b463d27e-d5c5-4d41-900a-c10fcf1052ea · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-309-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01674-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1.;51.4; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P. (V. P.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. (V. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. P. (V. P.) su patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b. l. 11-16) nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) buvo kalinamas nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2018 m. vasario 27 d.

Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 24 d. buvo laikomas karantino patalpose, kurios buvo mažos, blogai ventiliuojamos. Nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2018 m. vasario 27 d. buvo apgyvendintas 14 būrio 2-os ir 15 būrio 1-os sekcijos patalpose su kitais 20 ir daugiau nuteistųjų. 14 ir 15 būriuose buvo du gyvenami kambariai, kurių kvadratūra buvo maža, gyveno 40 ir daugiau nuteistųjų. Gyvenamojoje patalpoje trūko ploto, kurį dar labiau mažino buvę baldai. Teigė, jog 14 ir 15 būrio patalpose įrengti du sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi 40 nuteistųjų.

Dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, grindys išklotos plytelėmis, kurios sušlapusios tapdavo slidžios, nebuvo dušo kilimėlių ar grotelių, apšvietimas silpnas, nebuvo ventiliacijos, seniai remontuota patalpa. Nurodė, kad 14 ir 15 būrio patalpose nėra įrengtos džiovyklos, gyvenamojoje patalpoje nuolat tvyro drėgmė ir smarvė. 14 ir 15 būrio patalpose neįrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, priešgaisrinės signalizacijos mygtukai, avariniai išėjimai gaisro atveju.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 20-28). Marijampolės PN nuteistieji į bÅ«rius skirstomi vadovaujantis diferencijuoto skirstymo schema, taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių bÅ«ryje bei kitas iÅ¡skirtines aplinkybes. BÅ«riuose esančiose patalpose miegamųjų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamųjų vietų įrengimo skaičiaus.

Marijampolės PN tinkamai laikosi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo teiginys dėl per mažo ploto yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėjo, jog 15 būryje yra 2 pisuarai ir 1 sėdimas klozetas, 2 tupimi tualetai. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo redakcija, kuri nenumato sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl pareiškėjo skundas dėl per mažo sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičiaus nuo 2017 m. sausio 1 d. nepagrįstas.

Pažymėjo, jog yra sienelės, skiriančios kietuosius įrenginius, taip pat yra užtraukiamos užuolaidos, kurios dar labiau užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Atkreipė dėmesį, jog sanitariniuose mazguose teisės aktai nenumato privalomai įrengti duris. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai nuolat stebi ir tikrina Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka einamuosius remonto darbus.

Teigė, kad duÅ¡e persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėsimos vietos yra medinės grotelės, atlikus periodinį patikrinimÄ , pažeidimų dėl duÅ¡o patalpų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nenustatyta. 15 bÅ«rio nuteistieji turi drabužių džiovyklÄ , taip pat sudaryta galimybė drabužius džiovinti lauke. Marijampolės PN veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rÅ«bai, patalynė. Marijampolės PN gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius yra laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje.

Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys, atsakingi už prieÅ¡gaisrinę saugÄ , nuolatos yra atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai. Marijampolės PN patalpose, bÅ«riuose, koridoriuose, laiptinėse yra iÅ¡kabinti nurodomieji ženklai, prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ . Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas.

Dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinę ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybas, kurių darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Prašė skundÄ atmesti. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2018 m. vasario 27 d. Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 20-21). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (b. l. 11).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo patalpinimo Marijampolės PN pradžios, t. y. 2014 m. spalio 17 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Marijampolės PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo patalpinimo Marijampolės PN pradžios 2014 m. spalio 17 d,, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 8). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugpjūčio 8 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. vasario 27 d. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bausmę atliko 15 bÅ«ryje, kur trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2018 m. vasario 27 d. bausmę atliko 15 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 76,51 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo apgyvendinta 24 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 29, 54). Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (gyvenant bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje), todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Â administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių. Nurodė, kad 15 bÅ«rio patalpose įrengti 2 sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi 40 nuteistųjų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad 15 būrio sanitariniame mazge įrengti 2 pisuarai, 1 sėdimas klozetas, 2 tupimi tualetai. Taip pat nurodė, jog ginčo laikotarpiu būryje buvo nuo 33 iki 40 nuteistųjų (b. l. 23, 29). Konstatuotina, jog sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, tarp dušų neįrengtos pertvaros, ant grindų nebuvo guminių kilimėlių ar medinių grotelių, silpnas apšvietimas bei ventiliacija, bendro dušo patalpa seniai neremontuota.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ) matyti, kad nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Å iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus. Teismas taip pat pažymi, kad nei Higienos norma HN 76:2010, nei Higienos norma HN 134:2015 nenustato, jog duše turi būti guminiai kilimėliai ar medinės grotelės. Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) nėra konstatuota, kad dušai neatitiko higienos normų reikalavimų (b. l. 33-35), iš atsakovės atstovo pateiktų fotografijų matyti, jog dušo persirengimo patalpoje prie kiekvienos sėdimo vietos yra medinės grotelės (b. l. 47).

Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, būtent naudodamasis dušu, dėl slidžių grindų būtų patyręs traumų, byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas naudodavosi dušais, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog 15 būrio patalpose neįrengtos rūbų ir avalynės džiovyklos, neveikė mechaninė ventiliacija, nuolat tvyrojo drėgmė.

Pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 76:2010) 64 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas Marijampolės PN nurodė, kad veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rūbai, patalynė. Patalynė ir drabužiai skalbimai, priimami ir atiduodami išskalbti nustatytu ir patvirtintu Marijampolės PN direktoriaus grafiku (b. l. 25, 41, 42). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) nėra konstatuota, kad skalbyklos patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (b. l. 33-35).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 15 būrio patalpose neįrengta priešgaisrinė gesinimo sistema, dūmų jutikliai, avariniai išėjimai. Marijampolės PN Ūkio skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. pažymoje Nr. 14/07-2197 (b. l.

32) nurodyta, kad pataisos namuose paruoÅ¡tos ir patvirtintos prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijos, atliekamas darbuotojų ir nuteistųjų mokymas pagal parengtÄ neformaliÄ mokymo programÄ gaisrinės saugos klausimais. Marijampolės PN atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai, visuose koridoriuose, laiptinėse iÅ¡kabinti nurodomieji ženklai. Gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir kt. gaisrinis inventorius) įkalinimo įstaigoje dėl darbuotojų saugumo laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje.

Pastatų pirmuosiuose aukÅ¡tuose gali ir nebÅ«ti pagalbinio evakuacijos išėjimo – žmonių evakuacija gali bÅ«ti vykdomas per pastato langus. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių kada pažeidimai buvo padaryti, nesiejo aukščiau nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Be to, į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų, o Å¡is nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų Å¡alinimui, kad dėl nurodytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Å¡iuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, todėl, kad jis buvo laikomas pažeidžiant higienos normų reikalavimus, pagrindo nėra.

Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. 55/04-579 (b. l.

30) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2017 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 14/07-4668 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra kreipęsis (b. l. 31). Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. P. (V. P.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė