2020-05-06 Nr. AB-9254-3-61-3-04131-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3773-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04131-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo G. S. 568,42 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už 2010–2016 m. laikotarpį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas G. S. gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus: prekybos paskirties pastatą – turgaus paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėliavimo paskirties pastatą – kankorėžių aižyklą adresu (duomenys neskelbtini) sav. Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registruose įregistruotais duomenimis. Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo daikto (pastatas – turgaus paviljonas), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą – 98,02 kv. m, taikant prekybos paskirties iki 100 kv. m metinį dydį – 2,50 Lt / kv. m nuo 2010 m., o nuo 2013 m. taikant prekybos paskirties iki 100 kv. m metinį dydį – 3,58 Lt / kv. m. Atsakovas nėra sudaręs komunalinių atliekų konteinerių panaudos sutarties su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Ekonovus“, tačiau turi galimybę atliekas šalinti mieste ir rajone esančiose atliekų surinkimo konteinerinėse aikštelėse bei šalia (duomenys neskelbtini), esančiose aikštelėse: Nr. 6 mišrių atliekų konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 7 konteinerinė aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 8 mišrių atliekų konteineriai adresu (duomenys neskelbtini); Nr. 9 konteinerinė aikštelė adresu (duomenys neskelbtini); Nr. 10 konteinerinė aikštelė adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo daikto (pastatas – kankorėžių aižykla), esančio (duomenys neskelbtini) sav., bendrąjį plotą – 28,18 kv. m, taikant sandėliavimo paskirties metinį dydį – 0,30 Lt / kv. m nuo 2010 m., o nuo 2013 m. taikant sandėliavimo paskirties turto objektams metinį dydį – 0,43 Lt / kv. m. Atsakovas nėra sudaręs komunalinių atliekų konteinerių panaudos sutarties su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia UAB „Ekonovus“, tačiau turi galimybę atliekas šalinti mieste ir rajone esančiose atliekų surinkimo konteinerinėse aikštelėse bei šalia adresu (duomenys neskelbtini) sav., esančiose aikštelėse: Nr. 1 mišrių atliekų konteineris adresu (duomenys neskelbtini); Nr. 2 mišrių atliekų konteineris adresu (duomenys neskelbtini) r.; Nr. 3 mišrių atliekų konteineris adresu (duomenys neskelbtini) r.; Nr. 43 konteinerinė aikštelė adresu (duomenys neskelbtini); Nr. 100 mišrių atliekų konteineriai adresu (duomenys neskelbtini) r.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui apskaičiuota vietinė rinkliava už 2010–2016 m. laikotarpį sudaro 568,42 Eur: už 2010 m. – 18,35 Eur (63,36 Lt); už 2011 m. – 73,42 Eur (253,50 Lt); už 2012 m. – 73,42 Eur (253,50 Lt); už 2013 m. – 96,41 Eur (332,90 Lt); už 2014 m. – 105,14 Eur (363,03 Lt); už 2015 m. – 100,84 Eur; už 2016 m. – 100,84 Eur. Pareiškėjas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, atsakovui kasmet kartą per metus teikė vietinės rinkliavos mokestinį pranešimą su apskaičiuota vietine rinkliava. Mokestinius pranešimus pareiškėjas siuntė atsakovui paštu Gyventojų registre nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. gegužės 5 d. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini)). Kartu su mokėjimo pranešimu atsakovui buvo siunčiama visa informacija apie vietinę rinkliavą, pateikti atsakingų darbuotojų kontaktai bei vietinės rinkliavos duomenų tikslinimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas ne kartą atsakovui teikė raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas nuo vietinės rinkliavos įvedimo vietinės rinkliavos nemokėjo, nesikreipė į pareiškėją ir vietinės rinkliavos apskaičiavimui naudojamų duomenų netikslino.

5. Atsakovas G. S. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo G. S. pareiškėjui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 476,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d, o likusią prašymo dalį atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas, be kita ko, visiems fiziniams asmenims, valdantiems nekilnojamojo turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija. Teismas sprendė byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo ir būtų buvęs nuo jos atleistas, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas susidariusią skolą būtų sumokėjęs. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 11 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Todėl teismas sprendė, kad gali būti priteisiama vietinė rinkliava, susidariusi už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas bei pareiškėjui priteisė iš atsakovo 476,65 Eur įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

III. 8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1955-756/2019 atsakovo G. S. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. LVAT konstatavo, kad yra svarbu įvertinti ir nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo faktinio gyvenimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei nustatyti, ar atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte buvo vykdoma veikla, bei kokie subjektai tuo adresu vykdė veiklą. LVAT nurodė, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys bei bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti aplinkybe, jog atsakovas ginčo situacijoje vienareikšmiškai laikytinas atliekų turėtoju ir turi būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. LVAT vertino, kad pirmosios instancijos teismas turėtų surinkti papildomus įrodymus, kurie leistų neabejotinai nustatyti aplinkybes, jog atsakovas ginčo laikotarpiu laikytinas atliekų turėtoju, privalančiu mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka.

IV. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. S. pareiškėjui 476,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o likusią skundo dalį atmetė.

11. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl 568,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už 2010–2016 m. laikotarpį, priteisimo.

12. Teismas aptarė aktualias Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas, kitus teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl įsiskolinimų už vietinę rinkliavą priteisimo.

13. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2010 m. spalio 4 d. nuosavybės teise priklauso 98,02 kv. m bendro ploto prekybos paskirties pastatas – turgaus paviljonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui nuo 2009 m. liepos 21 d. nuosavybės teise priklauso 28,18 kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatas – kankorėžių aižykla. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji turto objektai Ukmergės rajone, t. y. pareiškėjo veiklos teritorijoje. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas. Pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad nei viename iš objektų, apmokestintų vietine rinkliava, jis veiklos nevykdė, jam elektra nebuvo tiekiama, pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. balandžio 18 d. raštus dėl:

1) objekto adresu (duomenys neskelbtini) sav., 2) objekto (duomenys neskelbtini) sav., taip pat teigė, kad ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno, ir pateikė užsienio valstybėje išduotą dokumentą. Teismas nurodė, kad jis ėmėsi priemonių išsiaiškinti atsakovo nurodytas aplinkybes ir kreipėsi į atsakovą jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir užsienio valstybėje nurodytos gyvenamosios vietos adresais, taip pat per EPP prašė pateikti užsienio valstybėje išduoto dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Atsakovas į teismo įpareigojimą nereagavo, vertimo nepateikė.

Išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro gyventojų Registro departamento, duomenys patvirtina, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją ir įpareigojo ją pateikti įrodymus apie atsakovui G. S. nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą. Ukmergės rajono savivaldybės meras atsakyme į teismo įpareigojimą nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės duomenimis ginčo objekte – turgaus paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini) , yra vykdoma veikla.

Atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame pastate yra įsikūrusi ir veiklą vykdo vaistinė Camelia, pridėjo nuotraukų kopijas. Paaiškino, kad sutartys (nuomos ar panaudos) dėl šių patalpų perdavimo vaistinei Camelia valdyti ar naudotis nėra registruotos VĮ Registrų centre. Paaiškino, kad savivaldybei nėra žinoma, kokiu pagrindu vaistinė Camelia vykdė veiklą ginčo laikotarpiu šiose patalpose. Teismas kreipėsi į vaistinę Camelia pateikti įrodymus, kokiu pagrindu naudojosi atsakovui priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini).

Vaistinė Camelia paaiškino, kad nuo 2007 m. minėtas patalpas nuomoja iš G. S. ir jose vykdo veiklą UAB „Nemuno vaistinė“, taip pat moka šiukšlių išvežimo mokestį. Pridėjo Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos paprašė pateikti nuomonę apie UAB „Nemuno vaistinė“ pateiktus dokumentus apie nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono savivaldybės meras atsakyme nurodė, kad UAB „Nemuno vaistinė“ 2018 m. spalio 19 d. informavo Ukmergės rajono savivaldybės administraciją apie vykdomą veiklą ginčo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Nemuno vaistinė“ tik nuo 2018 m. moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už šias patalpas. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nei patalpų savininkas G. S., nei patalpose veiklą vykdžiusi UAB „Nemuno vaistinė“ Vietinės rinkliavos nemokėjo, nuomos teisinių santykių Ukmergės rajono savivaldybei nedeklaravo. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kokiu pagrindu vaistinė vykdo veiklą šiose patalpose, sutartys (nuomos ar panaudos) dėl šių patalpų perdavimo UAB „Nemuno vaistinė“ valdyti ar naudotis nėra registruotos VĮ Registrų centre.

Vietinės rinkliavos už 2012–2016 m. laikotarpį Ukmergės rajono savivaldybei nėra sumokėjęs nei patalpų savininkas G. S., nei patalpose veiklą vykdanti UAB „Nemuno vaistinė“.

15. Teismas pažymėjo, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba numatė galimybę fizinius asmenis atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nenaudojamų pastatų savininkus. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas nesikreipė į Ukmergės rajono savivaldybę dėl atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo ar lengvatų taikymo ir sprendimas atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nebuvo priimtas. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas nėra deklaravęs išvykimo į užsienio valstybę, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat patvirtino, kad jis neturi duomenų apie atsakovo išvykimą gyventi į užsienio valstybę. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikta informacija patvirtina, kad objektuose adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. G. S. vardu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., su bendrove nebuvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros energija neteikiama. UAB „Ignitis“ teismą informavo, kad bendrovės duomenų bazėje nėra informacijos apie sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį G. S. vardu dėl elektros tiekimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav. Tačiau atsakovas šių duomenų tam, kad jam būtų pritaikyta Nuostatų VIII skyriuje nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, Ukmergės rajono savivaldybei nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso kankorėžių aižykla, esanti (duomenys neskelbtini) sav. ir turgaus paviljonas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), pareiškėjui informacija apie neteikiamą elektrą į minėtus objektus nepateikta, sprendė, kad atsakovui vietinė rinkliava ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojama pagrįstai ir jis turi pareigą ją mokėti. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už ginčo laikotarpį nesumokėjo.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 11 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Todėl teismas šiuo atveju priteisė iš atsakovo 476,65 Eur įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

V. 17. Atsakovas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

18. Atsakovas teigia, kad teismas nustatė, jog atsakovui kasmet kartą per metus pateikė vietinės rinkliavos mokestinį pranešimą su apskaičiuota vietine rinkliava. Mokestinius pranešimus siuntė paštu Gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini)), kartu su mokėjimo pranešimu buvo siunčiama visa informacija apie vietinę rinkliavą, pateikti atsakingų darbuotojų kontaktai bei vietinės rinkliavos duomenų tikslinimo tvarka ir terminai, buvo teikiami raginimai dėl skolos sumokėjimo. Tačiau nuo 2012 m. balandžio 3 d. atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos karalystėje, todėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos siunčiamų mokestinių pranešimų ir raginimų dėl skolos sumokėjimo jis negavo, kas paneigia teismo išvadą, jog atsakovas buvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir yra raginamas susimokėti susidariusį įsiskolinimą.

19. Atsakovas nurodo, kad teismas konstatuoja, jog kreipėsi į atsakovą jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir užsienio valstybėje nurodytos gyvenamosios vietos adresais, taip pat per EPP prašė pateikti užsienio valstybėje išduoto dokumento vertimą į lietuvių kalbą, tačiau į teismo įpareigojimą atsakovas nereagavo, vertimo nepateikė. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1138-596/2018 nustatė, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Paaiškina, kad užsienio valstybėje išduoto dokumento vertimas į lietuvių kalbą teismui buvo pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. per „Liteko” Elektroninių paslaugų posistemę, kas paneigia išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro gyventojų Registro departamento duomenų patvirtinimą, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

20. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ankstesniame atsakovo apeliaciniame skunde. Atsakovas nurodo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos siunčiamų mokestinių pranešimų ir raginimų dėl skolos sumokėjimo atsakovas negavo, kadangi nuo 2012 m. balandžio 3 d. jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos karalystėje. Atsakovas paaiškinimų dėl pirmos instancijos teismo įpareigojimų nevykdymo nenurodo ir apeliaciniame skunde. Vilniaus apygardos administracinis teismas ėmėsi priemonių išsiaiškinti atsakovo nurodytas aplinkybes ir kreipėsi į atsakovą G. S., pareiškėją Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, patalpose veiklą vykdančią UAB „Nemuno vaistinė“ dėl įrodymų pateikimo. Paaiškinimus ir įrodymus teismui pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija, UAB „Nemuno vaistinė“. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovas nebendradarbiavo su teismu, nevykdė teismo įpareigojimų pateikti įrodymus ir paaiškinimus. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti teismo prašomų dokumentų.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turto objekte ginčo laikotarpiu buvo vykdoma veikla ir susidarė komunalinės atliekos, kurios pateko į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Atsakovas nurodo vienintelį argumentą, jog nebuvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, kadangi nuo 2012 m. balandžio 3 d. jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos karalystėje. Pareiškėjas, apskaičiuodamas Vietinę rinkliavą, vadovaujasi Gyventojų registre įrašytais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ne vieną kartą buvo atvykęs į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Rinkliavų poskyrį. Atsakovo apsilankymų metu jam ne kartą buvo pasiūlyta užpildyti duomenų deklaravimo formą RD-1 ir pateikti duomenis pagrindžiančius dokumentus Vietinės rinkliavos patikslinimui ir perskaičiavimu, tačiau atsakovas duomenų netikslino ir pagrindžiančių dokumentų Vietinės rinkliavos administratoriui nepateikė. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jam ši informacija nėra žinoma. Pareiškėjas laiku ir tinkamai suteikė visą reikiamą informaciją atsakovui, atsakovui buvo paaiškintos jo teisės dėl duomenų deklaravimo, bet jis atsisakė jomis pasinaudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos reikalavimo priteisti iš atsakovo G. S. nesumokėtą vietinę rinkliavą už atsakovui nuosavybės teise priklausančius objektus laikotarpiu nuo 2010–2016 m., teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 476,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o likusią skundo dalį atmetė, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso kankorėžių aižykla, esanti (duomenys neskelbtini) r. sav. ir turgaus paviljonas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), pareiškėjui informacija apie neteikiamą elektrą į minėtus objektus nepateikta, todėl atsakovui vietinė rinkliava ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojama pagrįstai ir jis turi pareigą ją mokėti.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad nuo 2012 m. balandžio 3 d. jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos karalystėje, todėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos siunčiamų mokestinių pranešimų ir raginimų dėl skolos sumokėjimo jis negavo. Teigia, kad užsienio valstybėje išduoto dokumento vertimas į lietuvių kalbą teismui buvo pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. per „Liteko” Elektroninių paslaugų posistemę, kas paneigia išvadą, jog atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga aptarti tik aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde ir kelia ginčą, t. y. ar jis gali būti laikomas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju.

27. Pastebėtina, jog tiek iš 2010 m. Nuostatų, tiek iš 2013 m. Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe, kai fiziniai asmenys gyvena arba turi turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir juridiniai ar fiziniai asmenys, vykdo ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje, t. y. atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra akcentavusi, jog tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

28. Klaipėdos rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-135 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir 2010 m. Nuostatai) bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 7-67 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir 2013 m.

Nuostatai), kurie yra aktualūs nagrinėjamoje byloje. 2010 m. nuostatų 1 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Rinkliavą administruoja Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Rinkliavos administravimo tvarka, patvirtinta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (2010 m. Nuostatų 3 p.). Pagal 2010 m.

Nuostatų 27 punktą, prievolė mokėti rinkliavą atsiranda nuo rinkliavos įvedimo datos. Rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Esant faktinių duomenų (gyvenimo arba veiklos laikotarpio savivaldybėje, gyventojų skaičiaus, ūkinės veiklos vietos, turto objekto arba jo dalies paskirties ir ploto) neatitikimui registruose įregistruotiems arba jiems per metus pasikeitus, mokėtojas arba valdytojo įgaliotas asmuo rinkliavos administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka apie rinkliavos apskaičiavimui naudojamų duomenų pasikeitimus privalo deklaruoti administratoriui (2013 m.

Nuostatų 22 p.). Mokėtojas, deklaruodamas atliekų kiekį pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarkos aprašą, kartu privalo nurodyti asmenis, kurie sukaupė deklaruojamą atliekų kiekį, ir turto objektus, kuriuose kaupiamos atliekos. Rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba valdantys turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokestiniai pranešimai turto valdytojams fiziniams asmenims siunčiami vieną kartą per metus iki kovo 1 d. (2013 m.

Nuostatų 29 p.).

29. Ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du objektai (t. y. kankorėžių aižykla, esanti (duomenys neskelbtini) r. sav. ir turgaus paviljonas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), už kuriuos pareiškėjas paskaičiavo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nėra. Taip pat nekeliamas ginčas už teismo paskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą bei laikotarpį.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad nuo 2012 m. balandžio 3 d. pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos karalystėje ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos siunčiamų mokestinių pranešimų ir raginimų dėl skolos sumokėjimo jis negavo, teigdamas, jog užsienio valstybėje išduoto dokumento, patvirtinančio atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą Norvegijos karalystėje, vertimas į lietuvių kalbą teismui buvo pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. per „Liteko” Elektroninių paslaugų posistemę.

31. Pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę apie veiklos vykdymą turgaus paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. kad minėtu adresu būtent atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte buvo vaistinės Camelia vykdoma veikla (neįregistravus nuomos sutarties VĮ Registrų centre), o sandėliavimo paskirties turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., ir priklausantis atsakovui nuosavybės teise, taip pat buvo naudojamas pagal paskirtį, be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas duomenų apie elektros tiekimą minėtam objektui tam, jog jam būtų pritaikyta nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, pareiškėjui nepateikė. Darytina išvada, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai aktualiu ginčo laikotarpiu buvo naudojami pagal paskirtį. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu buvo vykdoma veikla ir susidarė komunalinės atliekos, kurios pateko į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

32. 2013 m. Nuostatų 22 punkte yra įtvirtinta aiški pareiga šiuo atveju būtent atsakovui deklaruoti duomenis, kurie einamaisiais metais neatitinka Vietinės rinkliavos duomenų bazėje sukauptų ir Rinkliavos apskaičiavimui naudojamų duomenų ir pateikti deklaravimo duomenis patvirtinančius dokumentus. Bylos duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Atsakovas apie pareigos, įtvirtintos 2013 m. Nuostatų 22 punkte, įvykdymą įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nuo 2012 m. balandžio 3 d. gyvena Norvegijos karalystėje, nėra pakankama daryti priešingas išvadas, nei jos buvo padarytos skundžiamame teismo sprendime.

33. Todėl atsakovas ginčo laikotarpiu pagrįstai laikytinas atliekų turėtoju, kadangi jis nepateikė pranešimo pareiškėjui apie tam tikrų duomenų pasikeitimą ir, būdamas Ukmergės rajone esančių nekilnojamojo turto objektų, kurie ginčo laikotarpiu buvo naudojami pagal paskirtį (kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktus duomenis), savininku, jis turi pareigą mokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą. Taigi atsakovas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažintinas „atliekų turėtoju“ šios nutarties 27–28 punktuose išdėstytų nuostatų prasme ir todėl jis pagrįstai apmokestintas vietine rinkliava 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovas nepateikė.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė