2022-09-07 Nr. AB-21933-4-13-3-00144-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3778-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00144-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjai Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu A. H..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. H. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 8 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 5 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, buvo sulaikyta asmenų grupė, kurioje buvo Užsienietis, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. 2021 m. gruodžio 12 d. buvo atliktas Užsieniečio amžiaus tyrimas ir specialistas pateikė išvadą, iš kurios matyti, kad Užsieniečio biologinis amžius yra 25 +/- 3 metai, todėl darė išvadą, kad Užsienietis klaidino VSAT pareigūnus, pateikdamas klaidingus duomenis apie savo amžių.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Su sprendimu Užsienietis nesutiko ir jį skundė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies, sprendimo dalį dėl Užsieniečio prieglobsčio nesuteikimo paliko nepakeistą.

Užsienietis minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą ir Regionų apygardos administracinis teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarčiai, Užsieniečio teisinė padėtis iš prieglobsčio prašytojo pasikeitė į neteisėto migranto. VSAT 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje VSAT Centre iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime atkreiptas dėmesys, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Taip pat Užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teikime nurodyta, kad, neskyrus Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

II. 3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu tenkino teikimą ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 8 d., tačiau ne ilgiau, negu bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 7 dalimi, 14019 straipsnio 1, 2 dalimis, 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir priimtas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja, klaidino VSAT pareigūnus dėl savo amžiaus, atsisako suteikti bet kokią informaciją, kuri padėtų jį identifikuoti ir gauti asmens grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po jo sulaikymo, kas teismui leido daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas. Teismas konstatavo, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl yra pagrindas manyti, jog nepaskiriant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.

5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, jis nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų. Teismas darė išvadą, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Departamento sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl tenkino teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas pažymėjo, kad šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir leisti jam judėti ne tik Centro teritorijoje, bet ir už jo ribų.

7. Pareiškėjas nurodo, kad bendradarbiauja su institucijomis, kompetentingomis spręsti dėl jo teisinės padėties, jokių pažeidimų nepadarė, jis yra laikomas daugiau nei 12 mėnesių, nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jam taikoma priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Pareiškėjo teigimu, jam taikoma priemonė faktiškai yra sulaikymas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

8. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su Užsieniečio prašymu taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Centras pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, būdamas apgyvendintas Centre nedaro pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 8 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimą, skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad jis yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikymo sąlygomis, taip pat jo judėjimo ribojimas neatitinka proporcingumo reikalavimų.

12. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Departamentas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą skundė apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

13. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

14. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galimai Užsienietis sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, asmuo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo, be to, vengdamas išsiuntimo Užsienietis gali pasislėpti ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.). Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 5 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus. Aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

20. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini tam, jog Užsienietis nebandytų pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai Užsieniečio teises ribojančią priemonę. Pažymėtina ir tai, kad Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą sutinka su Užsieniečio prašymu taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skirta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, Užsienietis apgyvendintinas VSAT, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 8 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius