b45bd25f-32e8-4b35-b334-82a7afbf2f3e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-549-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00826-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas pakartotinis praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomasolis“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Statra“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 30 977,74 Eur už atliktus statybos rangos darbus, 23 071,97 Eur už parduotas prekes, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei UAB „Tomasolis“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, iÅ¡ esmės nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, uždraudžiant turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei, atsiskaityti su įmonės darbuotojais bei ieÅ¡kove UAB „Statra“.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atmestas, konstatavus, kad nebuvo įrodytas atsakovės nesÄ Å¾iningumas.

4. IeÅ¡kovė BUAB „Statra“ pateikė teismui pakartotinį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir prašė areÅ¡tuoti atsakovei UAB „Tomasolis“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas (bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose ir įmonės kasoje) ir turtines teises, nevirÅ¡ijant 54 049,71 Eur dydžio reikalavimo ribų, priklausančias atsakovei UAB „Tomasolis“ ir esančias pas atsakovę UAB „Tomasolis“ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę.

5. Nurodė, kad teismas pirmÄ jį kartÄ nagrinėdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra laikytinas prima facie pagrįstu.

6. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡iuo atveju sprendžiant dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti įvertinti atsakovės valdymo organų (ne) sÄ Å¾iningumÄ pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai.

7. Pažymėjo, kad visus sprendimus atsakovės vardu priima R. L., nors atsakovės akcijos nominaliai užraÅ¡ytos jo dukros S. B. vardu, o vadovo pareigas formaliai eina R. L. sÅ«nus E. L. Atsakovės atstovas R. L. yra nesÄ Å¾iningas asmuo, kurio vengimas atsiskaityti su įvairiais kreditoriais, tiek atstovaujant kitas įmones, tiek asmeniÅ¡kai buvo konstatuotas teismų ne vienÄ kartÄ tiek civiline, tiek baudžiamÄ ja tvarka. R. L. ligÅ¡iolinis elgesys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Vertinant atsakovės pozicijÄ Å¡ioje byloje matyti skolos fakto neigimas nesant jokių patikimų atsikirtimų, taip pat matomas siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys ieÅ¡kinio tenkinimo atveju bÅ«tų kitoks.

8. Atsakovė UAB „Tomasolis“ pateikė nuomonę dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė prašė teismo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ ir pareikalauti, kad ieÅ¡kovė ne vėliau nei per 3 darbo dienas arba kitÄ teismo nustatytÄ terminÄ : arba pateiktų banko garantijÄ , patvirtinančiÄ , kad ieÅ¡kovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų, bankas visiÅ¡kai padengtų atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius; arba į specialiÄ jÄ teismo sÄ skaitÄ sumokėtų ne mažesnę nei praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių masto sumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

10. Teismo vertinimu, Å¡ioje civilinės bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ jos galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ ir tikėtinai nepagrindė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11. Sprendžiant dėl atsakovės (ne) sÄ Å¾iningumo svarbu nustatyti ar yra duomenų, patvirtinančių atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar lėšas, turint tikslÄ eliminuoti galimybę ateityje iÅ¡ Å¡io turto ar lėšų įvykdyti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimÄ turtÄ ar lėšas.

12. IeÅ¡kovė nurodo ir analizuoja atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovės manymu, pagrindžiančias aplinkybes, susijusias su ne pačios atsakovės valdymo organų nesÄ Å¾iningumu, o kito asmens, t. y. R. L., kuris, ieÅ¡kovės manymu, yra atsakovės de facto vadovas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, o vien Å¡ios aplinkybės, kad atsakovės vadovas yra R. L. sÅ«nus, o dukra – akcininkė, teismo vertinimu, nepagrindžia atsakovės sÄ moningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip iÅ¡vengti bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

13. Nenustatęs atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal teismo sprendimÄ , teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė BUAB „Statra“ pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties ir praÅ¡o jÄ panaikinti bei pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 14.1. esamu atveju sprendžiant dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti įvertintas ne teisinės fikcijos (juridinio asmens) nesÄ Å¾iningumas (nes teisinė fikcija savaime negali bÅ«ti nei sÄ Å¾ininga, nei nesÄ Å¾ininga), o bÅ«tent atsakovės valdymo organų (ne) sÄ Å¾iningumÄ pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. 14.2. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visus sprendimus atsakovės vardu priima R. L., nors atsakovės akcijos nominaliai užraÅ¡ytos jo dukros S. B. vardu, o vadovo pareigas formaliai eina R.

L. sÅ«nus E. L. Å ias aplinkybes patvirtina faktas, kad bÅ«tent R. L. atsakovės vardu pasiraÅ¡o PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, atitinkamai priima gautas prekes, bÅ«tent R. L. yra skiriamas direktorių pavaduojančiu asmeniu, kada įmonę prireikia atstovauti teisme ir paaiÅ¡kinti teismui su vykdoma veikla susijusias aplinkybes, o tokį paskyrimÄ suteikia R. L. dukra S. B. Pažymėtina, kad bÅ«tent R. L. atstovauja atsakovę ir Å¡ioje civilinėje byloje teismo posėdžių metu, pasiraÅ¡inėja procesinius dokumentus, o nominalus vadovas E. L., kuris, tikėtina, apie atsakovės vykdomÄ veiklÄ ir sudaromus Å«kinius – komercinius sandorius nieko nežino, atstovauti atsakovę byloje vengia. 14.3.

Be to, bÅ«tent R. L. turi didelę patirtį elektrotechninio montavimo darbų srityje, kurioje veikia atsakovė. BÅ«tent R. L. buvo akcininkas ir vadovas tokių bendrovių kaip UAB „Elektrotinklas“, UAB ELT valdymas“, UAB „Statra“, UAB „Statra ES“, kurios užsiėmė analogiÅ¡ka veikla, tačiau bankrutavo bÅ«tent dėl nesÄ Å¾iningų R. L. veiksmų. 14.4. 2018 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-67-480/2018 pripažinta, kad BUAB „Elektrotinklas“ prie bankroto buvo privestas tyčia, o Å¡iuos neteisėtus veiksmus atliko bÅ«tent R.

L. ir jo sugyventinė R. B. Lietuvos apeliacinio teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl UAB „Elektrotinklas“ tyčinio bankroto paliko nepakeistÄ . Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų sprendimus Kauno apygardos teismas žalos atlyginimÄ prisiteisė ir iÅ¡ paties R. L. ir jo sugyventinės R. B.

15. Atsakovė UAB „Tomasolis“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 15.1. atsakovės vadovas, tvarkantis kasdienę Å«kinę – komercinę veiklÄ bei priimantis strateginius, su verslo valdymu susijusius sprendimus, yra E. L. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kuriomis siekiama įrodyti R. L. de facto vadovavimÄ atsakovei, neturi tiesioginio ryÅ¡io su R.

L. de facto vadovavimu – nurodomi teiginiai, nepaisant to, kad nėra paremti absoliučiai jokiais įrodymais, niekaip negali privesti prie iÅ¡vados, kad R. L. turi įtakÄ priimant sprendimus atsakovės veikloje. 15.2. Pati ieÅ¡kovė, analizuodama savo pateiktus argumentus, nurodo, kad R. L. turi tik įtakÄ priimant sprendimus, tačiau de facto vadovavimui konstatuoti, asmuo turi sistemingai ir nuolatos atlikti vadovo funkcijas, priimti strateginius sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu. 15.3. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovės darbuotojas R.

L. yra buvęs bankrutavusių įmonių vadovu, yra teistas, turi daug skolų. Teigiama, kad R. L. yra praeityje mažinęs bendrovių turto masę siekdamas paslėpti lėšas. Nepaisant to, kad Å¡ie samprotavimai niekaip nėra susiję su atsakovės neva egzistuojančiu sÄ moningu siekiu mažinti savo turto masę taip užkertant galimybę įvykdyti ieÅ¡kovei galimai palankų teismo sprendimÄ , atsižvelgiant į tai, jog atsakovės veiksmai niekaip nėra susiję su R. L. praeitimi ir Å¡is atsakovės veiksmų nekontroliuoja, ieÅ¡kovės teiginiai yra ir nepagrįsti, nes tai yra tik teorinio lygio samprotavimai, kurie nėra grindžiami realiais įrodymais.

Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, o R. L. – fizinis asmuo ir jie neturi bÅ«ti Å¡ios bylos prasme tapatinami. 15.4. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieÅ¡kinio suma jai nėra didelė. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma tesudaro 23,12 proc. atsakovės 2018 m. grynojo pelno bei tik 11,83 proc. viso turto, todėl net ir priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , nekiltų problemų tokį teismo sprendimÄ vykdyti. 15.5. Be to, atsakovė vykdo net penkias rangos sutartis su įvairiais kontrahentais, kurių bendra sutartinė suma sudaro net 421 535 Eur.

