b4681b49-ea75-4520-8d97-12eeef8a662d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-739-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00014-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-907-123/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ ieÅ¡kinį atsakovui Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo supaprastintame mažos vertės konkurse panaikinimo, trečiasis asmuo – individuali įmonė „Jomamotors“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „TOMADAS“ (toliau – UAB „TOMADAS“ arba ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės apskrities VPK arba atsakovas arba perkančioji organizacija), kuriame prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ , priimtÄ supaprastintame mažos vertės konkurse „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos“ Nr. 255824 (toliau – vieÅ¡asis pirkimas), kuriuo IÄ® „Jomamotors“ pripažinta vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad pateikė pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ojo pirkimo 1-jai pirkimo daliai. 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovę apie nustatytus pasiÅ«lymo trÅ«kumus (aritmetines klaidas) bei pasiÅ«lė iki 2015 m. gruodžio 23 d. Å¡iuos trÅ«kumus iÅ¡taisyti bei pateikti papildomus pasiÅ«lymo dokumentus. IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ praÅ¡ydama nurodyti, kur konkrečiai UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lyme nustatytos aritmetinės klaidos.

Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad vadovaujantis pirkimo sÄ lygų 54.1. punkto nuostatomis, bendra apskaičiuota pasiÅ«lymo kaina privalo bÅ«ti pateikta kartu su PVM (paslaugų įkainių suma be PVM + PVM mokestis). IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 22 d. informavo atsakovę apie iÅ¡taisytus pasiÅ«lymo trÅ«kumus bei paprašė leisti susipažinti su trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymu. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡imu leido ieÅ¡kovei susipažinti su trečiojo asmens pasiÅ«lymu visa apimtimi, 2015 m. gruodžio 28 d. praneÅ¡imu pakartotinai pasiÅ«lė ieÅ¡kovei iki 2015 m. gruodžio 29 d. 14.00 val. iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme padarytas aritmetines klaidas, nekeičiant bendros pasiÅ«lymo kainos, paskelbtos 2015 m. gruodžio 16 d. vokų atplėšimo metu.

FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovė su perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 28 d. praneÅ¡imu susipažino tik 2015 m. gruodžio 29 d. 15.11 val., t. y. jau suėjus perkančiosios organizacijos nustatytam terminui. PatikslintÄ pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė pateikė perkančiajai organizacijai 2015 m. gruodžio 29 d. 15.19 val. Teikdama patikslintÄ pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad vokų atplėšimo metu buvo paskelbta bendra pasiÅ«lymo kaina be PVM, atitinkamai iÅ¡taisius Å¡iÄ techninio pobÅ«džio klaidÄ buvo pateiktas pasiÅ«lymas, kurio bendra kaina nurodoma su PVM, pačių prekių įkainiai liko nepakitę.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė gavo perkančiosios organizacijos praneÅ¡imÄ apie tai, kad UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymas buvo atmestas VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies ir pirkimo sÄ lygų 49 punkto pagrindu. IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 30 d. praneÅ¡imu kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymo atmetimo priežastis. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 31 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymas buvo atmestas laiku neiÅ¡taisius jame padarytų aritmetinių klaidų.

Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , kurioje ginčijo ne tik UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymo atmetimÄ , bet ir trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ kvalifikacijos atitikimÄ pirkimo sÄ lygų 9.5. punkte numatytam reikalavimui. 2016 m. sausio 5 d. praneÅ¡imu perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovę, kad trečiajam asmeniui IÄ® „Jomamotors“ laimėjus vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , sutarties pasiraÅ¡ymo atidėjimo terminas nebuvo taikomas, pirkimo sutartis sudaryta 2015 m. gruodžio 30 d.

Perkančioji organizacija taip pat informavo ieÅ¡kovę, kad UAB „TOMADAS“ pretenzija nagrinėjama nebus, kadangi gauta po vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (VPÄ® 941 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės teigimu, perkančioji organizacija tikslingai laiku ir kuo operatyviau neinformavo ieÅ¡kovės apie sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tokiu bÅ«du sudarydama kliÅ«tis laiku pateikti pretenzijÄ . Be to, atmesdama ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ tuo pagrindu, kad patikslintas pasiÅ«lymas buvo pateiktas kelioms valandoms vėliau, nei buvo nustatytas terminas, veikė formaliai.

Perkančioji organizacija neteisingai kvalifikavo ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme nustatytÄ klaidÄ kaip aritmetinę, kadangi savo pobÅ«džiu Å¡i klaida yra techninė. PasiÅ«lymo klaida padaryta ne pačiuose paslaugų įkainiuose, kurie vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu nesikeitė, tačiau bendroje pasiÅ«lymo kainoje, apskaičiuojamoje pagal nepakitusius paslaugų įkainius. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusio trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas galimai neatitiko pirkimo sÄ lygų kvalifikacijos reikalavimų, numatytų III dalies 9.5. punkte.

Vadovaujantis Å¡io pirkimo sÄ lygų punkto nuostatomis, tiekėjo vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 3 finansinius metus) turėjo bÅ«ti ne mažesnė kaip 84 200,00 EUR (jei tiekėjai dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tai visų dalyvių kartu sudėjus). Tuo tarpu trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ apyvarta 2012 – aisiais finansiniais metais sudarė 360 355,00 Lt (104 366,02 EUR), 2013 – aisiais finansiniais metais – 332 938,00 Lt (96 425,51 EUR), 2014–aisiais finansiniais metais – vos 175 987,00 Lt (50 969,36 EUR).Be to, trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas galimai neatitiko ir kitų pirkimo sÄ lygų reikalavimų, apie kÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma jau po vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

Remiantis pirkimo sÄ lygų 1 priedo 5 punkte numatytomis nuostatomis, tiekėjas privalo užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir juose esančių daiktų ir krovinių apsaugÄ 24 val. per parÄ nuo fizinių veiksnių, o esant transporto priemonės sugadinimams, dėl kurių jo salonas, bagažinė ar kitos įprastai apsaugotos dalys gali bÅ«ti paveiktos meteorologinių veiksnių, apsaugoti nuo jų. Trečiasis asmuo yra iÅ¡sinuomojęs tik 0,2952 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ , kuriame nėra jokių patalpų, kurių pagalba galima bÅ«tų užtikrinti saugojamų transporto priemonių apsaugÄ nuo meteorologinių veiksnių.

Taip pat trečiasis asmuo neatitinka pirkimo sÄ lygų 1 priedo 12 punkte numatyto reikalavimo turėti veiklos civilinės atsakomybės draudimÄ ne mažiau kaip 100 000 Eur sumai bei pirkimo sÄ lygų 9.7., 54.1. ir 54.2. punktuose nustatytų reikalavimų techninių pajėgumų kontekste. Atsakovas Tauragės apskrities VPK su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės 2015 m. gruodžio 31 d. gautÄ pretenzijÄ atmetė, kadangi 2015 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu IÄ® „Jomamotors“.

Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartį, vadovavosi VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose numatyta, kad pirkimo sutartis turi bÅ«ti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas, kadangi vienintelis suinteresuotas dalyvis buvo trečiasis asmuo IÄ® „Jomamotors“, su kuriuo ir buvo sudaroma pirkimo sutartis. Apie laimėjusį vieÅ¡ojo pirkimo dalyvį ir pirkimo sutarties sudarymÄ perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovę po 6 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo, t. y. nepraleisdama VPÄ® 18 straipsnio 11 dalyje nustatyto termino.

NaujÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį bÅ«tina buvo sudaryti kuo greičiau, nes prieÅ¡ tai sudaryta sutartis galiojo iki 2015 m. gruodžio 26 d., todėl perkančioji organizacija buvo suinteresuota kuo greičiau pasiraÅ¡yti sutartį su vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusiu tiekėju, kad priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas nebÅ«tų sustabdytas bei policija nepertraukiamai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme buvo nustatyta klaida, t. y. bendra pasiÅ«lymo kaina buvo nurodyta be V.

Å . klaidÄ ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡taisyti net kelis kartus, tačiau ieÅ¡kovė nustatyto trÅ«kumo laiku ir tinkamai neiÅ¡taisė. Be to, ieÅ¡kovei iÅ¡taisius pasiÅ«lyme padarytÄ klaidÄ , pasikeitė bendra pasiÅ«lymo kaina, kas pagal VPÄ® 39 straipsnio 1 dalį yra draudžiama. Atsakovo teigimu, net jei ieÅ¡kovė laiku ir bÅ«tų pateikusi tinkamai patikslintÄ pasiÅ«lymÄ , jos pasiÅ«lymas nebÅ«tų laimėjęs, nes trečiojo asmens pasiÅ«lyta kaina buvo mažesnė. Nurodė, kad perkančiajai organizacijai perkamų paslaugų reikėjo kuo skubiau, trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ vidutinė metinė apyvarta buvo tik 279 Eur (0,34 proc.) mažesnė nei reikalaujama pirkimo sÄ lygose, todėl Å¡is trečiojo asmens pasiÅ«lymo neatitikimas nesudarė pagrindo atmesti IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymo, nes pagal visus kitus kriterijus Å¡is tiekėjas atitiko visus kitus pirkimo sÄ lygų reikalavimus.

Trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sÄ lygų 1 priedo 5 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , kadangi pagal sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį trečiasis asmuo nuomojasi ne tik žemės sklypÄ , bet ir jame esantį 560 kv. m. ploto gamybinį pastatÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija atmetė UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymÄ , kadangi nustatytu terminu nebuvo paÅ¡alinta pasiÅ«lyme padaryta klaida.

Teismas nurodė, kad pagal VPÄ® 39 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pasiÅ«lymų vertinimo metu radusi pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiÅ«lyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainÄ naujomis dalimis.

Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytÄ terminÄ neiÅ¡taiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiÅ¡kina pasiÅ«lymo, jo pasiÅ«lymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atplėšus vokus, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo 17 130,40 Eur vertės. IeÅ¡kovei nurodant pasiÅ«lymo kainÄ buvo padaryta klaida, nes bendra pasiÅ«lymo kaina buvo nurodyta be V. I. per perkančiosios organizacijos nustatytÄ terminÄ turėjo iÅ¡taisyti Å¡iÄ klaidÄ nekeičiant galutinės pasiÅ«lymo kainos, tačiau net kelis kartus taisydama vis padarydavo aritmetinių klaidų ir to nepaneigė.

IeÅ¡kovė patikslintÄ pasiÅ«lymÄ pateikė pavėluotai, nors Å¡iam trÅ«kumui iÅ¡taisyti turėjo beveik 8 paras.Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymo trÅ«kumas pirkimo sÄ lygų ir VPÄ® kontekste yra ne aritmetinė ar kainos apskaičiavimo klaida, bet techninė klaida. Teismas konstatavo, kad šį pažeidimÄ ieÅ¡kovė padarė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, kodėl perkančioji organizacija turėjo jį laikyti tik mažareikÅ¡miu, nes buvo pažeistos imperatyvios VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas galimai neatitiko pirkimo sÄ lygų III dalies 9.5 punkto nuostatų, pagal kurias tiekėjai turi numatyti ne mažesnę kaip 84 200 Eur vidutinę metinę apyvartÄ . Teismas nustatė, kad trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ vidutinė metinė apyvarta tik 279 Eur neatitiko nurodyto pirkimo sÄ lygų reikalavimo (0,34 procento neatitikimas) bei sprendė, kad toks smulkus neatitikimas nesudarė pagrindo atmesti IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymo, nes pagal visus kitus kriterijus Å¡is dalyvis atitiko visus pirkimo sÄ lygų reikalavimus.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas ir be klaidų bÅ«tų atmestas, nes UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lė didesnę kainÄ , negu vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjęs tiekėjas.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, pasiraÅ¡ydama pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, vadovavosi VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose nurodyta, kad pirkimo sutartis turi bÅ«ti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas nebuvo taikomas, nes vienintelis suinteresuotas dalyvis buvo tas, su kuriuo ir buvo sudaryta pirkimo sutartis, nebuvo suinteresuotų kandidatų, pirkimo sutartis buvo sudaroma atliekant mažos vertės pirkimÄ . VPÄ® 18 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiÅ«lymÄ , sudarytÄ pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimus, iÅ¡skyrus informacijÄ , kurios atskleidimas prieÅ¡tarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sÄ lygų pakeitimo turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Å is reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, taip pat laimėjusio dalyvio pasiÅ«lymo ar pirkimo sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu bÅ«du paskelbtos informacijos atgaminti ar perskaityti. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiÅ«lymo ar pirkimo sutarties dalimis. Nurodytų teisės normų pagrindu teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepažeidė pirkimo sutarties sudarymo bei tiekėjų informavimo apie laimėjusį pasiÅ«lymÄ tvarkos, nes apie laimėjusį vieÅ¡ojo pirkimo dalyvį ir pirkimo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovei pranešė po 6 dienų.

Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos informuoti ieÅ¡kovę apie sudaromÄ pirkimo sutartį, nes ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl laiku neiÅ¡taisytų klaidų.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepasiraÅ¡ius sutarties bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas (nebÅ«tų vykdomas priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas), nuostoliai ir žala bÅ«tų buvę žymiai didesni, nei ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „TOMADAS“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, kad perkančioji organizacija neturi teisės leisti pirkimo procedÅ«rose dalyvauti net tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija neatitinka bent vieno pirkimo sÄ lygose nustatyto reikalavimo arba nežymiai neatitinka nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-272/2009). Byloje neginčytinai nustatyta, kad trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo sÄ lygų III dalies 9.5. punkte nustatyto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 84 200 Eur metinę apyvartÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas tokio pobÅ«džio pažeidimÄ nepagrįstai kvalifikavo kaip nesudarantį pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiajai organizacijai apie trečiojo asmens pasiÅ«lymo neatitikimÄ pirkimo sÄ lygoms buvo žinoma iki pirkimo sutarties sudarymo, kadangi apie minėtÄ pažeidimÄ ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi savo pretenzijoje, kuriÄ perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti. Tokiu bÅ«du, žinodama apie trečiojo asmens pasiÅ«lymo neatitikimÄ pirkimo sÄ lygoms bei sudarydama su juo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija nesiėmė veiksmų užkirsti keliÄ VPÄ® nuostatų pažeidimui bei savo neteisėtais veiksmais pažeidė pamatinius viešųjų pirkimų principus, leido suabejoti vieÅ¡ojo pirkimo skaidrumu.2.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens apyvarta 2014 – aisiais metais buvo ženkliai mažesnė nei 2012 – aisiais metais ir atitinkamai 2013 – aisiais metais, kas leidžia manyti, jog trečiasis asmuo praėjusiais finansiniais metais veiklÄ vykdė ne itin sėkmingai. Tokiu atveju net menkiausias trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikimas reikalavimui turėti tam tikro dydžio apyvartÄ , sudaro grėsmę bÅ«simos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymui.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino perkančiosios organizacijos nepagrįstai suteikto pranaÅ¡umo trečiajam asmeniui IÄ® „Jomamotors“.

VisiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei net ir pateikus patikslintÄ pasiÅ«lymÄ jis nebÅ«tų laimėjęs, nes pasiÅ«lyme nurodyta kaina buvo didesnė, nei trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lyta kaina. Perkančiajai organizacijai atmetus trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį pirkimo sÄ lygų kvalifikacinių reikalavimų, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kainos skirtumas iÅ¡ esmės nebÅ«tų buvęs svarbus, kadangi ieÅ¡kovė bÅ«tų likusi vienintele vieÅ¡ojo pirkimo dalyve.

NeaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens neatitikimÄ pirkimo sÄ lygų reikalavimams traktavo kaip „mažesnę blogybę“, nei ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo patikslinimÄ neženkliai praleidus perkančiosios organizacijos nustatytÄ terminÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad susidariusioje situacijoje ieÅ¡kovei buvo apribota galimybė VPÄ® nustatyta tvarka ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimÄ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino netaikymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias perkančiajai organizacijai suteikta teisė netaikyti atidėjimo termino pirkimo sutarčiai sudaryti, kadangi nusprendus vadovautis minėtomis nuostatomis, tiekėjams turėjo bÅ«ti sudaryta galimybė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė apie 2015 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ sutartį sužinojo tik 2016 m. sausio 5 d.4. Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme padarytos klaidos kvalifikavimo kaip aritmetinės, nepagrįstas, formalus, prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų esmei ir tikslams. IeÅ¡kovės pasiÅ«lyme nustatytas trÅ«kumas vieÅ¡ojo pirkimo ir VPÄ® kontekste yra ne aritmetinė ar kainos apskaičiavimo klaida, bet techninė klaida. Nustatyta klaida buvo padaryta ne pačiuose paslaugų įkainiuose, kurie visos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu iÅ¡liko stabilÅ«s ir nepakitę bei sudaro galutinę kainÄ , tačiau pasiÅ«lyme nurodytoje bendroje kainoje, kuri apskaičiuojama pagal nurodytus nepakitusius paslaugų įkainius, kurių dydžiai buvo nurodyti tiek su PVM, tiek ir be PVM.5.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta vieÅ¡ojo konkurso forma leidžia manyti, kad perkančioji organizacija siekė užtikrinti ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , o trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ privačius interesus, sudarant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį skubos tvarka. Ankstesni perkančiosios organizacijos vykdyti vieÅ¡ieji pirkimai analogiÅ¡koms paslaugoms pirkti niekada nebuvo kvalifikuoti kaip mažos vertės pirkimai.

6. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo sÄ lygų kvalifikacinių reikalavimų, pirkimo sutartis su Å¡iuo tiekėju turėjo bÅ«ti panaikinta nuo jos sudarymo momento. Atsakovas Tauragės apskrities VPK su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija turėjo kuo greičiau pasiraÅ¡yti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį tam, kad nenutrÅ«ktų paslaugų teikimas bei policijos pareigÅ«nų veikla, yra pagrįsta bei atitinkanti teismų formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas ne tiekėjo privačių interesų gynybai, o visuomenės interesų apsaugai (vieÅ¡ajam interesui).

2. Kadangi nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo pirkimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta kuo greičiau, todėl trečiojo asmens nedidelis pasiÅ«lymo neatitikimas pirkimo sÄ lygų 9.5. punkte nustatytam reikalavimui nesudarė pagrindo atmesti Å¡io tiekėjo pasiÅ«lymo. Atmetus trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , bÅ«tų reikėję skelbti naujÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudinga valstybės biudžetui.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovei net ir pateikus patikslintÄ pasiÅ«lymÄ jis nebÅ«tų laimėjęs, nes pasiÅ«lyme nurodyta kaina buvo didesnė, nei trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lyta kaina. Be to, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas negalėjo bÅ«ti paskelbtas laimėjusiu ir dėl to, kad jos pasiÅ«lymas buvo atmestas ne tik dėl laiku neiÅ¡taisytų trukumų, bet ir dėl to, kad pasiÅ«lymas neatitiko VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas.5. Ginčo vieÅ¡ojo pirkimo metu visi procedÅ«riniai veiksmai buvo atlikti tinkamai, laikantis VPÄ® bei pirkimo sÄ lygų nuostatų, todėl naikinti ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sutartį nėra teisinio pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „TOMADAS“ pateikė pasiÅ«lymÄ dalyvauti Tauragės apskrities VPK paskelbtame supaprastintame mažos vertės vieÅ¡ajame konkurse „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos“. 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovę, kad pateiktame pasiÅ«lyme yra aritmetinių klaidų bei pasiÅ«lė iki 2015 m. gruodžio 23 d.

šį pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ iÅ¡taisyti bei pateikti papildomus pasiÅ«lymo dokumentus. IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ praÅ¡ydama nurodyti, kur konkrečiai UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lyme nustatytos aritmetinės klaidos. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad vadovaujantis pirkimo sÄ lygų 54.1. punkto nuostatomis, bendra apskaičiuota pasiÅ«lymo kaina turi bÅ«ti pateikta kartu su PVM (paslaugų įkainių suma be PVM + PVM mokestis).

IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė perkančiajai organizacijai patikslintÄ pasiÅ«lymÄ , kuriame bendra apskaičiuota pasiÅ«lymo kaina skaičiais buvo pateikta su PVM, tačiau ji nesutapo su bendra pasiÅ«lymo kaina, nurodyta žodžiais (t. 1, b. l. 80-84). TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė pateikė perkančiajai organizacijai praÅ¡ymÄ leisti susipažinti su trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymu. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡imu leido ieÅ¡kovei susipažinti su trečiojo asmens pasiÅ«lymu visa apimtimi, 2015 m. gruodžio 28 d. praneÅ¡imu pakartotinai pasiÅ«lė ieÅ¡kovei iki 2015 m. gruodžio 29 d. 14.00 val. iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme padarytas aritmetines klaidas, nekeičiant bendros pasiÅ«lymo kainos, paskelbtos 2015 m. gruodžio 16 d. vokų atplėšimo metu.

IeÅ¡kovė su perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 28 d. praneÅ¡imu susipažino tik 2015 m. gruodžio 29 d. 15.11 val., todėl patikslintÄ pasiÅ«lymÄ pateikė 2015 m. gruodžio 29 d. 15.19 val., t. y. jau pasibaigus perkančiosios organizacijos nustatytam terminui. Patikslintame pasiÅ«lyme ieÅ¡kovė suvienodino bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ su PVM, nurodytÄ skaičiais, ir bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , nurodytÄ Å¾odžiais. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė gavo perkančiosios organizacijos praneÅ¡imÄ apie tai, kad UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymas buvo atmestas VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies ir pirkimo sÄ lygų 49 punkto pagrindu.

IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 30 d. praneÅ¡imu kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymo atmetimo priežastis. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 31 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymas buvo atmestas, laiku neiÅ¡taisius jame padarytų aritmetinių klaidų. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , kurioje ginčijo ne tik UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymo atmetimÄ , bet ir trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ kvalifikacijos atitiktį pirkimo sÄ lygų 9.5. punkte numatytam reikalavimui.Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieÅ¡kovės UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lyme ir jo patikslinimo dokumentuose padarytų klaidų tinkamo kvalifikavimo ir galimybės Å¡ias klaidas iÅ¡taisyti nekeičiant pasiÅ«lymo esmės (VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis), dėl perkančiosios organizacijos teisės sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį netaikant atidėjimo termino, taip pat dėl tiekėjo atitikties vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams, Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiÅ«lymų atitiktį Å¡iuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams Vadovaujantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises vieÅ¡ojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas rationae temporis apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 straipsnis). LygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti vieÅ¡ojo pirkimo tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose.

Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besÄ lyginė VPÄ® 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. VPÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedÅ«ras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai.

VieÅ¡ojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningÄ jį vertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi virÅ¡enybę prieÅ¡ formalumus (turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas).

Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiÅ«lymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPÄ® 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 7 dalies aiÅ¡kinimo Kadangi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar perkančioji organizacija teisingai kvalifikavo ieÅ¡kovės UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lyme ir jo patikslinimo dokumentuose padarytas klaidas (bendros pasiÅ«lymo kainos nurodymÄ be PVM ir bendros pasiÅ«lymo kainos neatitikimÄ Å¡ios kainos žodinei iÅ¡raiÅ¡kai) kaip aritmetines, bei atitinkamai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. S. Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) iÅ¡plėtotos praktikos aiÅ¡kinant VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pasiÅ«lymų trÅ«kumų taisymo tvarkÄ ir 31 straipsnio 7 dalyje numatytÄ kainos iÅ¡raiÅ¡kų (skaičiais ir žodžiais) kolizijos situacijÄ .VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali praÅ¡yti, kad dalyviai paaiÅ¡kintų savo pasiÅ«lymus, tačiau ji negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiÅ«lymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Perkančioji organizacija, pasiÅ«lymų vertinimo metu radusi pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiÅ«lyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainÄ naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytÄ terminÄ neiÅ¡taiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiÅ¡kina pasiÅ«lymo, jo pasiÅ«lymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.AiÅ¡kinant Å¡io teisinio reglamentavimo tikslus ir atskleidžiant iÅ¡ jo kylančių perkančiosios organizacijos pareigų bei dalyvio teisių turinį, yra svarbi Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiÅ¡kinanti 2004 m. kovo 31 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas. Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose bÅ«tų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiÅ«lymas yra neaiÅ¡kus ar neatitinka techninių specifikacijų. Jei perkančiajai organizacijai bÅ«tų leista praÅ¡yti tiekėjo, kurio pasiÅ«lymÄ ji laiko neaiÅ¡kiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiÅ¡kinimus, tuo atveju, jei Å¡io dalyvio pasiÅ«lymas galiausiai bÅ«tų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principÄ .

Tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu „Sutarčių sudarymo principai“ konkrečiai nedraudžiama iÅ¡imtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai bÅ«tinas paprastas jų paaiÅ¡kinimas, arba siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei dėl Å¡io pakeitimo faktiÅ¡kai nepateikiamas naujas pasiÅ«lymas. Perkančiosios organizacijos praÅ¡ymas tiekėjui paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ turi bÅ«ti susijęs su visais neaiÅ¡kiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiÅ«lymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiÅ«lymo dėl Å¡iame praÅ¡yme nenurodyto neaiÅ¡kumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191 ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų teisė iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas aiÅ¡kintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiÅ¡kinimas, t. y. kad ji reiÅ¡kia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei dėl Å¡io pakeitimo faktiÅ¡kai nepateikiamas naujas pasiÅ«lymas.

Taigi aritmetinė klaida VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio iÅ¡taisymas nekeičia pasiÅ«lymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iÅ¡ esmės reiÅ¡kiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ , o įvertinimu, ar pasiÅ«lymo trÅ«kumo pobÅ«dis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).VPÄ® 31 straipsnio 7 dalimi iÅ¡ esmės iÅ¡spręsta galima kainos iÅ¡raiÅ¡kų (skaičiais ir žodžiais) kolizijos situacija, pirmenybę suteikiant kainai, iÅ¡reikÅ¡tai žodžiais.

Taip netiesiogiai pripažįstama, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikdamas kainÄ , turi mažiau galimybių suklysti bei gali pateikti iÅ¡ anksto suplanuotÄ („tikrÄ jÄ â€œ) siÅ«lyti kainÄ , kai Å¡i iÅ¡reiÅ¡kiama žodžiais, o ne skaičiais. Be to, įstatymų leidėjas, viena vertus, Å¡ioje srityje susiaurino netinkamo ir dėl to atmestino pasiÅ«lymo apimtį (suteikdamas galimybę skirtingÄ pasiÅ«lymo kainÄ Å¾odžiais ir skaičiais nurodžiusiam tiekėjui nebÅ«ti paÅ¡alintam iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų), antra vertus, įtvirtino reguliavimÄ , dėl kurio iÅ¡vengiama skirtingų tos pačios situacijos vertinimų, kai nustatoma kainos iÅ¡raiÅ¡kų neatitiktis (pvz., teisinga laikyti mažesnę kainÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ skaičiais, žodžiais ir pan.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į šios normos reguliavimo tikslus, VPĮ 31 straipsnio 7 dalis skirta reguliuoti tiems atvejams, kai pasiūlyme pateikiama viena verte išreikšta, iš sudėtinių dalių nesudaryta, kaina. Kitu atveju, tokiu kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai tiekėjai pasiūlymus turi pateikti juose detalizuodami pirkimo objekto sudėtines dalis bei sudėtinių dalių kainas, VPĮ 31 straipsnio 7 dalies taikymo prasmė, atsižvelgiant į konkretaus viešojo pirkimo ypatumus, gali sumenkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013).

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieÅ¡kovės UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymÄ Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, vertindama ieÅ¡kovės UAB „TOMADAS“ pirminį pasiÅ«lymÄ , nustatė, kad bendra UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lymo kaina buvo nurodyta be V. T. ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ perkančioji organizacija kvalifikavo kaip aritmetinę klaidÄ , kuriÄ leido ieÅ¡kovei iÅ¡taisyti VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė, taisydama perkančiosios organizacijos nustatytÄ aritmetinę klaidÄ , pateikė patikslintÄ pasiÅ«lymÄ , kuriame bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ (skaičiais) nurodė su PVM, kaip ir buvo reikalaujama ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 54.1. punkte.

Teikdama patikslintÄ pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė nekeitė jokių pirkimo objekto sudėtinių dalių ir jų kainų, bet tik patikslino bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ , nurodydama jÄ su V. P. organizacija, vertindama ieÅ¡kovės patikslintÄ pasiÅ«lymÄ , nustatė, kad pasiÅ«lyme nurodyta patikslinta bendra kaina (su PVM) nesutampa su Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡ka žodžiu. Tokį ieÅ¡kovės patikslintame pasiÅ«lyme nustatytÄ trÅ«kumÄ perkančioji organizacija taip pat vertino kaip aritmetinę klaidÄ , taisytinÄ VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovė, antrÄ kartÄ taisydama patikslintame pasiÅ«lyme nustatytÄ klaidÄ , pateikė pasiÅ«lymo patikslinimÄ , kuriame suvienodino bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ su PVM skaičiais ir Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡kÄ Å¾odžiais. NurodytÄ pasiÅ«lymo patikslinimÄ ieÅ¡kovė pateikė praleidusi perkančiosios organizacijos nustatytÄ terminÄ , ko pasėkoje perkančioji organizacija atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lyme ir jo pirminiame patikslinime nustatyti trÅ«kumai (bendros kainos nurodymas be PVM ir bendros kainos ir Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡kos žodžiu neatitiktis) buvo aiÅ¡kios aritmetinės klaidos, kurios galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytos tik nekeičiant vokų su tiekėjų pasiÅ«lymais atplėšimo metu paskelbtų pasiÅ«lymų kainų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei taisant pasiÅ«lyme nustatytas klaidas, buvo pakeista bendra pasiÅ«lymo kaina, kas vertintina kaip grubus VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sudaręs perkančiajai organizacijai pakankamÄ pagrindÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atmetimui. Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo UAB „TOMADAS“ pasiÅ«lyme ir jo patikslinimo dokumentuose nustatytas klaidas kaip aritmetines, ko pasėkoje nepagrįstai sprendė, kad iÅ¡taisius Å¡ias klaidas bendra pasiÅ«lymo kaina su PVM turėjo sutapti su Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡ka žodžiu.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ dalies sutikdamas su apeliantės pozicija, sprendžia, kad perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atitiktį ginčo pirkimo sÄ lygoms, teisingai konstatavo, kad pasiÅ«lyme nustatytas trÅ«kumas – bendros kainos nurodymas be PVM kvalifikuotinas kaip aritmetinė klaida, tačiau neteisingai sprendė, kad Å¡io pasiÅ«lymo pirminiame patikslinime nustatyta bendros pasiÅ«lymo kainos (su PVM), iÅ¡reikÅ¡tos skaičiais, neatitiktis Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡kai žodžiu taip pat prilyginamas tokio pobÅ«džio klaidai, kurios iÅ¡taisymui taikoma VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pasiÅ«lymų trÅ«kumų taisymo tvarka.

Neteisingai kvalifikavę ieÅ¡kovės patikslintame pasiÅ«lyme nustatytÄ trÅ«kumÄ â€“ bendros pasiÅ«lymo kainos (su PVM), iÅ¡reikÅ¡tos skaičiais neatitiktį Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡kai žodžiu – perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡ios klaidos iÅ¡taisymui taikoma VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedÅ«ra, o ne suteikiama ieÅ¡kovei galimybė paaiÅ¡kinti ir iÅ¡taisyti akivaizdžiÄ redakcinio (techninio) pobÅ«džio klaidÄ .Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, perkančioji organizacija, pasiÅ«lymų vertinimo metu radusi pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas (VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieÅ¡kovės pirminiame pasiÅ«lyme neteisingai nurodyta bendros kainos iÅ¡raiÅ¡ka be PVM vertinama kaip aritmetinė klaida, taisytina VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nustatytas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo trÅ«kumas yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kadangi atlikus pasiÅ«lyme pateiktų sudedamųjų kainos dalių su ir be PVM paskaičiavimÄ matyti, jog pateikta pasiÅ«lymo sudedamųjų kainos dalių suma be V. T. pasiÅ«lyme nustatytÄ aritmetinę klaidÄ , ieÅ¡kovė nekeitė kainos sudedamųjų dalių (nepildė pasiÅ«lymo kainos naujomis dalimis bei neatsisakė buvusių kainos dalių), kas patvirtina, jog taisant pasiÅ«lyme nustatytÄ aritmetinę klaidÄ pasiÅ«lymas iÅ¡ esmės pakeistas nebuvo.

IeÅ¡kovei pateikus patikslintÄ pasiÅ«lymÄ su jame tinkamai nurodyta bendra kaina, iÅ¡reikÅ¡ta skaičiais, perkančiosios organizacijos nustatytos aritmetinės klaidos nebeliko – patikslinto pasiÅ«lymo sudėtinių kainos dalių suma atitiko nurodytÄ bendrÄ pirkimo kainÄ su PVM, jokių naujų aritmetinių klaidų neteisingai nurodant kainos sudėtinius elementus ar apskaičiuojant jų bendrÄ sumÄ , pasiÅ«lyme padaryta nebuvo, tačiau bendros kainos (su PVM) iÅ¡raiÅ¡ka skaičiais ir žodžiais nesutapo.

Kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija tokį pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ klaidingai kvalifikavo kaip aritmetinę klaidÄ bei jo iÅ¡taisymui taikė VPÄ® įtvirtintos teisingos kainos prezumpcijÄ , dėl ko nepagrįstai buvo užvilkinta vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra, kas galimai turėjo įtakos savalaikiam vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojo paskelbimui ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai ieÅ¡kovės pateiktame patikslintame pasiÅ«lyme praÅ¡omos iÅ¡taisyti aritmetinės klaidos nebeliko, tačiau kainos iÅ¡raiÅ¡ka skaičiais ir žodžiais nesutapo, akivaizdu, kad Å¡ios neatitikties priežastis buvo ne aritmetinė klaida, kadangi pasiÅ«lymo sudėtinių kainos dalių suma atitiko bendrÄ nurodytÄ pirkimo kainÄ , tačiau techninis apsirikimas neteisingai nurodant bendros kainos iÅ¡raiÅ¡kÄ Å¾odžiais, Å¡ioje vietoje palikus neiÅ¡taisytÄ pradinės redakcijos pasiÅ«lymÄ .

Bet kuris vidutinis, įprastinę patirtį vieÅ¡uosiuose pirkimuose turintis Å¡ių santykių subjektas byloje aptariamÄ pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ turėjo suprasti bei vertinti akivaizdžiai formalia bei nereikÅ¡minga neatitiktimi, dėl kurios galėjo bÅ«ti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiÅ¡kinantis Å¡ios klaidos turinį, tačiau ne pasiÅ«lymo taisymas ar pildymas naujais duomenimis (VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri skirta iÅ¡imtinai aritmetinio pobÅ«džio klaidoms taisyti).

Juo labiau toks pasiūlyme nustatytas trūkumas negalėjo lemti ieškovei (kad ir netiesiogiai dėl tariamos aritmetinės klaidos neištaisymo) griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 31 straipsnio 7 dalis skirta reguliuoti tiems atvejams, kai pasiūlyme pateikiama viena verte išreikšta, iš sudėtinių dalių nesudaryta, kaina.

Kitu atveju, tokiu kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai tiekėjai pasiÅ«lymus turi pateikti juose detalizuodami pirkimo objekto sudėtines dalis ir jas atitinkančius įkainojimus, VPÄ® 31 straipsnio 7 dalies taikymo prasmė, atsižvelgiant į konkretaus vieÅ¡ojo pirkimo ypatumus, gali sumenkti, todėl negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). VPÄ® 31 straipsnio 7 dalies taikymas pirkimuose, kuriuose praÅ¡oma iÅ¡skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis ir nurodyti atskirų dalių kainas (įkainius), tampa aktualus tada, kai tiekėjas padaro aritmetinę klaidÄ tiek nurodydamas kainÄ Å¾odžiais, tiek skaičiais (pavyzdžiui, „2+3=4“;

„šeÅ¡i“). Tokiu atveju neaiÅ¡ku, dėl kurios kainos iÅ¡raiÅ¡kos formos tiekėjas padarė klaidÄ , todėl prasminga taikyti įstatyme įtvirtintÄ teisingos (tikrosios) kainos prezumpcijÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei pateikus patikslintÄ pasiÅ«lymÄ kainos sudėtinių elementų suma ir jų bendra nurodyta pirkimo kaina sutapo, todėl perkančioji organizacija, vertindama bendros kainos neatitiktį Å¡ios kainos iÅ¡raiÅ¡kai žodžiu kaip aritmetinę klaidÄ bei taikydama VPÄ® įtvirtintÄ teisingos (tikrosios) kainos prezumpcijÄ elgėsi formaliai, ne pagal turiningojo vertinimo reikalavimus, todėl neteisėtai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos veiksmai, kai pirmÄ kartÄ nustačius ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme aritmetinę klaidÄ leidžiama jÄ iÅ¡taisyti nurodant bendrÄ kainos iÅ¡raiÅ¡kÄ su PVM, tačiau šį trÅ«kumÄ iÅ¡taisius reikalaujama suvienodinti bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ su jos iÅ¡raiÅ¡ka žodžiu, nurodytÄ be PVM, yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, sudarantys pagrindÄ abejoti ginčo vieÅ¡ojo pirkimo skaidrumu bei tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo lygiavertiÅ¡kumo principo laikymusi.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog, ieÅ¡kovei pateikus patikslintÄ pasiÅ«lymÄ , su bendros pasiÅ«lymo kainos (su PVM) atitiktimi pasiÅ«lymo sudėtinių kainos dalių sumai susiję pasiÅ«lymo trÅ«kumai (aritmetinė klaida) buvo paÅ¡alinti ir liko nepaÅ¡alinti tik techninio pobÅ«džio netikslumai, nėra reikÅ¡minga nagrinėjamos bylos rezultatui aplinkybė, jog perkančioji organizacija paprašė ieÅ¡kovės pakartotinai iÅ¡taisyti pasiÅ«lymo trÅ«kumus ir ieÅ¡kovė nustatytÄ terminÄ Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti praleido.

Tokia iÅ¡vada daroma remiantis tuo, kad nagrinėjamoje situacijoje apskritai perkančiajai organizacijai nebuvo poreikio spręsti pasiÅ«lymo trÅ«kumų Å¡alinimo, nes pagal ieÅ¡kovės pateikto ir pataisyto pasiÅ«lymo turiningÄ jį vertinimÄ buvo pagrindas šį pasiÅ«lymÄ priimti. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog perkančiosios organizacijos nustatytas tiekėjui vienos paros terminas (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki gruodžio 29 d.) akivaizdžiam techninio pobÅ«džio pasiÅ«lymo trÅ«kumui pataisyti, atsižvelgiant į ankstesnį Å¡alių aktyvų ir operatyvų bendradarbiavimÄ ginčo pirkime, atitinka protingumo reikalavimus ir buvo pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015).

Dėl trečiojo asmens pasiÅ«lymo atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams Perkančiosios organizacijos turi pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis). Å iÄ pareigÄ perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sÄ lygas, kurios įtvirtintos VPÄ® 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.).

Tai objektyviais, aiÅ¡kiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sÄ lygas konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgÅ«s įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikacijÄ iÅ¡plaukia ir iÅ¡ racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPÄ® 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sÄ lygose nustatyti minimalÅ«s tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi bÅ«ti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų bÅ«ti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobÅ«dį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sÄ lygas, VPÄ® nuostatas ir kitus pirkimui reikÅ¡mingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti Å¡ie yra bÅ«tini, vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi iÅ¡rinkti tÄ tiekėjÄ , kuris visiÅ¡kai juos atitinka.

Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigÄ tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008).Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis ginčo vieÅ¡ajame pirkime dalyvavo tik du tiekėjai – ieÅ¡kovė UAB „TOMADAS“ (pasiÅ«lymo kaina su PVM – 20 727,78 Eur) ir trečiasis asmuo IÄ® „Jomamotors“ (pasiÅ«lymo kaina su PVM – 20 142,87 Eur), kurių pasiÅ«lytų kainų skirtumas buvo neženklus bei sudarė vos 575 Eur, vertinant Å¡ių tiekėjų pasiÅ«lymus turėjo bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai ir preciziÅ¡kai tiksliai vadovaujamasi VPÄ® nuostatomis, neteikiant prioriteto vienam iÅ¡ teikėjų (trečiajam asmeniui) nurodant, kad jo pasiÅ«lymo (plačiÄ ja prasme) trÅ«kumai yra mažiau reikÅ¡mingi, nei ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo trÅ«kumai.

Perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo savalaikis patikslinimas ir vertinimas nesukeltų jokių pasekmių ginčo vieÅ¡ojo pirkimo eigai ir rezultatui, kadangi ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta kaina buvo didesnė, nei trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei akivaizdžiai prieÅ¡tarauja VPÄ® nuostatoms, remiantis kuriomis nustačius perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, nepriklausomai nuo jų pobÅ«džio ir masto, sprendžiamas klausimas dėl ginčo vieÅ¡ajame pirkime dalyvavusių teikėjų grÄ Å¾inimo į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, o sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį – dėl Å¡io sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Be to, nurodyti perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo argumentai prieÅ¡tarauja pačiame skundžiamame teismo sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ pasiÅ«lymas neatitiko minimalaus kvalifikacinio reikalavimo turėti pirkimo sÄ lygose nustatyto dydžio vidutinę metinę apyvartÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sÄ lygų 9.5. punkte buvo nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas teikėjams turėti ne mažesnę, nei 84 200 Eur, vidutinę metinę bendrÄ jÄ apyvartÄ per pastaruosius 3 finansinius metus.

Trečiojo asmens IÄ® „Jomamotors“ vidutinė metinė apyvarta 2012 metais buvo 360 355 Lt (104 366,02 Eur), 2013 metais - 332 938 Lt (96 425,51 Eur), tuo tarpu 2014 metais - 175 987 Lt (50 969,36 Eur). Taigi, trečiojo asmens bendra vidutinė metinė apyvarta per 3 metus buvo 83 920 Eur, t. y. mažesnė, nei reikalaujama pirkimo sÄ lygose 0,3 proc. Bylos nagrinėjimo metu tarp Å¡alių nebuvo ginčo, kad trečiasis asmuo neatitiko Å¡io minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, tačiau perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu Å¡is neatitikimas buvo mažareikÅ¡mis bei nesudarė pagrindo laikyti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ netinkamu.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai ginčo vieÅ¡ajame pirkime dalyvavo vos du tiekėjai, kurių pasiÅ«lytų kainų skirtumas nebuvo ženklus, perkančioji organizacija turėjo griežtai laikytis tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo lygiavertiÅ¡kumo principo bei negalėjo, nesilaikydama pačios nustatytų vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų, vertinti trečiojo asmens pasiÅ«lymo neatitiktį nurodytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui kaip mažareikÅ¡mę.

Nagrinėjamoje situacijoje vien tai, kad trečiojo asmens vidutinė metinė apyvarta buvo mažesnė 280 Eur, nei reikalaujama pirkimo sÄ lygose, nesudarė pagrindo Å¡iam teikėjui taikyti iÅ¡imtines taisykles ir besÄ lygiÅ¡kai laikyti Å¡io tiekėjo pasiÅ«lymÄ tinkamu, taip sukeliant abejones dėl vieÅ¡ojo pirkimo skaidrumo bei pažeidžiant tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo principÄ . PrieÅ¡ingi perkančiosios organizacijos veiksmai, formaliai atmetus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ netinkamai kvalifikavus jame padarytÄ klaidÄ bei leidus trečiajam asmeniui, faktiÅ¡kai neatitinkančiam minimalių kvalifikacinių reikalavimų, dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime, kvalifikuotini pažeidžiančiais viešųjų pirkimų principus bei vertintini neproporcingais pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui – racionaliam lėšų panaudojimui (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo netaikant atidėjimo termino Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat kelia klausimÄ dėl ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo be atidėjimo termino pagrįstumo. Apeliantės teigimu, perkančiajai organizacijai netaikus atidėjimo termino, buvo pažeista jos teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas perkančiosios organizacijos pozicijai, sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, leidžiančias sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį nedelsiant, netaikant atidėjimo termino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo pirkimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta netaikant atidėjimo termino, tačiau netinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas pagrįstas procedÅ«rų vieÅ¡umu. Teisinė apsauga suponuoja pareigÄ laiku ir iÅ¡samiai informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos sprendimus.

Å i informavimo pareiga apima ne tik informacijos suteikimÄ tiekėjui, kuri yra susijusi tik su juo pačiu, bet ir visų tiekėjų informavimÄ apie sutarties sudarymÄ tam, kad galima bÅ«tų pateikti ieÅ¡kinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo (Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ AustrijÄ , C-212/02, nepaskelbtas Rinkinyje). Ä®gyvendindamos Å¡iÄ pareigÄ , perkančiosios organizacijos privalo informuoti dalyvius apie sprendimÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dar prieÅ¡ jos sudarymÄ , kad jie turėtų realiÄ galimybę inicijuoti peržiÅ«ros procedÅ«rÄ .

PaÅ¡alintam dalyviui turi bÅ«ti suteikta galimybė per tinkamÄ laikÄ iÅ¡nagrinėti sprendimo sudaryti sutartį galiojimo klausimÄ . PeržiÅ«ros procedÅ«rų veiksmingumo principas įgyvendinamas, taikant protingÄ terminÄ , skaičiuojamÄ nuo paÅ¡alintų dalyvių informavimo apie perkančiosios organizacijos sprendimÄ sudaryti sutartį, iki sutarties sudarymo, kuris tiekėjams leidžia pateikti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki Å¡io sudarymo (Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-444/06, Rink. 2008, p. I-2045). Tokias veiksmingos gynybos prielaidas, be kita ko, užtikrina atidėjimo terminų, remiantis Teisingumo Teismo praktika įtvirtintų Direktyvoje 2007/66, taikymas.VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymui atidėjimo terminas gali bÅ«ti netaikomas, jeigu vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra kitų suinteresuotų kandidatų. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai tiekėjas yra antrÄ jÄ vietÄ pasiÅ«lymų vertinimo eilėje užėmęs asmuo, Å¡i aplinkybė pakankama pagrįsti jo teisiniam suinteresuotumui ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ginčo vieÅ¡ajame pirkime dalyvavo vos du tiekėjai – ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, todėl klausimo dėl jų suinteresuotumo ginčo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra bei perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais nekyla. IeÅ¡kovės suinteresuotumo nepaneigia faktas, kad jos pasiÅ«lymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sÄ lygų reikalavimų. Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, perkančioji organizacija nepagrįstai vadovavosi VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga, kuriai esant pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas gali bÅ«ti netaikomas.

Vertinant kitos VPÄ® 18 straipsnio 9 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos buvimÄ , sutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sutartis buvo sudaroma atliekant mažos vertės pirkimÄ , kas sudarė pakankamÄ pagrindÄ Å¡ios sutarties sudarymui netaikant atidėjimo termino. Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 30 d. perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju IÄ® „Jomamotors“.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens 2015 m. gruodžio 30 d. pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).VPÄ® 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal Å¡io įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl vieÅ¡ojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, bÅ«tina iÅ¡saugoti pirkimo sutarties padarinius.

Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia iÅ¡laidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedÅ«ros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPÄ® 952 straipsnio nuostatas – iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytÄ sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vienÄ iÅ¡ galimų alternatyviųjų sankcijų.Kaip matyti iÅ¡ perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens sudarytos 2015 m. gruodžio 30 d. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, sutartis įsigaliojo nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja 12 mėnesių, sutarties objektas – priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės teritorijoje, taip pat Å¡ių policijos komisariatų tiriamuose įvykiuose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į abiejų Å¡alių (perkančiosios organizacijos ir ieÅ¡kovės) elgesį ginčo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu, kai ieÅ¡kovė per du kartus, praÅ¡ant perkančiajai organizacijai, nepaÅ¡alino akivaizdžių pasiÅ«lymo klaidų, praleido perkančiosios organizacijos nustatytÄ pakankamÄ terminÄ pasiÅ«lyme nustatytų klaidų iÅ¡taisymui, taip pat į tai, kad ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo metu jau buvo pasibaigęs prieÅ¡ tai sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimo terminas, sprendžia, jog sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su vieÅ¡ojo intereso apsauga, vykdymÄ .Atsižvelgus į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimo terminÄ , jos tęstinį pobÅ«dį, reikÅ¡mę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkančiÄ aplinkybę, susijusiÄ su perkančiosios organizacijos vykdomomis funkcijomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcinga padarytam pažeidimui ir ieÅ¡kovės pažeistų teisių užtikrinimui bÅ«tų perkančiajai organizacijai taikyti VPÄ® 952 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ â€“ 500 Eur dydžio baudÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iÅ¡ esmės visus ieÅ¡kinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , perskirstytinos ginčo Å¡alių procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „TOMADAS“, pateikdama ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , sumokėjo 578 Eur žyminio mokesčio (po 289 Eur už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo Tauragės apskrities VPK ieÅ¡kovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo 1 070 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio (360 Eur), dubliko (185 Eur), atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (175 Eur) ir apeliacinio skundo (350 Eur) suraÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡klotines, sÄ skaitas – faktÅ«ras ir mokėjimo pavedimus.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

IeÅ¡kovės teismui deklaruotos iÅ¡laidos už parengtus procesinius dokumentus nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jos naudai iÅ¡ atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu           n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ , priimtÄ supaprastintame mažos vertės konkurse „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos“ (Nr. 255824), kuriuo atmestas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ pasiÅ«lymas, taip pat sprendimÄ , kuriuo supaprastinto mažos vertės konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo individuali įmonė „Jomamotors“.Taikyti alternatyviÄ jÄ sankcijÄ â€“ skirti atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMADAS“ (juridinio asmens kodas 302308932) iÅ¡ atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 578 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMADAS“ (juridinio asmens kodas 302308932) iÅ¡ atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 1 070 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septyniasdeÅ¡imt eurų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                       ArtÅ«ras Driukas Romualda Janovičienė Nijolė PiÅ¡kinaitė            Â