b45da4e7-3f05-4341-bf31-15dc50f1c1eb · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasPranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-193/2012Teisėjas Artūras Dilys             Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00283-2009-1             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,gynėjui advokatui K.

S.,nuteistajam P. A.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 1 d. ir jam paskirtas teisės verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujantį darbÄ vieÅ¡osiose įstaigose atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,N U S T A T Ė:P. A. nuteistas už tai, kad jis nuo 2010-08-13 11 val. iki 2010-10-22 13.49 val. vieÅ¡ojoje įstaigoje „R“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnybiniame kabinete), bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, VÅ¡Ä® „R“ eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, gydytojo psichiatro ir gydytojų konsultacinės komisijos nario pareigas, teikdamas vieÅ¡Ä sias sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir turėdamas administracinius įgaliojimus, žinodamas, kad vadovaujamame skyriuje esančiam pacientui A.

U. nėra reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare, tačiau yra bÅ«tinas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis bei jis yra ruoÅ¡iamas patalpinimui į ilgalaikės socialinės globos institucijÄ , o nuo 2010-10-23 ligoninės gydytojų konsultacinei komisijai (toliau - GKK) šį pacientÄ gali tekti pagrįstai (dėl socialinių bei teisinių priežasčių) priskirti ilgai gydomų ligonių grupei ir teisėtai palikti toliau dar kurį laikÄ gydyti stacionare, tyčia, siekdamas iÅ¡ A. U. (veikiančios A.

U. interesais) gauti neteisėtÄ turtinę naudÄ , pasinaudodamas profesine padėtimi prieÅ¡ingais visuomenei interesais, už savo teisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ vykdant įgaliojimus – už pažadÄ A. U. neiÅ¡raÅ¡yti A. U. iÅ¡ psichiatrijos skyriaus stacionaro (kÄ jis galėjo, bet neprivalėjo atlikti) iki kol po 2010-10-23 GKK pacientÄ priskirs ilgai gydomų ligonių grupei bei už pažadÄ pastarajai iki A. U. iÅ¡siuntimo į ilgalaikės socialinės globos institucijÄ , remiantis GKK sprendimu jį pagrįstai laikyti psichiatrijos stacionare (kÄ jis gali ir privalo atlikti) savo naudai iÅ¡ A.

U. užuominomis reikalavo kyÅ¡io – reguliariai duoti dalį A. U. gaunamos 700 Lt pensijos, o gÄ sdinimais, kad pacientas artimiausiu laiku bus iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės provokavo jį duoti, tokiu bÅ«du sudarė situacijÄ , kad siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus, ji buvo priversta duoti kyšį, kurį pastarajai tiesiogiai pažadėjo priimti, ir per kelis kartus iÅ¡ jos tiesiogiai priėmė kyšį – 800 litų, o bÅ«tent: 2010-08-13 apie 11 val. tarnybiniame kabinete iÅ¡ A. U. tiesiogiai priėmė kyšį – 200 litų; tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2010-09-14 apie 11 val. tarnybiniame kabinete A.

U. provokavo ir reikalavo duoti kyšį – 500 litų, kurį pažadėjo priimti ir tiesiogiai priėmė kyšį – 100 litų; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2010-10-21 apie 12.25 val. tarnybiniame kabinete A. U. (veikusiÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus dalyvė) provokavo duoti kyšį – 500 litų ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2010-10-22 apie 13.45 val. tarnybiniame kabinete A. U. (veikusiÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus dalyvė) provokavo duoti kyšį ir iÅ¡ jos tiesiogiai priėmė kyšį – 500 litų.Nuteistasis P. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, jį iÅ¡teisinti pagal BK 225 str. 1 d., jam nepadarius inkriminuotos veikos.

Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka BPK 303-305 str. 1 d. 2, 3 p., 307 str. reikalavimų, jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik kaltinančiais duomenimis ir nesivadovavo kitais, jį teisinančiais įrodymais (BPK 20 str. 5 d.). Nesutinka su teismo išvada, kad A. U. ir V. D. parodymai buvo nuoseklūs bei teigia, jog jų parodymai nesutampa nei dėl vykimo laiko į ligoninę, nei dėl transporto priemonės, nei dėl kitų aplinkybių, kas rodo minėtų liudytojų ir liudytojo V.

B. parodymų melagingumÄ . Apeliantas mano, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis nesutiko pažeisti nustatytÄ ligoninėje 2008-05-16 Nr. V-466 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡o“ patvirtintas nuostatas ir nevykdė A. U. savanaudiÅ¡kų tikslų, jos siektų gauti A. U. pensijÄ ir laikyti jį gydymo įstaigoje. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad A.

U., bÅ«dama prieÅ¡ 20 metų iÅ¡siskyrusi su A. U. ir su juo nevesdama bendro Å«kio bei juo nesirÅ«pindama, tik gaudavo jo pensijÄ , todėl turėdama piktumÄ ant jo dėl atsisakymo laikyti jį ligoninėje nurodė aplinkybes, kurių nebuvo. Be to, A. U. teisme nurodė, kad jis jokių pinigų neprašęs ir nereikalavęs, ji pinigus davusi Å¡iaip, kad lengviau bÅ«tų tartis. Taigi minėtų liudytojų parodymai nepatvirtino nei pinigų perdavimo, nei jo papirkimo fakto, nei tų aplinkybių, kad jis 2010-08-13 priėmė 200 Lt kyšį iÅ¡ A.

U. ar 100 Lt kyšį priėmė 2010-09-14, ar bÅ«tų reikalavęs ir provokavęs jÄ duoti 500 Lt kyšį ir jį priėmęs. Tai jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstos prielaidos ir spėlionės. Nurodo, kad liudytojos A. U. draugės V. D. parodymai taip pat yra nenuoseklÅ«s, nes ji tyrimo metu nenurodė, kad kartu į ligoninę važiavo liudytojas V. B., o teisme jau aiÅ¡kino, kad jis vyko kartu. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad sesuo A. U. jam pasakojo, kad įteikė jam pinigus, tačiau prie kokių aplinkybių, nurodyti negalėjo.

Mano, kad Å¡ių liudytojų parodymai nėra informatyvÅ«s ir teismas juos turėjo laikyti nepatikimais, kaip ir liudytojo V. Å . parodymus dėl gydytojo „patepimo“, tuo labiau, kad teisme apklaustas V. Å . nurodė, kad dėl gydytojo „patepimo“ pajuokavęs. Nurodo, kad visų Å¡ių liudytojų parodymai, taip pat jokie kiti objektyvÅ«s duomenys jo kaltės nepatvirtina, todėl teismas nuosprendį grįsti Å¡iais parodymais negalėjo. Teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina ir tai, kad leidimas atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus buvo teisėtas.

Teismo motyvas, kad buvo prisijungta prie daromo nusikaltimo ir nusikaltimas buvo tęstinis niekuo nepagrįstas. Jei laikyti, kad A. U. jam davė kyšį nuosprendyje nurodytu laiku, tai ji apie tai teisėsaugos organams turėjo praneÅ¡ti 2008-10-21. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų seka, kad nebuvo jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti NVIM. Nurodo, kad teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar A. U. duodama kyšį neperžengė modelio ribų, ar jis nebuvo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimÄ . Teigia, kad byloje nustatyta, kad susitikimai su juo vyko A.

U. iniciatyva, kuri pati veržėsi pas jį į kabinetÄ , nors jÄ buvo informavęs, kad A. U. vis tiek bus iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ gydymo įstaigos. Jam įkyriai buvo siÅ«lomi pinigai, kurių jis neprašė ir neėmė. Nei savo elgesiu, nei veiksmais nedavė jokio pagrindo įtakoti A. U., kad jis nori gauti kyšį, ar kokį kitÄ atlygį. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau bÅ«tų padaręs nusikalstamus veiksmus, susijusius jam pateiktu įtarimu. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė nepatikrinęs imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolų ir įrašų patikimumo, nepaÅ¡alinio juose esančių prieÅ¡taravimų, juos Å¡aliÅ¡kai vertino.

Tiek ikiteisminio, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu jis prašė tinkamai iÅ¡tirti byloje esančius garso ir vaizdo įraÅ¡us, paskiriant fonoskopinę ekspertizę, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas. Teismas vertino tik tÄ Ä¯raÅ¡o dalį, kuri buvo palanki kaltinimui, todėl padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Teismas nuosprendyje nurodė aplinkybes, kurių nėra įraÅ¡e, t. y. apie susitarimÄ dėl pinigų, apie voko įteikimÄ ir pan. Teismas klaidingai nurodė, kad A.

U. rodė jam iÅ¡imtus iÅ¡ voko pinigus, juos perskaičiavo, tokių aplinkybių nebuvo, jų nėra užfiksuota ir video įraÅ¡e. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai iÅ¡tirti ir apžiÅ«rėti vokas su pinigais, nebuvo tirta, ar yra ant jų jo arba A. U. pirÅ¡tų pėdsakų, nebuvo skirta daktiloskopinė ekspertizė. Nurodo, kad iÅ¡ video medžiagos nesimato ir tokių aplinkybių nebuvo, kaip teigia teismas, kad jo akivaizdoje buvo padėtas vokas su 500 Lt. Teigia, kad kokiu metu buvo padėtas vokas jis nematė, tÄ tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, o pastebėjęs vokÄ Ä—jo pakviesti ligoninės darbuotojų, tačiau tarpduryje buvo sulaikytas STT darbuotojų.

Taip pat jokios bylos aplinkybės nepatvirtina, kad jis sutiko A. U. laikyti ligoninėje. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai negu nustatė teismas, Å¡ie duomenys leidžia teigti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad jis kyÅ¡io nepaėmė, o buvo provokuojamas, tiek liudytojos A. U., tiek policijos pareigÅ«nų, kurie neapsiribojo pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet aktyviais veiksmais skatino ir darė poveikį, kuriais buvo įvykdyta provokacija. Nurodo, kad modeliu negalima provokuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas pateisinti Å¡iurkščius įstatymų ir jo teisių pažeidimo faktus, pripažino Å¡iuos veiksmus teisėtais, kas rodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teigia, kad teismas kaip jo kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė liudytojų E. N., L. B., K. J. parodymus, nors jie jo kaltės neįrodo, o tik patvirtina procedÅ«ras ligonių siuntimo iÅ¡ vienos gydymo įstaigos į kitÄ . Teismas nevertino liudytojos N. R. parodymų, kuri patvirtino, kad A. U. po 104 dienų praleistų stacionare, patvirtinus 2010-10-13 GKK turėjo bÅ«ti perkeltas arba į slaugos ligoninę arba į globos ir slaugos pensionatÄ . IÅ¡ dalies Å¡ios liudytojos parodymus patvirtino liudytojai L.

B. ir K. J.. Liudytojas E. N. parodė, kad A. U., kiek įmanydama vilkino A. U. atsiėmimÄ iÅ¡ ligoninės, o vėliau pareiÅ¡kė, kad jo iÅ¡viso neims. Kiti bylos įrodymai taip pat nepatvirtina jo kaltės, kaip tai nurodo nuosprendyje teismas. Atkreipia dėmesį, kad visi dokumentai dėl A. U. perkėlimo į globos namus buvo suraÅ¡yti iki tariamo papirkimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nepažeidė jokių įstatymų dėl A. U. perkėlimo iÅ¡ ligoninės tolimesnei jo slaugai, nes jo liga nepagydoma ir gydymo įstaigoje jis negalėjo bÅ«ti laikomas, nes ligonių kasos už jo gydymÄ nebÅ«tų mokėjusios ligoninei.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nubaudė jį uždraudimu verstis gydytojo praktika.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 225 str. 1 d. ir praÅ¡o jį iÅ¡ Å¡io nusikaltimo iÅ¡teisinti, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo P. A. kaltės klausimÄ bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino P. A. kaltu pagal BK 225 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingÄ bausmę.Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių neatitikimas padarytoms iÅ¡vadoms, teigiama, jog P. A. kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos neįrodyta.

Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ pagal apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl P. A. kaltės yra pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo, taip pat apžiÅ«rų protokolų duomenimis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo P. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 225 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir iÅ¡teisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo.KyÅ¡ininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyÅ¡io priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Pastarosios veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų.

Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo P. A. veikoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvūs požymiai: kyšio reikalavimas (provokavimas) ir jo priėmimas. Nors nuteistasis neigia atlikęs minėtus kaltinime nurodytus veiksmus, teigia pinigų nereikalavęs ir jų nepriėmęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius jo parodymus vertino kritiškai, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti, skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina jį atlikus BK 225 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius veiksmus.

Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių Å¡altiniai buvo liudytojų parodymai, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolai, apžiÅ«ros protokolai ir kiti Å¡altiniai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė apelianto padarytos veikos tiek objektyviuosius požymius, tiek subjektyviuosius požymius – suvokimÄ apie kyÅ¡ininkavimÄ ir norėjimÄ taip veikti. Å ioje byloje esančių faktinių duomenų pakako P. A. kaltei nustatyti.

Jie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.Apeliantas skunde kelia klausimÄ dėl nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtieji veiksmai apelianto atžvilgiu buvo atlikti teisėtai. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010-10-21. 2010-10-21 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi (1 t., 96-97 b.l.) buvo leista prieÅ¡ P. A. ar kitus VÅ¡Ä® “R ” darbuotojus, slaugančius pacientÄ A.

U. ar turinčius teisę šį pacientÄ priimti į ligoninę ar iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡ jos, slaptus veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, taipogi leista nuo 2010-10-21 iki 2010-11-21 slapta stebėti P. A. darbo vietÄ bei vieÅ¡ose vietose, kuriose jis gali susitikti su nusikalstamos veikos bendrininkais, slapta sekti automobilius, kuriais jis naudojasi, taip pat leista A. U. prieÅ¡ P. A. atlikti Å¡iuos nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus – bendraujant su kyÅ¡io reikalaujančiu P. A. tiesiogiai ar netiesiogiai pasiÅ«lyti Å¡iam, pažadėti ar duoti kyšį, t. y. daryti BK 227 str. 1 ir 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Taigi atliekant įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotus BPK 158-160 str. numatytus veiksmus, buvo surinkta informacija apie P. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolai suraÅ¡yti, taip pat vaizdo ir garso įraÅ¡ai užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip tinkamus įrodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojantys ir savo tapatybės neatskleidžiantys veiksmai P. A. atžvilgiu buvo teisėti.

Teismui pateiktos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtieji veiksmai atlikti pažeidžiant BPK 158-160 str. nustatytas tvarkas, tokių duomenų nenurodė ir apeliantas P. A. savo skunde. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis patvirtina kiti BPK numatytais veiksmais gauti duomenys. Liudytoja A. U. nuosekliai aiÅ¡kino ir aiÅ¡kiai parodė, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo metu specialia technika užfiksuotų pokalbių iÅ¡klotinės bei vaizdo įraÅ¡as, kad P. A. 2010-10-21 apie 12.25 val. tarnybiniame kabinete A.

U. provokavo duoti kyšį – 500 litų bei 2010-10-22 apie 13.45 val. tarnybiniame kabinete A. U. provokavo duoti kyšį ir iÅ¡ jos tiesiogiai priėmė kyšį – 500 litų. Apeliaciniame skunde abejojama liudytojos A. U. parodymų patikimumu, objektyvumu, tačiau Å¡iÄ liudytojÄ liečiantys nuteistojo skunde dėstomi teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo kritiÅ¡kam pastarosios liudytojos parodymų vertinimui. Apelianto skunde sau palankiai dėstomi pamÄ stymai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, kurie neginčijamai patvirtintų Å¡iuos teiginius bei leistų suabejoti A.

U. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto dėstomi su A. U. susiję teiginiai tėra nepasitenkinimo prieÅ¡ P. A. atliktais veiksmais, pradedant ikiteisminį tyrimÄ bei patraukiant pastarÄ jį baudžiamojon atsakomybėn, iÅ¡raiÅ¡ka. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos A. U. parodymų, viso proceso metu ji nuosekliai ir detaliai nurodė visas ikiteisminio tyrimo dėl P. A. inkriminuotų veiksmų atlikimo aplinkybes bei užfiksuotus rezultatus. Be to, jas iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina ir, prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, esminėse detalėse sutampantys liudytojų V.

D., V. B., K. J. parodymai, įvykio vietos ir įvykio vietoje rastų pinigų apžiÅ«ros protokolų duomenys. Kaip nepagrįsti atmetami apelianto skundo teiginiai apie minėtų liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ . Tokiu bÅ«du pagrindo abejoti liudytojos A. U. duotais parodymais tame tarpe ir apie kaltinime apraÅ¡ytus P. A. nusikalstamus veiksmus 2010-08-13 ir 2010-09-14, nėra.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus virÅ¡ininkas K.

M. teismui pateikė pažymÄ (b.l. 161 t.2), kad teismo psichiatras P. A. dirbo teismo psichiatrijos skyriuje 2010-08-13 nuo 10 iki 12 val., o 2010-08-14 teismo psichiatrijos skyrius dirbo kaip komisijos darbo dienÄ nuo 11 val. iki 14 val. IÅ¡ BPK 276 str. 2 d. tvarka paskelbtų apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo K. M. parodymų matyti, kad pastarasis tvirtina, jog 2010-08-13 nuo 10 iki 12 val. ir 2010-09-14 nuo 11 valandos P. A. kaip ekspertas dirbo psichiatrijos skyriuje- administracinio pastato penktame aukÅ¡te-maždaug 200-300 metrų atstume nuo tos patalpos, kur dirbo P. A., ir jo nurodytu laikotarpiu P. A. ilgam niekur nebuvo išėjęs. Å ie liudytojo parodymai P. A. kaltės dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos nepaneigia: pats P. A. pripažįsta, kad iki 2010 m. spalio 21 d. jis du kartus buvo susitikęs su A.

A.-vienÄ kartÄ kai ji buvo atvykusi su drauge, kitÄ kartÄ irgi su drauge, bet kalbėjo tik su A. A.. AnalogiÅ¡kas susitikimų su P. A. aplinkybes nurodė ir liudytojos A. U., V. D., kurios tvirtina, kad susitikimai įvyko 2010-08-13 ir 2010-09-14 dienomis. Tokiu bÅ«du liudytojo K. M. parodymai nepaneigia kaltinime nurodytų P. A. susitikimų su liudytojomis A. A. ir V. D. faktų ir laiko. Pats nuteistasis, pateikdamas savo versijÄ dėl jam inkriminuotų 2010-10-21 ir 2010-10-22 veiksmų, savaip interpretuodamas aplinkybes nurodė buvęs provokuojamas, tačiau tokie P. A. parodymai kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste vertinami kritiÅ¡kai, nes jie paneigti ir nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis.

Liudytojos A. U. duoti nuoseklÅ«s parodymai, taip pat juos patvirtinantys nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokoluose nurodytų užfiksuotų pokalbių tarp liudytojos A. U. ir P. A. turinys, vaizdo įraÅ¡as paneigia nuteistojo gynybos versijÄ dėl provokacijos, taip pat dėl nežinojimo apie duodamus pinigus ir bandymÄ juos davusiajai grÄ Å¾inti. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas P. A. elgesys A. U. ant stalo padėjus vokÄ su pinigais bei pokalbio po to turinys rodo jo teigiamÄ pozicijÄ neteisėtai priimant duodamus pinigus.

Apeliacinės instancijos teisme atlikta fonoskopinė ekspertizė ( t.2 b.l. 175-187) patvirtino, kad garso ir vaizdo įraÅ¡uose montavimo (trynimo) požymių nėra, vaizdo įraÅ¡as yra iÅ¡tisinis.Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai iÅ¡spręsti apelianto P. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį klausimÄ .

Byloje surinktų, iÅ¡nagrinėtų ir patikrintų įrodymų visumos įvertinimas susietumo aspektu leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog P. A. atliko Å¡iuos kyÅ¡ininkavimo veiksmus – reikalavo duoti kyÅ¡ius bei juos priėmė, yra pagrįsta ir teisinga. Todėl iÅ¡teisinti P. A. iÅ¡ minėto nusikaltimo nėra jokio pagrindo.Teisingai kvalifikavęs nuteistojo P. A. nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad teismas neteisingai jį nubaudė uždraudimu verstis gydytojo praktika. Kadangi P. A. padarytoji nusikalstama veika susijusi ne tik su eitomis vedėjo, bet ir gydytojo pareigomis, Å¡i bausmės rÅ«Å¡is – teisės verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujantį darbÄ vieÅ¡osiose įstaigose atėmimas – nuteistajam parinkta teisingai.Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojos A.

U. asmenybei ir jos elgesiui aptarti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo yra teisingai įvertintos tik tiek, kiek reikalinga teisingo sprendimo priėmimui, nes Å¡ioje byloje tyrimas nukreiptas konkrečiai į apelianto atliktų neteisėtų veiksmų vertinimÄ . Dėl skundo argumentų, susijusių su teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimu ir kitais BPK pažeidimais Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo bei nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles, teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , netenkino nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymų.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo, neužtikrinti kaltinimo ir gynybos Å¡alių lygios teisės procese ir rungimosi principai, nesilaikyta BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies bei kitų skunde nurodomų įstatyminių nuostatų.Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas įrodymus vertino netinkamai, vienaÅ¡aliÅ¡kai, dalies bylos įrodymų netyrė, pažeidė nurodytas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas.

Pagal Å¡ių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais bÅ«dais. IÅ¡ nuosprendžio turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad apylinkės teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant Å¡ių nuostatų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Å ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Å aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto ar jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Taip pat teisėjų kolegija, pažymi, kad procesas buvo rungtyniÅ¡kas, užtikrinta proceso Å¡alių lygybė.

Byloje nėra procesinės nelygybės faktų. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sÄ lygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylÄ teismas su abiem proceso Å¡alimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iÅ¡ jų palankumo. Procesas buvo teisingas nuo pat pradžios. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo ar jo gynėjo tam tikrų praÅ¡ymų, nurodydamas tokio sprendimo motyvus, nesudaro pagrindo manyti, jog buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos ar kiti principai.

Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad nuosprendis neatitinka BPK 303-305 str. 1 d. 2, 3 p., 307 str. reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija minėtų normų pažeidimų nenustatė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo P. A. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta.

Darytina bendra iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindÄ naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliantÄ iÅ¡teisinti. Skundžiamas RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,N U T A R I A :Nuteistojo P. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas:                                                                                Ričardas Gilys Teisėjai:                                                                                                      Sigitas Bagdonavičius                                                                                                         Valdas Petras Meidus