Taip pat atsakovė Å¡iuo metu planuoja sudaryti ir kitas sutartis, kurių suma sudarytų dar mažiausiai 158 426,24 Eur. Tai iÅ¡ esmės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir ji galėtų vykdyti teismo sprendimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

17. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo iÅ¡vados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ instancine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

18. Nagrinėjamu atveju laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieÅ¡kovė neįrodė grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad Å¡iuo atveju sprendžiant dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti įvertintas ne juridinio asmens nesÄ Å¾iningumas, o bÅ«tent atsakovės valdymo organų (ne) sÄ Å¾iningumÄ pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Apeliantės vertinimu, nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog R.

L. bÅ«tų faktinis atsakovės vadovas, tačiau byloje surinkti įrodymai liudija, kad visus sprendimus atsakovės vardu priima bÅ«tent R. L., nors bendrovės akcijos nominaliai užraÅ¡ytos jo dukros S. B. vardu, o vadovo pareigas formaliai eina R. L. sÅ«nus E. L. Teismams, kitose bylose, nustačius R. L. ir R. B. (jo sugyventinės) nesÄ Å¾iningus veiksmus kitose bendrovėse, kurios Å¡iuo metu bankrutuoja, veiklÄ buvo pradėta vykdyti per atsakovę (iÅ¡ kito asmens įsigytÄ Ä¯monę), tačiau akcijas užraÅ¡ant ir vadovu paskiriant ne patį R.

L., o jo vaikus.

19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡o. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikÅ¡minga ne tik ieÅ¡kinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

20. TikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ .

21. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikÅ¡to jam ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ , bet jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodo ir neįrodinėjo atsakovės galimo nesÄ Å¾iningumo ar ketinimų paslėpti, sumažinti turimo turto vertę ir nurodo argumentus, susijusius su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, kurį iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti atsakovės de facto vadovu ir vertinti bÅ«tent jo (ne) sÄ Å¾iningumÄ , ir remiantis tuo taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones.

23. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali bÅ«ti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimÄ Â nesÄ Å¾iningÄ Â atsakovo elgesį (turto paslėpimÄ , perleidimÄ kitiems asmenims, iÅ¡Å¡vaistymÄ , apsunkinimÄ kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslÄ ateityje neatsiskaityti su ieÅ¡kovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieÅ¡koms ar jo kaupimui (iÅ¡laikymui), ateityje palengvinant sprendimo įvykdymÄ sulaikyto arba sukaupto turto sÄ skaita, atitinkamų faktų konstatavimui ir kt.

Be to, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, kurios sudaro bylos dalykÄ , nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. atlieka tik preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ , o ne bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

24. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo spręsti ir vertinti asmens, kuris Å¡ioje byloje Å¡alimi, ir niekaip nėra susijęs su atsakove (ne) sÄ Å¾iningumo, taip pat remtis jo atliktais (atliekamais) veiksmais kitose bendrovėse ar valdant atsakovę. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, yra vertinamas asmens, kurio atžvilgiu yra praÅ¡oma taikyti konkrečius apribojimus, (ne) sÄ Å¾iningumas, tačiau ne kitų su juo net nesusijusių asmenų. Aplinkybių kaip de facto vadovo buvimu nustatymas sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios juridinio asmens nesÄ Å¾iningumÄ , taip pat kaip ir nustatinėjamos.

25. Pažymėtina, kad Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pateikti prieÅ¡ingos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymų. Minėta, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės buvo grindžiamas kito su juridiniu asmeniu nesusijusio asmens veiksmais, reputacija ir kt. Tačiau Å¡ios aplinkybės nėra ir negali bÅ«ti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ko reiktų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

26. Juridinio asmens savarankiÅ¡kumo principas lemia juridinio asmens savarankiÅ¡kÄ atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia prisiteisti skolÄ už suteiktas paslaugas. Susipažinus su ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turiniu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė įrodinėtų R.

L. buvimÄ faktiniu UAB „Tomasolis“ vadovu. Akivaizdu, kad praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė siekia, jog teismas įvertintų aplinkybes, kurios byloje net nėra nagrinėjamo ginčo dalykas ir nustatytų faktÄ . Nesant duomenų apie paties atsakovo, o ne su juo nesusijusio asmens, atliktus galimai neteisėtus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesÄ Å¾iningas.

27. Å iuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti bent labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tiek iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu bÅ«tų ėmusi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Dėl bylos procesinės baigties 28. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančiÄ grėsmę ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Romualda Janovičienė