b46dadc8-5fbb-4e01-945d-a331cc5a35a6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1535-967/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01195-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VĖSA IR PARTNERIAI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. Ž. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė) 1 210,00 Eur turtinę žalÄ , 500,00 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 20 d. darbo sutartį Nr. 746, ieÅ¡kovas buvo priimtas inžinieriaus-projektuotojo pareigoms. 2019 m. sausio 2 d. sudarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo ieÅ¡kovo pareigos pakeistos į pirkimų vadovo. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. Atsakovė, nutrÅ«kus darbo teisiniams santykiams, 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 23 472,75 Eur turtinę žalÄ , grįsdama jį tuo, kad ieÅ¡kovas neperdavė ir negrÄ Å¾ino jai jo žinioje buvusių materialinių vertybių.

Kadangi atsakovės reikalavimas buvo didelės apimties, o ieÅ¡kovas neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir žinių, siekdamas tinkamai apginti savo teises, jis privalėjo kreiptis teisinės pagalbos ir už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 210,00 Eur. IÅ¡nagrinėjus atsakovės praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijoje, Å¡is Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. DGKS-6143 darbo byloje Nr. APS-131-15773/2019 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl nepagrįstų atsakovės kaltinimų ir darbo ginčo proceso Darbo ginčų komisijoje ieÅ¡kovas patyrė stresÄ ir didelių iÅ¡gyvenimų, nes buvo nepagrįstai atsakovės kaltinamas didelės vertės įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymu, turto negrÄ Å¾inimu, neperdavimu, pasisavinimu, didelės apimties turtinės žalos padarymu, be to, jam yra žinoma, kad toks atsakovės veikimas buvo skirtas sumenkinti jį kaip asmenį ir pamokyti kitus darbuotojus, nes jis nusprendė savo noru nutraukti darbo sutartį su atsakove.

Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė sveikatos sutrikimais – nemiga, nerimu dėl susidariusios situacijos, todėl kreipėsi konsultacijos į specialistus, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Padaryta neturtinė žala siekia 500,00 Eur.

3. Atsakovė, žinodama, jog įmonėje nuo to laikotarpio, kai ieÅ¡kovas pradėjo eiti pardavimų vadovo pareigas, nebuvo vykdyta inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka, materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktu nebuvo perduotos atsakovės materialinės vertybės, perduodant įmonės turtÄ , reikalingÄ veiklai vykdyti, ieÅ¡kovas neprivalėjo dalyvauti, be jo žinios materialines vertybes galėjo pasiimti ir kiti darbų vadovai, kurie turėjo raktus nuo prekių sandėlio, taip pat žinodama prekių nuraÅ¡ymo vidinę tvarkÄ , netinkamai realizavo savo teisę kreiptis dėl žalos iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡kojimo, neturėdama jokių pagrįstų įrodymų.

Atsakovė tokiu bÅ«du nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai, prieÅ¡ingai, žinodama, kad darbuotojas yra silpnesnė Å¡alis, nedisponuoja įmonės vidaus dokumentais, nepagrįstai inicijavo ginÄÄ dėl turtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, be to, nagrinėjant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo bÅ«tų grindusi savo argumentus dėl reikalavimo pagrįstumo, o atsakovės darbuotojai, iÅ¡kviesti liudytojais, patvirtino, kad inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka įmonėje nebuvo atliktos, faktiÅ¡kai prekės nebuvo skaičiuotos, prekių nuraÅ¡ymo tvarka yra vidinė įmonės tvarka pagal kuriÄ prekės nuraÅ¡omos pagal sandėlyje darbuotojų supildytus prekių pasiėmimo žurnalus, o prekes iÅ¡ sandėlio pasiimti (iÅ¡duoti) galėjo ne tik jis.

Atsakovė tyčia sudarė tokiÄ situacijÄ , kad ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas gintis nuo nepagrįstų, jokiais įrodymais neparemtų atsakovės reikalavimų, todėl egzistuoja visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieÅ¡kovui iki 5 000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos priteisiant atsakovės naudai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad darbuotojas, siekdamas tinkamo savo teisių ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka įgyvendinimo, pasisamdė advokatÄ , Darbo ginčų komisija sprendimu jos praÅ¡ymÄ atmetusi bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ jos darbuotojo naudai nepriteisė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 3 dalį.

DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad proceso Å¡alys pačios turi prisiimti rizikÄ dėl savo ikiteisminėje Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir negali Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų perkelti prieÅ¡ingai Å¡aliai. IeÅ¡kovas atsakovės neteisėtų veiksmų kreipiantis į Darbo ginčų komisijÄ neįrodė, nepateikė jokių duomenų, kad ji, kreipdamasi dėl savo galimai pažeistų teisių į Darbo ginčų komisijÄ , elgėsi neteisėtai, pažeidė DK ar kituose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .

Atsakovė pasinaudojo jai įstatyme suteikta teise kreiptis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo institucijÄ , kad bÅ«tų apginta, jos manymu, pažeista ar ginčijama teisė, todėl nesant įrodymų apie neteisėtus veiksmus, teismas negali taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio ir vertinti darbuotojo Darbo ginčų komisijoje patirtas advokato pagalbos iÅ¡laidas ar patirtus iÅ¡gyvenimus kaip žalÄ , nes ji kreipdamasi į Darbo ginčų komisijÄ pasinaudojo teise, kuriÄ numato DK 41 straipsnio 2 dalis, jos praÅ¡ymas Darbo ginčų komisijai buvo paduotas laikantis DK 223 straipsnio reikalavimų ir nepažeidžiant ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka reglamentuojančių teisės aktų bei nepiktnaudžiaujant procesu.

Darbo ginčų komisijoje darbuotojas kėlė klausimÄ dėl įmonės tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau Darbo ginčų komisija įmonės veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgė. IeÅ¡kovo teiginiai, kad įmonė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje reiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ turtinį reikalavimÄ , todėl galimai elgėsi neteisėtai, atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. Aptariamu atveju atsakovė pasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis ginti savo teises, o vien ta aplinkybė, kad Darbo ginčų komisija netenkino jos praÅ¡ymo ir priėmė jai nepalankų sprendimÄ , po kurio priėmimo ji nesikreipė į teismÄ dėl tolesnės teisinės gynybos, nėra pakankama taikyti įmonei civilinę atsakomybę.

Pats ieÅ¡kovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir už tokį piktnaudžiavimÄ jam turi bÅ«ti skiriama bauda, sÄ moningai (kadangi naudojasi kvalifikuota profesionalaus teisininko pagalba) reikÅ¡damas nepagrįstus reikalavimus ieÅ¡kovas daro tęstinį įmonės teisių pažeidimÄ , o tai sudaro pagrindÄ praÅ¡yti ieÅ¡kovui skirti 5 000,00 Eur baudÄ , iÅ¡ kurios pusė turi bÅ«ti sumokėta įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pagal imperatyviÄ DK 217 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo, todėl Å¡alis, nusprendusi Darbo ginčų komisijoje naudotis mokamomis advokato paslaugomis, turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas, nenustatęs darbdavės tyčinių veiksmų siekiu pakenkti darbuotojui, jį sumenkinti kreipimusi į Darbo ginčų komisijÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y., kad jis patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Aplinkybė, kad po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo darbdavė nesikreipė į teismÄ , pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nekeičia.

8. Teismas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį ir dėl to skirti jam baudÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Atsižvelgiant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvos Respublikoje didėjimÄ , pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 2020 m. balandžio 9 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas be datos. Pirmosios instancijos teismas priėmė 2020 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, kuria nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso forma ir tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2020 m. balandžio 17 d. priėmė teismo sprendimÄ .

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo užkirstas kelias pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo. 9.2. Duomenų, kad apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį bÅ«tų skelbta specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas nėra, todėl laikytina, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 9.3. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino procesines teisės normas, neužtikrindamas tinkamo pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. 9.4.

Pirmosios instancijos teismas užkirto ieÅ¡kovui keliÄ pateikti ne tik papildomus paaiÅ¡kinimus ar nuomonę dėl atsakovės argumentų ir praÅ¡ymų, tačiau ir įrodymus, susijusius su nagrinėjima byla. 9.5. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nenurodė jokių argumentų, kodėl Å¡is institutas neturėtų bÅ«ti taikomas. Aplinkybė, kad pagal DK 217 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos nagrinėjant ginÄÄ dėl teisės Darbo ginčų komisijoje, nesudaro pagrindo nenagrinėti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių civilinės atsakomybės instituto prasme.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau priimdamas nepagrįstus procesinius sprendimu, jis pats užkirto keliÄ pasirengti bylos nagrinėjimui, ieÅ¡kovui pateikiant papildomus įrodymus, praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos ir pan.

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir nustatęs, kad bylai nereikalingi papildomi pasirengimo veiksmai, pagrįstai 2020 m. balandžio 17 d. paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, praÅ¡ymai nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka iÅ¡ abiejų Å¡alių nebuvo pateikti. 10.2. 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi, teismui nenustačius priežasčių, dėl kurių reikėtų bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai buvo nuspręsta bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Aplinkybė, kad byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, negalėjo turėti reikÅ¡mės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui. 10.3. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad nepaskyrus žodinio bylos nagrinėjimo, jis negalėjo pateikti kitų bylai reikÅ¡mingų įrodymų, tačiau nenurodė, kokie bÅ«tent jo turimi duomenys (įrodymai) galėjo patvirtinti ar paneigti tam tikras bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Å iuo atveju ieÅ¡kovui nebuvo užkirsta galimybė pateikti tariamai turimus papildomus įrodymus – jis jų neteikė nei gavęs atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nei 2020 m. kovo 12 d. ar 2020 m. kovo 31 d. teismo nutartis, nors viso proceso metu naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba.

Dėl to bylos aplinkybės neteikia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės procesinių teisių suvaržymo teikti į bylÄ Ä¯rodymus. 10.4. Aplinkybė, kad Darbo ginčų komisija netenkino atsakovės praÅ¡ymo ir priėmė jai nepalankų sprendimÄ ikiteisminiame procese, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , kreipiantis į Darbo ginčų komisijÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė ieÅ¡kovui apie teismo posėdžio dėl laikÄ ir vietÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, spręsdamas klausimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 2 000,00 Eur ir ar tai yra pagrindas panaikinti priimtÄ sprendimÄ .

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-353-643/2020 panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, ir perdavus ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjos rezoliucija 2020 m. vasario 19 d. ieÅ¡kinys priimtas, nustatant 14 dienų terminÄ atsiliepimui pareikÅ¡ti. Kartu su ieÅ¡kinio kopija 2020 m. vasario 19 d. atsakovei nusiųstas praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pateikimo, nustatant keturiolikos dienų terminÄ atsiliepimui pareikÅ¡ti; atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal CPK 441 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , pradėtÄ dėl sumos, nevirÅ¡ijančios 2 000,00 Eur, priteisimo, privalomai jÄ nagrinėja žodinio proceso tvarka tik tuo atveju, jeigu yra bent vienos Å¡alies praÅ¡ymas; tokio praÅ¡ymo nesant, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ . 2020 m. kovo 12 d. gavus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, susipažinęs su bylos medžiaga ir vadovaudamasis CPK 228 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog tikslinga pasirengimÄ bylos nagrinėjimui vykdyti parengiamajame teismo posėdyje, kuris skiriamas 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y., 2020 m. kovo 12 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (toliau – EPP) ieÅ¡kovo atstovui advokatui E. M. ir atsakovei iÅ¡siųsti teismo Å¡aukimai, praneÅ¡ant apie 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val. parengiamÄ jį teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, kuria, atsižvelgdamas į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvos Respublikoje didėjimÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl papildomų sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo, paskelbtÄ karantinÄ Å¡alies teritorijoje, nutarė 2020 m. balandžio 9 d. 9.00 val. paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį atidėti be datos ir jo paskyrimo klausimÄ spręsti iÅ¡nykus nurodytoms priežastims.

IÅ¡ elektroninės civilinės bylos Nr. e2-5884-996/2020 kortelės matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 2 000,00 Eur, nei viena iÅ¡ Å¡alių nėra pateikusi praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Å¡alims proceso koncentracijÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , Å¡alyje tęsiant karantinÄ dėl koronaviruso (COVID-19), nusprendė pagal CPK 441 straipsnį bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka; iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡iÄ nutartį.

Kartu su pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, ieÅ¡kovo atstovui advokatui E. M. ir atsakovei 2020 m. balandžio 20 d. per EPP iÅ¡siųstas ir skundžiamas teismo sprendimas, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2020 m. balandžio 17 d., bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas.

15. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikÅ¡mės faktas, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali iÅ¡taisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡ie pažeidimai patys savaime nesÄ lygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo.

Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetencijÄ , pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiÅ¡kia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla bÅ«tinybė šį procesÄ pakartoti.

16. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, konstatuojamas, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . Taigi, pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro Å¡ios sÄ lygos:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

17. Ä®statymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 2 000,00 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sÄ voka „forma“ reiÅ¡kia žodinį arba raÅ¡ytinį bylos nagrinėjimÄ (CPK 153 straipsnis), o sÄ voka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos bÅ«tinumo, o jį pasirinkus – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui bÅ«do: paruoÅ¡iamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio bÅ«du arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį.

Tuo atveju, jeigu yra nors vienos Å¡alies praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo bÅ«ti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata kildinama iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į vieÅ¡Ä teisminį nagrinėjimÄ , kuris visais atvejais, iÅ¡skyrus iÅ¡imtines aplinkybes, kartu reiÅ¡kia ir valstybės garantuojamÄ Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas Salomonsson, Dory ir Lundevall byloje prieÅ¡ Å vedijÄ ).

18. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020, įvertinęs aplinkybę, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nėra pateikusi praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskyrė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama kita tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko Å¡iÄ CPK nustatytÄ pareigÄ , specialiame interneto tinklalapyje nepaskelbdamas praneÅ¡imo, kuriame bÅ«tų nurodoma, kad byla bus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys nebuvo informuoti apie pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 pakeistÄ bylos nagrinėjimo formÄ ir tvarkÄ , nesudarius jiems galimybių pateikti prieÅ¡taravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo, praÅ¡ant nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Taigi, Å¡iuo atveju Å¡alys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nebuvo tinkamai informuotos apie ginčui taikytinÄ sumarinį procesÄ CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant ieÅ¡kovo procesines teises žinoti ir dalyvauti nagrinėjant bylÄ teisme.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas savo apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ , datÄ ir laikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas, kuriuo byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, byloje nesant duomenų, jog dalyvaujantiems byloje asmenims (tarp jų ir ieÅ¡kovui) buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , bei ieÅ¡kovui Å¡iuo pagrindu (aplinkybe) remiantis apeliaciniame skunde, atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , todėl yra naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors darbo bylose vyrauja operatyvumo principas, tai negali paneigti proceso teisėtumo reikalavimo.

20. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiÅ¡kia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako, jiems neturint teisinės reikÅ¡mės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 21. BylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5884-996/2020 panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Danutė Kutrienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė