A-261-2938-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-2938/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00050-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Aivarui Danusui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. RŽ22-734 „Dėl A. R. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į darbą Klaipėdos teritorinėje muitinėje, suteikiant ne mažesnes nei A lygio 14 kategorijos pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, 17 000,00 Lt (septyniolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo pareiškėja grindė tuo, kad jos atleidimo iš tarnybos procedūra, pradėta Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai panaikinama pareigybė, buvo atlikta netinkamai – per visą įspėjimo laiką atsakovas nepasiūlė jai kitų to paties lygio ir kategorijos pareigų, kai tokio lygio ir kategorijų pareigos atsakovo įstaigoje buvo. Nurodė, kad tos nepasiūlytos pareigybės tai: Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko, Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko, Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko ir Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko.

Nurodė, kad atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimu siūlė pareiškėjai nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, tarnybos vieta – Klaipėdos teritorinė muitinė. Su šiuo pasiūlymu pareiškėja nesutiko, nes pasiūlytos pareigos neatitiko jos kvalifikacijos – tai žemesnės kategorijos pareigybė nei jos turėta. 2011 m. gruodžio 28 d., 2011 m. gruodžio 29 d., 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovas pareiškėjai taip pat siūlė nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti A lygio 9 kategorijos (Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus, Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus, Tarifų ir muitinio įvertinimo skyriaus Šiaulių poskyrio vyresniojo inspektoriaus), A lygio 7 kategorijos (Muitinės priežiūros uosto skyriaus inspektoriaus, Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus) pareigas, tačiau ir šias pareigas ji atsisakė užimti minėtų motyvų pagrindu.

Taip pat nurodė, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. iki atleidimo dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus viršininke. Tai A lygio 14 kategoriją atitinkančios pareigos. Visos minėtos jai nepasiūlytos ginčo pareigybės yra A lygio 14 kategorijos ir, pareiškėjos manymu, ji atitiko visus šioms pareigybėms nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Paaiškino, kad muitinėje yra išdirbusi beveik 17 metų, nuolat kėlė savo kvalifikaciją, dalyvavo mokymuose, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra įgijusi matematikos-informatikos specialybę, yra ne kartą apdovanota už gerą darbą.

Teigė, kad atsakovas ginčo atveju į pareiškėjos turimas teorines žinias ir praktinius įgūdžius neatsižvelgė. Taip atsakovas nesivadovavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-245 patvirtintų Rekomendacijų dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punktu.

Pripažino, kad atsakovas nepažeidė pareigos įspėti ją apie atleidimą, t. y. apie ginčo atleidimą ji buvo įspėta ne vėliau kaip prieš du mėnesius ir atleista pasibaigus įspėjimo terminui. Tačiau, ginčo atveju atsakovas, nepasiūlydamas jos turėtą lygį ir kategoriją atitinkančių vienos iš minėtų nepasiūlytų pareigybių, pažeidė Statuto 57 straipsnio 7 dalies, Rekomendacijų 2, 4, 5, 7.3, 8 punktų bei Kolektyvinės sutarties 28.5 punkto nuostatas, nesilaikė atleidimo iš užimamų pareigų tvarkos, todėl ginčijamas aktas naikintinas.

Atsižvelgdama į tai, kad nebėra realios galimybės pareiškėjos grąžinti į ankstesnį darbą, nes buvusi jos pareigybė panaikinta, pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą suteikti jai Klaipėdos teritorinėje muitinėje A lygio 14 kategorijos pareigybę. Reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir reikalavimą grąžinti į tarnybą grindė Statuto 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-3741/2011. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad dėl neteisėto atleidimo pasijuto apgauta ir pažeminta. Teigė, kad buvo atleista net nesuteikus galimybės užimti jos lygį ir kategoriją atitinkančių pareigų. Pareiškėją apėmė baimė dėl ateities, stiprūs dvasiniai išgyvenimai lėmė sveikatos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Teigė, kad yra sąžininga ir padori pilietė, o šis teisminis teisių gynimas jai sukelia labai didelį stresą, neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ir maksimalaus dydžių, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, įvertindama minėtas jai sukeltas pasekmes, pareiškėja reikalavo 17 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Priėmus palankų pareiškėjai sprendimą prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįs dokumentais ir juos pateiks teismui posėdžio metu.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutiko, kad Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko, Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko, Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko ar Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybės ginčo atveju galėjo būti pasiūlytos pareiškėjai, nes šios pareigybės iki pareiškėjos atleidimo dienos, t. y. iki 2011 m. gruodžio 30 d., buvo užimtos, o vėliau pagrįstai ir teisėtai pasiūlytos tiems patiems muitinės pareigūnams, kurie šias pareigas ėjo iki Klaipėdos teritorinės muitinės struktūrinių pertvarkymų, t. y. iki 2012 m. sausio 1 d.

Paaiškino, kad Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės pareiškėjai nesiūlė, nes ji neatitiko šiai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų: „6.4. turėti darbo patirties Pažeidimų prevencijos skyriuje arba Muitinės kriminalinėje tarnyboje arba kitoje teisėsaugos institucijoje; 6.6. atitikti teisės aktuose numatytus šioms pareigoms sveikatos būklės reikalavimus; 6.8. turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą.“ Pagal Statuto 7 straipsnį į muitinės pareigūno pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigas eina S. K., kuris iki tol nuo 2005 m. ėjo Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio viršininko pareigas. Po muitinės struktūrinių pertvarkymų šio poskyrio pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos, pareigūnų skaičius su tomis pačiomis kategorijomis ir pareigomis išliko identiški buvusiems. Minėto S. K. veikla 2011 m. buvo įvertinta „labai gerai“, 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu jis perkeltas į A lygio 14 kategorijos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigas.

Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigybei užimti pareiškėja neatitiko šiai pareigybei nustatyto specialiojo reikalavimo 6.2. punkto – „turėti ne mažesnę nei 3 metų patirtį teikiant informaciją visuomenei ir žiniasklaidai“. Nuo 2012 m. sausio 1 d. šias pareigas eina R. R., kuri iki tol dirbo Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininke. Po pertvarkymo iš esmės buvo pakeistas tik šio skyriaus pavadinimas. Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigybei užimti pareiškėja neatitiko šiai pareigybei nustatyto specialiojo reikalavimo 6.4. punkto – „turėti darbo patirties Pažeidimų prevencijos skyriaus arba Muitinės kriminalinėje tarnyboje arba kitoje teisėsaugos institucijoje.“ Šias pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. eina 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. RŽ22-33 į jas perkeltas E. K., kuris šias pareigas ėjo iki perkėlimo. Šios pareigybės aprašymas po pertvarkos nesikeitė. Malkų įlankos jūrų uosto posto virininko pareigybei užimti pareiškėja neatitiko specialiojo reikalavimo dėl šioms pareigoms numatytos sveikatos būklės, kuri patvirtinta Muitinės departamento direktoriaus 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-278 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, kurioms taikomi tam tikri sveikatos būklės reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“. Muitinės pareigūnų, pareiškusių norą dirbti muitinės poste, mobiliųjų grupių skyriuje, sveikatos patikrinimą reglamentuoja Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, bei asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į šias pareigas, sveikatos patikrinimų aprašas, patvirtintas 2008 m. balandžio 11 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-281. Pareigūnams, kurie įspėjimo laikotarpiu išreiškė savo valią dirbti poste po struktūrinių pertvarkymų, buvo sudaryta galimybė (išduoti siuntimai) pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – ir CMEK) ir teisėtai pretenduoti į visas laisvas pareigybes, kuriems vienas iš specialiųjų reikalavimų buvo sveikatos patikrinimas pagal atitinkamą lygį. Pareiškėja tai žinojo, tačiau neišreiškė noro atlikti sveikatos patikrinimą CMEK, kad būtų galima nustatyti jos atitikimą pareigybių specialiesiems reikalavimams.

Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo pasiūlytos pareigos pagal jos iki 2012 m. sausio 1 d. vykdytas funkcijas ir turimą kvalifikaciją (įgytas žinias, išsilavinimą ir darbo patirtį) – Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybė bei kitos aukščiau minėtos laisvos pareigybės su žemesne nei jos turėta pareigybė kategorija, kurių pareigybių aprašymuose nustatytus reikalavimus pareiškėja atitiko. Taip jai buvo užtikrinta teisė rinktis iš ne vienos muitinės sistemoje esančių laisvų pareigybių, tačiau pareiškėja neišreiškė susidomėjimo jomis.

Atsakovas nepagrįstu laikė pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai motyvavo tuo, kad atleidžiant pareiškėją teisės aktų reikalavimai nepažeisti, todėl nesant atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš privalomos neturtinės žalos atlyginimo, sąlygos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), tokios žalos atlyginimo priteisimas negalimas. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė ginčo žalos pobūdžio, dydžio, o skunde nurodė abstrakčias tokios žalos frazes.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir palaikė atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas to pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Nurodo ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose – sprendimai administracinėse bylose Nr. A438-1742/2009, Nr. A143-227/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimo nuostatas dėl valstybės tarnybos paskirties, jos turinio ir kt. Pažymėjo, kad pareiškėjai ginčo atveju buvo siūlomos kitos pareigos, kurias pagal turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, dalykines savybes ir darbo patirtį ji galėjo užimti, t. y. Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybė, su ta pačia darbo vieta – Klaipėdos teritorinėje muitinėje, taip pat ir kitos žemesnės kategorijos laisvos pareigybės, kurių reikalavimus pareiškėja atitiko, tačiau visų šių siūlymų ji atsisakė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Įsakymas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodyti konkretūs ginčo atleidimo juridiniai pagrindai, konkreti atleidimo iš tarnybos data, aptarti apmokėjimo už pareiškėjos nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos klausimai, nurodyta šių mokėjimų tvarka ir sąlygos. Įsakyme jo apskundimo tvarka nenurodyta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas priimtas, pareiškėjos paduotas laiku ir tinkamai, ši aplinkybė, teismo vertinimu, nelaikytina pagrindu Įsakymą laikyti iš esmės nepagrįstu ir (ar) neteisėtu. Be to, Įsakymo formos ir (ar) turinio pareiškėja ir neginčijo, todėl teismas vertino, kad šio Įsakymo priėmimo faktiniai ir juridiniai pagrindai pareiškėjai yra aiškūs ir suprantami.

Nurodė, kad pagal Statuto 56 straipsnio 5 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas. Lygiaverčių pareigų sąvoką teismas aiškino sisteminiu būdu, įvertinęs Statuto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nuostatas. Valstybės tarnybos įstatyme, kaip ir Statute, yra analogiškos nuostatos dėl kitų pareigų siūlymo atleidžiant iš tarnybos kai naikinama pareigybė. Tačiau Valstybės tarnybos įstatyme konkrečiai nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Teismas aiškinosi (nustatinėjo) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatinėjo, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010). Įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisės normas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pareigybė nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo ir yra faktiškai panaikinta.

Teismas nustatė, kad pareiškėja apie Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų struktūrų pakeitimus bei jos užimamos pareigybės panaikinimą buvo informuota pasirašytinai 2011 m. spalio 20 d. Teismas pripažino, kad toks pranešimas apie atleidimą yra tinkamas, nes pareiškėjai apie atleidimą pranešta Statuto 54 straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais. Be to, šiame informaciniame pranešime (įspėjime) nurodyta, jog pareiškėjos pareigybė – Statistikos analizės skyriaus viršininko, nuo 2012 m. sausio 1 d. panaikinama, pareiškėja informuota, kad su laisvų pareigybių aprašymais ir darbo sąlygomis ji gali susipažinti Personalo ir mokymo skyriuje, taip pat ir Muitinės departamento intraneto svetainėje adresu www.://info.cust.lt, todėl teismas padarė išvadą, kad informacinio pranešimo pareiškėjai turinys iš esmės atitinka Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. jame nurodytas atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas atleidimas, atleidimo data ir atsiskaitymo tvarka.

Teismas pažymėjo, kad garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei pareigūnas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu pareigūnas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei pareigūno dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms.

Vadovaudamasis Statuto 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalies 1, teismas pažymėjo, kad specialieji reikalavimai nustatomi atitinkamos pareigybės aprašyme, siejami su asmens (pareigūno) intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse labai skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė. Tai lemia, kad, kai pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio pareigūno dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus.

Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. numatytos laisvos ginčo pareigybės – Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko, Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko, Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko. Atsižvelgęs į tai bei į minėto informacinio pranešimo turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja žinojo ir (ar) turėjo visas galimybes sužinoti, kokie kiekvienai iš šių pareigybių keliami specialieji reikalavimai. Tačiau jokios iniciatyvos ir (ar) noro užimti šias pareigas įspėjimo laikotarpiu pareiškėja atsakovui nerodė, t. y. jokių prašymų, tikslu gauti siuntimą pasitikrinti sveikatą CMEK, ar prašymo dėl dalyvavimo šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursuose, tikslu gauti ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą, ir kt. (ar) pan., atsakovui neteikė. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja atsakovui neišreiškė savo valios užimti Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko, Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko, Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigybių. Be to, šioms pareigybėms nustatytų specialių reikalavimų kriterijų (sveikatos būklės, šaunamojo ginklo, spec.priemonių pažymėjimas, darbo patirtis ir kt.) pareiškėjos turima kvalifikacija neatitiko, todėl atsakovas teisingai, pagrįstai ir teisėtai veikė, nesiūlydamas ginčo pareigybių pareiškėjai. Laikė, kad atitinkami atsakovo pasiūlymai ir (ar) papildomos informacijos pareiškėjai teikimas objektyviai ir negalėtų būti realizuoti. Atkreipė dėmesį, kad ginčo pareigybių laikyti laisvomis pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu būtų nelogiška, nes faktiškai šios pareigybės laisvų pareigybių statusą įgijo tik nuo 2012 m. sausio 1 d. Atsižvelgęs į tai, visus pareiškėjos skundo argumentus, kurie iš esmės susiję su atsakovo veiksmų vertinimu dėl ginčo pareigybių nesiūlymo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad į Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigas, dar prieš 2011 m. spalio 20 d. įteikiant pareiškėjai įspėjimą apie jos einamos pareigybės panaikinimą, 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. RŽ22-576 buvo perkeltas G. F. Šio pareigūno perkėlimo į šias pareigas pagrindu buvo jo paties 2011 m. rugsėjo 28 d. prašymas (reg. Nr. 2579), Klaipėdos teritorinės muitinės statutinės komisijos 2011 m. spalio 19 d. išvada. Gavęs minėtą prašymą, atsakovas atliko G. F. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad aptariama pareigybė po pareiškėjos įspėjimo ir visą įspėjimo laikotarpį buvo užimta, todėl pagrindo šias pareigas laikyti laisvomis ir (ar) jas siūlyti pareikėjai atsakovas neturėjo jokio faktinio ir (ar) juridinio pagrindo.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimu siūlė pareiškėjai nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, tarnybos vieta – Klaipėdos teritorinė muitinė. Tačiau pareiškėja su šiuo pasiūlymu nesutiko, nurodydama, kad pasiūlytos pareigos neatitiko jos kvalifikacijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo pasiūlytos pareigos, kurios uždavinių ir funkcijų prasme iš esmės atitiko anksčiau eitas pareigas, todėl pareiškėjos argumentas, kad pasiūlytos A lygio 13 kategorijos pareigos neatitiko jos kvalifikacijos, akivaizdžiai nepagrįstas. Taip pat nustatė, kad 2011 m. gruodžio 28 d. atsakovas pareiškėjai siūlė nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti A lygio 9 kategorijos Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus arba A lygio 7 kategorijos Muitinės priežiūros uostuose skyriaus inspektoriaus, 2011 m. gruodžio 29 d. A lygio 7 kategorijos Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus, 2011 m. gruodžio 29 d. A lygio 9 kategorijos Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus, 2011 m. gruodžio 30 d. A lygio 9 kategorijos Tarifų ir muitinio įvertinimo skyriaus Šiaulių poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas. Nei su vienu iš nurodytų pasiūlymu pareiškėja nesutiko motyvuodama tuo, kad tai žemesnės kategorijos, nei jos turėtos A lygio 14 kategorijos Statistikos skyriaus viršininkės pareigybės. Nustatęs, kad atsakovas iš esmės nepažeidė teisės ir pareigos informuoti ir (ar) pasiūlyti pareiškėjai kitų pareigų, vertindamas nurodytas išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu atsakovas aktyviai veikė, siekdamas tinkamai realizuoti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau pareiškėjai nesutikus užimti nei vienų iš siūlytų pareigybių, atsakovui atsirado teisė ir pareiga, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu atleisti pareiškėją iš tarnybos.

Sisteminiu būdu aiškindamas Darbo kodekso 135 straipsnį, analizuodamas Rekomendacijų nuostatas, teismas pažymėjo, kad atitinkamos nuostatos taikomas tada, kai keli darbuotojai, atitinkantys pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pretenduoja užimti tą pačią pareigybę. Pažymėjo, jog pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nagrinėjamu atveju netaikoma, kadangi nėra sąlygų, kurioms esant būtina vadovautis šio straipsnio nuostatomis. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos skundo argumentus dėl pirmenybės teisės likti darbe atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėja veikė iš esmės pasyviai, t. y. neišreiškė valios užimti ir (ar) pretenduoti į ginčo pareigybes, o užimti kurią nors iš pasiūlytų jai pareigybių atsisakė vien tuo pagrindu, kad tai žemesnės kategorijos pareigos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai atsakovo siūlyta Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybė, tarnybos vieta – Klaipėdos teritorinė muitinė, kurios darbo užmokestis tik apie 300 Lt (neatskaičius mokesčių) skyrėsi nuo pareiškėjos darbo užmokesčio dirbant šio skyriaus viršininke (atskaičius privalomus mokesčius valstybei jos darbo užmokestis buvo 3 245,47 Lt). Kokios priežastys sąlygojo tai, kad pareiškėja atsisakė visų jai siūlytų ir šiuo metu atsakovo jai siūlomų pareigybių, žinant, kad Lietuvoje yra sunki ekonominė situacija ir neturint darbo gyvenimas tampa objektyviai sunkesnis, teismui pareiškėja nenurodė, nors skunde iš esmės ekonominės krizės Lietuvoje aplinkybe grindė prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Konsultacijos numatytos kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises bei skatinanti darbuotojus ir darbdavius bendradarbiauti. Teismas nustatė, kad ginčo atveju dėl tokių konsultacijų nebuvimo su Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesine sąjunga iš esmės nėra. Priešingai, remdamasis bylos faktiniais duomenimis konstatavo, kad svarstant siūlymų teikimą darbuotojams užimti pareigas, minėta profesinė sąjunga dalyvavo ir dėl to jokių pastabų neturėjo.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Be to, aukščiau sprendime įvardintais argumentais nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą. Taigi, konstatavęs, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas pripažino nepagrįstu, todėl atmetė.

Konstatavęs, kad Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, kitus pareiškėjos skundo reikalavimus – grąžinti ją į darbą Klaipėdos teritorinėje muitinėje, suteikiant ne mažesnes nei A lygio 14 kategorijos pareigas; priteisti pareiškėjai iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikė išvestiniais iš pirmojo, todėl jų papildomai nenagrinėjo ir atmetė.

III. Pareiškėja A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovo pareigą per įspėjimo laikotarpį siūlyti kitą darbą. Pareiškėja sutinka, kad garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai net nebuvo sudaryta galimybė pretenduoti užimti ginčijamas pareigas – atsakovas pareiškėjos kandidatūros dėl galimybės užimti ginčijamas pareigas net nesvarstė ir šių pareigų pareiškėjai iš viso nesiūlė. Šią faktinę aplinkybę patvirtina: 1) bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, kad pareiškėjai nebuvo siūloma užimti ginčijamų pareigų; 2) Klaipėdos teritorinės muitinės Konsultavimosi komisijos posėdžio 2011 m. gruodžio 19 d. protokolas Nr. RŽ4-13. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja laikosi nuomonės, kad atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti pareiškėjai to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigas, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Statuto 54 straipsnio 7 dalį.

2. Pareiškėja nesutinka ir laiko visiškai nepagrįsta Teismo išvadą, kad pareiškėja elgėsi pasyviai ir neišreiškė noro užimti ginčijamas pareigas, nes: 1) pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie galimybę rinktis laisvas pareigybes, t. y. pareiškėjai nebuvo pasiūlyta pasitikrinti sveikatą CMEK, vykti į šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių naudojimo kursus ir gauti reikalingą pažymėjimą; 2) bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę dėl galimybės eiti Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigas, tačiau jai buvo pasakyta, kad šios pareigos pareiškėjai nebus siūlomos. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Priešingai – atsakovo atstovė patvirtino, kad pareiškėjos kandidatūra į ginčijamas pareigas iš viso nebuvo svarstoma. Pareiškėjos tariamas nepasinaudojimas savo teise prašyti perkelti į ginčo pareigas neatleidžia atsakovo nuo pareigos šias pareigas siūlyti bei išnaudoti visas galimybes perkelti pareiškėją į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Taigi, atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų, nedėjo pastangų ir neišnaudojo visų galimybių perkelti pareiškėją į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, nors tokią galimybę realiai turėjo.

3. Pareiškėjai visiškai nesuprantama, kokių motyvų ar įrodymų pagrindu teismui yra akivaizdu, kad pareiškėja neatitinka ginčijamoms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Teismas nepasisakė nei dėl pareiškėjos argumentų (buvo pateikta raštu), nei dėl atsakovo atsikirtimų, susijusių su pareiškėjos atitikimu specialiesiems reikalavimams. Pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja neturi darbo patirties pažeidimų prevencijos skyriuje. Be to, šis specialusis reikalavimas yra labai nekonkretus – nėra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad vienas ar kitas pareigūnas tokios patirties turi.

4. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-278 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų pareigybių, kurioms taikomi tam tikri sveikatos būklės reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“, nustatomas pareigybei taikomas sveikatos patikrinimo lygis. 2011 m. gruodžio 13 d., t. y. tuo metu kai atsakovo įsakymu Nr. RZ3-545 buvo patvirtintas Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašymas, šiai pareigybei nebuvo nustatytas sveikatos patikrinimo lygis. Šis lygis nustatytas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-769. Vien jau šiuo pagrindu, akivaizdu, jog atsakovo teiginys, kad pareiškėja neatitinka teisės aktuose numatytų šioms pareigoms keliamų sveikatos būklės reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas. Be to, atsakovo teiginys, jog pareiškėja neatitiko šioms pareigoms keliamų sveikatos būklės reikalavimų yra neįrodytas – byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja buvo siunčiama pasitikrinti sveikatą ir kad atsisakė tai padaryti arba CMEK išvados, patvirtinančios atsakovo nurodytas aplinkybes.

5. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1B-896 „Dėl Muitinės departamento, teritorinių muitinių, muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų turinčių teisę turėti, nešioti ir naudoti šaunamuosius ginklus, naudoti fizinę ir kitokią prievartą, pareigybių sąrašų patvirtinimo“, nustatytos pareigybės, turinčios teisę turėti, nešioti ir naudoti šaunamuosius ginklus. 2011 m. gruodžio 13 d., t. y. tuo metu, kai atsakovo įsakymu Nr. RŽ3-545 buvo patvirtintas Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašymas, šiai pareigybei nebuvo suteikta teisė turėti, nešioti ir naudoti šaunamuosius ginklus. Ši teisė suteikta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1B-12. Akivaizdu, jog atsakovo teiginys, kad pareiškėja neatitinka specialiojo reikalavimo turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą, yra visiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad Muitinės pareigūnai, kurių atžvilgiu taikytinas specialusis reikalavimas turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą, kursų baigimo pažymėjimus gavo po to, kai teritorinė muitinė į tokius kursus juos siuntė. Pareiškėja nebuvo siunčiama į šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursus, todėl jai nebuvo sudaryta reali galimybė gauti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą.

3. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 13 d. paskelbė konkursą į Vilniaus teritorinės muitinės Mobilios grupės skyriaus viršininko pareigas (A-14). Iš skelbimo teksto akivaizdu, kad nėra specialiųjų reikalavimų turėti darbo patirties Pažeidimų prevencijos skyriuje arba Muitinės kriminalinėje tarnyboje, arba kitoje teisėsaugos institucijoje ir turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą, kokius kelia Klaipėdos teritorinė muitinė.

4. Atsakovas laikosi nuomonės, kad pareiškėja negalėjo pretenduoti į Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigas, nes ji neatitiko šias pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo specialiųjų reikalavimų – turėti ne mažesnę nei 3 metų patirtį teikiant informaciją visuomenei ir žiniasklaidai (Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.2. punktas). Pažymi, kad uždaviniui „įgyvendinti visuomenės informavimo priemones ir formuoti teigiamą muitinės įvaizdį“ Klaipėdos teritorinėje muitinėje yra įsteigta atskira vyriausiojo inspektoriaus ryšiams su visuomene pareigybė. Pareiškėja kelia klausimą, kam reikalingas šis specialusis reikalavimas Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigybei, jeigu Klaipėdos teritorinėje muitinėje yra įsteigta vyriausiojo inspektoriaus ryšiams su visuomene pareigybė. Atkreipia dėmesį, kad šio specialaus reikalavimo nėra nei Vilniaus, nei Kauno teritorinių muitinių Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininkų pareigybėse. Pažymi, kad nuo 1995 m. gruodžio mėn. iki 2002 m. birželio 30 d. pareiškėja ėjo Darbo organizavimo skyriaus viršininkės pareigas ir tuo metu už informacijos pateikimą žiniasklaidai buvo atsakingas būtent Darbo organizavimo skyrius. Daugiau kaip dvejus metus pareiškėja pati asmeniškai teikė informaciją visuomenei ir žiniasklaidai, vėliau šios pareigos buvo perduotos Darbo organizavimo skyrius inspektoriui (1998 m. kovo mėn.). 2005 m. gruodžio 9 d. pažymėjimas Nr. AGTP-25695 „Kaip bendrauti su žiniasklaida“ patvirtina, kad pareiškėja buvo išklausiusi bendravimo su žiniasklaida programą. Teismas aukščiau nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl visiškai nesuprantama, kuo remdamasis skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėja neatitiko specialiųjų reikalavimų ir kad atsakovas teisingai, pagristai ir teisėtai veikė, nesiūlydamas ginčo pareigybių pareiškėjai. Skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, todėl yra naikintinas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

5. Patvirtinus naujų pareigybių sąrašą atsirado teisinis pagrindas įspėti muitinės pareigūnus apie galimą atleidimą iš tarnybos bei siūlyti laisvas pareigybes, tarp jų ir nuo 2012 m. sausio 1 d. naujai atsiradusias Mobiliosios grupės skyriaus, Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus bei pertvarkyto Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkų pareigybes. Aplinkybę, kad informaciniai pranešimai apie galimą atleidimą iš tarnybos dėl muitinės struktūrinių pertvarkymų generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1B-455 pagrindu buvo įteikti visiems Muitinės veiklos organizavimo skyriaus, Pažeidimų prevencijos skyriaus bei Mobiliųjų grupių Klaipėdos ir Šiaulių poskyrių pareigūnams, bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo atstovė.

Klaipėdos teritorinės muitinės Konsultavimosi komisijos posėdžio metu buvo svarstomi siūlymai darbuotojams užimti Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko ir Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigas. Akivaizdu, kad minėtos pareigos, į kurias pagrįstai galėjo pretenduoti pareiškėja, pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu buvo laisvos. Tad minėtais įrodymais paneigiama skundžiamame sprendime teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos ginčijamos pareigybės jos įspėjimo laikotarpiu buvo užimtos. Informacinių pranešimų apie galimą atleidimą įteikimas, siūlymų užimti pareigas svarstymas patvirtina, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo vykdoma reorganizacija, todėl pareiškėjai, kaip ir kitiems darbuotojams, gavusiems informacinius pranešimus apie galimą atleidimą, turėjo būti suteikta galimybė būti perkeltai į naujai atsiradusias to paties lygio ir kategorijos pareigybes ir jos kandidatūrą atsakovas turėjo svarstyti kartu su kitomis muitinės darbuotojų kandidatūromis, vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 1B-246 patvirtintomis rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad vyko reali reorganizacija, teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nes nėra sąlygų, kurioms esant būtina vadovautis šio straipsnio nuostatomis, yra nepagrista, neteisėta, o skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

6. Formaliu laikytinas teismo motyvas, kad Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybė Pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu buvo užimta, todėl pagrindo laikyti šias pareigybes laisvomis ir (ar) jas siūlyti pareiškėjai atsakovas neturėjo jokio faktinio ir (ar) juridinio pagrindo, nes teismas nevertino atsakovo elgesio sąžiningumo ir teisingumo principų aspektu. Atsakovas jau 2011 m. rugpjūčio mėn. žinojo, kad pareiškėjos pareigybė yra naikinama, tačiau informacinį pranešimą apie atleidimą iš tarnybos pareiškėjai įteikė tik 2011 m. spalio 20 d. Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybė buvo laisva nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. ir tik prieš vieną dieną iki informacinio pranešimo pareiškėjai įteikimo, t. y. 2011 m. spalio 19 d., į šias pareigas buvo perkeltas G. F., kuris iki tol ėjo Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, turėjo tik 13 kategoriją ir neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų turėti ne mažesnį kaip 4 metų posto vyriausiojo inspektoriaus ar 2 metų posto pamainos viršininko ar posto viršininko pavaduotojo tarnybos stažą arba 2 metų tarnybos stažą lygiareikšmėse ar aukštesnėse Lietuvos muitinės pareigūno pareigose (šis reikalavimas yra visose Lietuvos muitinės posto viršininkų pareigybės aprašymuose). Tačiau tai netrukdė atsakovui suteikti G. F. aukštesnę kategoriją (kaip ir S. K.) ir perkelti jį į aukštesnes pareigas.

Muitinės departamentas atsiliepimu (t. 2, b. l. 133-137) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko, Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko, Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko bei Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigos negalėjo būti siūlomos pareiškėjai, kadangi pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dieną šios pareigybės buvo užimtos. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Muitinės veiklos organizavimo skyriaus pavadinimas buvo pakeistas į Muitinės kontrolės organizavimo skyrių nekeičiant skyriaus vykdytų uždavinių ir funkcijų tam, kad padalinio pavadinimas tiksliau atspindėtų vykdomą veiklą. Todėl pagrįstai Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigas užėmė R. R., kuri iki skyriaus pavadinimo pakeitimo ėjo šias pareigas. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkė R. R. negalėjo būti atleista iš pareigų šiuo pagrindu, nes jos pareigybė nebuvo panaikinta, o tik patikslintas pareigybės pavadinimas. Iš Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. RŽ3-80 ir galiojusio iki 2012 m. sausio 1 d., ir Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RŽ3-545 ir įsigaliojusio nuo 2012 m. sausio 1 d., matyti, kad skyriaus viršininko pareigybė išliko ta pati, t. y. pareigybės charakteristika, paskirtis, veiklos sritis, specialūs reikalavimai, šias pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo pareigos liko tos pačios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A6-454/2003) yra pažymėjęs, kad pareigybės naikinimas reorganizacijos atveju turi būti realus. Vien įstaigos reorganizavimo faktas ir pareigybių aprašymų formalus pavadinimų pakeitimas negali būti teisėtas pagrindas atleisti pareigūnus ir darbuotojus.

Įvertinus minėtas aplinkybes pareiškėjai pagrįstai nebuvo siūlomos Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigos. Be to, net jei ir būtų šios pareigos neužimtos, jos pareiškėjai negalėjo būti siūlomos, nes ji neatitiko šias pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo specialiųjų reikalavimų, numatytų Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigybių aprašymo 6.2. punkte „turėti ne mažesnę nei 3 metų patirtį teikiant informaciją visuomenei ir žiniasklaidai“.

Pareiškėjai taip pat negalėjo būti siūlomos Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigos, nes šios pareigos kaip ir Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigos, nebuvo laisvos. Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas nuo 2011 m. sausio 20 d. ėjo E. K., kuris ir po 2012 m. sausio 1 d. tęsė tarnybą šiose pareigose. Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-196, priskirtos funkcijos nuo 2012 m. sausio 1 d. nesikeitė, o buvo padaryti neesminiai patikslinimai. Atsižvelgiant į tai, kad Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigybė nebuvo naikinama, šias pareigas ėjęs E. K. negalėjo būti atleistas iš pareigų Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (dėl pareigybės panaikinimo) vien tam, kad šias pareigas galėtų užimti pareiškėja.

Pareiškėjai nebuvo siūloma Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybė, nes dar iki pareiškėjos įspėjimo apie pareigybės panaikinimą dienos (2011 m. spalio 20 d.) į šias pareigas buvo paskirtas G. F., kuris iki paskyrimo ėjo Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Pažymi, kad Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo realiai panaikinta. Apie pareigybės panaikinimą G. F. buvo įspėtas 2011 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. (LM02)-RZ20/14-18969 prieš 4 mėnesius, nes augina vaiką iki 14 metų (Statuto 54 straipsnio 7 dalis). Žinodamas, kad naikinama jo užimama pareigybė, G. F. 2009 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą perkelti jį į posto viršininko pareigas. Statuto nustatyta tvarka buvo atliktas neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas ir statutinei komisijai įvertinus jo tarnybinę veiklą „labai gerai“ bei atitikus bendruosius ir specialiuosius šias pareigas einančiam statutiniam valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. RZ22-576 G. F. buvo perkeltas į Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 suformuotą teismų praktiką, kitas darbas atleidžiamiems darbuotojams turi būti siūlomas eiliškumo tvarka pagal įspėjimų šiems darbuotojams įteikimo laiką: kitas darbas paprastai pirmiau turi būti siūlomas tam darbuotojui, kuris įspėjimą gavo anksčiau. Įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjai pagrįstai nebuvo siūlyta Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybė, nes anksčiau apie pareigybės panaikinimą įspėtas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo perkeltas į šias pareigas.

Pareiškėjai taip pat objektyviai pateisinamai nebuvo pasiūlytos skunde nurodytos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigos, nes ji neatitiko Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RZ3-545, nustatytų specialių reikalavimų: turėti darbo patirties Pažeidimų prevencijos skyriuje arba Muitinės kriminalinėje tarnyboje arba kitoje teisėsaugos institucijoje (6.4 punktas), atitikti teisės aktuose numatytus šioms pareigoms sveikatos būklės reikalavimus (6.6 punktas), turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą (6.8 punktas). Paminėti specialieji reikalavimai būtini tinkamam šiai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymui: užtikrinti skyriaus kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą (7.2 punktas), vykdyti kontrabandos ir muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją (7.3 punktas), organizuoti ir kontroliuoti ginkluotės išdavimo, naudojimo ir saugojimo tvarkų laikymąsi skyriuje (7.6 punktas), sudarytų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu ir nustatyta tvarka teikti pagalbą ir keistis informacija su kitomis kontrolę atliekančiomis institucijomis, vykdant jų kompetencijai priskirtų teisės aktų pažeidimų prevenciją (7.9 punktas). Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RZ3-544, tai pat numatytos funkcijos, kurių vykdymas tiesiogiai susijęs su šio padalinio vadovui keliamais specialiais reikalavimais: ištisą parą užtikrinti mobiliųjų grupių valdymą (4.4 punktas), atlikti transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių muitinį tikrinimą nustatytoje veiklos zonoje (5.1 punktas), pagal kompetenciją dalyvauti vidinėse, tarpžinybinėse ir tarptautinėse muitinės operacijose (5.3 punktas).

Muitinės pareigūnų sveikatos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-281 patvirtintas Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, bei asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į šias pareigas, sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, kurio 15 punkte numatyta, kad Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618, skilčių, pagal kurias nustatyti sveikatos būklės reikalavimai, taikymą muitinės pareigūnų pareigybėms nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-278 patvirtintame Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų pareigybių, kurioms taikomi tam tikri sveikatos būklės reikalavimai, sąraše numatyta, kad Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkui taikoma III sąvado skiltis.

Šaunamojo ginklo, fizinės ir kitokios prievartos naudojimo teisę reglamentuoja Muitinės įstatymo 24 straipsnio 9 dalis, kuri nustato, kad Muitinės departamento generalinis direktorius tvirtina tokią teisę turinčių pareigybių sąrašą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1B-896 patvirtintame Teritorinių muitinių pareigūnų, turinčių teisę turėti nešioti ir naudoti šaunamuosius ginklus, naudoti fizinę ir kitokią prievartą, pareigybių sąraše numatyta Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybė. Atsižvelgiant į nurodytas muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pareiškėjai negalėjo būti siūlomos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigos, nes ji neatitiko specialiųjų reikalavimų, kurie yra būtini vykdant šias pareigas.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybei nebuvo nustatyti specialieji reikalavimai sveikatai bei suteikta teisė turėti nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą. Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybė nuo 2012 m. sausio 1 d. įsteigta pertvarkius Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliųjų grupių poskyrio viršininko pareigybę. Paminėtuose teisės aktuose dar iki 2012 m. sausio 1 d. Mobiliųjų grupių poskyrio viršininko pareigybei buvo nustatyti reikalavimai sveikatai bei reikalavimai, susiję su šaunamojo ginklo naudojimu. Pertvarkius Mobiliųjų grupių poskyrio viršininko pareigybę į Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybę išliko tos pačios funkcijos, ta pati pareigybės paskirtis, todėl ir keliami reikalavimai sveikatai bei teisei naudoti šaunamąjį ginklą išliko tie patys. Muitinės departamento nuomone, Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybė pagrįstai buvo pasiūlyta užimti Mobiliųjų grupių poskyrio viršininkui S. K., kuris atitiko šiai pareigybė keliamus visus reikalavimus ir iš esmės atliko tas pačias funkcijas iki pareigybės pertvarkymo iš poskyrio viršininko į skyriaus viršininko pareigybę.

Pažymi, kad pareiškėjai buvo siūlomos užimti nuo 2012 m. sausio 1 d. kitos pareigos, kurias pagal turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, dalykines savybes ir darbo patirtį ji galėjo užimti, t. y. Muitinės departamento Statistikos analizes skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybė su ta pačia darbo vieta Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Vėliau pareiškėjai buvo siūlomos ir kitos žemesnės kategorijos laisvos pareigybės, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėja atitiko, tačiau pareiškėja jų atsisakė. Tai konstatavo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas aktyviais veiksmais siekė, kad iki pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos būtų įgyvendintas įstatyme nustatytas reikalavimas perkelti pareigūną į kitas pareigas, tačiau pareiškėjai atsisakius užimti siūlomas pareigas, ji pagrįstai atleista iš tarnybos Klaipėdos teritorinėje muitinėje Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (pareigybės panaikinimas).

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu (t. 2, b. l. 139-143) prašo A. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo iš esmės analogiškus argumentus kaip ir Muitinės departamentas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis – apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, bei teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą – daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjos atleidimo iš Klaipėdos teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus viršininko pareigų, remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu (pareigybės panaikinimas), šio atleidimo teisėtumo bei tvarkos.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Atsižvelgdama į tai bei į minėtą ABTĮ 136 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės nenagrinės kiekvieno pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto argumento, tačiau tikrins visą bylą ir spręs, ar pareiškėjos atleidimas iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje bei atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo pagrįstas ir teisėtas.

Atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo ginčo atvejais teismas pirmiausia turi ištirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto bei Darbo kodekso nuostatų. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010).

Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 6 punktu, nuo 2012 m. sausio 1 d. pakeitė Lietuvos Respublikos muitinės teritorinių muitinių bei specialiųjų muitinės įstaigų struktūrą (t. 1, b. l. 21-28). Šiuo atveju ginčo santykiui aktuali Klaipėdos teritorinės muitinės struktūrinių padalinių sudėtis buvo pakeista, panaikinant Bendrųjų reikalų skyrių, Finansų ir apskaitos skyrių, Personalo ir mokymo skyrių bei Statistikos analizės skyrių, kurio viršininke iki 2012 m. sausio 1 d. buvo pareiškėja. Taip pat pertvarkytas Pažeidimų prevencijos skyrius, panaikinant abu Mobiliosios grupės poskyrius (Klaipėdos ir Šiaulių) ir numatant naują Mobiliųjų grupių skyrių su Šiaulių poskyriu, bei Muitinės veiklos organizavimo skyriaus pavadinimą pakeičiant į Muitinės kontrolės organizavimo skyrių (t. 1, b. l. 21-32). Taigi, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos muitinės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius), jie yra realūs (ginčo atveju aktualaus Statistikos analizės skyriaus nebėra), buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto bei Darbo kodekso nuostatų). Pažymėtina, kad šio fakto neginčija ir pareiškėja.

Kitas nagrinėjamo administracinio ginčo klausimas yra tai, ar, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalies nuostatomis, atsakovas siūlė pareiškėjai įspėjimo laikotarpiu užimti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o tokių nesant – žemesnės kategorijos pareigas.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reorganizuojant įstaigas (šiuo atveju atliekant muitinės įstaigų struktūrinių padalinių pertvarkymus), darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti pareigūną į kitą darbą jo sutikimu. Ši pareiga įgyvendinama informuojant pareigūną apie esamas laisvas vietas, pasiūlant kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra ir pareigūnui sutikus, perkeliant jį į kitą darbą. Kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2591/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas 2011 m. spalio 19 d. įteikė pareiškėjai rašytinį pranešimą, kad jos pareigybė nuo 2012 m. sausio 1 d. bus panaikinta, per visą įspėjimo laikotarpį jai bus siūlyta užimti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o tokių nesant – žemesnės kategorijos pareigas, informacija apie laisvas pareigybes bus teikiama pareiškėjos skyriui kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną, kad su laisvų pareigybių aprašymais ir darbo sąlygomis jis gali susipažinti Personalo ir mokymo skyriuje, taip pat ir Muitinės departamento intraneto svetainėje adresu www.://info.cust.lt., bei atsisakymo užimti siūlomas pareigas pasekmės – atleidimas iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje, ir atitinkamai atsiskaitymo tvarka atleidimo atveju (t. 1, b. l. 13). Analizuojant ir vertinant šias aplinkybes, daroma išvada, kad informacinio pranešimo pareiškėjai turinys iš esmės atitinka Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. jame nurodytas atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas atleidimas, atleidimo data ir atsiskaitymo tvarka. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pranešimas apie atleidimą yra tinkamas, nes pareiškėjai apie atleidimą pranešta Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais, suteikiant informaciją kokiu būdu pareiškėja bus informuojama apie laisvas vietas, bei sudarant sąlygas įspėtai apie atleidimą pareiškėjai pareikšti norą būti perkeltai į kitas pareigas.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas pareiškėjai 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimu Nr. 7B-615 pasiūlė nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę paliekant tarnybos vietą Klaipėdoje (t. 1, b. l. 14). Tačiau pareiškėja atsisakė šių pareigų, motyvuodama tuo, kad jos neatitinka pareiškėjos kvalifikacijos (t. 1, b. l. 15). 2011 m. gruodžio 28 d. atsakovas pareiškėjai pasiūlė nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus A lygio 9 kategorijos pareigas arba Muitinės priežiūros uostuose skyriaus inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas (t. 1, b. l. 16). Pareiškėja užimti šias pareigas taip pat atsisakė (t. 1, b. l. 17). 2011 m. gruodžio 29 d. atsakovas vėl pasiūlė pareiškėjai užimti Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas, Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus A lygio 9 kategorijos pareigas (t. 1, b. l. 18, 19). 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovas pasiūlė pareiškėjai nuo 2012 m. sausio 1 d. užimti Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio vyresniojo inspektoriaus A lygio 9 kategorijos pareigas (t. 1, b. l. 20). Be to, atsakovas pareiškėją elektroniniu paštu 2011 m. spalio 5 d. informavo apie neužimtas pareigybes Klaipėdos teritorinėje muitinėje (t. 1, b. l. 61). Taigi, kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos, atsakovas aktyviais veiksmais siekė, kad iki pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos būtų įgyvendintas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas perkelti pareigūną į kitas pareigas, tačiau pareiškėja užimti jai siūlomas pareigas atsisakė.

Kitas svarbus nagrinėjamo ginčo klausimas, ar atsakovas svarstė galimybę priimti pareiškėją į laisvas pareigas, kurios, anot pareiškėjos, jai nebuvo siūlytos, ar atitiko pareiškėja laisvų pareigybių aprašymuose numatytus specialiuosius reikalavimus ir ar turėjo pareiškėja pranašumą užimti atitinkamas pareigas lyginant su kitais asmenimis, priimtais į buvusias laisvas pareigas.

Nagrinėjamu atveju tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja tvirtina, kad atsakovas visą įspėjimo laikotarpį nepagrįstai nesiūlė ir (ar) nepasiūlė jai A lygio 14 kategoriją atitinkančių konkrečių – Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko, Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko, Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko bei Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigų, t. y. tokio pat lygio ir kategorijos pareigų, kokias ji ėjo iki ginčo atleidimo iš tarnybos. Ji teigia, kad jos kvalifikacija atitiko kiekvienai iš šių pareigybių aprašymuose įtvirtintiems tiek bendriesiems, tiek specialiesiems reikalavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir kai kurių iš jų nevertino.

Byloje nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus pavadinimas buvo pakeistas į Muitinės kontrolės organizavimo skyrių nekeičiant skyriaus vykdytų uždavinių ir funkcijų (t. 1, b. l. 21-32, 82-87; t. 2, b. l. 8-14). Kadangi Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigas iki skyriaus pavadinimo pakeitimo ėjo R. R., ji pagrįstai užėmė šias pareigas ir po skyriaus pavadinimo pakeitimo (t. 1, b. l. 82-84, 168; t. 2, b. l. 49-50, 90). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkė R. R. negalėjo būti atleista iš pareigų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nes jos pareigybė nebuvo panaikinta, o tik patikslintas pareigybės pavadinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-454/2003). Iš Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. RŽ3-80 ir galiojusio iki 2012 m. sausio 1 d., ir Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RŽ3-545 ir įsigaliojusio nuo 2012 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 82-87), matyti, kad skyriaus viršininko pareigybė išliko ta pati, t. y. pareigybės charakteristika, paskirtis, veiklos sritis, specialūs reikalavimai, šias pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo pareigos liko tos pačios. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad vien pareigybės aprašymo formalus pavadinimo pakeitimas negalėjo būti teisėtas pagrindas atleisti Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkę R. R. iš jos užimamų pareigų. Tokiu būdu galima teigti, kad pareiškėjai pagrįstai nebuvo siūlomos Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigos, kadangi šios pareigos nebuvo laisvos.

Analogiška situacija susidarė ir dėl Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų, nes šios pareigos kaip ir Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pareigos, nebuvo laisvos. Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigas nuo 2011 m. sausio 20 d. ėjo E. K. (t. 1, b. l. 88; t. 2, b. l. 89, 97), kuris ir po 2012 m. sausio 1 d. tęsė tarnybą šiose pareigose (t. 1, b. l. 89-92). Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-196, priskirtos funkcijos nuo 2012 m. sausio 1 d. nesikeitė, o buvo padaryti neesminiai patikslinimai (t. 1, b. l. 89-96). Atsižvelgiant į tai, kad Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigybė nebuvo naikinama, šias pareigas ėjęs E. K. negalėjo būti atleistas iš pareigų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (dėl pareigybės panaikinimo). Taigi, ir šios pareigos negalėjo būti siūlomos pareiškėjai.

Dėl Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybės pažymėtina, kad dar iki pareiškėjos įspėjimo apie jos pareigybės panaikinimą dienos (2011 m. spalio 19 d.) į šias pareigas buvo paskirtas G. F., kuris iki šio paskyrimo ėjo Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 92, 97-101). Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo realiai panaikinta, todėl apie pareigybės panaikinimą G. F. buvo įspėtas 2011 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. (LM02)-RZ20/14-18969 prieš 4 mėnesius, nes augina vaiką iki 14 metų (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 str. 7 d.) (t. 2, b. l. 86,88). Žinodamas, kad naikinama jo užimama pareigybė, G. F. 2011 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą perkelti jį į posto viršininko pareigas. Statuto nustatyta tvarka buvo atliktas neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas ir statutinei komisijai įvertinus jo tarnybinę veiklą „labai gerai“ bei atitikus bendruosius ir specialiuosius šias pareigas einančiam statutiniam valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. RZ22-576 G. F. buvo perkeltas į Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigas (t. 1, b. l. 97-101). Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjai pagrįstai nebuvo siūlyta Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko pareigybė, nes anksčiau apie pareigybės panaikinimą įspėtas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo perkeltas į šias pareigas.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pareiškėjai taip pat pagrįstai nebuvo pasiūlytos skunde nurodytos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigos, nes ji neatitiko Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RZ3-545, nustatytų specialių reikalavimų: turėti darbo patirties Pažeidimų prevencijos skyriuje arba Muitinės kriminalinėje tarnyboje arba kitoje teisėsaugos institucijoje (6.4 punktas), atitikti teisės aktuose numatytus šioms pareigoms sveikatos būklės reikalavimus (6.6 punktas), turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą (6.8 punktas) (t. 1, b. l. 78-81). Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RZ3-544, tai pat numatytos funkcijos, kurių vykdymas tiesiogiai susijęs su šio padalinio vadovui keliamais specialiais reikalavimais: ištisą parą užtikrinti mobiliųjų grupių valdymą (4.4 punktas), atlikti transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių muitinį tikrinimą nustatytoje veiklos zonoje (5.1 punktas), pagal kompetenciją dalyvauti vidinėse, tarpžinybinėse ir tarptautinėse muitinės operacijose (5.3 punktas) (t. 1, b. l. 138-140).

Teisėjų kolegija pažymi, kad garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar jo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje A138-1743/2009).

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į tarnybą muitinėje (t.y. Lietuvos Respublikos pilietybė, nepriekaištinga reputacija, atitinkamas išsilavinimas ir pan.). Šio Statuto 7 straipsnyje nustatyta, kad į muitinės pareigūno pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme. Pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalį asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos arba medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje. Statuto 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas gali savo iniciatyva siekti būti perkeltas į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje inter alia kai yra laisvos atitinkamos muitinės pareigūno pareigos, muitinės pareigūnas jo prašymu gali būti į jas perkeltas. Pažymėtina, kad specialieji reikalavimai nustatomi atitinkamos pareigybės aprašyme, siejami su asmens (pareigūno) intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse labai skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-278 patvirtintame Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų pareigybių, kurioms taikomi tam tikri sveikatos būklės reikalavimai, sąraše (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 1B-786 redakcija) numatyta, kad Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkui taikoma sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618, III skiltis (t. 1, b. l. 130-133). Šaunamojo ginklo, fizinės ir kitokios prievartos naudojimo teisę reglamentuoja Muitinės įstatymo 24 straipsnio 9 dalis, kuri nustato, kad Muitinės departamento generalinis direktorius tvirtina tokią teisę turinčių pareigybių sąrašą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1B-896 patvirtintame Teritorinių muitinių pareigūnų, turinčių teisę turėti nešioti ir naudoti šaunamuosius ginklus, naudoti fizinę ir kitokią prievartą, pareigybių sąraše numatyta Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybė (t. 1, b. l. 134-137). Kaip minėta, Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybė nuo 2012 m. sausio 1 d. įsteigta pertvarkius Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliųjų grupių poskyrio viršininko pareigybę. Paminėtuose teisės aktuose dar iki 2012 m. sausio 1 d. Mobiliųjų grupių poskyrio viršininko pareigybei buvo nustatyti reikalavimai sveikatai bei reikalavimai, susiję su šaunamojo ginklo naudojimu. Pertvarkius Mobiliųjų grupių poskyrio viršininko pareigybę į Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybę išliko tos pačios funkcijos, ta pati pareigybės paskirtis, todėl ir keliami reikalavimai sveikatai bei teisei naudoti šaunamąjį ginklą išliko tie patys. Taigi, konstatuojama, kad pareiškėjos argumentas, jog Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybei nebuvo nustatyti specialieji reikalavimai sveikatai bei suteikta teisė turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą, nepagrįstas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigas užimti buvo pasiūlyta tam pareigūnui, kurio anksčiau eitos pareigos uždavinių ir funkcijų prasme iš esmės atitiko nuo 2012 m. sausio 1 d. naujai įkurtos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, t. y. į šias pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. paskirtas S. K. (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. RZ22-737). S. K. iki 2012 m. sausio 1 d. ėjo Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilių grupių poskyrio viršininko pareigas (t. 1, b. l. 75-77, 169; t. 2, b. l. 91).

Jam buvo siūlomos (2012 m. gruodžio 19 d. Informaciniu pranešimu) užimti A lygio 13 kategorijos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos (t. 2, b. l. 92), tačiau Muitinės statutinei komisijai 2011 m. gruodžio 28 d. įvertinus jo 2011 metų tarnybinę veiklą „labai gerai“, muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. RZ22-737, jis buvo perkeltas į A lygio 14 kategorijos pareigas, nes po struktūrinių pertvarkymų Mobiliųjų grupių skyriaus pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos išliko identiškos buvusio iki reorganizacijos Mobilių grupių poskyrio funkcijoms.

Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus buvęs Pažeidimų prevencijos skyriaus poskyris, po 2012 m. sausio 1 d. tapo savarankišku skyriumi, todėl ir jam vadovaujančiam pareigūnui keliami didesni reikalavimai, kurie numatyti Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašyme: „6.4. turėti darbo patirties Pažeidimų prevencijos skyriaus arba Muitinės kriminalinėje tarnyboje arba kitoje teisėsaugos institucijoje. 6.6. atitikti teisės aktuose numatytus šioms pareigoms sveikatos būklės reikalavimus. 6.8. turėti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo kursų baigimo pažymėjimą“.

Kadangi S. K. nuo 2009 metų turėjo šaunamojo ginklo naudojimo pažymėjimą, bei nuo 2005 metų pažymėjimą, suteikiantį teisę instruktuoti, apmokyti šaudyti skyriaus darbuotojus (t. 2, b. l. 103-104), Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybė pagrįstai buvo pasiūlyta užimti būtent šiam pareigūnui, kuris atitiko šiai pareigybei keliamus visus reikalavimus ir iš esmės atliko tas pačias funkcijas iki pareigybės pertvarkymo iš poskyrio viršininko į skyriaus viršininko pareigybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėja atitiko specialiuosius Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus, pareiškėjai pagrįstai nebuvo siūlomos Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko pareigos.

Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas, bei padarytas išvadas, konstatuojama, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. RŽ22-734, kuriuo pareiškėja atleista iš Statistikos analizės skyriaus viršininko pareigų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (pareigybės panaikinimas), priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodyti konkretūs ginčo atleidimo juridiniai pagrindai, konkreti atleidimo iš tarnybos data, aptarti apmokėjimo už pareiškėjos nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos klausimai, nurodyta šių mokėjimų tvarka ir sąlygos, todėl jis yra teisėtas bei pagrįstas. Analogiškas išvadas padariusio pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat laikomas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti ABTĮ 142 ar 143 straipsniuose numatytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius