b46eb576-e0bb-40ae-9b9d-9ca226eec64f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-721-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01668-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Å .

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo ir ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nexus LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nexus LT“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIJOS AUDITAS“, Å . G., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, ERGO Insurance SE, M.

I., uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojo atsakomybės pagrindų ir žalos dėl netinkamai atlikto turto vertinimo bankrutavusiai bendrovei atlyginimo.

2. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Administratorė, vykdydama Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytus reikalavimus patikrinti įmonės sandorius, nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovės UAB ,,Nexus LT“ ir KU ,,Nacionalinė kredito unija“ buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 70215.

Paskolos paskirtis – 1,68 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. KU ,,Nacionalinė kredito unija“ suteikė UAB ,,Nexus LT“ 156 400 Eur paskolÄ . UAB ,,Nexus LT“ 2010 m. rugsėjo 21 d. pateikė KU ,,Nacionalinė kredito unija“ praÅ¡ymÄ visÄ paskolos sumÄ , t. y. 156 400 Eur, konvertuoti į litus ir iÅ¡mokėti 538 016 Lt tiesiogiai UAB ,,Emdera“ grynaisiais pinigais su tikslu atsiskaityti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-3414. 3. 2010 m. rugsėjo 7 d.

UAB ,,Emdera“ ir UAB ,,Nexus LT“ sudarė žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB ,,Emdera“ pardavė UAB ,,Nexus LT“ 1,68 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 600 000 Lt, iÅ¡ kurių 30 000 Lt pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , o 570 000 Lt pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

4. UAB ,,Nexus LT“ verslo plane nurodyta, kad paskola reikalinga žemės sklypo įsigijimui. Paskolos užtikrinimui įkeičiamas įsigyjamas žemės sklypas, kurio nustatytos rinkos vertės užtenka paskolos grÄ Å¾inimui. IeÅ¡kovė kreipėsi į turto vertintojÄ UAB ,,Baltijos auditas“ dėl Å¡io žemės sklypo įvertinimo.

5. Atsakovė UAB ,,Baltijos auditas“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. atliko žemės sklypo vertinimÄ , nustatė, kad vertinamo turto vertė vertinimo dienÄ , t. y. 2010 m. rugpjūčio 30 d., nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 600 000 Lt. Turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 10/08-27a pasirašė UAB ,,Baltijos auditas“ turto vertintojas Å . G., turto vertintojo asistentas K. T. ir įgaliotas asmuo N.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB ,,Nexus LT“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Å .

G. tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovės BUAB ,,Nexus LT“ naudai solidariai iÅ¡ atsakovų UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Å . G. 20 000 Eur žalos atlyginimo, iÅ¡ atsakovės UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 20 000 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o iÅ¡ atsakovo Å . G. 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 20 000 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. atlikto žemės sklypo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 10/08-27a neteisinga ir neatitinkančia tikrovės nutraukė. 6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto vertinimo ataskaita, pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos kelios ginčo turto vertės ataskaitos sudarymo dienÄ â€“ 4 100 Lt pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , 11 000 Lt pagal 2010 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 600 000 Lt pagal Turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 10/08-27a. Vertindamas Å¡iuos duomenis kartu su masiniu vertinimu nustatyta verte 4 100 Lt, teismas sprendė, kad visi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai verčia pagrįstai abejoti atsakovų nustatyta 600 000 Lt turto verte. 6.2.

Teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai nurodė, jog vertintojas nebuvo informuotas apie ketinimÄ vertinamÄ sklypÄ Ä¯keisti, todėl nustatinėjo tik žemės sklypo vertę vertinimo dienai, t. y. 2010 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovai neneigė, kad turto vertinimo metu jiems buvo žinoma, kad vertinamame sklype ieÅ¡kovas ketina įrengti pramogų parkÄ , todėl vertino ir verslo perspektyvas. Nors atsakovai nurodo, kad vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamÄ turtÄ ar tų teisių apsunkinimo klausimų, tai nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovė turto vertinimÄ užsakė ne tik tikslu sužinoti jo galimÄ rinkos vertę, bet ir tikslu jį įkeisti kredito įstaigai, siekiant gauti kreditÄ , todėl atsakovai nepagrįstai turto vertinimo ataskaitoje nurodė optimistinę turto vertę, kuriÄ turtas įgytų, jei jame bÅ«tų iÅ¡vystytas ieÅ¡kovės planuojamas verslas ir įrengtas atrakcionų parkas.

Teismas konstatavo, kad atsakovų parengta ataskaita yra su esminiais trÅ«kumais dėl jos pagrindimo, dėl kurių nėra galimybės įsitikinti nustatytos vertės pagrįstumu, laikytina, kad yra paneigtas byloje atsakovų ataskaitos teisingumas, o tai sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovų veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ . 6.3. Teismo vertinimu, atsakovai kaip profesionalai turėjo remtis aktualia nekilnojamojo turto savininko nuosavybės pažyma, o ne užsakovės pateikta pažyma, kuri buvo daugiau nei pusės metų senumo.

Nors pati ieÅ¡kovė, siekdama gauti kreditÄ , žinodama, kad masinis turto vertinimas ir atsakovų atliktas vertinimas esminiai skiriasi, nepaisydama to kreipėsi į kredito įstaigÄ dėl kredito gavimo, tai nepaÅ¡alina atsakovų atsakomybės dėl netinkamos ginčo sklypo vertės nustatymo. Todėl atsakovų veiksmai sudarė prielaidas ieÅ¡kovei kreiptis į kredito įstaigÄ dėl kredito gavimo, kas patvirtina esant netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovei kilusios žalos. 6.4.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovų padaryta žala pasireiÅ¡kė tuo, kad jei atsakovai bÅ«tų tinkamai įvykdę savo pareigas ir nustatę tikrÄ jÄ Ä¯keičiamo žemės sklypo vertę, ieÅ¡kovė nebÅ«tų gavusi 156 400 Eur dydžio paskolos, t. y. nebÅ«tų prisiėmusi tokių įsipareigojimų, kurių negalėjo įvykdyti. Jei turto vertintojas bÅ«tų nustatęs teisingÄ Å¾emės sklypo vertę, kooperatyvinė bendrovė (toliau – KB) ,,Nacionalinė kredito unija“ bÅ«tų pareikalavusi papildomų paskolos užtikrinimo priemonių arba bÅ«tų suteikusi mažesnį kreditÄ , arba apskritai nebÅ«tų suteikusi kredito.

IeÅ¡kovės vertinimu, žalos dydį sudaro skirtumas tarp tikrosios įkeisto turto vertės ir suteiktos paskolos, t. y. 155 212,56 Eur. Ä®vertinęs bylos aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys neįrodė, kokia tikroji ginčo turto rinkos vertė vertinimo dienÄ , todėl ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio. Žalos atsiradimÄ sÄ lygojo ne tik atsakovų neteisėti veiksmai, bet ir pačios ieÅ¡kovės bei KB ,,Nacionalinė kredito unija“ veiksmai, suteikiant ieÅ¡kovei paskolÄ . 6.5.

Lietuvos bankas, atlikęs KB ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimÄ , konstatavo, jog KB ,,Nacionalinė kredito unija“, iÅ¡duodama ieÅ¡kovei kreditÄ , pažeidė paskolų teikimo, grÄ Å¾inimo bei administravimo taisykles, kuriose numatyta, kad paskolos suma negali virÅ¡yti 70 procentų įkeičiamo turto vertės, nes Å¡io reikalavimo unija nesilaikė ir iÅ¡davė ieÅ¡kovui kreditÄ , kuris sudarė 90 procentų įkeisto sklypo vertės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visų kaltų asmenų neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieÅ¡kovei žalÄ , apimtį, kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų indėlį, netinkamÄ pareigų vykdymÄ , sumažino ieÅ¡kovei priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur. 6.6.

Nagrinėjamu atveju teismas netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, kadangi nustatė, kad 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. IeÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta 2014 m. kovo 31 d., ieÅ¡kovės bankroto administratorius su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 20 d.

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Nexus LT“ iÅ¡ atsakovo Å . G. 272,61 Eur, iÅ¡ atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 272,61 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Nexus LT“ atsakovui Å . G. 87 Eur, atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 113,53 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; grÄ Å¾ino atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 450 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už 2017 m. liepos 10 d. pateiktÄ apeliacinį skundÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 8. Apeliaciniame skunde atsakovai UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Å . G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-737-619/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. M. I. BUAB „Nexus LT“ akcijas įgijo ir vienasmeniu vadovu save paskyrė 2010 m. rugpjūčio 31 d., todėl 2010 m. rugpjūčio 27 d. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti Turto vertinimo sutarties Nr.10/08-27a.

Sklypo vertinimo sandoris, kurį sudarė ieÅ¡kovę neįgaliotas atstovauti asmuo, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu bei nesukÅ«rė jo Å¡alims jokių teisių ir / ar pareigų. 8.2. Turto vertintojas atliko žemės sklypo vertinimÄ , kuris priklausė M. Č.. Turto vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamÄ turtÄ ir tų teisių apsunkinimo klausimo. Nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo ataskaitoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko pasikeitimo. 8.3.

Pagal vertinimo sutarties sÄ lygas (punktas 1.3) pateikti dokumentus, bÅ«tinus turto vertinimui, įpareigota buvo ieÅ¡kovė, todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovai kaip profesionalai turėjo remtis aktualia nekilnojamojo turto savininko nuosavybės pažyma, o ne užsakovo pateikta pažyma, kuri buvo daugiau nei pusės metų senumo, neatitinka tikrovės. Turto vertintojas neatsako už jam pateiktų duomenų tikrumÄ . 8.4. Atsakovai nežinojo apie ieÅ¡kovės ir kredito unijos sudarytos paskolos sutarties Nr. 70215 sÄ lygas, nedalyvavo jÄ vykdant, neprisidėjo prie to, kad ji nebuvo įvykdyta.

Tokiu atveju taikytinas sutarties uždarumo principas ir vien dėl to atsakovams negali bÅ«ti pritaikyta sutartinė atsakomybė už kito asmens įsipareigojimų neįvykdymÄ . Atsakovų praÅ¡ymo taikyti sutarties uždarumo principo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Be to, atsakovai prašė ieÅ¡kinio tenkinimo atveju apsiriboti turto vertinimo sutartyje nustatytu atlygio dydžiu, t. y. 289,62 Eur (1 000 Lt). 8.5. Kadangi pinigus už žemės sklypÄ pardavėjas turėjo gauti grynaisiais pinigais, atsakovai prašė nurodyti asmenį priėmusį grynuosius pinigus bei gavimo datÄ .

Tokių dokumentų trÅ«kumas vertinamas kaip grynųjų pinigų operacijos nebuvimas. Ä®monė, pardavusi ieÅ¡kovei ginčo sklypÄ , buvo įsteigta prieÅ¡ tris mėnesius iki sklypo įgijimo. Sklypas jos buvo įgytas už 11 000 Lt, o parduotas už 600 000 Lt, todėl ji turėjo gauti didelį pelnÄ , nuo kurio turėjo sumokėti pelno mokesčius. Å ie duomenys leidžia abejoti, ar sandoris buvo įvykdytas, ar tai nebuvo suokalbis tarp kredito įstaigos ir sklypo pirkėjo bei pardavėjo. Tikėtina, kad bÅ«tent unijos darbuotojai už ieÅ¡kovę ruošė visus su paskolos gavimu susijusius dokumentus, kuriuos vėliau teikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti, o praÅ¡yme dėl paskolos sumos iÅ¡mokėjimo grynais sklypo pardavėjui UAB „Emdera“ suklastojo ieÅ¡kovės direktoriaus M.

I. paraÅ¡Ä . Atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę M. I. paraÅ¡o, esančio praÅ¡yme dėl paskolos iÅ¡mokėjimo grynais, autentiÅ¡kumui nustatyti, tačiau teismas niekaip Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendė. Atsakovai taip pat prašė teismo kviesti liudytoju pardavėjo UAB „Emdera“ (tariamai gavusio paskolos sumÄ ) direktorių G. G., tačiau ir Å¡io praÅ¡ymo teismas nesprendė. 8.6. Ginčo sklypo vertė nustatyta pagal gretimų sklypų pardavimo sandorių kainas, koreguotas pataisos koeficientais atspindinčiais sklypų individualių požymių skirtumus.

Turto perleidimo kaina nepaneigia atsakovų nustatytos sklypo vertės, kadangi vertė ir kaina yra skirtingos kategorijos ir ryÅ¡ys tarp jų tikėtinas. Tiek rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo bÅ«du, tiek ir vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du nebÅ«tinai turi sutapti tarpusavyje ir su realiai mokama kaina už turtÄ konkretaus sandorio metu, o vertintojo nustatytos vertės ir faktinės turto pardavimo kainos skirtumas nėra pakankamas pagrindas vertintojo apskaičiuotÄ vertę pripažinti neteisinga.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė tik dalį ieÅ¡kovei palankių įrodymų, o kitos dalies jų neiÅ¡tyrė. 8.7. IeÅ¡kovė atsakovams niekuomet nereiÅ¡kė pretenzijų dėl sklypo vertės. Byloje neįrodyta, kad vertintojas peržengė teisės aktų nubrėžtas jo kompetencijos ribas, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Turto vertės paneigimas nenustačius turto vertintojo veiksmų neteisėtumo nėra pagrįstas. Vertintojo žinojimas / nežinojimas apie užsakovės ketinimÄ Ä¯keisti turtÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė, kadangi vertintojas nesirėmė ir negalėjo remtis žinojimu, nes verslo planas vertinimo metu dar nebuvo paruoÅ¡tas.

Tai, jog turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad turto vertinimas yra atliktas įkeitimo tikslais – tai yra apsirikimas, nuostata palikta per neapsižiÅ«rėjimÄ , nepaÅ¡alinta iÅ¡ ataskaitos Å¡ablono. Vertinant Turto vertinimo sutarties Nr. 10/08-27a sÄ lygas, matyti, kad vertintojas apsiėmė įvertinti turtÄ , nesiedamas vertinimo su bÅ«simu turto įkeitimu, o vertinti verslÄ apskritai nebuvo numatyta. Vertinant turtÄ Ä¯keitimo tikslu vertintojas privalo nustatyti likvidacinę vertę, kas Å¡iuo atveju daroma nebuvo.

Atsakovai prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ kredito unijos tipinę sutarties, sudaromos su turto vertintojais, formÄ , tačiau ir Å¡io praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismas nesprendė. 8.8. Turto vertintojas neturėjo ieÅ¡kovei pateikiamų finansavimo sÄ lygų, todėl vertinimas yra atliktas taikant maksimalaus ir geriausio turto panaudojimo principÄ , kurio dėka vertinamas turtas kaip instrumentas generuojantis pajamas įgauna aukščiausiÄ vertę. 8.9. 2010 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovė skolintomis lėšomis už 1 846 500 Lt įsigijo antrÄ sklypÄ unikalus Nr. 4150-0600-0003, tuo padidindama savo įsipareigojimus kredito unijoms nuo 540 000 Lt iki 2 386 500 Lt.

Skolintomis lėšomis įsigydama antrÄ sklypÄ ir jį įkeisdama, ieÅ¡kovė pažeidė paskolos sutarties Nr. 70215 sÄ lygas, kurios draudė be Nacionalinės kredito unijos sutikimo imti naujas paskolas (sutarties punktas 5.2) bei įkeisti savo turtÄ (Å¡iuo atveju naujai įsigytÄ sklypÄ ) tretiesiems asmenims (sutarties punktas 2.5). Atsakovai prašė teismo iÅ¡duoti liudijimÄ gauti sklypo, unikalus Nr. 4150-0600-0003 iÅ¡raÅ¡Ä su istorija, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nesprendė, nors toks praÅ¡ymas bylos nagrinėjimo neužvilkino. 8.10.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė 2011 m. spalio 10 d. sudarytÄ Å½emės sklypo nuomos sutartį, pagal kuria nuomininkas N. P. įsipareigojo 3 metus ieÅ¡kovei mokėti 2 085 Eur (7 200 Lt) mėnesinį nuomos mokestį. Per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė turėjo gauti 75 060 Eur (2 085 Eur / mėn. x 36 mėnesiai) nuomos pajamų ir, jeigu nuomininkas nuomos mokesčio nemokėjo, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti nuomos sutartyje numatytų 0,4 procentų delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ mokėjimo dienÄ .

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ nuomininko bÅ«tų reikalavusi skolÄ sumokėti, ar skolos reikalavimo teisę bÅ«tų perleidęs unijai, kompensuodama savo įsipareigojimÄ pagal paskolos sutartį.

9. IeÅ¡kovė BUAB ,,Nexus LT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Å . G. skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliantų skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais: 9.1. Apeliantai apeliaciniame skunde modeliuoja situacijÄ , jog turto vertinimo sandoris negalioja, nes ieÅ¡kovės vardu jį pasirašė trečiuoju asmeniu patrauktas M. I., kuris tuo metu neturėjo tokių įgaliojimų.

Be to, jie įrodinėja, kad paskolos sandoris yra apsimestinis. IeÅ¡kovės teigimu, turto vertinimo užsakymas nesukėlė jokių teisinių padarinių pačiai ieÅ¡kovei, įskaitant žalos atsiradimÄ . Atsakovai kaip savo srities profesionalai be kita ko turi įsitikinti kitos sandorio Å¡alies realumu tiek priimant užsakymÄ , tiek ir jį vykdant. 9.2. Antra, atsakovams sudarant paslaugų teikimo sandorį su ieÅ¡kove nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas subjektas, kuris ieÅ¡kovės vardu pasirašė apeliantų minimÄ sandorį ir veikė ieÅ¡kovės vardu „iÅ¡oriniuose santykiuose“.

Atsakovai vertino konkretaus turto rinkos vertę ir jÄ pateikė ataskaitoje, todėl ar sandorį pasirašė įmonės (ieÅ¡kovės) vadovas, užsakęs vertinimÄ , ar kitas įmonės darbuotojas ir tuo bÅ«du ieÅ¡kovei bei atsakovams sukÅ«rė prievoles, apeliantams nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga vykdant užsakymÄ ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatant teisingÄ turto vertę. 9.3. Trečia, apeliantai nei Å¡ioje byloje, nei kituose procesuose neginčijo nei minimo 2010 m. rugpjūčio 27 d. turto vertinimo sandorio, nei paskolos sandorio, kurios Å¡alimi jie nėra.

Nesant tokių atsakovų pareikÅ¡tų materialiųjų teisinių reikalavimų bankrutavusiai ieÅ¡kovei, teigti, jog turto vertinimo sandoris bei pagal prigimtį realiu laikomas paskolos sandoris negalioja, nėra nei faktinio, nei pakankamo teisinio pagrindo. Apeliantai nepagrįstai bando suprieÅ¡inti turto vertinimo sutartį su paskolos sutartimi. Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , pagal kuriÄ byloje surinkti įrodymai vertinami tik kartu, t. y. vertinamas jų visetas. Bylos nagrinėjime pats ir per atstovÄ dalyvavęs M.

I. patvirtino savo paraÅ¡o tikrumÄ ant jo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei paskolÄ grynaisiais pinigais, todėl apeliantų prielaidos, kad jis yra tikėtinai suklastotas, atmestinos. 9.4. IeÅ¡kovė sutinka su tuo, kad jai žalÄ padarė ne tik atsakovai, bet ir kiti į bylÄ Ä¯traukti ir neįtraukti asmenys. Pagal įstatymÄ visų Å¡ių asmenų atsakomybė yra solidari, t. y. ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ bet kurio jÄ padariusio asmens. Tačiau realizuodama savo teisę rinktis asmenis, kuriuos įtraukti į bylos nagrinėjimÄ bei tuo sukelti jiems teisines pasekmes, ieÅ¡kovė (kreditorių komitetas) pirmiausia vertino tikėtinai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes. 9.5.

Apeliantų – turto vertintojų – argumentas, kad sklypo vertė nustatyta tik vertinimo atlikimo dienai atmestinas kaip nepagrįstas. Turto vertinimo tikslas nėra momentinis. Juo labiau, kai jis atliekamas turinti tikslÄ gauti kreditavimÄ ir / ar perleisti / įgyti turtÄ . Turto vertintojo prevencinis vaidmuo užtikrinant skaidrumÄ bei kainų realumÄ rinkoje yra pirmaeilis, o ne Å¡alutinis. PrieÅ¡ingu atveju kaskart reikėtų užsakyti perspektyvinį vertinimÄ kiekvienai dienai į ateitį. 9.6. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, kad turto vertės nustatymo ataskaitos (turto vertės) neteisingumas yra bÅ«tent apeliantų veiksmų neteisėtumo rezultatas, t. y. atsakovams vykdant savo pareigas sÄ Å¾iningai, protingai ir teisėtai, turto vertė nebÅ«tų buvusi padidinta daugiau nei 146 kartus. 9.7.

Apeliantų argumentai dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos sklypo rinkos vertės tariamo pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Pačioje ataskaitoje nurodyta jo paskirtis – turto įkeitimui tiek vertinant sisteminiu, tiek ir pažodiniu metodais buvo aiÅ¡kiai žinoma ir suprantama turto vertintojui. Teisinė atsakomybė už turto įvertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ (toliau – Turto vertinimo pagrindų įstatymas) bei kitus įstatymus tenka bÅ«tent turto vertintojams.

Turto vertė negali priklausyti nuo subjektyvaus fakto, kas yra jo savininkas. Daikto vertę lemia objektyvÅ«s, konkretų daiktÄ apibÅ«dinantys požymiai, kurie nekinta keičiantis jo savininkui. Atsakovų nurodytos teorinės sklypo panaudojimÄ ribojančios sÄ lygos negalėjo turėti tokios realios įtakos jo vertei, kad taip ženkliai padidintų jo vertę. Be to, vertintojams turėjo bÅ«ti nesvarbu, iÅ¡ savų ar skolintų lėšų bus perkamas sklypas. Piniginis vienetas ar vienodas jų kiekis turi vienodÄ vertę, nepriklausomai nuo to, kas yra pinigų savininkas. 9.8.

Apeliantai patys nurodė tikėtinai egzistavus nusikalstamÄ susitarimÄ , tik neigė esantys jo dalininkai. Tačiau pagal logikos dėsnius tuo atveju, jei toks susitarimas ir buvo sudarytas, jis negalėjo bÅ«ti įgyvendintas be atitinkamo turto vertintojų dalyvavimo. Atsakovų argumentavimas, kad teismas negalėjo priteisti ieÅ¡kovei daugiau žalos už jos įstatinio kapitalo dydį, yra nepagrįstas nei teisiniu reguliavimu, nei elementaria logika. 9.9. Kredito unijos ir kitų asmenų veiksmų neteisėtumas, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys Å¡ioje byloje nebuvo įrodinėjami.

Be to, kitų asmenų veiksmų neteisėtumo, kaltės, priežastinio ryÅ¡io nustatymas nepanaikina atsakovų atsakomybės. 9.10. Apeliantai nepagrįstai bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ , neva pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė eilės jų praÅ¡ymų. Pažymėjo, kad praÅ¡ymo atmetimas nėra jo neiÅ¡sprendimas. Sprendžiant praÅ¡ymÄ , jis yra pilnai ar dalinai patenkinamas arba atmetamas. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atmetė visus apeliantų nurodytus praÅ¡ymus, kadangi jie siekė vilkinti procesÄ .

10. IeÅ¡kovė BUAB ,,Nexus LT“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo, kuriame prašė pakeisti papildomÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“ naudai iÅ¡ apeliantų UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Å . G. solidariai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant ir tas, kurios buvo patirtos parengiant šį skundÄ , t. y. iÅ¡ viso 4 315 Eur (4 194 Eur + 121 Eur). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, kadangi keli pastarieji teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovų praÅ¡ymų, labai ilgos baigiamosios kalbos ir pan.

Todėl atsakovai prisidėjo prie ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų padidėjimo. Nagrinėjamu aspektu ne mažiau svarbus ir faktas, kad Vilniaus apygardos teismas, nors ir pripažino ieÅ¡kinį visiÅ¡kai pagrįstu (patvirtino ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , jos dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltę priežastinį ryšį, taip, kaip nurodė ieÅ¡kovė), tačiau sumažino priteistinÄ sumÄ todėl, kad dėl žalos atsiradimo yra kalti ne vien atsakovai. Toks sprendimas nėra paremtas jokia teisės norma ar galiojančia teismų praktika.

Ä®statymas numato visiÅ¡kÄ ir solidariÄ visų kaltininkų atsakomybę. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti bent jau bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 11. CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 12. Apeliantai UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir Å . G. prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl didelės apimties konceptualių nesutarimų.

13. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad apeliantai, teikdami praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydami iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

15. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovų pateiktas deklaratyvus praÅ¡ymas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikus jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos esmės 16. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ apeliantų Å . G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ieÅ¡kovei BUAB „Nexus LT“ solidariai priteistas žalos atlyginimas dėl netinkamai nustatytos žemės sklypo vertės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieÅ¡kovė BUAB „Nexus LT“ ir atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Turto vertinimo sutartį Nr. 10/08-27a, kuria Å¡alys susitarė, kad atsakovė įvertins M. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , Å¡alims sutartyje neįtvirtinant vertinimo tikslo. 2010 m. rugpjūčio 30 d. apeliantai pateikė turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta rinkos vertė vertinimo dienÄ (2010 m. rugpjūčio 30 d.) buvo 600 000 Lt.

18. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. (apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 2.7-79-188571) iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. (pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-6107 sudarymo) žemės sklypas priklausė M. Č.. Žemės sklypas 2010 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-6107 perleistas UAB „Emdera“ nuosavybėn už 11 000 Lt, kuris Å¡iai bendrovei priklausė iki pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Nexus LT“ sudarymo 2010 m. rugsėjo 7 d. (įraÅ¡as apie žemės sklypo nuosavybės teisę UAB „Emdera“ registre galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d.). 19. 2010 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Emdera“ pardavė minėtÄ Å¾emės sklypÄ BUAB „Nexus LT“ už 600 000 Lt, iÅ¡ kurių 30 000 Lt pardavėja gavo iÅ¡ pirkėjos prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , o 570 000 Lt BUAB „Nexus LT“ įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. 20. 2010 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į KB ,,Nacionalinė kredito unija“ paskolai žemės sklypui pirkti gauti.

Paskolos sutartį ieškovė ir kredito unija sudarė 2010 m. rugsėjo 20 d., paskolos paskirtis – žemės sklypui pirkti, paskolos suma – 156 400 Eur.

21. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieÅ¡kovei BUAB ,,Nexus LT“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , joje patvirtintas 317 026,83 Eur dydžio kredito unijos finansinis reikalavimas. Nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp BUAB „Nexus LT“ ir G. B., ginčo 1,68 ha žemės sklypas parduotas už 500 Eur.

22. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ turto vertintojų apeliantų Å . G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ jiems pateikus sÄ moningai melagingÄ Ä¯keičiamo turto vertinimo ataskaitÄ . BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ patenkino, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad žalÄ ieÅ¡kovei sukėlė ne vien apeliantų Å . G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“, bet ir kitų į bylÄ Ä¯trauktų ir neįtrauktų asmenų veiksmai, priteistinÄ Å¾alos dydį sumažino iki 20 000 Eur.

Dėl turto vertintojų atsakomybės 23. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sÄ lygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis).

Å io įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtÄ vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtÄ vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimÄ (2 punktas).

24. TurtÄ vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumÄ , jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnis).

25. Kasacinis teismas iÅ¡nagrinėtose bylose yra nurodęs, kad turto vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos unijai kilimo sÄ lygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimÄ .

Atsakovė, bÅ«dama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypÄ , turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. Atsakovė pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ rÅ«pestingumo pareigÄ .

Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama jÄ gavusių suinteresuotų asmenų, Å¡ie asmenys jÄ priims kaip teisingÄ ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokiÄ ataskaitÄ parengusiam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 75–76 punktas, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad turto vertintojas, kuris aplaidžiai ir nerÅ«pestingai vykdė savo profesinę pareigÄ parengti teisingÄ turto vertinimo ataskaitÄ , sÄ moningai nurodydamas tikrovės neatitinkančiÄ , akivaizdžiai neprotingÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę, savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei padarymo ir turi jÄ atlyginti.

27. Dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

28. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose konstatuotina, kad tarp atsakovų veiksmų ir žalos padarymo ieÅ¡kovei gali bÅ«ti nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (atsakovų veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sÄ lygas žalai atsirasti), tačiau atsakovų kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, jei ginčo sklypas bÅ«tų įkainotas tiek, kad jo vertės (arba likvidacinės vertės) nebÅ«tų pakakę gaunamai paskolai padengti, tai kredito unija nebÅ«tų priėmusi teigiamo sprendimo dėl paskolos iÅ¡davimo arba pareikalautų įkeisti daugiau nekilnojamojo turto, siekdama užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Turto vertinimo ataskaita, vadovaujantis Paskolų suteikimo taisyklių nuostatomis, yra labai reikÅ¡mingas dokumentas vertinant skolininko bÅ«klę, jo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ , nustatant įkeičiamo turto vertę, galintis lemti galutinį atsakingų unijos subjektų sprendimÄ suteikti skolininkui paskolÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme. Objektyvusis atsakovų, kaip turto vertintojų, bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti apeliantams UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ ir Å . G. civilinę atsakomybę, nes apeliantai parengė neteisingÄ turto vertinimo ataskaitÄ , nurodydami tikrovės neatitinkančiÄ , akivaizdžiai neprotingÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę, kuri yra ženkliai didesnė nei nustatyta masinio vertinimo bÅ«du ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei padarymo bei turi jÄ atlyginti. Dėl nustatytos žemės sklypo kainos 30. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 punkte (nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios turto vertinimo metu) nustatyta, kad turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamÄ turto arba verslo vertinimo metodÄ , kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

31. Pagal Ä®statymo 21 straipsnio 8 dalį turto vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifikÄ ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo bÅ«dus.

32. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 10/08-27a nurodyta, kad pasirinktas vertinimo metodas yra lyginamosios vertės. Tiek pačioje ataskaitoje, tiek ir Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodoma, kad žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai bei elektros linijų apsaugos zonos. Taip pat ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija yra vidutinio prioriteto gyvenvietė, sklypas netaisyklingos formos, ribojasi su asfaltuotu keliu, tačiau yra ramioje vietoje. Taigi darytina išvada, kad sklype nėra jokių įrenginių ir pats sklypas nepasižymi jokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios gali itin ženkliai įtakoti didelę ginčo sklypo vertę.

33. Turto vertinimo ataskaitos 1.6 punkte turto vertintojas nurodė, kad užsakovui, turto savininkui ir tretiesiems asmenims svarbi vertinamo turto rinkos vertė, kuri priklauso nuo teisinių, ekonominių sÄ lygų, sukuriančių galimybes turtÄ naudoti, juo disponuoti ir gauti pajamas bei pelnÄ . Turto vertintojas vertino žemės sklypÄ atsižvelgdamas į užsakovo užduotį – vertinimÄ Ä¯keitimui.

34. Atsakovai nurodo, kad jiems nebuvo žinomas žemės sklypo atliekamo vertinimo tikslas, o Turto vertinimo ataskaitoje nurodytas vertinimo tikslas – įkeitimui, yra raÅ¡ymo apsirikimas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto vertintojo pareiga pateikti teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl vertinamo turto vertės nepriklauso nuo turto vertinimo atlikimo pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad turto vertintojas savo profesines pareigas atliko aplaidžiai ir nerÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), sÄ moningai pervertino turtÄ .

Antra, turtas turėtų bÅ«ti vertinamas laikantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama jÄ gavusių suinteresuotų asmenų, Å¡ie asmenys jÄ priims kaip teisingÄ ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokiÄ ataskaitÄ parengusiam subjektui. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas tikslinti turto vertinimo ataskaitÄ pastebėjus netikslumus, raÅ¡ymo apsirikimus, kas nebuvo daroma.

35. IÅ¡ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos nustatyta, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio paskirtis žemės Å«kio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,68 ha, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2010 m. rugpjūčio 30 d. buvo 600 000 Lt. Turto vertintojas nustatydamas žemės Å«kio paskirties sklypo kainÄ , vadovavosi faktinių pirkimo pardavimo sandorių (duomenys neskelbtini) duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis sklypas galėjo bÅ«ti parduotas už kainÄ , artimÄ nustatytai ginčo sklypui (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime), kadangi jo geografinė padėtis yra daug geresnė nei (duomenys neskelbtini) kaimo – (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo geografinė padėtis, kuri tikėtina lėmė jo vertės padidėjimÄ , kadangi sklypas yra prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) ežerÄ ir nutolęs tik 4,5 km iki (duomenys neskelbtini) salos pilies, kai tuo tarpu ginčo žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs virÅ¡ 30 km.

36. Vienas iÅ¡ UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ parengtos turto vertinimo ataskaitos priedų buvo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kurio duomenimis įkeičiamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra tik 4 100 Lt, kai tuo tarpu UAB „BALTIJOS AUDITAS“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta to paties turto vertė yra 600 000 Lt. Ir nors sutiktina su apeliantais, kad turto rinkos vertė ir masinio vertinimo bÅ«du nustatoma vidutinė rinkos vertė nėra tapačios kategorijos, aplinkybė, jog jos skiriasi taip ženkliai, turėjo sukelti ieÅ¡kovei ir dėl paskolos iÅ¡davimo sprendimÄ priimančiai unijai pagrįstų abejonių, net ir neturint apeliantų nurodomų specialių žinių, kurių turi turto vertintojas.

Tačiau kredito unija elgėsi formaliai bei kritiÅ¡kai neįvertinusi turimų duomenų sprendė, kad įkeistas turtas bÅ«tų pakankamas paskolos sumai atgauti. Lietuvos bankas atlikęs KB ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimÄ , konstatavo, jog KB ,,Nacionalinė kredito unija“, iÅ¡duodama ieÅ¡kovui kreditÄ , pažeidė Paskolų teikimo, grÄ Å¾inimo bei administravimo taisykles, kuriose numatyta, kad paskolos suma negali virÅ¡yti 70 procentų įkeičiamo turto vertės, nes Å¡io reikalavimo unija nesilaikė ir iÅ¡davė ieÅ¡kovui kreditÄ , kuris sudarė 90 procentų įkeisto sklypo vertės.

37. Paskolų teikimo, grÄ Å¾inimo ir administravimo taisyklėse ir skolininko bÅ«klės vertinimo tvarkoje yra nurodyta, kad jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl skolininko patikimumo, paskola gali bÅ«ti nesuteikiama, net jeigu pajėgumas grÄ Å¾inti paskolÄ ir siÅ«lomas užtikrinimas yra pakankami. Taigi nagrinėjamu atveju kredito unija neįvykdė pareigos neformaliai iÅ¡tirti ieÅ¡kovės galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ bei turto vertinimo ataskaitoje nurodytos žemės sklypo vertės santykio. Ä® bylÄ yra pateiktas ieÅ¡kovės Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as, balansas ir pelno nuotolio ataskaita, pagal kuriuos matoma, kad bendrovė įkurta 2008 m. birželio 3 d. ir pateikdama paraiÅ¡kÄ dėl paskolos iÅ¡davimo, neturėjo jokio ilgalaikio turto, o daugiau nei pusę viso trumpalaikio turto (70 268 Lt) sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kurios paprastai nesant tai patvirtinančių dokumentų, nelaikomos realiu ieÅ¡kovės turtu.

Įmonė taip pat turėjo 30 962 Lt kreditorinių įsipareigojimų. Pabrėžtina ir tai, kad byloje su ieškiniu dėl žalos priteisimo pateiktas bendrovės balansas 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. birželio 31 d. skiriasi nuo balanso pateikto kredito unijai su paraiška paskolai gauti. Visi Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kuri kita informacija yra laikoma vieša ir prieinama kiekvienam prašančiam asmeniui, o tokie duomenys ir dokumentai yra laikomi teisingais ir tiksliais (CK 2.71 straipsnis).

Tačiau paskolų komitetas ir valdyba apsiribojo bendrovės pateiktais duomenimis, papildomų pastangų įvertinti jų objektyvumÄ ir surinkti reikiamÄ informacijÄ nedėjo, vadovavosi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, kuri buvo parengta atsakovų.

38. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio. Pastebėtina, kad 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė neginčijamai padarė įtakÄ nekilnojamojo turto kainoms. Dėl finansinės krizės smarkiai krito neiÅ¡vystyto, toli nuo gyvenamųjų vietovių centrų, be komunikacijų nekilnojamojo turto vertė. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Emdera“ buvo sudarytas 2010 metais jau baigiantis ekonominės krizės laikotarpiui.

Baigiantis ekonominės krizės laikotarpiui, nekilnojamo turto objektų kainos ženkliai svyravo ir VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nurodytos vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo bÅ«du, negalėjo bÅ«ti laikomos pagrįstomis ir teisingomis, todėl prieÅ¡ sudarant sandorį, ieÅ¡kovė kreipėsi į nepriklausomus nekilnojamo turto vertintojus dėl individualaus turto vertinimo. Tačiau turto vertintojui nustačius individualaus nekilnojamojo turto objekto, kuris yra 1,68 ha ploto, kainÄ net 146 kartus virÅ¡ijančiÄ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodomÄ kainÄ , ieÅ¡kovei ir kredito unijai – net ir neturint specialių žinių – vien minėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu turėjo kilti bent jau rimtų abejonių dėl turto vertinimo ataskaitoje deklaruojamos ketinamo įsigyti bei įkeičiamo turto vertės. Galima sutikti su tuo, kad paprastai individualaus vertinimo metu nustatyta turto rinkos vertė yra tikslesnė nei masinio vertinimo bÅ«du nustatoma ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodoma vertė, bet akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie nežymų vienu ir kitu bÅ«du nustatytų turto verčių skirtumÄ , bet apie tiek esminį, kad į jį rÅ«pestingas ir atsakingas asmuo negalėtų neatkreipti dėmesio.

Dėl priteistos žalos dydžio 39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį Å¡ioje byloje vadovavosi ieÅ¡kovės nurodomu žalos dydžiu, kurį sudarė skirtumas tarp tikrosios (4 100 Lt) įkeisto turto vertės ir suteiktos paskolos, t. y. 155 212,56 Eur. KB ,,Nacionalinė kredito unija“, iÅ¡duodama ieÅ¡kovei kreditÄ , pažeidė Paskolų teikimo, grÄ Å¾inimo bei administravimo taisykles ir iÅ¡davė ieÅ¡kovei kreditÄ , kuris sudarė 90 procentų įkeisto sklypo vertės, nors galėjo iÅ¡duoti ne daugiau kaip 70 procentų.

Teismas atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 155 212,56 Eur sumos 20 procentų, kadangi Å¡ioje apimtyje atsakovai už žalÄ , kuriÄ patyrė ieÅ¡kovė, negali bÅ«ti atsakingi, nes nėra nei atsakovų kaltės, nei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad atsakovai padarė ieÅ¡kovei 124 170,05 Eur dydžio žalÄ . Pirmosios instancijos teismas sumažino ieÅ¡kovei priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

41. Pagal teisingÄ Å¾alos atlyginimo principÄ , nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimÄ , kuris grÄ Å¾intų jį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų, jei nebÅ«tų neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, jei nebÅ«tų buvę atsakovų žalingų veiksmų, ieÅ¡kovė nebÅ«tų gavusi suteiktos paskolos ir nebÅ«tų įsigijusi sklypo, už kurį ji nėra pajėgi atsiskaityti.

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omos sumos žalai atlyginti pirmiausia turėtų bÅ«ti atimta 20 procentų, kadangi Å¡is žalos dydis atsirado pažeidus Paskolų teikimo, grÄ Å¾inimo bei administravimo taisykles ir Å¡ias aplinkybes konstatavo Lietuvos bankas, atlikęs KU ,,Nacionalinė kredito unija“ inspektavimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus dėl žalos dydžio, atsižvelgdama į apeliantų neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieÅ¡kovei žalÄ , apimtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sumažino ieÅ¡kovei priteisiamos žalos dydį iki 20 000 Eur.

43. Apeliantai nurodė, kad net ir nustačius jų civilinės atsakomybės pagrindus, priteistinos žalos dydis turėtų bÅ«ti apribojamas atlyginimo už turto vertinimo ataskaitÄ priteisimu iÅ¡ apeliantų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

44. Apeliantams iÅ¡mokėtas atlyginimas už atliekamÄ turto vertinimÄ yra atlygis už jų suteiktas paslaugas užsakovei. Todėl bÅ«tų nelogiÅ¡ka teigti, kad ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis yra lygus atsakovams sumokėto atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžiui.

45. Civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turto arba verslo vertinimo įmonė ir nepriklausomas turto arba verslo vertintojas privalo draustis visÄ savo turto arba verslo vertinimo veiklos laikotarpį (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) turto arba verslo vertintojo civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

Taigi, apeliantų gautas atlygis už suteiktas paslaugas yra niekaip nesusijęs su žala, padaryta užsakovei dėl turto vertintojų netinkamai atliktų įsipareigojimų. Konstatuojant, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuri prilyginama apeliantų gautam atlygiui už suteiktas paslaugas ir priteisiant tokio dydžio žalÄ jų atlyginimo apimtimi, bÅ«tų pažeidžiamas teisingos žalos atlyginimo principas – kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Dėl žemės sklypo nuomos ir pajamų už nuomÄ gavimo 46. 2011 m. spalio 10 d. tarp UAB „Nexus LT“ ir N. P. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovė jai priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, už 2 085 Eur (7 200 Lt) kainÄ iÅ¡nuomojo nuomininkei N. P..

47. Apeliantų teigimu, žemės nuomos sutarties pagrindu atsirado galimybė ginčo sklypo vertę nustatyti kitu – naudojimo pajamų metodu. Tuo tikslu atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto specialistÄ N. Z., turintį specialių žinių, klausdamas, kokia galėtų bÅ«ti ginčo sklypo vertė nustatyta naudojimo pajamų metodu, esant Žemės sklypo nuomos ir Paskolos sutartyse nustatytoms realioms sÄ lygoms. Specialistas N. Z., naudojimo pajamų metodu taikydamas diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo bÅ«dÄ , suskaičiavo, kad klausime nurodytomis, paties apelianto Å . G. pateiktomis, realiomis (ne hipotetinėmis) sÄ lygomis, sklypo naudojimo vertė bÅ«tų 820 411 Lt, kas yra ženkliai daugiau už apeliantų nustatytÄ vertę 600 000 Lt.

48. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Å is reikalavimas taikomas ir eksperto iÅ¡vados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

49. Turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti apeliantų pateiktÄ konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ kaip turinčiÄ didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kiti byloje esantys įrodymai. Juolab kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog apeliantai visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė ginčo sklypo vertę 600 000 Lt., o konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatyta sklypo vertė dar ir ženkliai virÅ¡ija apeliantų nustatytÄ jÄ .

51. Apeliantai taip pat teigė, kad per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė turėjo gauti 75 060 Eur (2 085 Eur / mėn. x 36 mėn.) nuomos pajamų ir, jeigu nuomininkas nuomos mokesčio nemokėjo, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti nuomos sutartyje numatytų (punktas 4.2) delspinigių, apskaičiuotų tarifu 0,4 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ mokėjimo dienÄ .

52. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ nuomininkės bÅ«tų reikalavusi sumokėti skolÄ sutarties nevykdymo atveju. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo už nuomos sutarties nevykdymÄ . Å iam klausimui svarbios aplinkybės yra tai, ar nuomos sutartis buvo realiai vykdoma, ar nuomininkė sumokėjo ieÅ¡kovei sulygtÄ nuomos mokestį, ar mokėjo pavedimais ar grynaisiais pinigais, ir kitos aplinkybės, kurios Å¡ioje byloje nebuvo ir neturėjo bÅ«ti įrodinėjamos.

Todėl ieÅ¡kovės gautos pajamos iÅ¡ nuomos sutarties galėtų bÅ«ti svarbios nebent sprendžiant kreditorinius reikalavimus jos bankroto byloje, juolab kad pirmosios instancijos teismas priteistinos žalos dydį sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad ne vien apeliantų veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ . Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų 53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai apie tai, kad Turto vertinimo sutarties neturėjo teisės pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės vadovas arba paskolos sutartis buvo apsimestinė, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas kredito unijos ir ieÅ¡kovės vadovų civilinės atsakomybės klausimas.

54. Nors apeliantai ir nurodo, kad M. I. 2010 m. rugpjūčio 27 d. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti Turto vertinimo sutarties Nr.10/08-27a, todėl sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir laikytinas niekiniu ir negaliojančiu, tačiau į teismÄ dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančiu apeliantai nesikreipė, savarankiÅ¡ko reikalavimo Å¡ioje byloje dėl sandorio negaliojimo nereiÅ¡kė. Pastabėtina ir tai, kad esant abejonių dėl asmens įgaliojimo pasiraÅ¡yti sutartį, sandorio teisėtumo ir pan. atsakovai turėjo teisę atsisakyti jį vykdyti, nepasiraÅ¡yti turto vertinimo sutarties bei turto vertinimo neatlikti. Be to, žemės sklypo vertė nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti tiesiogiai priklausoma nuo ieÅ¡kovės (ne)tinkamo atstovavimo sÄ lygų.

55. Apeliantai taip pat teigia, kad turto vertintojas atliko žemės sklypo vertinimÄ , kuris priklausė M. Č.. Turto vertintojas netyrė nuosavybės teisių į vertinamÄ turtÄ ir tų teisių apsunkinimo klausimo. Nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo ataskaitoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko pasikeitimo.

56. IÅ¡ į bylÄ pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir sutarties dėl turto vertinimo turinio spręstina, kad Turto vertinimo sutartimi Å¡alys sulygo vertinti M. Č. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , turto vertintojui buvo pateikti duomenys apie žemės sklypo priklausymÄ minėtam fiziniam asmeniui, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas 10 dienų (2010 m. rugpjūčio 27 d.) iki turto vertinimo sutarties sudarymo (2010 m. rugpjūčio 17 d.), buvo parduotas UAB „Emdera“ (įraÅ¡as registre galioja nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d.), t. y. nei Turto vertinimo sutartyje, nei jos pagrindu parengtoje turto nustatymo pažymoje neatsispindėjo faktinė situacija dėl vertinamo žemės sklypo savininko.

Kita vertus, turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad apžiÅ«rint vertinamÄ objektÄ kartu dalyvavo savininkas, kuriuo, kaip minėta, turto vertinimo ataskaitoje nurodyta M. Č., t. y. asmuo, kuris nei turto vertinimo sutarties sudarymo dienÄ , nei, juo labiau, Å¡iÄ sutartį vykdant, nebuvo minėto žemės sklypo savininkė.

57. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ procesinę normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetÄ teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, Å¡ias abejones paÅ¡alina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

58. Ä®vertindama nurodytus apeliantų argumentus, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad daikto vertę (nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo) lemia objektyvÅ«s, konkretų daiktÄ apibÅ«dinantys požymiai, kurie nekinta keičiantis jo savininkui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui turto vertinimo procese, apie tai turėjo bÅ«ti informuojami turto vertintojas ir tai turėjo atsispindėti turto vertinimo ataskaitoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ne visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾alÄ , Å¡ios faktinės aplinkybės negali bÅ«ti esminės ir lemiamos sprendžiant turto vertintojų atsakomybės klausimÄ .

Kadangi net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovės valdymo organai sÄ moningai neinformavo turto vertintojų apie žemės sklypo savininko pasikeitimÄ , tai nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to turi bÅ«ti eliminuojama pačių turto vertintojų atsakomybė nagrinėjamoje byloje. Dėl BUAB „Nexus LT“ apeliacinio skundo argumentų 59. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. papildomu sprendimu priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Nexus LT“ iÅ¡ atsakovų Å . G. ir UAB „BALTIJOS AUDITAS“ po 272,61 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas priteisia pagal ieškovės patenkintų reikalavimų dalį.

60. IeÅ¡kovė BUAB „Nexus LT“ apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 4 194 Eur Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį.

61. Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos).

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančia tikrovės nebuvo patenkintas. Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas tik 12,89 procentais. Taigi ieškovei iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudarė 545,22 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl šioje dalyje papildomas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 63. Apeliantai prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Nexus LT“ administravimo lėšų patirtas žyminio mokesčio iÅ¡laidas paduodant šį apeliacinį skundÄ , t. y. 450 Eur. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. IeÅ¡kovės BUAB „Nexus LT“, atstovaujama bankroto administratorės, prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir 121 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo.

65. Kadangi apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, ieÅ¡kovė neįgijo teisės į 121 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė prašė jos sumokėtÄ Å¾yminį mokestį priteisti iÅ¡ atsakovių solidariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos solidariai negali bÅ«ti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi iÅ¡laidoms mokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

67. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties 68. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymÄ , nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių apeliacinių skundų argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.

69. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti iÅ¡ apeliantų uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS AUDITAS“ (juridinio asmens kodas 124564124) ir Å . G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ (juridinio asmens kodas 301399530) naudai po 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) iÅ¡ viso 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) atstovavimo iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas