b45f4780-d998-4e51-9c4d-3a902a628c02 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                 Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-160/2013

                                                                               Â

Proceso Nr. 1-89-1-00539-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.2; 1.2.29.3; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.2 (N)

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

nuteistajam K. P.,

išteisintiesiems A. M. ir A. S.,

gynėjams advokatams Romualdui Juščiui, Jolantai Teresei Litvinskienei ir Tomui Leščinskui, nukentėjusiesiems N. S. ir R. G.,

nukentėjusiojo N. Z. įgaliotai atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo N.

Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės

28 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio

1 dalyje, ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) bauda.

K. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas,                  303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas,                  303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo N. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Iš K. P. priteista išieškoti 159,88 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

K. P. nuteistas už tai, kad tiksliau nenustatytu laiku po 2009 m. liepos 14 d., neturėdamas teisėto pagrindo, iÅ¡ nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo fizinių asmenų dokumentus – I. M. ir D. V. vardu iÅ¡duotas asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. gegužės 3 d., kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, t. y. Å¡iais savo veiksmais         K. P. padarė LR BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

K. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieÅ¡ N. Z. panaudoti fizinį smurtÄ , kito asmens naudai vertė jį perduoti didelės vertės turtÄ , bÅ«tent: 2010 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. P., bendrai veikdamas su A. S. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, UAB „XX“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, kito asmens, t. y.   A. M., naudai iÅ¡ N. Z. reikalavo didelės vertės turto, t. y. 74 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „XX“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. P., bendrai veikdamas su    A. S. ir A. M., neturėdamas teisėto

pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai, savo naudai privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kaip grÄ Å¾intinÄ didelės

vertės skolÄ A. M., įraÅ¡ant datÄ â€“ 2010 m. vasario 5 d. ir

74 000 eurų sumÄ skaičiais ir žodžiais.

A. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš N. Z. ir

R. G. panaudoti fizinį smurtÄ , savo naudai vertė juos perduoti didelės vertės turtÄ , bÅ«tent: 2010 m. sausio mėn. 6-8 dienomis, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „XX“

priklausančiame servise, esančiame (duomenys neskelbtini), A. M., demonstruodamas peilį, stvėrė R. G.

už striukės atlapų, po to, demonstruodamas peilį bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, reikalavo iš jų didelės vertės turto, t. y.

70 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. sausio mėnesio viduryje bei 2010 m. kovo mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie VÄ® „XX“, esančios (duomenys neskelbtini), A. M., naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas atimti automobilį, reikalavo iÅ¡ N. Z. pinigų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. gegužės mėn. ir 2010 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. M., naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas, jog apie tai sužinos „kauniečiai“, reikalavo iÅ¡ N. Z. pinigų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „XX“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. M., bendrai veikdamas su A. S. ir K. P., neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai, savo naudai privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kaip grÄ Å¾intinÄ didelės vertės skolÄ A. M., įraÅ¡ant datÄ â€“ 2010 m. vasario 5 d. ir 74 000 eurų sumÄ skaičiais ir žodžiais.

A. S. buvo kaltinamas pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieÅ¡ N. Z. panaudoti fizinį smurtÄ , kito asmens naudai vertė jį perduoti didelės vertės turtÄ , bÅ«tent: 2010 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. S., bendrai veikdamas su K. P. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, UAB „XX“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas padaryti N. Z. invalidu, kito asmens, t. y.   A. M., naudai iÅ¡ N. Z. reikalavo didelės vertės turto, t. y. 74 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „XX“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. S., bendrai veikdamas su     K. P. ir A. M., neturėdamas

teisėto pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai, savo naudai privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kaip grÄ Å¾intinÄ didelės

vertės skolÄ A. M., įraÅ¡ant datÄ â€“ 2010 m. vasario 5 d. ir

74 000 eurų sumÄ skaičiais ir žodžiais.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį, kuria                  A. M., A. S. ir K. P. iÅ¡teisinti pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir:

A. M. pripažinti kaltu, padarius

nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 7 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ

veikÄ , numatytÄ LR BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK     302 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda ir galutinę bausme paskirti laisvės atėmimÄ 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 100 MGL (13000 litų) dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino bei neanalizavo liudytojų parodymų, raÅ¡ytinės bylos medžiagos, t. y. nevertino ne tik atskirai, bet ir kaip įrodymų visumos, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas, kurių pagrindu priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Toliau iÅ¡dėstomos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti priimamas teismo nuosprendis, vertinami įrodymai (LR BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 40 ir kt.). Tvirtinama teismÄ nepagrįstai kritiÅ¡kai vertinus nukentėjusiojo N. Z., liudytojų V. S., R. G. parodymus, jais nesivadovavus ir nesirėmus priimant skundžiamÄ nuosprendį, o patikėjus prieÅ¡taringais A. M., A. S. ir K. P. parodymais.

Prokuroras detaliai aptaria nukentėjusiojo

N. Z. parodymus, pabrėždamas, kad jie viso proceso metu buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, nukentėjusysis juos patvirtino ir atliktų akistatų metu, t. y. N. Z. visÄ laik teigė, jog jam buvo nežinoma ir nesuprantama, kokiu pagrindu A. M. reikalauja iÅ¡ jo perduoti 70000 eurų sumÄ . Nukentėjusysis anksčiau A. M. nepažinojo, jokių

santykių su juo neturėjo. 2010 m. sausio mėn. 6-8 dienomis pas N. Z. į darbÄ atvažiavo V. S. ir A. M., pastarasis,

stvėręs ant stalo buvusį peilį, pripuolęs suėmė už striukės atlapų, bei, prikišęs peilį, reikalavo grÄ Å¾inti pinigus, grasino padaryti invalidu. Vėliau nukentėjusysis ne vienÄ kartÄ buvo susitikęs su A. M., kuris nuolat reikalavo iÅ¡ jo pinigų, grasino jog atvažiuos vyrukai ir jį „patvarkys". Dar po kiek laiko į autoservisÄ atvykę trys vyriÅ¡kiai pareikalavo, jog nukentėjusysis grÄ Å¾intų A. M.        74000 eurų, duodami dviejų savaičių laikotarpį tariamos skolos grÄ Å¾inimui (vėliau grasinimų sulaukė ir iÅ¡ kitų asmenų). N. Z. parodė, jog 2010-10-31 degalinėje A. M. kartu su A. S. ir K. P., grasindami „pakasti po žeme", privertė pasiraÅ¡yti vekselį 74 000 eurų sumai, liepė užraÅ¡yti vekselio datÄ - 2010 m. vasario 5 d. SuraÅ¡ytÄ vekselį perdavė A. M.. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis patikslino, kad A. M. iÅ¡ pradžių reikalavo 70000 eurų, o kai privertė pasiraÅ¡yti vekselį - 74000 eurų. Dėl 2010 m. sausio pradžioje prasidėjusio ir apie 10 mėnesių trukusio turto prievartavimo į teisėsaugos organus kreipėsi tik 2011-02-11, todėl, kad A. M., pradėjus prievartauti turtÄ , nukentėjusiojo žmona buvo nėščia, laukėsi kÅ«dikio, nėštumas buvo komplikuotas, 2010-06-04 gimė kÅ«dikis, kurį laikÄ tiek motina, tiek vaikas buvo pakankamai silpni. Vekselį nukentėjusysis pasirašė, kadangi buvo priverstas tÄ padaryti, pasiraÅ¡ydamas nesitikėjo, kad jis kada nors bus pateiktas vykdyti. Pasirašė, norėdamas, jog reketavę asmenys paliktų ramybėje jį ir jo Å¡eimÄ . Kaip prieÅ¡taraujančiÄ bylos medžiagai prokuroras laiko pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl N. Z. parodymų, kuria nurodoma, jog „toks delsimas, priimant dėmesin ir N. Z. nurodomus sistemingus kaltinamųjų iÅ¡sakytus grasinimus susidoroti, yra logiÅ¡kai nesuderinamas su nukentėjusiojo pozicija, jog reikalavimo perduoti 70000 eurų sumÄ pagrindas jam buvo nesuprantamas ir nežinomas".

Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog apygardos teismas kritiškai įvertino N. Z. parodymus dėl pirmojo susitikimo su A. M. ir peilio panaudojimo, reikalaujant iš N. Z. ir R. G. pinigų. Akcentuoja, jog tiek V. S., tiek R. G. patvirtino N. Z. parodymus, kad A. M., kartu su V. S. atvykus į autoserviso patalpas, pastarasis (A. M.) nepažinojo nei N. Z., nei R. G., kadangi klausė,

kuris yra N., o kuris R.. Ši aplinkybė patvirtina, jog nukentėjusysis su A. M. anksčiau nebuvo pažįstamas

ir, juo labiau, iÅ¡ pastarojo negalėjo skolintis pinigų. Taip pat teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad A. M. peiliu nei N. Z., nei R. G. negrasino. Prokuroro įsitikinimu, tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. FaktÄ , kad A. M. buvo paėmęs peilį nuo stalo ir jį laikė rankoje, reikalaudamas pinigų, patvirtino ne tik N. Z., bet ir liudytojai

V. S., R. G.. Prokuroras atkreipia  dėmesį į tai, kad Å¡io fakto neginčija ir pats A. M., tačiau, siekdamas suÅ¡velninti savo situacijÄ , pastarasis teigė peilį paėmė tik tam, kad perspėtų R. G.. Apelianto manymu, akivaizdu, jog peilis buvo paimtas vieninteliu tikslu - įbauginti nukentėjusįjį, t. y. grasinant peiliu prievartauti turtÄ .

Nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad N. Z. yra teistas už piktnaudžiavimÄ tarnyba, susijusį su kontrabanda. Be to, nuosprendyje nepasisakyta, kaip Å¡i aplinkybė susijusi su turto prievartavimu. Nukentėjusysis niekada nebuvo teistas už kontrabandÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad pastarasis 2009-2010 metais ar kitu laiku bÅ«tu susijęs su minėta nusikalstama veika. Nesutinka su tuo, jog teismas patikėjo teisme duotais A. M. parodymais bei  pateisino jo parodymų keitimo aplinkybes. Pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo metu tiek A. M., tiek A. S. ir K. P. davė vienus parodymus, tačiau teisme juos visiÅ¡kai pakeitė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje absoliučiai netyrė pastarųjų parodymų nenuoseklumo, o nuosprendyje aptarė ir vertino tik teisme duotus jų parodymus, kurių nedetalizavo ir nelygino su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Toliau aptariami A. M. parodymai. A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. Z. 2009 m. buvo paskolinęs 50000 Lt, kuriuos jam N. Z. gražino po kelių

dienų. Po to, 2010 m. vasario 5 d. savo namuose N. Z. paskolino 74 000 eurų ir buvo pasiraÅ¡ytas vekselis. Teisminio nagrinėjimo metu A. M. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad 2009-12-28 paskolino 70 000 eurų V. S.. Vėliau iÅ¡ V. S. paaiÅ¡kinimų suprato, kad pastarasis pinigus perdavė N. Z. ir R. G. kontrabandinių cigarečių įsigijimui, muitininkų papirkimui. Å ie A. M. parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Jeigu A. M. bÅ«tų skolinęs pinigus N. Z., tai jie vienas kitÄ pažinotų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. M. N. Z. nepažinojo. TÄ

faktÄ patvirtina ir tokios aplinkybės, kad        V. S. palydėjo A. M. iki N. Z. darbovietės, nes

pastarasis nežinojo, kur galima jį rasti. Be to, A. M. klausė, kuris R., kuris N., tad aiÅ¡ku jog jis nebuvo matęs N. Z.. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog dėl A. M. pareiÅ¡kimo generaliniam prokurorui (apie tai, jog prie kontrabandos prisidėję ir muitinės pareigÅ«nai), buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir aplinkybės, kuriomis savo gynybos versijÄ grindžia A. M., nepasitvirtino, o prieÅ¡ingai - yra akivaizdžiai neteisingos.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė „tokiu atveju kaltinamųjų veiksmuose nėra turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir reikalinga svarstyti klausimÄ ar nėra pagrindo kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimÄ , panaudojant psichinę prievartÄ ", tačiau ir Å¡iuo klausimu teismas konkrečiai nieko nepasisakė, o tik konstatavo, kad „nenustatyta, jog pinigų buvo reikalaujama, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir tuo padarant didelės žalos nukentėjusiajam, ar panaudojant psichinę prievartÄ numatytÄ LR BK 294 straipsnio 2 dalyje" Akivaizdu, kad neteisėtai iÅ¡ nukentėjusiojo N. Z. buvo reikalaujama     74000 Lt, kÄ patvirtina byloje esantis paprastasis vekselis.

Teismas

nuosprendyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad vekselis buvo pasirašytas         2010-02- 05, o ne 2010-10-31. Tai paneigia

sekančios aplinkybės. K. P. ir A. S. 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo nuvykę pas N. Z., siekdami išsiaiškinti, ar tikrai A. M. buvo N. Z. paskolinęs pinigus. Jeigu jau būtų buvęs pasirašytas vekselis ir A. M. jį būtų turėjęs, tai niekam nereikėjo K. P. ir A. S. vykti pas N. Z. įsitikinti, kad N. Z. tikrai skolinosi pinigus iš A. M.. Akivaizdu, kad A. M. tuo metu jokio vekselio neturėjo ir jo negalėjo parodyti K. P. bei A. S.. Be to, A. S., ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-04 apklausiamas kaip įtariamasis, taip pat parodė, jog vekselis buvo pasirašytas 2010 m. spalio mėn. pabaigoje (apeliantas skunde cituoja šiuos A. S. parodymus). Tad akivaizdu, kad vekselis buvo pasirašytas ne 2010-02-05, o 2010-10-31.

Atkreipia dėmesį ir tÄ aplinkybę, kad kratos metu pas K. P. buvo rastas ir paimtas tuščias vekselio blankas, analogiÅ¡kas tam, kurį pasirašė N. Z., tačiau teismas dėl Å¡ios svarbios aplinkybės nepasisakė ir jos iÅ¡ viso nevertino nuosprendyje.

Tad, prokuroro manymu, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. M., A. S. ir      K. P. kaltę dėl LR BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko bÅ«tina priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis N. Z. prašo panaikinti Klaipėdos

apygardos teismo     2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. M., A. S. ir K. P. išteisinimo

pagal LR BK          181 straipsnio 3 dalį ir priimti

naujÄ nuosprendį, pripažįstant A. M., A. S. ir K. P. kaltais pagal      181 straipsnio 3 dalį bei paskiriant

jiems šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmes. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas nuosprendis. Pažymi, kad apygardos teismas jo nuoseklius ir išsamius parodymus nepagrįstai vertino kritiškai, o patikėjo nenuosekliais, prieštaringais ir objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintais išteisintųjų parodymais.

Apeliantas akcentuoja nuo pirmo pareiÅ¡kimo momento davęs nuoseklius parodymus, pabrėžia iki 2010 m. sausio 6 d. ar 8 d. nepažinojęs nė vieno iÅ¡ iÅ¡teisintųjų. Toliau skunde detaliai apraÅ¡omas pirmasis jo ir A. M. susidÅ«rimas, t. y. kuomet į jo darbovietę Pagėgiuose atvyko jo svainis V. S. kartu su A. M.. Nurodo, jog tÄ kart iÅ¡teisintasis jam ir kartu buvusiam R. G. grasino, rėkė, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, žadėjo „patvarkyti“, reikalavo grÄ Å¾inti 70 000 eurų.

Paėmęs ant stalo buvusį virtuvinį peilį, pridėjo jam (N. Z.) prie krÅ«tinės, stvėrė už atlapų R. G.. IÅ¡ A. M. kalbos apeliantas suprato kartu su R. G. esÄ s kaltinamas nutekinęs informacijÄ dėl kontrabandos, dėl ko    A. M. patyrė didelį nuostolį, kadangi buvo paimtas kontrabandinis krovinys. Apeliantui nežinoma, kodėl A. M. atvažiavo pas jį ir iÅ¡ kur gavo klaidinančius duomenis neva jis galėjo nutekinti kažkokiÄ informacijÄ , apie kuriÄ jis nieko nežinojo.

Toliau dėsto 2010 m. sausio mėn. ir kovo mėn. prie X miÅ¡kų urėdijos vykusius susitikimus su A. M., kurių metu pastarasis vėlgi grasino grÄ Å¾inti pinigus, tvirtino, jog viskas taip paprastai nesibaigs. Vėliau jis sužinojo, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigÅ«nai sulaikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir suprato, kad jos galimai priklausė A. M.. Atsižvelgęs į tai, jog R. G. žmona dirba X teritorinės muitinės pareigÅ«ne, jis padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

M. galėjo padaryti prielaidÄ , jog bÅ«tent per R. G. žmonÄ nutekėjo kažkokia informacija. Anot apelianto, A. M. galėjo reikalauti iÅ¡ jo pinigų todėl, kad jis bendrauja su R. G., jam reikėjo į kažkÄ nukreipti savo neteisėtus reikalavimus, be to, jis (N. Z.) iÅ¡teisintajam galimai atrodė labiau palaužiamas ir pažeidžiamas. Kuomet A. M. reikalaudavo iÅ¡ jo pinigų, visuomet liepdavo važiuoti jų ieÅ¡koti pas R. G., sakydamas, jog „mentai“ pridirbo jam reikalų. Antrojo susitikimo prie X miÅ¡kų urėdijos metu jis A.

M. nurodymu davė savo telefono numerį (vėliau gavo vienÄ grasinančio turinio trumpÄ jį praneÅ¡imÄ ). 2010 m. vasarÄ A. M. keletÄ kartų netikėtai buvo atvažiavęs į jo darbovietę, reikalaudamas pinigų bei liepdamas klausti R. G., kada Å¡is juos atiduos, grasino susidoroti. KartÄ grasino, jog atvažiuos „kauniečiai“ ir tada bus kitoks pokalbis. Anot apelianto, 2010 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡ties atvažiavo tuo metu jam nepažįstami asmenys (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, K. P., A.

S. ir dar vienas jaunesnis vaikinas, kurio nežino iki Å¡iol), kurie paaiÅ¡kino, jog jis esÄ s jiems skolingas. A. S. pagrasino padaryti invalidu ir nurodė per dvi savaites surasti pinigus – 74 000 eurų. K. P. kalbėjo mažiau ir konkrečiai jam negrasino. Apeliantas teigia, jog ikiteisminiame tyrime Å¡io susitikimo datÄ jis nurodė buvus 2010 m. rugsėjo mėn., kadangi tiksliai apklausos metu jos neatsiminė, tačiau vėliau konkretų mėnesį, kada buvo įvykis, atsekė pagal bendrovės sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Nurodo, jog vėliau prasidėjo skambučiai, visada skambindavo A. S. (tÄ darė iÅ¡ įvairių telefono numerių), grasino, jog jam blogai baigsis. 2010-10-31 paskambino A. M. ir pakvietė

susitikti prie dujų degalinės. Ten nuvykęs pamatė kartu su K. P. atvykusį A. M., be to, iš šalia

esančio baro atėjo A. S.. Apeliantas pabrėžia susitikimo metu patyręs visų iÅ¡vardintų asmenų grasinimus (A. S. grasino subjauroti veidÄ , K. P. – pakasti po žeme). K. P. iÅ¡traukė

neužpildytÄ vekselį, liepė jį užpildyti (įraÅ¡yti 74 000 eurų sumÄ , A. M. vardÄ , pavardę,

asmens kodÄ , datÄ â€“ 2010-02-05). Po vekselio pasiraÅ¡ymo jam dar keletÄ kartų skambino A. M., ragindamas grÄ Å¾inti tariamus pinigus. 2011-01-28 jis gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ A. M., kuriame buvo informuojama, jog vekselis yra patvirtintas notariÅ¡kai ir nurodoma pinigus grÄ Å¾inti iki kitos dienos 12 val. Daugmaž 2011-02-05 gavo antstolio raÅ¡tÄ , informuojantį apie užblokuotas sÄ skaitas, areÅ¡tuotÄ Å¾emės sklypÄ . Tuomet Å¡eimoje kilo didelis sÄ myÅ¡is, jam teko pasakyti apie tai, jog buvo reketuojamas sumokėti pinigus, tačiau į policijÄ nesikreipė, kadangi žmona laukėsi kÅ«dikio, vėliau jį maitino krÅ«timi, tad jis nenorėjo sukelti dar didesnio streso. 2011-02-11 prokuratÅ«rai padavė pareiÅ¡kimÄ dėl pinigų prievartavimo, nurodydamas visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nesupranta, kodėl teismas jo parodymus vertino kritiÅ¡kai, nors jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Mano, jog jis įtikinamai paaiÅ¡kino aplinkybę, kodėl tokį ilgÄ laiko tarpÄ nesikreipė į teisėsaugos institucijas (dėl sunkaus žmonos nėštumo, komplikuoto gimdymo, vaiko maitinimo, silpnos motinos ir vaiko sveikatos). Pažymi niekuomet neklaidinęs ikiteisminio tyrimo, tiesiog jam apklausų metu nebuvo užduotas atskiras klausimas apie tai, kodėl jis anksčiau nesikreipė į pareigÅ«nus dėl turto prievartavimo. Aplinkybę, kad jis ilgai svarstė kreiptis į teisėsaugos institucijas, patvirtino ir liudytojas V. S..Â

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog, pasiraÅ¡ydamas vekselį, jis neva suvokė suteikęs A. M. besÄ lyginę teisę į didelės vertės turtÄ bei tai, jog pastarasis „neatstos“, kol nepatenkins savo reikalavimų. Apeliantas savo ruožtu tvirtina iÅ¡ties nesitikėjęs, jog A. M., žinodamas, jog jis nėra jam skolingas, pateiks vykdymui prievartos bÅ«du iÅ¡gautÄ vekselį. Nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, jog jis, tariamai supratęs, kad bus reikalaujami pinigai, perleido mamai automobilį (teigia tÄ padaręs, kadangi buvo jai skolingas).

Skunde akcentuojama ta aplinkybė, jog pirmo susitikimo metu A. M. klausė, kuris yra N., o kuris – R., kas aiškiai rodo, jog jis su išteisintuoju anksčiau nebuvo

pažįstamas ir, juo labiau, jokių reikalų tarpusavyje neturėjo. Be to, V. S. patvirtino, jog A. M. prašė pastarojo

palydėti, kadangi nežinojo, nei kur jis (N. Z.) dirba, nei apskritai jo nepažinojo. Faktinių bylos aplinkybių neatitinka išvada, jog A. M. 2010 m. sausio 6 d. ar 8 d. nei jam, nei R. G. negrasino. Pabrėžia, jog dėl šios aplinkybės jis ir R. G. davė nuoseklius parodymus, be to, tai, kad išteisintasis buvo nuo stalo paėmęs peilį ir laikė jį rankoje patvirtino ir liudytojas V. S.. Mano, jog teismas minėto liudytojo parodymus vertino nepilnai. Nors V. S. ir nematė momento, kuomet A. M. grasino, tačiau nepaneigė, jog peiliu apskritai negrasino. Be to, pats A. M. neneigė paėmęs ir rankoje laikęs peilį, tačiau, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, tvirtino tik norėjęs perspėti R. G., kad šis „nejuokautų“.

Apeliantas nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino liudytojo V. S. parodymų dalį, jog jis nėra susijęs nei su nukentėjusiuoju, nei su R. G., taip pat su kontrabandiniais veiksmais. Pažymi, jog tos aplinkybės, jog liudytojui yra iÅ¡keltos baudžiamosios bylos, susijusios su kontrabanda ar tai, kad pastarasis yra teisiamas, neturi jokių sÄ sajų su tuo, kad A. M. grasino apeliantui, neteisėtai iÅ¡gavo vekselį, tokiu bÅ«du įgydamas teisę į didelės vertės turtÄ .

Nukentėjusysis nepagrįsta ir neteisėta laiko teismo iÅ¡vadÄ , kuria pateisintos A. M. parodymų keitimo aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad visi – tiek A. M., tiek ir A. S. bei K. P. – ikiteisminiame tyrime davė vienus parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu juos iÅ¡ esmės pakeitė. Teismas nuosprendyje netyrė ikiteisminiame tyrime duotų iÅ¡teisintųjų parodymų, neanalizavo jų nenuoseklumo, tokiu bÅ«du pažeisdamas LR BPK numatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatas.

Toliau apeliantas detaliai aptaria A. M. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, akcentuodamas juose esančius prieÅ¡taravimus (ikiteisminiame tyrime A. M. nurodė pinigus skolinęs asmeniÅ¡kai apeliantui, teisme jau tvirtino apeliantui skolinęs tik dalį pinigų, o kitÄ dalį užskaitęs kaip V. S. skolÄ ). Pažymima teismÄ nevertinus paties A. M. parodymų ta prasme, jog jis pats pripažino neskolinęs tokios sumos, kokia yra įraÅ¡yta vekselyje. Teisme liudytoju apklaustas S. M.  kategoriÅ¡kai paneigė A. M. nurodytÄ aplinkybę, jog V. S. skolino 17 000 eurų, kad pastarasis galėtų atiduoti skolÄ A. M.. PrieÅ¡ingai, S. M. nurodė skolinęs 12 000 Lt visai kitiems tikslams negu tvirtino A. M..

Akivaizdžia aplinkybe apeliantas laiko tai, kad A. M. iki 2010-10-31 neturėjo jokio vekselio ir negalėjo jo parodyti savo bendrininkams, t. y. nepagrįsta teismo išvada, jog vekselis buvo pasirašytas 2010-02-05. Teismas nevertino A. M. parodymų, jog 2010-02-05 jis apeliantui neva paskolino 40 000 eurų, o ne 74 000 eurų, kaip nurodyta minėtame dokumente.

Be to, teismas neanalizavo visų trijų išteisintųjų nurodytos aplinkybės, jog K. P. ir A. S. 2010 m. rugpjūčio

mėn. vyko pas apeliantÄ Ä¯ Pagėgius, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar A. M. iÅ¡ties paskolino pinigus. Anot apelianto, tuo atveju, jei teismas tikėjo, kad vekselis pasiraÅ¡ytas 2010-02-05, nelogiÅ¡ka, jog A. M. jo neparodė savo bendrininkams A. S. ir K. P., įtikindamas juos, jog pinigai tikrai yra paskolinti. Toliau yra cituojami 2011-05-04 įtariamojo apklausos metu duoti A. S. parodymai, iÅ¡ kurių taip pat matyti, kad vekselis buvo pasiraÅ¡ytas ne 2010 m. vasario mėn., o spalį, tačiau teismas Å¡ių

parodymų nevertino. Tad, apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad A. M., A. S. ir K. P. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jie turėjo būti

vertinami kritiškai. Be to, teismas netyrė, iš kur išteisintieji gavo pinigus,

kuriuos tariamai paskolino nukentėjusiajam. A. M., A. S. ir K. P. viso proceso metu davė skirtingus ir nenuoseklius parodymus

apie neva paskolintų pinigų kilmę.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pas K. P. atliktos kratos metu buvo paimtas tuščias vekselio blankas, analogiškas tam, kurį pastarasis davė nukentėjusiajam pasirašyti.

Apelianto įsitikinimu, iÅ¡ jo, liudytojų V. S. ir R. G. parodymų visumos matyti, jog A. M., A. S. ir K. P. pinigų reikalavo, neturėdami teisėto pagrindo. Reikalavimas buvo paremtas psichologiniu Å¡antažu ir prievarta, nuolat primenant, jog su nukentėjusiuoju bus susidorota. Tad, norėdamas, kad pastarieji paliktų ramybėje, apeliantas, negalvodamas apie galimas pasekmes, jų reikalavimu 2010-10-31 pasirašė vekselį atgaline data, t. y. 2010-02-05. Tiek apelianto, tiek ir R. G. parodymai yra nuoseklÅ«s, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Apeliantas pripažįsta klydęs, jog iÅ¡ karto, t. y. 2010 m. sausio 6 d. ar 8 d. nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Ta aplinkybė, kad jis galimai suklydo pasirinkdamas gynybos bÅ«dÄ , jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog jo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki Å¡io momento yra nenuoseklÅ«s ir pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai.

Atsikirtimu į prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliacinius skundus išteisintasis A. S. prašo atmesti šiuos skundus kaip nepagrįstus. Nurodo nė karto negrasines nukentėjusiajam, o pastarojo teiginius apie tai, kad jis kartu su K. P. ir dar vienu asmeniu grasino „padaryti invalidu“, vėliau skambino telefonu, reikalaudamas pinigų, vadina kaip neatitinkančius tikrovės.

Atsikirtimu į prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliacinius skundus išteisintojo A. M. gynėjas prašo atmesti šiuos skundus kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais, o ta aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo apeliantai, nereiškia, jog buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ prokuroras, nukentėjusysis N. Z., jo atstovė advokatė Stanislava Jorudienė bei nukentėjusysis R. G. prašė patenkinti prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliacinius skundus, o nuteistasis K. P. ir iÅ¡teisintieji A. M., A. S. bei jų gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis dėl K. P.,

A. M. ir     A.

S. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK

326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas), kadangi išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atlikęs įrodymų tyrimÄ , n u s t a t ė :

K. P. ir A. S., neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieÅ¡ N. Z. panaudoti fizinį smurtÄ , kito asmens naudai vertė jį perduoti didelės vertės turtÄ : 2010 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrai veikdamas su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, UAB ,,XX“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, naudodami psichinę prievartÄ bei grasindami padaryti N. Z. invalidu, kito asmens, t. y. A. M. naudai, iÅ¡ N. Z. reikalavo didelės vertės turto – 74 000 eurų. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. spalio 31 d. dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB ,,XX“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. P. ir A. S., bendrai veikdami su A. M., neturėdami teisėto pagrindo, grasindami susidorojimu, atvirai, savo naudai privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kaip grÄ Å¾intinÄ didelės vertės skolÄ A. M., įraÅ¡ant datÄ â€“ 2010 m. vasario 5 d. ir 74 000 eurų sumÄ skaičiais ir žodžiais.

A. M., neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieÅ¡ N. Z. ir R. G. panaudoti fizinį smurtÄ , savo naudai vertė juos perduoti didelės vertės turtÄ : 2010 m. sausio mėn. 6-8 dienomis, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB ,,XX“ priklausančiame servise, esančiame (duomenys neskelbtini), A. M., demonstruodamas peilį, stvėrė R. G. už striukės atlapų, po to demonstruodamas peilį bei grasindamas N. Z. padaryti invalidu, reikalavo iÅ¡ jų didelės vertės turto – 70 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. sausio mėnesio viduryje bei 2010 m. kovo mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie VÄ® ,,XX“, esančios (duomenys neskelbtini), A. M., panaudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas atimti automobilį, reikalavo iÅ¡ N. Z. pinigų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2010 m. gegužės mėn. ir 2010 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. M., naudodamas psichinę prievartÄ bei grasindamas, jog apie tai sužinos ,,kauniečiai“, reikalavo iÅ¡ N. Z. pinigų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. spalio 31 dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB ,,XX“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. M., bendrai veikdamas su A. S. ir K. P., neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas susidorojimu, atvirai, savo naudai privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kaip grÄ Å¾intinÄ didelės vertės skolÄ A. M., įraÅ¡ant datÄ â€“ 2010 m. vasario 5 d. ir 74 000 eurų sumÄ skaičiais ir žodžiais.

IÅ¡ prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliacinių skundų turinio matyti, kad abu apeliantai, praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl K. P., A. M. ir

A. S. ir juos pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio

3 dalį bei nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, iš esmės ginčija neteisingai įvertinus arba išvis nevertinus bei neanalizavus nukentėjusiojo, liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos. Apeliantai teigia, kad teismas ne tik nevertino minėtų įrodymų atskirai, bet nevertino ir jų visumos, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai juos išteisino. Abu apeliantai teigia, kad teismas patikėjo prieštaringais A. M., A.

S. ir K. P. parodymais, o nukentėjusiojo N. Z., liudytojų V. S., R. G. parodymus vertino kritiškai, jais nesivadovavo ir juos atmetė.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 28 straipsnio 1 dalimi, 253 straipsnio 2 dalimi, priėmė nutartį ir R. G. pripažino nukentėjusiuoju, kadangi iš kaltinimo, išteisinamojo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. 2010 m. sausio mėn. 6-8 dienomis nusikalstamus veiksmus UAB ,,XX“ priklausančiame servise (duomenys neskelbtini), įvykdė ne tik prieš N. Z., bet ir prieš R. G.. Neaišku, dėl kokios priežasties ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jis buvo apklaustas kaip liudytojas (toliau jis bus įvardijamas kaip nukentėjusysis).

Ä® abu apeliacinius skundus bus atsakyta kartu.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo N. Z. apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ties nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais, nenuosekliais iÅ¡teisintųjų parodymais, kurių nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės, dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai įvertino iÅ¡teisintųjų,

nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, bet ir nuosprendyje išdėstė abejones dėl A. M., K. P., A. S. įvykdytų nusikalstamų veikų

kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (nuosprendžio 14 lapas arba t. 4, b. l. 27) bei nepaprastai daug dėmesio skyrė liudytojo V.

S. galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms, kurios Å¡iuo metu nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme. Teismas ne tik aprašė liudytojui V. S. pareikÅ¡to kaltinimo turinį (nuosprendžio 10-11 lapai arba t. 4, b. l. 23-24), bet ir aptarė dviejų baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų Klaipėdos apygardos teisme, įrodymus, iÅ¡ ko padarė iÅ¡vadÄ dėl neva ,,< ... > N.

Z. ir V. S. sÄ sajų su cigarečių kontrabanda užsiimančiais asmenimis“ (nuosprendžio 13 lapas arba t. 4, b. l. 26-27). NeaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui turėjo iÅ¡vardinti įrodymai, liudytojo V. S. galimai atlikta nusikalstama veika visai kitose baudžiamosiose bylose, kurios Å¡iuo metu nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme ir kurios nieko bendro neturi su Å¡ia baudžiamÄ ja byla. Kolegijos nuomone, teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ Å¡ios normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus, t. y. asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla ir pagal dalykÄ , t. y. faktinį ir teisinį bylos turinį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl nukentėjusiojo N. Z. netinkamo parodymų įvertinimo: prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, jie yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, be to, juos patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepatikėjo nukentėjusiojo N. Z. parodymais dėl to, kad Å¡is ilgÄ laikÄ delsė ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas, taip pat dėl prieÅ¡ jį naudojamo psichinio smurto ir reikalavimo perduoti iÅ¡ pradžių 70 000 eurų, vėliau – 74 000 eurų, o pirmojo grasinimo metu (2010 m. sausio      6-8 dienomis) ,,< ... > turėjo visas galimybes, padedamas Å¡alia buvusių tiek jam artimų, tiek ir paÅ¡alinių asmenų, duoti A. M. atkirtį, ar netgi jį sulaikyti ir iÅ¡kviesti policijÄ â€œ (nuosprendžio 12 lapas arba t. 4, b. l. 25).

Apeliantai, grįsdami pozicijÄ , jog nukentėjusysis N. Z. iki 2010 m. sausio

6 d. ar 8 d., kuomet A. M. pirmÄ kartÄ atvyko į nukentėjusiojo darbovietę ir pareikalavo 70 000 eurų, nei jo, nei kitų iÅ¡teisintųjų nepažinojo, teigia, kad N. Z. viso proceso metu nurodė tas pačias aplinkybes: visÄ laikÄ tvirtino, jog iÅ¡teisintųjų iki įvykio nepažinojo, pinigų iÅ¡ A. M. nesiskolino ir jokios informacijos apie neva A. M. įvykdytÄ cigarečių kontrabandÄ (kuri buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir sulaikyta) nenutekino. TÄ aplinkybę, kad N. Z. nepažinojo A. M., patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys. Liudytojo V. S., kuris parodė N. Z. darbo vietÄ Pagėgiuose ir atvažiavo kartu su A. M. pas nukentėjusįjį, parodymais nustatyta, jog tuomet, kai abu įėjo į autoserviso patalpas ir pamatė čia buvusius vyrus, A. M. paklausė, kuris iÅ¡ jų yra N., o kuris – R..

N. Z. ir V. S. parodymus patvirtino autoservise buvęs        R. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir

pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. Vadinasi, aptarti įrodymai iÅ¡ties patvirtina, jog N. Z. su A. M. anksčiau nebuvo pažįstamas, jo nebuvo matęs ir pinigų iÅ¡ jo niekada nesiskolino. Â

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis R. G. patvirtino N. Z. nurodytas faktines bylos aplinkybes. N. Z. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 10-12, 13), taip pat jį suvedus akistaton su A. M. (t. 2, b. l. 106-107), A. S. (t. 2, b. l. 137-138) bei K. P. (t. 2, b. l. 72-74) ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 41-43) nustatyta, jog 2010 m. sausio 6 d. ar 8 d. A. M., lydimas V. S., įėjęs į autoserviso patalpas, pasiteiravo, kuris iÅ¡ čia buvusių vyrų yra N., o kuris R., ir, kai N. Z. pasakė, kad jis – N., A. M. stvėrė nuo stalo peilį ir, priėjęs prie jo suėmęs už striukės atlapų bei prikišęs peilį, reikalavo grÄ Å¾inti 70 000 eurų. Po to priėjo prie R. G. ir taip pat grasino

peiliu įrėmęs jį į Å¡onÄ , reikalavo grÄ Å¾inti pinigus. Po Å¡io įvykio A. M. buvo dar atvažiavęs

du kartus ir reikalavo pinigų, grasino, jog atvažiuos kauniečiai ir jį ,,patvarkys“. Pas jį į autoservisÄ buvo atvažiavęs ir K. P. su A. S., reikalavo 74 000

eurų ir grasino ,,padaryti invalidu“. 2010 m. spalio    31 d. degalinėje A. M., A. S. ir K. P., grasindami ,,jį po

žeme pakasti“ bei tuo, kad jis gali ,,dingti visiems laikams“, privertė N. Z. pasiraÅ¡yti 74 000 eurų vekselį atgaline data – 2010-02-05. Nukentėjusysis R. G. taip pat patvirtino, jog 2010 m. sausio 6 ar 8 dienÄ A. M., atvykęs į N. Z. autoservisÄ , reikalavo pinigų ir iÅ¡ jo, grasino jam peiliu, liepė iÅ¡ kiÅ¡enės netraukti ginklo, nes tuomet jis perpjaus jam rankas. Akivaizdu, kad tiek N. Z., tiek R. G. parodymai yra teisingi, nes jų nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik įvykio vietoje buvęs V. S., bet iÅ¡ dalies ir pats A. M.. Jis pripažino, jog įvykio metu iÅ¡ties buvo paėmęs nuo stalo peilį, tačiau neigė juo grasinęs nukentėjusiesiems. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. peilį nuo stalo paėmė vieninteliu tikslu – įbauginti nukentėjusiuosius ir taip, panaudojant psichinę prievartÄ , reikalauti pinigų. A. M. parodymus, jog peilį nuo stalo jis paėmė tik tam, kad perspėtų R. G. nebandyti iÅ¡sitraukti iÅ¡ kiÅ¡enės ginklÄ , kolegija vertina kaip A. M. siekį suÅ¡velninti savo padėtį ir taip iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybę, kad A. M. peiliu grasino nukentėjusiesiems - stvėręs nuo stalo peilį pradėjo juo mojuoti, reikalavo grÄ Å¾inti pinigus, patvirtino liudytojas V. S., kuris atvyko kartu su A. M. ir jam parodė N. Z. darbo vietÄ (t. 1, b. l. 47-48). Å io liudytojo parodymus teismas laiko patikimu įrodymų Å¡altiniu, kadangi yra draugiÅ¡kuose santykiuose su A. M., yra jo pažįstamas, todėl liudytojas neturėjo jokio pagrindo apkalbėti pastarÄ jį.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta nuosprendyje, nukentėjusiojo N. Z. parodymai esminėse detalėse nekito nuo pat proceso pradžios, t. y. nuo 2010-02-10, kuomet jis pareiÅ¡kimu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ A. M. ir kitiems asmenims už turto prievartavimÄ (t. 1, b. l. 5). N. Z. apie A. M., A. S. ir K. P. atliktus veiksmus prievartaujant    74 000 eurų nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 10-12; 13), suvedus jį akistaton su K. P. (t. 2, b. l. 72-74), A. M. (t. 2, b. l. 106-107) ir A. S. (t. 2, b. l. 137-138). N. Z. iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus davė ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 41-43). IÅ¡ nuosprendžio          11 lape (arba

t. 4, b. l. 24) išdėstytų motyvų matyti, jog N. Z. parodymais teismas nepatikėjo tik todėl, kad jis neva per

ilgai delsė ir į teisėsaugos institucijÄ kreipėsi po 10 mėnesių trukusio turto prievartavimo: ,,Toks delsimas, priimant dėmesin ir N.

Z. nurodomus sistemingus kaltinamųjų iÅ¡sakytus grasinimus susidoroti, yra logiÅ¡kai nesuderinamas su nukentėjusiojo pozicija, jog reikalavimo perduoti 70 000 eurų sumÄ pagrindas jam buvo nesuprantamas ir nežinomas“. Be to, nukentėjusiojo parodymais nepatikėta ir dėl to, jog, kreipdamasis į prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bylÄ , N.

Z. delsimo priežastį nurodė tai, kad nenorėjo jaudinti žmonos, nes ši buvo nėščia. N. Z. paaiškino, kad 2010-10-31 konflikto metu, kuomet buvo priverstas pasirašyti vekselį, žmona jau buvo pagimdžiusi ir maitino kūdikį, o pareiškime buvo paprasčiausiai apsirikta. Nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog tuo metu, kai A. M. pareikalavo apmokėti vekselį, N. Z. ,,< ... > perleido savo mamai automobilį < ... >“ ir ,,< ... >

bandė perleisti mamai savo namÄ â€œ, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes N. Z. asmeninės nuosavybės teise

namo neturi, tik 26 400 Lt vertės žemės sklypÄ (t. 1, b. l. 7-8).

Iš aptartų

nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepatikėjo             N. Z. parodymais tik

todėl, kad Å¡is ilgai delsė ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas bei dėl melagingo paaiÅ¡kinimo apie žmonos nėštumÄ . Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai įvertino įrodymus, bet kai kurių iÅ¡ jų iÅ¡vis nevertino, neanalizavo ne tik atskirai, bet ir įrodymų visumos, tuo pažeidė BPK

20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas ypatingÄ dėmesį skyrė ne teisingam įrodymų įvertinimui, o Å¡alutiniams dalykams, jiems suteikė prioritetÄ , nors jie jokios įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui neturėjo.

Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad N. Z. yra teistas už piktnaudžiavimÄ tarnyba, susijusį su kontrabanda. Byloje nėra jokių duomenų, kad N. Z. buvo nuteistas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, visiÅ¡kai nesuprantama, kokiÄ reikÅ¡mę tai turi A. M. ir jo bendrininkų padarytai nusikalstamai veikai. Teismas, nuosprendyje aptardamas visiÅ¡kai kitų baudžiamųjų bylų Nr. 04-1-00320-10 ir Nr. 01-2-00090-11, nagrinėjamų tame pačiame Klaipėdos apygardos teisme dėl V. S. (jis Å¡ioje byloje apklaustas kaip liudytojas), medžiagÄ , pažeidė nagrinėjimo teisme ribas, nurodytas BPK 255 straipsnio 1 dalyje (t. 4, b. l. 23, 25-27 arba nuosprendžio 10, 12-14 lapai).

Kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada, jog paprastasis vekselis buvo N. Z. pasirašytas 2010 m. vasario 5 d. ir štai dėl ko:

teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo N. Z. parodymais, kurių jis niekada nekeitė ir jie duoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Dėl 2010 m. spalio 31 d. Tauragėje, dujų degalinėje, įvykusio

konflikto tarp jo bei A. M., K. P., A. S., N. Z. visÄ laikÄ buvo nuoseklus ir parodė, kad A. S., grasindamas subjauroti

veidÄ , K. P. – pakasti po žeme, privertė pasiraÅ¡yti 74 000 eurų vekselį. K.

P. padavė vekselio blankÄ , tuÅ¡inį ir mintinai padiktavo A. M. asmens

kodÄ bei liepė įraÅ¡yti 2010 m. vasario 5 d. datÄ . UžpildytÄ vekselį pasiėmė A. M..                N. Z. vekselį pasirašė todėl, jog buvo

priverstas tai padaryti, jam grasinimai buvo realÅ«s – galėjo bÅ«ti nužudytas, bijojo dėl savo ir Å¡eimos saugumo. IÅ¡ N. Z. buvo prievartaujamas turtas sumokėti pinigus per keletÄ kartų: iÅ¡ pat pradžių A. M. reikalavo pinigų iÅ¡ abiejų – N. Z. ir R. G., bet pamatęs, kad Å¡is yra ginkluotas, o jo žmona dirba muitinėje kriminaliste, jo reikalavimų nevykdys, todėl tęsė turto prievartavimÄ tik iÅ¡ N. Z.. N. Z. ir R.

G. suprato, jog pinigų reikalaujama todėl, kad

neva jie nutekino informacijÄ dėl cigarečių kontrabandos, kuri priklausė A. M., o Å¡is tokiu bÅ«du patyrė

didžiulį nuostolį, nes cigarečių kontrabanda buvo sulaikyta. A. M. N. Z. ir

R. G. tvirtino, kad per juos jis patyrė didelę žalÄ .

Kolegijos nuomone, teismo iÅ¡vada dėl paprastojo vekselio 74 000 eurų sumai pasiraÅ¡ymo datos - 2010 m. spalio 31 d. – prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. K. P. su A. S. pripažįsta, jog 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo nuvykę pas N. Z. į namus, norėdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai jų draugas A. M. buvo N. Z. paskolinęs pinigus. Jeigu tuo metu A. M. bÅ«tų turėjęs N. Z. pasiraÅ¡ytÄ vekselį (A. M. tvirtina, jog vekselį N. Z. pasirašė 2010-02-05), tai K. P. ir A. S. nebuvo jokio reikalo vykti pas N. Z., kad įsitikintų, ar Å¡is tikrai skolinosi pinigus iÅ¡ A. M.. Vadinasi, A. M. tuo metu vekselio neturėjo ir negalėjo jo parodyti savo draugams K. P. bei A. S.. Ypač svarbu tai, kad A. S. 2011 m. gegužės 4 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog tuo metu, kai jis atvyko į degalinę, ,,< ... > N.

jau buvo užpildęs vekselio blankÄ . AÅ¡ jį perskaičiau, jame buvo paraÅ¡yta, kad N. Z. yra skolingas 74

000 eurų A. M.“ (t. 2, b. l. 134-136). Aptarti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad vekselis buvo pasirašytas ne 2010 m. vasario 5 d., o 2010 m. spalio 31 d. degalinėje Tauragėje.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas nepatikėjo N. Z. parodymais, kadangi Å¡is  pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai buvo nurodęs, jog vekselio pasiraÅ¡ymo metu jo žmona buvo nėščia, kas atitinka vekselyje nurodytÄ jo pasiraÅ¡ymo datÄ . Å iÄ aplinkybę aiÅ¡kinosi ir apeliacinės instancijos teismas:    N. Z. parodė, kad tai paprasčiausia spausdinimo klaida, kuriÄ padarė advokatas, raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ â€“ 2010 m. sausio mėnesio 6-8 dienomis, kai pirmÄ kartÄ A. M. atvykęs pareikalavo pinigų, N. Z. žmona buvo iÅ¡ties nėščia, o 2010 m. spalio

31 d., kai jis pasirašė vekselį, žmona jau buvo pagimdžiusi.

Nuosprendyje neteisingai interpretuojami A. S. parodymai apie tai, kad vekselis 2010 m. spalio 31 d. susitikimo metu nebuvo pasiraÅ¡ytas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ aukščiau aptartų A. S. parodymų matyti, jog jam atvykus į degalinę, N. Z. ,,< ... > jau buvo užpildęs vekselio blankÄ â€œ, kuris vėliau buvo perduotas A. M..

Be to, nuosprendžio dalyje dėl K. P., A. M. ir A. S. išteisinimo  yra daug hipotetinių teiginių ir prieštaringų išvadų. Nuosprendžio

16 lape (arba t. 4, b. l. 29) motyvuose dėl 2010 m. spalio 31 d. pasiraÅ¡yto vekselio nurodyta, jog A. M. jau anksčiau (2010 m. vasario mėn.) buvo minėjęs A. S. ir K. P. turįs N. Z. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡telį, t. y. vekselį, o tos pačios pastraipos pabaigoje teigiama, kad susitikimo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar A. M. nemėgina apgaudinėti K. P. su

A. S. ,,< ... > manipuliuodamas kokiu nors suklastotu, visai ne N. Z. pasirašytu vekseliu“. Svarbu tai, kad nei      A. S., nei K. P. niekada

nedavė parodymų apie tai, kad susitikimo tikslas buvo įsitikinti, ar N. Z. išties yra pasirašęs vekselį 74000 eurų sumai, be to,

jie susitikimo metu net neprašė A. M. parodyti šį vekselį, o, kaip teigia N. Z., grasindami susidorojimu, privertė jį pasirašyti.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-05-03 kratos metu pas K. P. taip pat buvo surastas ir paimtas paprastasis vekselis, analogiškas tam, kurį buvo priverstas pasirašyti N. Z. (t. 1, b. l. 111-112, 179).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo atmetė ir nepatikėjo N. Z., R. G., V. S. parodymais, kurie pripažįstami patikimu įrodymų Å¡altiniu, nes jie vienodai aiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, priežastį, dėl ko iÅ¡ N. Z. su R. G. iÅ¡ pat pradžių, o po to iÅ¡ vieno N. Z. buvo prievartaujamas turtas. Jų parodymai nekito viso proceso metu, buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir patikimi. Pažymima, jog visi iÅ¡teisintieji, t. y. A. M., A. S. ir K. P. ikiteisminio tyrimo metu davė vienokius parodymus, o apklausti teisiamajame posėdyje juos iÅ¡ esmės pakeitė ir iÅ¡kėlė versijÄ apie neva N. Z. pasiraÅ¡ytÄ vekselį. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai neanalizavęs, nesugretinęs ir neaptaręs iÅ¡teisintųjų parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl jų parodymų patikimumo ir nepagrįstai jais vadovavosi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to, visiÅ¡kai be pagrindo buvo patikėta visomis A. M. iÅ¡keltomis versijomis (apie paskolÄ , vekselio pasiraÅ¡ymÄ , labai didelės sumos pinigų įgijimo aplinkybes) ir pateisintos jo parodymų keitimo aplinkybės.

Sutinkama su

apeliantų skundų argumentais, jog teismas nuosprendyje visiškai netyrė ikiteisminiame tyrime duotų A. M., A. S., K. P. parodymų,

neanalizavo jų nenuoseklumo, nepašalino prieštaravimų, neišsiaiškino jų keitimo priežasčių, nelygino jų tarpusavyje ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Bylos duomenys

rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti                A. M. parodymai buvo iš

esmės skirtingi. Apklausiamas kiekvienÄ kartÄ iÅ¡keldavo vis naujas versijas ir skirtingai aiÅ¡kino esmines bylos aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo jo parodymus pripažinti ir vertinti kaip patikimus bei jais vadovautis priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. M. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas keturis kartus: apklausiamas kaip įtariamasis pirmÄ kartÄ 2011 m. gegužės 3 d. A. M. parodė, jog 2010 m. sausio mėn. iÅ¡ tiesų buvo nuvykęs pas N. Z., tačiau peilio N. Z. nerodė, pinigų nereikalavo, kadangi tuo metu jokie piniginiai reikalai jų nesiėjo. N. Z. vekselį užpildė ir pasirašė jo namuose 2010 m. vasario 5 d., o jis perdavė 74 000 eurų. Kokiu tikslu skolinasi pinigus, N. Z. nesakė. Jis

paskolino savo asmeninius pinigus, jie nebuvo skolinti iš kitų asmenų. A. M. buvo susitikęs su N. Z. dujų degalinėje

Tauragėje, tačiau neprisimena, dėl kokių priežasčių. Pripažįsta, jog jis daug kartų telefonu skambino N. Z. ir reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ (t. 2, b. l. 101-102). Antros apklausos metu apklausiamas apie pinigų kilmę nurodė, jog 74000 eurų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nebuvo deklaravęs ir atsisakė nurodyti, iÅ¡ kur gavo Å¡iuos pinigus ir, ar juos skolinosi iÅ¡ B. L. (t. 2, b. l. 104). Vėliau, vadovaujantis BPK 179 straipsnio, 190 straipsnio nuostatomis, A. M. buvo suvestas į akistatÄ su nukentėjusiuoju ir Å¡ios apklausos metu nepripažino, jog 2010 m. sausio 6-8 dienomis buvo nuvykęs pas N. Z. į Pagėgius. PaaiÅ¡kino, jog 2010 m. spalio mėn. pabaigoje jis su N. Z. nurodytais asmenimis, t. y. ,,kauniečiu“ ir dar vienu vyresniu (t. y. K. P. ir A. S.), iÅ¡ties buvo susitikę Tauragėje, dujų degalinėje, tačiau N. Z. negrasino ir nevertė jo pasiraÅ¡yti vekselį (t. 2, b. l. 106-107). Ir galiausiai apklausiamas ketvirtÄ kartÄ kaltu visiÅ¡kai neprisipažino ir atsisakė nurodyti, iÅ¡ kur gavo

74 000 eurų (t. 2, b. l. 110-111). A. M. teisme davė

visiškai skirtingus parodymus. Jis paaiškino, jog 70 000 eurų jis paskolino ne N. Z., o V. S. 2009 m. gruodžio 28

d. ir Å¡is pinigus perdavė N. Z.. IÅ¡ V. S. jokio paskolos raÅ¡telio nepaėmė. Pripažino, jog 2010 m. sausio mėn. buvo nuvykęs pas N. Z.: kilo barnis, todėl jis nuo stalo paėmė peilį, nes R. G. pasakė, jog turi ginklÄ , tačiau peiliu niekam negrasino. Vėliau dalį paskolintų pinigų, t. y. 40

000 eurų sugrÄ Å¾ino V. S. su N. Z.: V. S. jam atvežė 17 000 eurų, kuriuos pasiskolino iÅ¡ S. M., o likusius atidavė N. Z., tačiau vis vien liko 34 000 eurų skola. 2010 m. vasario pradžioje atvykęs N. Z. vėl paprašė paskolinti 40 000 eurų ,,bizniui“ ir jis sutiko: vasario 5 d. jo namuose N. Z. užpildė tuščiÄ vekselį 74000 eurų sumai, o jis perdavė jam grynais 40 000 eurų. 2010 m. spalio

31 d. A. M. pakvietė N. Z. atvykti į dujų degalinę Tauragėje, paprašė atvažiuoti K. P. ir A. S., nes N. Z. pažadėjo sugrÄ Å¾inti dalį pinigų.                  A. M. iÅ¡ A. S. buvo paėmęs 70 000

eurų, kuriuos paskolino V. S., tačiau dalis pinigų, paskolintų    N. Z., buvo gauta ir iš B. L. (t. 3, b. l.

46-47).

Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus A. M. parodymuose, jis buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, tačiau negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti priežasties, dėl ko viso proceso metu keitė parodymus. Jis ikiteisminiame tyrime kategoriÅ¡kai tvirtino, jog 74000 eurų N. Z. perdavė grynais savo namuose vekselio pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2010 m. vasario 5 d., o teisme parodė, jog tÄ dienÄ jis N. Z. padavė tik 40 000 eurų. A. M. nurodytų aplinkybių N. Z. niekada nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog jis nei 74 000 eurų, nei 40 000 eurų iÅ¡ A. M. nepasiskolino. Be to, posėdyje A. M. pareiÅ¡kė, jog iÅ¡ pradžių, t. y. 2009 m. gruodžio 28 d. jis pinigus – 70 000 eurų paskolino V. S., tačiau Å¡is nurodytÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai paneigė. Akivaizdu, kad A. M. parodymai yra neteisingi, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pats A. M. pripažino, kad neturi jokio raÅ¡ytinio įrodymo – nei paskolos sutarties, nei paskolos raÅ¡telio dėl 70 000 eurų perdavimo V. S.. Kolegija pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nevertino esminių skirtumų A. M. parodymuose ta prasme, jog pats iÅ¡teisintasis pripažino nepaskolinęs N. Z. tokios pinigų sumos, t. y. 74 000 eurų, kuri yra įraÅ¡yta vekselyje, o patikėjo naiviu A. M. aiÅ¡kinimu, jog ,,visÄ skolÄ ,,apsiformino“ N. Z.“ (t. 3, b. l. 47). A. M., teisme dėstydamas savo versijas dėl neva 70 000 eurų perdavimo V. S. ir dėl dalies Å¡ios paskolos, t. y.       40 000 eurų sugrÄ Å¾inimo jam, teigia, jog V. S. jam perdavė 17 000 eurų, kuriuos pasiskolino iÅ¡       S. M.. Teisme kaip liudytojas apklaustas S.

M. paneigė A. M. iÅ¡keltÄ versijÄ dėl neva 17000 eurų paskolos V. S. ir paaiÅ¡kino, jog V. S. - jo buvęs bendradarbis ir jis iÅ¡ties jam buvo paskolinęs ne 17000 eurų, o tik 12 000 litų. Pinigus paskolino ne 2010 m. sausio mėn., o 2010 m. gruodžio mėn. V. S. pinigai buvo reikalingi ,,< ... > advokatams samdyti“ (t. 3, b. l. 136). A. M. parodymai apie tai, kad ,,visÄ skolÄ ,,apsiformino“ N. Z.“ yra naivÅ«s ir neįtikinantys, kadangi nei N. Z., nei V. S. tokiomis didelėmis

pinigų sumomis niekada nedisponavo ir nei 70 000 eurų, nei 74 000 eurų iš        A. M. nesiskolino. Anksčiau

aptarti A. M. parodymai yra neįtikinantys, kadangi jų nepatvirtino kiti bylos duomenys, be to, jis nebuvo nuoÅ¡irdus viso proceso metu ir, toliau įrodinėdamas savo versijas, nemotyvuotai keitė parodymus, painiojosi aiÅ¡kindamas apie 74 000 eurų kilmę (iÅ¡ pradžių tvirtino, jog tie pinigai buvo jo asmeniniai), o kai negalėjo pagrįsti, iÅ¡ kur gavo didžiulę pinigų sumÄ , norėjo įtikinti, kad pinigai buvo A. S., dalis jų – paskolinta iÅ¡ B. L.. A. S. taip pat negalėjo teismui paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur pas jį buvo didžiulė 70 000 eurų suma. IÅ¡ byloje esančių trijų paskolos sutarčių (t. 1, b. l. 56-57) matyti, kad A. M. per tris kartus – 2008 m. kovo 1 d., 2009 m. rugsėjo     10 d. pasiskolino iÅ¡ B. L. 84 000 litų ir 20

000 litų, o 2009 m. balandžio 17 d. iš jos sūnaus R. L. – 91 560 litų (B. L. nurodė, kad ir šie

pinigai buvo jos). A. M. alibi paneigė N. Z. su V. S., kurie niekada nepripažino skolinę pinigus iš A. M.. Be to, byloje

nėra jokių įrodymų, jog būtent pinigus, gautus iš B. ir R. L., A. M. perskolino V. S. ar N. Z., nes juk nuo

paskolos momento buvo praėję daugiau nei vieneri metai (pinigai iš B. ir R. L. skolinti 2008-2009 m., o anot A. M. V. S. ir N. Z. perskolinti tik 2010 m.).

Atsižvelgdama į aukščiau aptartus bei šiame nuosprendyje išanalizuotus ir įvertintus įrodymus, taip pat

bylos medžiagÄ , kolegija daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp nukentėjusiųjų           N. Z., R. G. ir iÅ¡teisintųjų A. M., A. S. ir K. P.

nebuvo susiklostę jokie turtiniai santykiai, t. y. N. Z. ir

R. G. iki pirmojo įvykio (2010 m. sausio 6-8 d.) išvis jų nepažinojo ir pinigų, t. y. 74000 eurų iš A. M. nesiskolino. Kolegija sprendžia, kad tarp nukentėjusiųjų ir išteisintųjų nebuvo susiklostę jokie turtiniai santykiai, t. y. N. Z. nebuvo skolingas 74000 eurų A. M.. Apeliacinės instancijos teismas,

iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir atlikęs įrodymų tyrimÄ , nustatė, kad 74000 eurų paskola A. M. nebuvo reali, nes iÅ¡ nustatytų veikos aplinkybių

matyti, jog iš nukentėjusiųjų N. Z. ir R.

G. (pirmoji nusikalstama veika) iÅ¡ pradžių buvo reikalaujama grÄ Å¾inti tariamÄ

70 000 eurų skolÄ iÅ¡ abiejų, o po to - iÅ¡ vieno N. Z. –

74 000 eurų skolÄ A. M.. Reikalavimai grÄ Å¾inti skolÄ buvo lydimi grasinimais susidoroti. A. M., reikalaudamas grÄ Å¾inti pinigus, rankoje laikė peilį ir grasino N. Z. padaryti invalidu, o K. P. su A. S., atvirai, neturėdami teisėto pagrindo ir naudodami psichinę prievartÄ , grasindami susidorojimu, A. M. naudai iÅ¡ N.

Z. reikalavo didelės vertės turto – 74000 eurų. Reikalavimus atiduoti tariamÄ skolÄ visi trys iÅ¡teisintieji iÅ¡reiÅ¡kė daugkartinių susitikimų metu ir skambindami telefonais N. Z., kÄ patvirtina byloje esantys duomenys, be to, patys iÅ¡teisintieji pripažino, jog sugrÄ Å¾inti neva skolÄ reikalavo paskambinę telefonu. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡teisintieji reikalavimÄ grÄ Å¾inti pinigus iÅ¡reiÅ¡kė grasindami panaudoti fizinį

smurtÄ bei panaudodami psichinę prievartÄ , t. y. grasindami padaryti N. Z. invalidu, atimti automobilį, ,,pakasti po žeme“,

susidoroti bei tvirtindami, kad pas jį atvažiuos ,,kauniečiai“. Galiausiai iÅ¡teisintieji A. M., A. S. ir K. P., veikdami bendrai, neturėdami teisinio pagrindo, grasindami susidorojimu 2010 m. spalio 31 dienos metu UAB ,,XX“ degalinės teritorijoje Tauragėje, privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, įraÅ¡ant jame datÄ â€“ 2010 m. vasario 5 d. ir 74000 eurų sumÄ skaičiais ir žodžiais. IÅ¡teisintasis A. M., grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , iÅ¡ pradžių iÅ¡ abiejų nukentėjusiųjų – N.

Z. ir R. G. reikalavęs 70000 eurų, vėliau su bendrais reikalavimÄ pakeitė ir pradėjo reikalauti didesnės pinigų sumos, t. y. 74000 eurų, nepaaiÅ¡kinę, kodėl padidino sumÄ .

Kolegija, vadovaudamasi aptartais įrodymais, konstatuoja, kad jokios paskolos nebuvo, iÅ¡teisintieji neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti 74000 eurų sumos grÄ Å¾inimo, nes paprastasis vekselis buvo pasiraÅ¡ytas panaudojus psichinę prievartÄ .

Dabar kolegija aptars, kodėl A. M., K. P. ir A. S. veiksmus negalima kvalifikuoti kaip savavaldžiavimÄ , dėl kurio egzistavimo jų veikoje abejones iÅ¡reiÅ¡kė ir pirmosios instancijos teismas.

Objektyvieji abiejų nusikalstamų veikų, t. y. turto prievartavimo ir savavaldžiavimo, požymiai yra panaÅ¡Å«s. Skirtumas tik tas, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais civiliniais teisiniais santykiais tarp Å¡alių, vadinasi, kaltininkas neturi teisinio pagrindo reikalauti turto. Gi reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarkÄ , nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir esant BK            294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, bÅ«tina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtÄ ir teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo asmens perduoti turtÄ .

Kalbant apie Å¡ių nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius savavaldžiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , o prievartaujant turtÄ , kaltininkas supranta, kad jis neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ kito asmens perduoti jam turtÄ . Savavaldžiavimo atveju kaltininkas supranta, kad jis įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančiÄ teisę kad ir neleistinomis priemonėmis, o turto prievartavimo metu kaltininkas suvokia, kad jo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Neginčytinai nustatyta, kad paprastÄ jį vekselį 74000 eurų sumai N. Z. pasirašė iÅ¡teisintiesiems panaudojus psichinę prievartÄ , todėl vekselis laikomas fiktyviu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog R. G. ir N. Z. realiai pinigų iÅ¡ A. M. nesiskolino ir jų iÅ¡ pastarojo nei dalimis, nei vienu kartu negavo. Tai, kad paprastasis vekselis buvo pasiraÅ¡ytas N. Z., nedaro iÅ¡teisintųjų reikalavimus teisėtais. Taigi A. M., K. P. ir A. S. neturėjo ne tik tikros, bet ir tariamos teisės reikalauti iÅ¡ N. Z. ir R. G. iÅ¡ pradžių 70000 eurų, o po to – 74000 eurų (iÅ¡ vieno       N. Z.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančius duomenis, nustatė, kad visi iÅ¡teisintieji nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Turto prievartavimo veiksmus prieÅ¡ N. Z. ir R. G. pradėjo vienas A. M. 2010 m. sausio 6-8 dienomis, kada atvykęs į Pagėgiuose esantį autoservisÄ pareikalavo iÅ¡ nukentėjusiųjų didelės vertės turto. Po to prie A. M. prisijungė K. P. su A. S., kurie 2010 m. rugpjūčio mėn. viduryje A. M. naudai reikalavo 74000 eurų, o tų pačių metų spalio 31 d. jau veikdami trise, t. y. A. M., K. P. ir A. S., privertė N. Z. pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kaip grÄ Å¾intinÄ didelės vertės skolÄ A. M., įraÅ¡ant 74000 eurų sumÄ .

Kolegija pažymi, kad bendrininkavimas suprantamas kaip tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , jų veikos bendrumas, susitarimas jÄ daryti kartu, o taip pat tyčios bendrumas, kai kiekvienas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Svarbu ir tai, kad bendrininkų susitarimas gali vykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje,  kol bus pasiektas norimas rezultatas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal nustatytas aplinkybes K. P. ir A.

S. bendrininkavimas Å¡iuo turto prievartavimo atveju pasunkino veikÄ , nes iÅ¡ N. Z. pinigų reikalavo net trys asmenys, taip sukeldami jam didesnį baimės įspÅ«dį ir pavojaus jausmÄ , visi reikalavo grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ grasindami panaudoti fizinį smurtÄ . A. M. 2010 m. gegužės ir liepos mėnesiais N.

Z. pareikÅ¡tas grasinimas, jog apie tariamos skolos negrÄ Å¾inimÄ sužinos ,,kauniečiai“, buvo įvykdytas, nes po mėnesio, t. y. 2010 m. rugpjūčio mėn. A. M. paliepus pas nukentėjusįjį iÅ¡ties apsilankė Kaune gyvenantis A. S. su K. P. ir, grasindami padaryti N. Z. invalidu, reikalavo 74000 eurų. Liudytojo      V. S., kuris A. M. parodė N. Z. darbovietę, parodymais nustatyta, kad iÅ¡ N. Z. didelės pinigų sumos reikalavo ne vien A. M., bet ir A. S. su K. P., kurie grasino susidoroti su N. Z.. Kolegija, vadovaudamasi liudytojo V. S. parodymais, jų nesuabsoliutina, vertina visų kitų bylos duomenų kontekste, jo parodymai, kaip įrodymų Å¡altinis, atitinka BPK 20 straipsnio nuostatoms.

Aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtino, kad visi išteisintieji buvo aktyvūs šio nusikaltimo bendravykdytojai.

Nustatyta, kad A. M., K. P. ir A. S. kaltė reiÅ¡kėsi tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad panaudodami psichinę prievartÄ ir grasindami panaudoti fizinį smurtÄ , vertė nukentėjusiuosius (dėl pirmos veikos), o po to vienÄ N.

Z. vykdyti neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ ir norėjo taip veikti (BK       15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, A. M., K. P. ir A. S. veiksmai atitinka įstatyme bei teismų praktikoje nustatytus didelės vertės turto požymius, todėl jų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.  BK 190 straipsnyje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog didelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 32 500 Lt dydžio sumÄ , o iÅ¡teisintieji, reikalaudami 70000 eurų, 74000 eurų, nurodytÄ sumÄ virÅ¡ijo daugiau nei 8 kartus.

A. M., K. P. ir

A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. M., K. P. ir

A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jie veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio

1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę A. M., K. P. ir A. S., vadovaujasi Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymÄ . BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatÄ , kad bausmė turi bÅ«ti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Skiriant bausmes vadovaujamasi ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis). Ä®vertinama tai, kad A. M., K. P. ir A. S. padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiama į nusikaltimo pobÅ«dį ir į tai, kad turto prievartavimo veiksmus jie atliko ilgÄ laikotarpį, atsakomybę

lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ (BK 59 straipsnis) ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio   Â

 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į A. M., K. P. ir A. S. asmenybes charakterizuojančius duomenis: A. M. anksčiau ne kartÄ baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 120-124) ir nusikaltimo padarymo metu kai kurios nuobaudos galiojo, jo vardu yra įregistruota prekybos įmonė gyvenamosios vietos adresu (Tauragė, Vytauto g. 111A), tačiau duomenų apie jo darbÄ ir gaunamas pajamas nėra, anksčiau nėra teistas,                      K. P. – neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir

turi galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 68-89), niekur nedirba; A. S. – anksčiau neteistas, trylikÄ kartų baustas

administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 151-159), duomenų apie jo darbo vietÄ ir gaunamas pajamas

nėra. Lietuvos Respublikos               181 straipsnio 3 dalies pagal kuriÄ kvalifikuojami visų trijų asmenų nusikalstami veiksmai, sankcija numato tik

vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo trejų iki deÅ¡imties metų. Å iuo atveju                 A. M., K.

P. ir A. S. skirtina kiekvienam iš jų laisvės atėmimo bausmė – K. P. ir A.

S. sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. laisvės

atėmimas 6 metams 3 mėnesiams, o A. M. – 7 metai, t. y. šiek tiek didesnę laisvės atėmimo bausmę

nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Individualizuojant bausmes įvertinama tai, kad aktyviausias darant nusikaltimÄ buvo A. M., jo nurodymu K. P. su       A.

S. vyko į N. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir reikalavo atiduoti tariamÄ skolÄ A. M.. Svarbu tai, kad jie nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s viso proceso metu ir tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme vis pateikdavo naujas įvykio versijas.

Taip pat pažymėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas galimybė paskirti bausmę ne didesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra tada, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Å ioje byloje ne tik nenustatyta, jog A. M., K. P. ir A. S. savo noru prisipažino nusikaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi bei aktyviais veiksmais padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ , tačiau pripažinta ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamos veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe).

Taikyti A. M., K. P. ir A. S. BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , nėra nustatytos kokios nors iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat nenustatyta BK             62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sÄ lygų visumos, todėl nėra teisinio pagrindo ir Å¡io įstatymo taikymui.

Å iuo nuosprendžiu paskyrus bausmę K. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio       3 dalį, bÅ«tina subendrinti Å¡iÄ bausmę su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio         1 dalyje – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK                63 straipsnio

4 dalimi.

Byloje nukentėjusysis N. Z. yra pareiškęs 60 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 25-26).

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasinai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kolegija, spręsdama

neturtinės žalos klausimÄ , civilinį ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies, nukentėjusiajam N. Z. priteisdama žymiai

mažesnę sumÄ , negu praÅ¡oma pareiÅ¡kime. Pažymėtina, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam N. Z., atsižvelgia į tai, kad A. M., K. P. ir A. S. prieÅ¡ N. Z. atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus ir prievartavo iÅ¡ jo didelės vertės turtÄ â€“ 74 000 eurų nuo 2010 m. sausio mėn. 6-8 dienos iki      2010 m. spalio 31 d. Kadangi prieÅ¡ N. Z. buvo grasinama panaudoti fizinį smurtÄ (demonstruotas peilis ir juo grasinta) ir naudota psichinė prievarta (grasinta padaryti invalidu, ,,pakasti po žeme“, susidoroti) jis iÅ¡ tiesų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelį baimės įspÅ«dį ir pavojaus jausmÄ , kas nulėmė jo elgesį, todėl ilgÄ laikÄ nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Kadangi tuo metu, kai A. M., K. P. ir A. S. pradėjo neteisėtai reikalauti pinigų ir grasinti, N. Z. žmona A. Z. buvo nėščia (sÅ«nų     E. pagimdė (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusysis, siekdamas apsaugoti žmonÄ ir jos netraumuoti, o vėliau ir gimusį sÅ«nų, jiems apie tai nepranešė, buvo priverstas viskÄ iÅ¡gyventi pats. Dėl nuolatinio psichologinio spaudimo ir

grasinimų (tiek susitikimų metu, tiek telefonu),               N. Z. ilgÄ laikÄ turėjo

emocinių problemų, buvo stresinėje situacijoje, patyrė įtampÄ ir grėsmę. Dėl to

N. Z. 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. vasario 7 d. buvo suteikta psichologinė pagalba: viso buvo suteiktos 9 psichologinio konsultavimo sesijos (t. 3, b. l. 27). Dėl A. M., K.

P. ir A. S. nusikalstamų veiksmų, sumažėjo N. Z. bendravimo galimybės, jis pradėjo bijoti bendrauti su svetimais žmonėmis, sumažėjo bendravimas ir su draugais bei pažįstamais, kadangi nuolat jautė psichologinę įtampÄ , bijojo, kad A. M., K. P. ir A. S. įvykdys grasinimus.

Kolegijos nuomone, nustatant neturinės žalos dydį, reikšminga aplinkybes laikytina tai, kad grasinimus

susidoroti ir psichologinį smurtÄ naudojo visi – A. M., K. P. ir A. S., todėl N. Z. nukentėjo nuo jų

neteisėtų veiksmų ir visi solidariai privalo jam atlyginti neturtinę žalÄ . Kolegija, įvertina N. Z. patirtus didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , dėl ko turėjo emocinių problemų ir buvo priverstas gydytis.

Kolegija, įvertinus

aptartas aplinkybes, atsižvelgdama į pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturinės žalos padarymo sumÄ

bei A. M., K. P. ir A.

S. materialinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo

N. Z. praÅ¡oma neturtinei žalai atlyginti suma yra per didelė, neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl tenkintina iÅ¡ dalies ir mažintina iki          30

000 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnį į paskirtas bausmes visiems įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, bei Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos

teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. M., K. P. ir       A. S. išteisinimo

panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK                  181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti Å¡iÄ bausmę su 2012 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) trylikos tÅ«kstančių litų dydžio bauda ir galutinę subendrintÄ bausmę

K. P. paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams su 100 MGL (13000 Lt) trylikos tÅ«kstančių litų dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti solidariai iš A. M., K. P. ir A. S. nukentėjusiajam N. Z. 30 000 (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtas bausmes įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ : A. M. – nuo 2011-05-03 iki 2011-05-05; K. P. – nuo 2011-05-03 iki 2011-05-05.

A. M., K. P. ir A. S. kardomÄ jÄ priemonę palikti raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pasiuntus atlikti bausmes, panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Rūta

Mickevičienė

Teisėjai                                                                                               Valdimaras

Bavėjanas

                                                                                                           Linas

Žukauskas        Â