2019-05-07 Nr. AB-10653-3-61-3-02567-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3945-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02567-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir KAM, Ministerija) 2018 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-1073 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. Š., jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6–osios rinktinės 606 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo komandiruotas į Vokietiją dalyvauti tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 69 straipsnio, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto, nes vykstant į tarptautines pratybas, o taip pat jų metu Vokietijoje vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo akivaizdžiai neblaivus kitų karių savanorių akivaizdoje, nepagarbiai elgėsi su viešbučio Lenkijoje personalo darbuotoja, todėl tokiais savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, pažemino kario vardą ir karininko įvaizdį bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas pažymėjo, kad jo neblaivumas nebuvo nustatinėjamas. Šiuo atveju nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 „Dėl Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5, 7, 11, ir 40 punktais, o pasiremta tik karių savanorių tarpusavyje prieštaringais paaiškinimais, pateiktais po pratybų, praėjus keliems mėnesiams. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu buvo vadovautasi abstrakčiu UAB „MEDholidaus“ 2018 m. sausio 31 d. raštu, kuriame neįvardinti konkretūs asmenys ir aiškios faktinės aplinkybės, teigiama apie jo nemandagų bendravimą su viešbučio personalu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis vienintelis mokėjo lenkų kalbą, o paaiškinimus dėl jo netinkamo elgesio su viešbučio personalu davę karininkai nei vienas nekalbėjo lenkiškai.

3. Pasak pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 1–3 dalyse numatytų terminų, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas ne tik įrodymų vertinimas, tačiau ir tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra. Pareiškėjas nesutiko dėl kario vardo pažeminimo, nes tai yra individualaus vertinimo dalykas. Drausmės statute yra įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, tačiau KAM 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 12-01-1010 „Dėl Jūsų skundo“ nepagrįstai jo skundo netenkino.

4. Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjas tarnybos metu tarptautinių pratybų metu pažemino kario vardą skundžiamu Įsakymu krašto apsaugos ministras turėjo teisę skirti pareigūnui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad nepakako karininkų paaiškinimų konstatuoti pareiškėjo girtavimą viešbutyje, nes įvykyje dalyvavę karininkai konkrečiai nurodė, kad būtent pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė neblaivus, nepagarbiai elgėsi su viešbučio restorano padavėja. Toks pareiškėjo elgesys ir veiksmai buvo neigiamai įvertinti kartu buvusių žemesnių karinių laipsnių karių, taip pat viešbučio personalo. Tarnyba tarptautinėse pratybose visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba. Atsakovas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. vykdė tarnybos užduotis, o tai reiškia, kad buvo tarnyboje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu (nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus) arba skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš tarnybos vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu (jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Lietuvos kariuomenė atsiliepime pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo identifikuotos KASP 6 R karininkų, įskaitant pareiškėją, nuolatinio girtavimo vykstant į pratybas aplinkybės. Nuo pat išvykimo iš Lietuvos iki pat grįžimo į ją visi pratybų dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, visą laiką buvo tarnyboje. Pareiškėjas buvo supažindintas su komandiruote sietinais įsakymais. Pareiškėjo veikoje pagrįstai nustatyti drausmės pažeidimo požymiai ir pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-10 buvo konstatuota, kad pagal gautus kitų tarptautinėse pratybose dalyvavusių karių paaiškinimus pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus žemesnio laipsnio Lietuvos karių akivaizdoje ir savo nepagarbiu elgesiu viešoje vietoje su viešbučio darbuotojais, kur juos identifikavo kaip Lietuvos karius, sumenkino Lietuvos kario autoritetą bei pažemino karininko įvaizdį. Taip pat tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų ir tokie jo veiksmai kelionės metu bei nakvynės metu viešbutyje „Hotel Sleep“ buvo priešingi nei to reikalauja profesinės karo tarnybos karininko statusas ir geras kario vardas, todėl atsakovas laikė, kad pareiškėjas A. Š. padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje, t. y. kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas.

10. Byloje esantys rašytiniai karių savanorių paaiškinimai patvirtino, kad kelionės į tarptautines pratybas į Lenkiją bei Vokietijoje, taip pat viešbutyje, netgi pačių pratybų laikotarpiu metu pareiškėjas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių ir civilinių akivaizdoje. Tokią išvadą pagrindė į tarptautines pratybas vykę ir jose dalyvavę kariai savanoriai bei karininkai, t. y. G. J., A. M., K. J., V. G., E. S., G. B., M. S., M. V., J. V.. Remiantis šių asmenų paaiškinimais buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus tiek kelionės metu, tiek atvykus į viešbutį, tiek ir vėliau, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Teismo posėdžio metu duotų liudytojų parodymai iš esmės neprieštaravo anksčiau paminėtų liudytojų tyrimą atlikusiam pareigūnui duotiems paaiškinimams, todėl teismas sprendė, jog tiek anksčiau paminėtų asmenų paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu apkaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Pareiškėjo pateiktos versijos, kad vykstant į viešbutį Lenkijoje, jis vairavo mikroautobusą, todėl negalėjo būti neblaivus, buvo paneigtos aukščiau į tarptautines pratybas vykusių karių parodymais, ir paaiškinimais.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojai negalėjo konkrečiai patvirtinti, jog būtent pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su viešbutyje dirbusia padavėja, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino karininko vardą būtent tuo aspektu, kad nepagarbiai elgėsi su viešbutyje dirbusia padavėja. Liudytojų parodymai ar karių paaiškinimai, jog „visi jie tai darė“ nebuvo pagrindas veiksmus priskirti konkrečiai pareiškėjui. Šias faktines aplinkybes neginčijamai ir nuosekliai nepatvirtino ir kita, į bylą pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teismas neįžvelgė kokių prieštaravimų, kurie sukeltų abejonę dėl atsakovo padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjo elgesiu kelionės į Lenkiją ir tarptautinių pratybų Vokietijoje metu. Tai, kad liudytojai pateikė nepakankamai tikslią informaciją dėl elgesio su padavėja, dar nereiškia, jog yra paneigiamas pareiškėjo buvimo apsvaigusiu faktas. Šios aplinkybės nepaneigė ir tai, kad pareiškėjui nebuvo nustatytas neblaivumo laipsnis pagal Tvarkos aprašą. Konkretaus pareiškėjo neblaivumo (apsvaigimo) laipsnio nustatymas būtų reikšmingas, jei jis būtų atleistas iš tarnybos kitu pagrindu –pagal Drausmės statuto 67 straipsnį.

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą bei teismo posėdžio metu išsakytus proceso šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, aplinkybę, kad pareiškėjo elgesys buvo netinkamas, laikė įrodyta. Teismas sprendė, jog pareiškėjas kelionės į Lenkiją ir tarptautinių pratybų metu buvo apsvaigęs (neblaivus), rodė netinkamą pavyzdį tiek kartu su juo vykusiems kariams, tiek kitiems karininkams bei aplinkiniams ir tokiais savo veiksmais padarė kario vardą žeminantį drausmės pažeidimą.

13. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Tai savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai nustatoma aplinkybė, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

14. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-70 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padarytų veikų buvo nurodyta atlikti A. J., kuris buvo nušalintas nuo tyrimo atlikimo, atsižvelgiant į jo paties prašymą, ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-118 tarnybinį patikrinimą atlikti pavesta A. A.. Atsižvelgiant į A. A. 2018 m. balandžio 6 d. prašymą „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 28 d. 2018 m. balandžio 30 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-6 buvo grąžinta tyrimui papildyti, nurodant terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. Galutinė tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2018 m. gegužės 31 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarnybinio patikrinimo terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-118 ir įvertinęs tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikti pavesta A. A., kad dėl tyrimo didelės apimties terminas buvo pratęstas ir buvo grąžintas papildymui, numatant naują terminą, konstatavo, kad Drausmės statuto 28 straipsnyje numatyti tarnybinio patikrinimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais. Bylos medžiaga patvirtino, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir KASOKTĮ keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys (paimti vykusių į tarptautines pratybas asmenų paaiškinimai, atliktas išsamus paaiškinimų tyrimas).

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį dėl atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo, nes atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, pažymėjo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Įsakymu, kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamas administraciniam teismui.

17. Įvertinęs paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumą, individualizavimą pareiškėjo atliktų veiksmų kontekste, teismas nurodė, kad pareiškėjui pagrįstai ir adekvačiai buvo parinkta ir paskirta griežčiausia drausminė nuobauda už nustatytą drausmės pažeidimą.

III. 18. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepašalino liudytojų parodymų prieštaringumo, nes kiti liudytojai tarnybinio patikrinimo metu nurodė priešingas faktines aplinkybes teismo posėdžio metu apklaustiems liudytojams. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais G. J., A. M., K. J., V. G., E. S., G. B., M. S., M. V., J. V. nepateikė jokių įrodymų dėl pareiškėjo neblaivumo. Atvirkščiai, patvirtino, jog nematė pareiškėjo neblaivaus, ar jo neadekvataus elgesio.

18.2. Nėra jokių duomenų, kad neblaivumo (girtumo) faktas buvo registruotas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Vokietijos karinėje bazėje buvo visos įmanomos galimybės pranešti karo policijai apie pareiškėjo neblaivumą ir jį nustatyti pagal nurodytą teisinį reguliavimą.

18.3. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 1–3 dalyse numatytų terminų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas ne tik įrodymų vertinimas, tačiau ir tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra.

18.4. Drausmės statutas aiškiai įtvirtina ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, kurią karys turi teisę pasirinkti alternatyviai, t. y. skundą paduoti laikantis skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos arba tiesiogiai kreipiantis į KAM generalinį inspektorių. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas skundą pateikė KAM generaliniam inspektoriui.

19. Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

21. Atsakovas pažymi, kad Tvarkos aprašas kelionės ir tarptautinių pratybų metu Vokietijoje neturėjo ir negalėjo būti taikomas. Skiriant drausminę nuobaudą Drausmės statuto 69 straipsnio pagrindu ir / arba nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pastebėjo, kad konkretaus pareiškėjo neblaivumo (apsvaigimo) laipsnio nustatymas būtų reikšmingas, jeigu jis būtų atleistas iš tarnybos kitu pagrindu – pagal Drausmės statuto 67 straipsnį.

22. Byloje esantys rašytiniai karių paaiškinimai patvirtina, kad kelionės į tarptautines pratybas, taip pat viešbutyje, netgi pačių pratybų metu pareiškėjas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių ir civilių akivaizdoje. Teismas pagrįstai laikė įrodyta tą aplinkybę, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo veikoje pagrįstai buvo nustatyti drausmės pažeidimo (Drausmės statuto 69 str.) požymiai, jis tinkamai kvalifikuotas, ir skirta pažeidimui proporcinga, teisės aktais numatyta drausminė nuobauda. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir Įsakymas buvo priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų, nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimo atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. P-1073, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda ir jis išleistas į atsargą, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 11 d. įsakymu, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado patvirtintą 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-10, A. Š. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje. Tą pačią dieną A. Š. atleistas iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 606 lengvosios pėstininkų kuopos vado pareigų, 2018 m. liepos 13 d. su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

27. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (ginčui aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 69 straipsnyje numatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas kario tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui griežčiausia nuobauda buvo paskirta už kario vardą žeminančią veiką arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką.

28. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija, jo nuomone, netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad

pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, ir tinkamai įvertino tarnybinio patikrinimo metu byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes paaiškinusių A. M., G. J., K. J., V. G., E. S., G. B., M. S., M. V., J. V. bei teismo posėdžio metu parodymus davusių liudytojų karių G. J., M. S., V. G., J. V., G. B. suteiktą informaciją apie pareiškėjo (karininko) elgesį kelionės nuo išvykimo iš Lietuvos iki tarptautinių pratybų vietos Vokietijoje metu, kuomet jis tarnybiniame transporte ir viešbutyje Vroclave, Lenkijoje, ir netgi atvykęs į pratybas, vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus kitų asmenų (karių ir civilių, tarptautinių pratybų partnerių) akivaizdoje elgėsi netinkamai. Kariai tiek tarnybiniuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. Š. nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir kelionės metu, ir viešbutyje „Hotel Sleep“, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, perklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, pritaria teismo išvadai, jog minėtų liudytojų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaravo nei vieni kitiems, nei paaiškinimams, duotiems tarnybinio patikrinimo metu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai juos įvertino ir įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog byloje pakanka duomenų, kad A. Š. visos kelionės iš Lietuvos į Vokietiją ir netgi atvykęs į tarptautines pratybas Vokietijoje buvo neblaivus, rodė netinkamą pavyzdį tiek kartu su juo vykusiems kariams, tiek kitiems karininkams bei aplinkiniams, tokiais veiksmais pažemindamas kario vardą ir padarydamas drausmės pažeidimą. Tad apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, kad pagal kario elgesį gali būti sprendžiama apie visą Lietuvos krašto apsaugos sistemą, juolab vykstant į tarptautines pratybas, o nuvykus bendraujant su kitos šalies kariais, kur pareiškėjas atpažįstamas kaip Lietuvos kariuomenės atstovas.

30. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei, be kita ko, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (Tarnybos įstatymo 23 str. 1, 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad karys tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu savo elgesiu, drausme, kultūra turi stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą ir karius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ir kt.). Tad kapitono karinį laipsnį turinčio pareiškėjo elgesys vykstant į tarptautines pratybas ir jų metu (alkoholinių gėrimų vartojimas, svirduliavimas, nerišli kalba ir kt.) pagrįstai buvo pripažintas kario vardo žeminimu, nes tokiu elgesiu pareiškėjas akivaizdžiai menkino kario autoritetą kitų karių akivaizdoje. Ta aplinkybė, kad tokį pareiškėjo elgesį matė (ar nurodė matę) ne visi kariai, vykę į pratybas Vokietijoje, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

31. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis, nei to norėjo pareiškėjas, ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

33. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, ir nemano, jog teismo ištirti bei įvertinti įrodymai turėtų būti tiriami iš naujo. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, vertino surinktų įrodymų visetą, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Kadangi kiti apeliacinio skundo motyvai (dėl neblaivumo fakto neįregistravimo Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, tarnybinio patikrinimo atlikimo praleidus Drausmės statuto 28 straipsnio 1–3 dalyse numatytus terminus) jau buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, kuriuos jis išsamiai išnagrinėjo, o naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė, teisėjų kolegija pakartotinai dėl jų nepasisakys. Pažymėtina tik tai, kad šiuo atveju visiškai nesvarbus pareiškėjo girtumo laipsnis, pakanka nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, jį girtaujantį (vartojantį alkoholinius gėrimus) patvirtino matę žemesnio karinio laipsnio kariai. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinį patikrinimą iš pradžių buvo pavesta atlikti plk. Ltn. A. J., o vėliau, 2018 m. kovo 12 d. įsakymu jį pavesta atlikti mjr. A. A., tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas vertintinas pagrįstu.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė