b460c8a7-a35e-4ec0-ba51-8158a46ffcc2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

             Civilinė byla Nr. 2-427/2011

                                                                                       Â

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

            Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8007-560/2010 pagal ieÅ¡kovo

uždarosios akcinės bendrovės „Stiprybė“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“,

uždarajai akcinei bendrovei dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė : Â

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB

„Stiprybė“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. lapkričio 12 d. SusitarimÄ

dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu; pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ lizingo sutarčių Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 nutraukimÄ negaliojančiu. IeÅ¡kovas taip pat prašė nepraneÅ¡us atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas užuot stengęsis taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ ir nepaisydamas to, kad sutarčių nutraukimas yra ginčijamas, imasi savavaliÅ¡kų neteisėtų veiksmų siekdamas perimti lizinguojamų transporto priemonių valdymÄ . Taip pažeidžiami ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų jo kreditorių bei verslo partnerių interesai, todėl bÅ«tina atsakovui nepraneÅ¡us taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡is gali imtis naujų neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. Teismas nurodė, kad įvertinus ieÅ¡kovo argumentus bei atsižvelgiant į praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį ir paskirtį, tikslinga taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokios priemonės atitinka pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį bei turi užtikrinti sprendimo, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . IeÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovo lizinguotos transporto priemonės liktų ieÅ¡kovo valdyme, todėl siekiant neapsunkinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręstas nepraneÅ¡us atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys jų taikymÄ arba padarys jų taikymÄ neįmanomÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

        Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį. Jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių – praÅ¡o taikyti „Swedbank lizingas“, UAB nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutÄ â€“ įpareigoti ieÅ¡kovÄ per 10 dienų į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 694 260,10 Lt galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimui. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad yra reali grėsmė, jog dėl kokių nors lizingo bendrovės veiksmų arba neveikimo ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. Â

2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Leidžiant ieÅ¡kovui naudoti turtÄ po lizingo sutarčių nutraukimo, pažeidžiamos (atsakovo) turto savininko teisės ir teisėti interesai, nes teismas sudaro sÄ lygas ieÅ¡kovui naudotis iki lizingo sutarčių nutraukimo turėtomis teisėmis, naudoti ir valdyti turtÄ neatlygintinai. Teismas atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo interesus, nesigilino į lizingo bendrovės jau patirtus ir dėl tokio sprendimo atsirasiančius ateityje nuostolius. Teisingumo principo neatitinka toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai lizingo bendrovė ir jos interesai aukojami vardan kito subjekto – ieÅ¡kovo gerovės. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas ekonomiÅ¡kumo principas, nes galimam sprendimo įvykdymui užtikrinti pakaktų mažiau atsakovo teises ir teisėtus interesus ribojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - draudimo lizingo bendrovei realizuoti turtÄ tretiesiems asmenims.

3. Atsakovo žiniomis, yra priimta teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Stiprybė“. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi finansinių sunkumų ir yra nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų ne tik lizingo bendrovei, bet ir kitiems kreditoriams. IeÅ¡kovas, siekdamas įgyti teisę neatlygintinai naudoti turtÄ , piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovas gali bÅ«ti nesuinteresuotas greitu ir operatyviu bylos iÅ¡sprendimu. IeÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, todėl teismas turėjo atsisakyti ginti ieÅ¡kovo teisę.

4. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio nuostatas, nes tik konstatavo, kad yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas atsakovui sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba jį padarys neįmanomÄ , tačiau nenurodė nei vieno argumento, dėl ko galėtų kilti pagrįstų įtarimų, kad atsakovas gali sukelti realiÄ grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovas patirs neigiamas pasekmes – negalės naudoti savo turto, gauti iÅ¡ jo pajamų, todėl privalėjo iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauti, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . To nepadarius skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, jis turėtų taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

IeÅ¡kovas UAB „Stiprybė“ atsiliepime į atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pažymima, kad transporto priemonės yra esminis ieÅ¡kovo turtas, leidžiantis jam tinkamai vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ . IeÅ¡kovas siekia iÅ¡saugoti galimybę vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ . Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo Å«kinės komercinės veiklos tęstinumui teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, apsaugo jį nuo Å«kinės komercinės veiklos nutraukimo, užtikrina teismo sprendimo įvykdymÄ . Atsakovas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teisme, todėl skunde neturi teisės reikÅ¡ti tokio reikalavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties  taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo. Å iuo atveju analizuojant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertintinos ir susiklosčiusios naujos faktinės aplinkybės – bankroto bylos iÅ¡kėlimas UAB „Stiprybė“.

Laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas Å¡ių priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus pripažinti 2008 m. lapkričio 12 d. SusitarimÄ dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu; taip pat prašė pripažinti negaliojančiu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ konkrečių lizingo sutarčių nutraukimÄ (b. l. 1-5). Grįsdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovas nurodė, kad yra su transportu ir pervežimo paslaugų teikimu susijusi įmonė, todėl transporto parko turėjimas yra bÅ«tina sÄ lyga vykdyti ir toliau tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ . Jis prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytose sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų (transporto priemonių) valdymo perėmimu.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Stiprybė“ buvo iškelta bankroto byla (ši nutartis įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmimo, kuria Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis buvo palikta nepakeista). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas iškėlus įmonei bankroto byla draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų

privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo

tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Nors Ä®BÄ® ir numato, kad įmonė turi teisę verstis Å«kine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas naudoti su Å¡ia veikla susijusioms iÅ¡laidoms (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 5 p.),

tačiau jau prieÅ¡ kurį laikÄ Ä¯siteisėjusia nutartimi iÅ¡kėlus UAB „Stiprybė“ bankroto

bylÄ nėra pateiktų įrodymų apie tai, jog įmonė toliau verstųsi Å«kine komercine veikla. Tokios aplinkybės leidžia sutikti su skundo teiginiais, kad ieÅ¡kovas turi rimtų finansinių sunkumų ir yra nepajėgus įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.). Taigi lizingo objektas, kol už jį nėra visiÅ¡kai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisė į jį lizingo gavėjui pereina tik tada, kai sumokama visa lizingo sutartyje numatyta kaina. Pagal ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas dar nėra įgijęs nuosavybės teisių į turtÄ pagal ieÅ¡kinyje nurodytas ir ginčijamas lizingo sutartis. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ turi bÅ«ti taikomas įstatyme numatytas draudimas vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, o lizingo davėjui tokiu atveju negalint realiai realizuoti savo teisių pagal lizingo sutartį, palikimas galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytose lizingo sutartyse numatytu lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiÅ¡kumo principÄ . IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama 2010 m. spalio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmestinas.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų (dėl nepraneÅ¡imo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir pan.), kadangi atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei jų pagrindu priimamÄ procesinį spendimÄ , jie nebetenka prasmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,  Â

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Stiprybė“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei.

Teisėjai                                                                                                                   Vytas

Milius

Marytė Mitkuvienė

Gintaras Pečiulis

                                                                                                       Â

                                                                                 Â