b47297d5-9dd3-495c-b136-a7a0e6aecc65 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1080-370/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00821-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės ,,LITGRID“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2635-432/2021, pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei ,,LITGRID“ dėl perkančiojo subjekto priimtų sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energetikos tinklų institutas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės AB ,,LITGRID“ (toliau – ir atsakovė) 2021 m. birželio 25 d. raÅ¡te „Dėl pasiÅ«lymo atmetimo“ iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės vykdomo 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo procedÅ«ras ir uždrausti atsakovei sudaryti 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo sutartį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pirkimo procedÅ«rų metu atsakovė kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijÄ (toliau – Komisija), praÅ¡ydama patikrinti pirkimo bÅ«du su ieÅ¡kove planuojamo sudaryti sandorio atitiktį nacionaliniam saugumui. 2021 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė iÅ¡vadÄ (toliau – Komisijos iÅ¡vada), kad pirkime ketinamas sudaryti sandoris su ieÅ¡kove neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 2021 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ (toliau – Nutarimas), kuriuo ketinamas sudaryti sandoris su ieÅ¡kove pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl ieÅ¡kovės neatitikties nacionalinio saugumo interesams dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryÅ¡ių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Atsakovė Komisijos iÅ¡vados ir Nutarimo pagrindu 2021 m. birželio 25 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė atsakovei 2021 m. liepos 2 d. raÅ¡tu pateikė pretenzijÄ , kuriÄ atsakovė atmetė.

3. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė neturėjo teisės inicijuoti ieÅ¡kovės patikros procedÅ«ros Komisijoje, kadangi pirkimo dokumentuose nebuvo užsimenama apie tai, jog pirkime dalyvaujantiems tiekėjams bus suteikiama prieiga prie perkančiojo subjekto valdomos perdavimo tinklo dispečerinio valdymo sistemos infrastruktÅ«rÄ sudarančių informacinių sistemų. Tai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisijos iÅ¡vadoje ir Nutarime nurodyta pozicija grindžiama tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 8 d. nutarimu atsakovės valdomÄ perdavimo tinklo dispečerinio valdymo sistemÄ priskyrė prie ypatingos svarbos informacinės infrastruktÅ«ros.

IeÅ¡kovė teigia, kad Komisijos iÅ¡vadoje ir 2021 m. birželio 7 d. Nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 8 d. nutarimo dėl sÄ raÅ¡o neegzistavimas bei informacijos apie ankstesnį nutarimÄ neiÅ¡vieÅ¡inimas pirkimo metu bei aplinkybė, jog atsakovė tiekėjams neatskleidė reikÅ¡mingos pirkimo bÅ«du planuojamos sudaryti sutarties įgyvendinimo aplinkybės, nulėmė, jog atsakovė negalėjo kreiptis į KomisijÄ dėl pirkimo bÅ«du planuojamos sudaryti sutarties patikros.

Atsakovės inicijuota ir Komisijos vykdyta patikra yra neteisėta, kadangi tokia patikros procedÅ«ra galėjo bÅ«ti vykdoma tik pirkimo sÄ lygų taikymo apimtyje.

4. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones motyvuoja teigdama, jog toks pažeidimas, kaip pirkimo sÄ lygų kardinalus pakeitimas (įvedant patikrinimo Komisijoje procedÅ«ros taikymÄ ), laikytinas priežastimi, pagrindžiančia poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PrieÅ¡ingu atveju bus pažeistas vieÅ¡asis interesas, atsakovė turės galimybę piktnaudžiauti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovę sustabdyti vykdomo 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo procedÅ«ras bei uždraudė atsakovei sudaryti 110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimo ir darbų pirkimo sutartį.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

7. Pirkimo objektas yra elektros skirstyklos rekonstravimo projekto parengimas ir darbai. Pirkimo procedÅ«rų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeis vieÅ¡ojo intereso, nes nėra duomenų, kad Å¡io pirkimo objektų poreikį bÅ«tina patenkinti per kokį nors apibrėžtÄ trumpÄ terminÄ . Teismas nusprendė, kad ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo terminai neturi iÅ¡skirtinės svarbos. SÄ Å¾iningai konkurencijai vieÅ¡uosiuose pirkimuose turi bÅ«ti suteiktas prioritetas. IeÅ¡kovė pateikė argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas atsakovės sprendimas konkurencijÄ gali riboti.

Netaikius ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi pirkimo procedÅ«ros yra prasidėjusios. IeÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį gali bÅ«ti apsunkintas ir tolesnis ieÅ¡kovės dalyvavimas su kitais vieÅ¡ojo pirkimo dalyviais nebebÅ«tų lygiavertis. Be to, nagrinėjamu atveju vyrauja vieÅ¡asis interesas užtikrinti tinkamÄ , skaidrų, efektyvų, konkurencingÄ viešųjų pirkimų procesÄ , o duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog pirkimo objektai turi bÅ«ti įsigyjami neatidėliotinai, nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių žala bus mažesnė nei ta, kuri galėtų kilti pirkimo procedÅ«rų nestabdant. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje bus pažeistas vieÅ¡asis interesas, susijęs su sÄ Å¾ininga konkurencija ir tinkamu, efektyviu ir ekonomiÅ¡ku lėšų panaudojimu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovė AB ,,LITGRID“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 8.1. Atsakovė teikė teismui praÅ¡ymÄ sudaryti galimybę atsiliepti į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta, nenurodant, kodėl egzistavo bÅ«tinybė praÅ¡ymÄ nagrinėti apie tai nepraneÅ¡us atsakovei. 8.2. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio, preliminariai) nepagrįstas, ieÅ¡kovė ginčija ne atsakovės atliktus veiksmus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Komisijos priimtų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Ieškinyje išdėstyti argumentai paremti prielaida, kad pirkimo metu negalėjo būti atliekama su ieškove ketinamo sudaryti sandorio patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, dėl to priimtas ir neteisėtas Nutarimas, kuriuo ieškovė pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Aplinkybės, ar atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra buvo inicijuota, pradėta ir atlikta teisėtai, yra ne viešojo pirkimo ir atsakovės veiksmų pirkime dalykas, o Nutarimo teisėtumo ginčijimo klausimas. 8.3.

Tiek sÄ lygos, kada į KomisijÄ dėl sandorių patikros privaloma kreiptis, tiek sÄ lygos, kada Komisija patikrÄ pradeda ir kokiais kriterijais vadovaujantis vertinamas sandoris, yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAÄ®). Jei ieÅ¡kovė mano, kad Nutarimas naikintinas, nepriklausomai nuo to, ar naikinimo ieÅ¡kovė siektų dėl nutarimo turinio ar dėl nutarimo priėmimo procesinių aplinkybių, Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai gali bÅ«ti nagrinėjami ginčijant NutarimÄ NSUSOAÄ® nustatyta tvarka. 8.4.

IeÅ¡kinyje keliami klausimai dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams procedÅ«ros įgyvendinimo akivaizdžiai negalės bÅ«ti patenkinti, kadangi ne atsakovė, o Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimÄ tiek dėl patikros inicijavimo, tiek ketinamo sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, Komisijos sprendimo teisėtumo vertinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, o sistemos priskyrimo ypatingos svarbos infrastruktÅ«rai yra atskiras procesas, nesusijęs nei su pirkimu, nei pirkimų procesu.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai yra susiję su Nutarimo teisėtumu (jo priėmimo aplinkybėmis), tai turi bÅ«ti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas. IeÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio argumentai yra formalÅ«s, nėra pateikta realių argumentų, kas ir kodėl pirkime laikytina atlikta neteisėtai ir kokiÄ tai turi įtakÄ ieÅ¡kovės interesams. 8.5. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigdama, kad ieÅ¡kovės atitikties patikra nacionalinio saugumo interesams negalėjo bÅ«ti inicijuota, nes pirkimo metu pirkimo dokumentuose nebuvo pažymėta, jog pirkimÄ laimėjęs asmuo turės prieigÄ prie atsakovės perdavimo tinklo dispečerinio valdymo sistemos, nepateikia nė vieno argumento, kuo toks labai iÅ¡skirtinės (ir tuo pačiu labai akivaizdžios) aplinkybės atskleidimas ieÅ¡kovei yra reikÅ¡mingas ir kaip jis gali turėti įtakos pirkimo rezultatus.

Esminė aplinkybė Å¡iame ginče yra tai, kad specialiųjų pirkimo sÄ lygų 7.4 papunktyje atkleista, jog Å¡io pirkimo metu bus kreipiamasi į KomisijÄ dėl ketinamo sudaryti sandorio įvertinimo. Visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, įskaitant ir ieÅ¡kovę, tinkamai atskleista, jog egzistuoja NSUSOAÄ® įtvirtinta sÄ lyga dėl patikros inicijavimo. IeÅ¡kovė turėjo galimybę pasiteirauti, kokiu pagrindu pirkimo eigoje bus inicijuojama patikra nacionalinio saugumo interesams, tačiau to nedarė, dalyvavimu pripažino, jog su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra sutinka. 8.6.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad pirkimo sÄ lygose nebuvo tiksliai identifikuota, jog tiekėjas turės prieigÄ prie dispečerinio valdymo sistemos (vien iÅ¡ darbų pobÅ«džio tai yra daugiau nei akivaizdu), yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti nė vienu realiu ieÅ¡kovės teisių pažeidimu. IeÅ¡kovės teiginiai nepagrindžia ieÅ¡kovės teisinio intereso dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pasekmių. IeÅ¡kovės reikalavimas nesukurs jai teisinių pasekmių. Net ir panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ atsakovė negalės priimti kitokio sprendimo dėl imperatyvių NSUSOAÄ® nuostatų.

IeÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. 8.7. Taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, neproporcingai pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, t. y. ne tik atsakovės interesai, bet ir visuomenės teisės ir teisėti interesai. Pirkimas yra iÅ¡ dalies finansuojamas Europos SÄ jungos (toliau – ES) lėšomis. Atsakovė Å¡iuo metu jau yra pasiraÅ¡iusi finansavimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra dėl projektų, įskaitant ir ginčo pirkimÄ , finansavimo. Pagal Å¡iÄ finansavimo sutartį pirkimui numatyta skirti 415 723 Eur, o projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga numatyta 2023 m. rugsėjį.

Pirkimo sutarties darbų atlikimo terminas – 25 mėn. nuo sutarties sudarymo. Net jei pirkimo sutartis bÅ«tų sudaryta atskirojo skundo pateikimo metu, pagal pirkimo sutartį darbai bÅ«tų atliekami iki pat 2023 m. rugsėjo. Taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, projektÄ Ä¯gyvendinti iki 2023 m. rugsėjo tampa neįmanoma. Jei taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebus skubiai panaikintos, pirkime nurodytas projektas negalės bÅ«ti laiku įgyvendintas ir numatytas finansavimas bus prarandamas, patiriant iki 415 723 Eur žalÄ . 8.8.

Pirkimas ir sėkmingas bei operatyvus jo įgyvendinimas turi ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos Respublikos energetiniam nepriklausomumui. Siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumÄ ir padidinti elektros energijos sistemos energetinį saugumÄ , darbo stabilumÄ , diversifikuotų energijos Å¡altinių integracijÄ tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu bei integruoti Baltijos Å¡alis į bendrÄ Europos elektros energijos sistemÄ , bÅ«tina turėti pajėgų ir modernizuotÄ elektros energetikos sektorių.

Pirkimas prisideda prie elektros energijos sistemos perdavimo tinklo patikimo ir stabilaus darbo užtikrinimo, nenutrÅ«kstamo elektros energijos tiekimo, vidaus elektros perdavimo tinklo nuoseklaus atstatymo ir modernizavimo. 110/10 kV Lentvario TP 110 kV rekonstravimo tikslas yra užtikrinti patikimÄ elektros energijos tiekimÄ Vilniaus regione, padidinti operatyvinio valdymo galimybes įrengus naujas pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitÄ pažangiÄ technologinę įrangÄ , taip pat minimizuoti aplinkos tarÅ¡os poveikį pakeičiant senÄ Ä¯rangÄ nauja.

Toks perdavimo tinklo modernizavimas užtikrins patikimÄ (nenutrÅ«kstamÄ ) elektros energijos tiekimÄ vartotojams, aukÅ¡tesnę paslaugų kokybę, prisidės prie aplinkosauginių įsipareigojimų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į prastÄ Lentvario TP bÅ«klę, iÅ¡kyla reali grėsmė elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti ir / ar avarijos atveju atkurti per nustatytÄ laikÄ elektros energijos tiekimÄ vartotojams. Per Å¡iÄ pastotę elektros energijos tiekimÄ gauna 10 775 vartotojai. Lentvario TP rekonstravimas laiku padidintų Lentvario TP pastotės ir viso Vilniaus regiono elektros energijos perdavimo tinklo patikimumÄ . 8.9.

Baltijos Å¡alių sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus, Baltijos Å¡alys atsijungs nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos. Atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi bÅ«ti įgyvendintas iki 2025 m. Operatyvus pirkimo įvykdymas atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ . Net ir sudarius pirkimo sutartį ir vėliau pripažinus ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , ieÅ¡kovės galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

9. IeÅ¡kovė AB „Energetikos tinklų institutas“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 9.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Å¡ioje situacijoje neturėjo kito pasirinkimo kaip tik priimti ginčijamÄ sprendimÄ . Toks pasirinkimas egzistavo ir jį nurodė ieÅ¡kovė atsakovei pateiktoje pretenzijoje – ieÅ¡kovė siÅ«lė apsvarstyti galimybę pirkimÄ nutraukti. IeÅ¡kovė su pretenzija į atsakovę kreipėsi dėl dviejų alternatyvių reikalavimų: ginčijamo sprendimo panaikinimo arba pirkimo nutraukimo.

Pirkimo nutraukimas galėjo bÅ«ti laikomas viena iÅ¡ tinkamų alternatyvų Å¡io pirkimo atžvilgiu. 9.2. Atskirajame skunde atsakovė neapibÅ«dino, koks konkretus vieÅ¡asis interesas pažeidžiamas priėmus skundžiamÄ nutartį, t. y., iÅ¡ ko toks interesas susideda, kaip toks interesas pažeidžiamas taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. 9.3. IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės prima facie pagrindžia, kad Nutarimas gali bÅ«ti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Atitinkamai ginčijamas sprendimas turi bÅ«ti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

Nutarimo teisėtumo / pagrįstumo klausimas spręstinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nepaisant to, Nutarimo bei Komisijos išvados neteisėtumo klausimai taip pat yra susiję ir su nagrinėjama byla dėl ginčijamo sprendimo. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo ignoruoti ieškovės argumentų dėl Nutarimo bei Komisijos išvados (ne)teisėtumo. 9.4. Atsakovė nepateikė nė vieno argumento, kuris patvirtintų, jog Nutarimas bei Komisijos išvada yra teisėti ir pagrįsti.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė pripažįsta, jog ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai dėl Nutarimo ir Komisijos iÅ¡vados neteisėtumo yra pagrįsti. 9.5. Atsakovės pozicija yra netiksli – patikros procedÅ«rÄ inicijavo pati atsakovė, o Komisija sprendė tik dėl to, ar pradėti patikros procedÅ«rÄ , ar ne, t. y., ar palaikyti atsakovės iniciatyvÄ ar ne. Dėl to, ar patikra turėjo bÅ«ti vykdoma, turėjo spręsti pati atsakovė. 9.6. Atsakovė nenurodė, pagal kokį konkretų pirkimo sÄ lygų punktÄ darbų elementai siejami su prieiga prie dispečerinio valdymo sistemos.

Pavienių darbų iÅ¡vardijimas (net ir siejant juos su dispečerinio valdymo sistema) dar nereiÅ¡kia to, kad kontrahentui bus suteikiama prieiga prie minėtų sistemų, kiek tokia prieiga kontroliuojama, kokios nustatytos apsaugos priemonės neautorizuotam naudojimui ir ar iÅ¡ viso įmanoma, kad, net ir turint prieigÄ , egzistuoja bent teorinė galimybė pakenkti minėtai sistemai ar gauti iÅ¡ jos bet kokiÄ informacijÄ . Atsakovė nutyli, kad ieÅ¡kovė negautų nei nekontroliuojamos prieigos (apie kuriÄ nurodoma Komisijos iÅ¡vadoje), nei galėtų pakenkti atsakovės valdomoms sistemoms.

Tai pagrindžia, kad atsakovės veiksmai, atlikti pirkime, neteisėti. 9.7. Kito (analogiÅ¡ko ir susijusio su viena iÅ¡ svarbiausių atsakovės infrastruktÅ«rų) projekto atžvilgiu atsakovė nemato problemos, kad ieÅ¡kovei suteikiama prieiga prie sistemos, nors aptariamas projektas yra prioritetinis, o susijusi infrastruktÅ«ra – dar reikÅ¡mingesnė. Nesuprantama, kodėl ginčo pirkimo objekto atžvilgiu atsakovė laikosi kitokios pozicijos. 9.8. Atskirajame skunde nenurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių skundžiama nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų neproporcingos ir pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepateikti atsakovės pozicijÄ pagrindžiantys įrodymai.

Tiek laikinosioms apsaugos priemonėms esant panaikintoms, tiek jas toliau taikant, atsakovė jau nesuspėtų užbaigti projekto iki atskirajame skunde nurodyto termino, kadangi ir kito kontrahento atveju turės bÅ«ti atliekama pirkimo sutarties patikra, kuri užtruktų bent keletÄ mėnesių. Atsakovės argumentas, kad ji gali prarasti pirkimui skirtÄ finansavimÄ , yra nepagrįstas. 9.9. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais grindžiama informacija, kad per Lentvario pastotę elektros energijos tiekimÄ gauna 10 775 vartotojai, todėl Å¡is argumentas laikytinas neįrodytu.

Be to, atsakovė nepagrindė, kodėl būtent pirkimo sustabdymas lemtų neigiamus padarinius elektros vartotojams, kadangi energijos tiekimas dabar yra užtikrintas ir galės būti užtikrintas ateityje esamais įrenginiais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio proceso ribų 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Å io apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 12.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ .

Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Å ios dvi aplinkybės – ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas.

13. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei vieÅ¡uoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų virÅ¡yti jų teikiamÄ naudÄ .

14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbÅ«t patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis vieÅ¡ojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).

15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė abi bÅ«tinÄ sias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, taip pat nusprendė, kad ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo terminai neturi iÅ¡skirtinės svarbos ir sÄ Å¾iningai konkurencijai vieÅ¡uosiuose pirkimuose turi bÅ«ti suteiktas prioritetas. Teismas taip pat nusprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje bus pažeistas vieÅ¡asis interesas, susijęs su sÄ Å¾ininga konkurencija ir tinkamu, efektyviu ir ekonomiÅ¡ku lėšų panaudojimu.

16. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl preliminaraus (prima facie) ieÅ¡kinio pagrįstumo, taip pat teigia, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės virÅ¡ija jų teikiamÄ naudÄ . Dėl ieÅ¡kinio prima facie (ne)pagrįstumo 17. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieÅ¡kovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

18. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kinyje keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kurio priėmimo procedÅ«ros bei turinio teisėtumo klausimas gali bÅ«ti keliamas tik Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal specialųjį įstatymÄ ; ieÅ¡kovė nepateikė nė vieno argumento, kokiu bÅ«du pirkimo eigoje bÅ«tų / buvo pažeisti jos interesai; ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi, net ir tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė negalės bÅ«ti paskelbta pirkimo laimėtoja dėl galiojančio Nutarimo.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius praÅ¡omų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021 ir kt.).

Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar ieÅ¡kinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 ir kt.). Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigÄ tik patikrinti, ar ieÅ¡kinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o bÅ«tent, ar ieÅ¡kovas pasirinko leistinÄ ir aiÅ¡kiai įmanomÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ ir ar praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pareikÅ¡tas siekiant užtikrinti reikalavimÄ , kuris pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

20. Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama ginčo pirkimo procedÅ«ras, planavo pirkimo sutartį sudaryti su ieÅ¡kove. Atsakovė informavo KomisijÄ apie ketinamÄ sudaryti sandorį. 2021 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė iÅ¡vadÄ , kad pirkime ketinamas sudaryti sandoris su ieÅ¡kove neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo ketinamas sudaryti sandoris su ieÅ¡kove pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Atsakovė 2021 m. birželio 25 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl pasiÅ«lymo atmetimo“, kuriuo ieÅ¡kovė informuota, jog vadovaujantis Nutarimu ir bendrųjų pirkimo sÄ lygų 9.7.16 papunkčiu, atsakovė priėmė sprendimÄ atmesti pirkimui pateiktÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ .

21. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieÅ¡kovė Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-4373-821/2021 ginčija NutarimÄ , kurio pagrindu priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovės sprendimas. Kadangi ieÅ¡kovė ginčija tiek atsakovės sprendimÄ , tiek NutarimÄ , kurio pagrindu priimtas atsakovės sprendimas vieÅ¡ajame pirkime, yra teorinė galimybė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje gali bÅ«ti patenkintas, patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus administracinėje byloje.

Patenkinus ieškovės reikalavimus minėtose bylose, atsakovei nebūtų kliūčių sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, todėl ieškovės siekiamas tikslas – sudaryti pirkimo sutartį ginčo viešajame pirkime, teoriškai yra realus. Dėl nurodytų motyvų nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškovė negalės būti paskelbta pirkimo laimėtoja dėl galiojančio Nutarimo.

22. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje suformulavo aiÅ¡kius reikalavimus, iÅ¡dėstė savo argumentus, pateikė jos nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Å ioje proceso stadijoje neturi bÅ«ti vertinamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumas, Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti bylÄ nagrinėdamas iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasirinkusi neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba bÅ«tų praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Å ioje proceso stadijoje negalima daryti prielaidos, kad ieÅ¡kovės reikalavimai negalės bÅ«ti tenkinami dėl gana akivaizdaus jų nepagrįstumo, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamos žalos 23. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės virÅ¡ija jų teikiamÄ naudÄ , nes, palikus jas galioti, bus neįmanoma įgyvendinti projekto pagal ES finansavimo nustatytus terminus; kils grėsmė, jog pakankamai prastos bÅ«klės pastotė nebus laiku rekonstruota, dėl to nemaža dalis gyventojų ir verslo gali netekti elektros; sinchronizacijos projektas (Baltijos Å¡alių elektros tinklų sujungimas su Kontinentiniu Europos tinklu) negalės bÅ«ti efektyviai įgyvendinimas.

24. Kaip jau Å¡ioje nutartyje minėta, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis vieÅ¡ojo intereso.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vieÅ¡ojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesÄ dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesÄ užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si – nė vienas iÅ¡ jų a priori (iÅ¡ anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ kaip visuomenės suinteresuotumÄ pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų bÅ«ti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgÄ laikÄ arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei;

b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.);

c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iÅ¡kėlimÄ prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ , ir kt.

26. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (110/10 kV Lentvario TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo projekto parengimas ir darbų pirkimas) yra svarbus daliai Vilniaus regiono elektros vartotojų, elektros energijos tinklo modernizacijai, plėtrai ir integracijai, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iÅ¡kėlimo prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ . Nagrinėjamu atveju pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, individų sveikatos ir pan.

– apsaugos, kurios poreikis bÅ«tų realus ir nebÅ«tų besitęsiantis ilgÄ laikÄ ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas yra susijęs su Vilniaus regiono elektros energijos vartotojų sÄ lygų pagerinimu, siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumÄ ir padidinti elektros energijos sistemos energetinį saugumÄ , darbo stabilumÄ , siekiant nenutrÅ«kstamo elektros energijos tiekimo bei Lietuvos Respublikos energetinio nepriklausomumo. Tačiau atsakovė neginčija, kad Å¡iuo metu per ginčo pastotę tiekiamos elektros energijos vartotojams nėra nutrauktas elektros energijos tiekimas per siekiamÄ modernizuoti pastotę ar tiekimas bus nutrauktas artimiausiu metu.

Atsakovė nurodo, kad per Å¡iÄ pastotę elektros energijos tiekimÄ gauna 10 775 vartotojai. Taigi, net ir skirstyklos avarijos atveju, elektros energijos tiekimas galėtų sutrikti tik maždaug 0,6 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje (10 775 x 100 proc. / 1 800 737) (https://www.vert.lt/SiteAssets/Tiekimo%20rinka_apzvalga_sausis.pdf). Taigi, skubiai neįgyvendinus pirkimo ir jo objekto, net ir tam tikram laikui nutrÅ«kus elektros energijos tiekimui, nekils neiÅ¡vengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan.

28. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, vieÅ¡asis interesas reikalauja stabdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedÅ«rų metu, nustatant konkurso laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012 ir kt.).

29. Tęsiant pirkimo procedÅ«ras, jas užbaigus, tačiau ieÅ¡kovei ginčijant ir administraciniam teismui konstatavus Nutarimo neteisėtumÄ , Å¡alių grÄ Å¾inimas į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ stadijÄ galbÅ«t taptų apsunkintas, nes lemtų atliktų pirkimo procedÅ«rų padarinių Å¡alinimÄ (pvz. jau sudarytų sutarčių nutraukimÄ , naujo pirkimo organizavimÄ ir pan.) bei nebÅ«tų racionalus ir galėtų sukelti didelius perkančiosios organizacijos nuostolius.

30. Atsakovė taip pat teigia, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bus neįmanoma įgyvendinti projekto pagal ES finansavimo nustatytus terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie atsakovės argumentai taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti. Pažymėtina, kad vieÅ¡ieji pirkimai dažnai yra susiję ES lėšų panaudojimu, tačiau vien Å¡i aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021).

31. IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktos ES struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.3.1-LVPAV-103-02-0018 „Elektros energijos perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimas Baltupio, JaÅ¡iÅ«nų, Kauno E, Lentvario, Rėkyvos ir Å eÅ¡tokų TP 110 kV skirstyklose“ sutarties 4.3 papunkčio matyti, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiÅ¡kos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali bÅ«ti pratęstas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nustatyta tvarka nepažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčiuose nustatytų terminų.

Minėta nuostata sudaro pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiu, kad, jeigu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebus skubiai panaikintos, pirkime nurodytas projektas negalės bÅ«ti laiku įgyvendintas ir numatytas finansavimas bus prarandamas. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo konkrečiu atveju keltų realiÄ grėsmę prarasti ES struktÅ«rinių fondų finansavimÄ .

32. Kaip nurodo pati atsakovė, atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi bÅ«ti įgyvendintas iki 2025 m. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ginčo pirkimo sutarties projekto specialiųjų sÄ lygų 3 punkte numatytas darbų atlikimo terminas – 25 mėn. nuo sutarties sudarymo. Taigi, pirkimo sutartis, siekiant laikytis Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto terminų, turėtų bÅ«ti sudaryta ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio pradžioje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nesukelia realios grėsmės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui laiku.

33. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji teikė teismui praÅ¡ymÄ sudaryti galimybę atsiliepti į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta, nenurodant, kodėl egzistavo bÅ«tinybė praÅ¡ymÄ nagrinėti apie tai nepraneÅ¡us atsakovei.

34. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, o tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ praneÅ¡a atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos praneÅ¡ti atsakovei apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama apie laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017 ir kt.).

TokiÄ savo teisę atsakovė realizavo paduodama atskirÄ jį skundÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista atsakovės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai.

35. Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybės, konstatuotina, kad nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje taikė tinkamai nustatęs tiek faktinį, tiek teisinį jų taikymo pagrindÄ . Dėl bylos procesinės baigties 36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danguolė Martinavičienė