydamas dėl įslaptintų dokumentų, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalimi, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2010 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-788/2010.

Teismas nurodė, kad Policijos departamento Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos bei 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) dalis buvo išslaptinta 2011 m. lapkričio 30 d. Atlikto tarnybinio patikrinimo neįslaptinti dokumentai pateikti nagrinėjamoje administracinėje byloje, o nevieša bylos medžiaga buvo pateikta teisėjai susipažinti. Teisėja, susipažinusi su Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo įslaptintais duomenimis, spręsdama ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. nutartyse nutarė, kad atsakovo įslaptintą medžiagą laikys tinkamu įrodymu ir juo remsis šioje administracinėje byloje priimant procesinį sprendimą bei šios informacijos neatskleis proceso dalyviams (ABTĮ 57 str., Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str.).

Teismas pabrėžė, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Taip pat įstatymai nenumato, kad ankstesni pareiškėjo nuopelnai tarnybai, elgesys ir pan. turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Paminėti pareiškėjo veiksmai tarnybos metu vertintini kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą statutine vidaus tarnybos įstaiga, žeminantys pareigūno vardą, orumą institucijos (kolegų, pareigūnų), kurioje jis dirba.

Toks pareiškėjo elgesys teismo vertintinas kaip neatitinkantis ir (ar) prasilenkiantis su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimamas vadovaujantis paminėta tarnybinio patikrinimo išvada. Ištyrus tarnybinio patikrinimo išvados turinį, ji laikytina pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Tvarka, laikantis šios tvarkos reglamentuotų procedūrų.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, todėl 2011 m. lapkričio 15 d. pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas konstatavo, kad priimtas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus – panaikinti skundžiamą įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti jį į ankstesnes pareigas, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Taigi pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 123–130) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priimant teismo sprendimą, nesilaikyta įrodymus, jų vertinimą nustatančių reikalavimų (ABTĮ 57 str. 1, 2, 6 d., 87 str. 4 d. 2, 3 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-318/2012). Rašytiniai asmenų paaiškinimai nėra įstatymo priskiriami prie įrodymų šaltinių, todėl suimtųjų/nuteistųjų ir jų artimųjų bei giminaičių, neapklaustų teisme, paaiškinimų pagrindu padarytos išvados yra nepagrįstos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2010, 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-718/2004). D. O. bei E. B. yra suinteresuoti asmenys ir teismas jų paaiškinimus turėjo atmesti kaip nepatikimus ir jais nesiremti. A. J. ir I. R. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat ir nuotraukų padarymo aplinkybes (laiką ir kitas aplinkybes), paneigė liudytojas R. Š.. Teismo pozicija vertinant R. Š. parodymus prasilenkia net su elementaria logika. Kitų suimtųjų, nuteistųjų artimųjų ir jų giminaičių paaiškinimus teismas turėjo vertinti kaip suinteresuotų asmenų. Liudytojų G. P. ir A. L. parodymai tik atkartoja tarnybinio patikrinimo metu tariamai nustatytas aplinkybes. Jų parodymus teismas turėjo vertinti kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų.

2. Jeigu grąžinant į areštinę išvadoje paminėtus asmenis pastarieji būtų buvę neblaivūs, jų niekas nebūtų priėmęs į areštinę. Sulaikytieji į areštinę buvo priimti, jokių daiktų, kurių jie neturėjo paimant juos iš areštinės, pas juos nebuvo rasta, todėl akivaizdu, kad jokio tarnybinio nusižengimo požymių nėra (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 26.6, 162, 163 p.). Jeigu patikrinimų metu būtų buvę nustatyti pažeidimai, jie turėjo būti užfiksuoti, o tai pateikta prie tarnybinio patikrinimo medžiagos ir užfiksuota tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau tokių faktų nenustatyta (Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 140, 170, 253 p.). Areštinės pareigūnai jam nebuvo pavaldūs. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. L., tačiau teismas šių duomenų nevertino.

3. Jo veiksmai, susiję su nuteistųjų etapavimais iš pataisos įstaigų, buvo atliekami nepažeidžiant nei Suėmimo vykdymo įstatymo, nei BPK nuostatų, teismui sankcionavus. Teisme jis paaiškino, o tai patvirtino ir liudytojai A. R. bei E. N., kad suimtieji buvo etapuojami siekiant patikrinti jų turimą informaciją apie padarytas nusikalstamas veikas. Iš šių asmenų gauta informacija buvo fiksuojama tarnybiniuose pranešimuose arba pranešimuose, atsižvelgiant į tai, iš kokio asmens buvo gauta informacija. Pranešimai buvo registruojami atitinkamuose registracijos žurnaluose. Juose užfiksuotos pranešimų datos gali nesutapti su asmenų išsivedimo iš areštinės datomis, nes pranešimai gali būti surašomi per tris dienas nuo bendravimo su asmeniu dienos, o pažymos neberegistruojamos. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti paminėtus žurnalus, tačiau, ar atsakovas pateikė žurnalus ir kaip teismas įvertino juose esančius duomenis, nežinoma, nes teismo sprendime apie tai nepasisakyta. Atlikus 2010–2011 m. operatyvinės veiklos patikrinimą, surašyta 2011 m. gegužės 5 d. ataskaita Nr. 38-5-S7-224 KF, tačiau teismo sprendime apie tai nepasisakyta.

4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, konstatuotini pagrindinių procedūrų taisyklių pažeidimai, padaryti tarnybinio patikrinimo metu. Teismas nesiaiškino, kokiu juridiniu pagrindu buvo įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiagos dalis; kada ir kokiu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kas jį pradėjo, ar turėjo teisinius įgalinimus; kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu iki pradedant tarnybinį patikrinimą buvo atliekamas skunduose nurodytų aplinkybių tyrimas; kokiu pagrindu pranešimus apie nusižengimus pasirašė bei juos įteikė asmuo, kuris nebuvo tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtyje, t. y. S. S. Jam turėjo būti pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir tik tuo atveju jis būtų galėjęs dalyvauti šioje procedūroje. Bet koks medžiagos tyrimas iki pradedant tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje dalyvavo nekompetentingas administravimo subjektas, o tai sudaro pagrindą šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais, kartu neteisėtais pripažįstant ir rezultatus, kurie buvo gauti atlikus tarnybinį patikrinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1456/2008, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1094/2007).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134–136) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas, nepažeisdamas įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisyklių (ABTĮ 57, 86, 87 str.), tinkamai nustatė visus pažeidimo sudėties elementus, tarp jų ir pareiškėjo kaltę. Teismas nepažeidė įrodymų leistinumo ir tyrimo principų.

2. Tiek tarnybinio patikrinimo, tiek bylos nagrinėjimo metu duomenų, patvirtinančių, kad liudytojai buvo suinteresuoti kam nors kerštauti ar kaip nors padėti, negauta. Teismas liudytojų A. R., R. M., E. N. parodymus pagrįstai vertino kaip nepatikimus, nes jie taip pat yra atleisti iš vidaus tarnybos po ginčo patikrinimo ir tais pačiais pagrindais. Teismas nenustatė aplinkybių, kad tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys bei liudytojai būtų šališki. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių G. P. ar A. L. parodymų neobjektyvumą, jų suinteresuotumą surašyti tokią tarnybinio patikrinimo išvadą bei teismui teikti melagingus parodymus. Teismas tinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.

3. Teismui buvo pateikta susipažinti visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas, ir jis jokių procedūrinių pažeidimų dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, medžiagos rinkimo nenustatė. Pareiškėjas iš esmės akcentuoja formalų teisinį aspektą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje. Jis neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams užkirsti ir pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius agentūrinį darbą. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos ne paskyrus tarnybinę nuobaudą, numatytą Statuto 26 straipsnyje, – atleidimą iš tarnybos, bet buvo atleistas iš tarnybos pagal savarankiškus, besąlyginius Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindus, įgalioto asmens, nustačius, jog padarė veiksmus, kuriais sulaužė pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137–139) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-591, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas). 2011 m. lapkričio 4 d. buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, kuria buvo pasiūlyta pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2011 m. sausio - birželio mėnesiais pareiškėjas kartu su kitais paminėto skyriaus pareigūnais palaikė netarnybinius ryšius su areštinėje laikomais dviem asmenimis, kuriuos virš 13 kartų išvedė iš areštinės procesinių veiksmų atlikimui, tačiau jokių procesinių veiksmų neatliko; neteisėtai organizuodavo areštinėje laikomų asmenų susitikimus su jų giminaičiais, vežė areštinėje laikomus asmenis iš areštinės į namus, vartodavo su šiais asmenimis alkoholinius gėrimus, leido sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine pareigūno uniforma.

Išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BPK 179 ir 170 straipsnius, Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Taisyklių 19 ir 21 punktų bei Etikos kodekso 4.6, 4.9 ir 14.4 punktų reikalavimus, ir tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų (tarp jų ir teismo apklaustų liudytojų) nurodytus argumentus dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje surinktus įrodymus, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiškėjo ginčijamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje taikytinų materialinės teisės normų, kolegija pirmiausia pažymi, kad, sprendžiant statutinio pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą, taikytinas Statutas, kurio 53 straipsnyje yra numatyti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, tarp jų – jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais 2011 m., bendraujant su Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje laikomais asmenimis, ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus pagrįstai ir teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigūno vardą. Atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktinių bylos aplinkybių išaiškinimo ir byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi byloje esančių įrodymų įvertinimą, kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis. Todėl nurodyti apelianto argumentai kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Netinkamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjo argumentus, kad asmenys, nurodantys jo netarnybinius ryšius su nusikaltimais įtariamais asmenimis, yra suinteresuoti jam pakenkti, teisėjų kolegija laiko pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Išvadoje nurodytas netinkamas pareiškėjo elgesys, pažeminęs pareigūno vardą, įrodytas ne tik asmenų, laikytų areštinėje ar jų giminaičių paaiškinimais, bet ir duomenimis iš pašto įstaigos, rašytiniais įrodymais, fotonuotraukomis. Šių įrodymų visuma, kolegijos manymu, duoda pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, priešingai tarnybos interesams ir tokie jo veiksmai akivaizdžiai kirtosi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Kolegija taip pat pažymi, kad policijos pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, be kita ko, reglamentuoja Etikos kodeksas, kurio 14.4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas turi vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, jeigu tai pakenktų policijos įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų apie jo nurodytus Tvarkos nuostatų tariamai padarytus pažeidimus, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikant atleidimo iš tarnybos savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Dėl šios priežasties, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, netaikytinos Tvarkos nuostatos, skirtos vien tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui.

Atsižvelgdama į išvardintus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis