b459ebc2-3738-4bee-b184-024c9fa06058 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-233-889/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13164-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

K. (T. K.) ir atsakovo V. M. (V. M.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimus:

1) nustatyti nepilnamečio M. M. (M. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

2) pakeisti Almatos miesto Bostandyko (Bostandyk) rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti iÅ¡ atsakovo V. M. priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, priteisiant sÅ«naus iÅ¡laikymui po 342 Eur per mėnesį, priteisti iÅ¡laikymÄ vienkartine 16 416 Eur suma;

3) padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3, o atsakovui – l/3;

5) padalyti turtÄ , ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisiant butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 69 798 Eur; l/29 patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 5 461 Eur; 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 817 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 15 347 Eur;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 14 034 Eur piniginės kompensacijos už jam tenkančiÄ turto dalį;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 34 891,33 Eur už turto sugadinimÄ ir sunaikinimÄ ;

8) atlikti įskaitymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 20 857,33 Eur piniginės kompensacijos;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia 755 Eur. IÅ¡ valstybės ji gauna 70 Eur dydžio socialinę iÅ¡mokÄ . Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui turi bÅ«ti priteista 342 Eur dydžio iÅ¡laikymo suma. IeÅ¡kovė nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, kuriuo sÅ«naus iÅ¡laikymui priteista 30 Eur suma.

Kadangi ieÅ¡kovė su sÅ«numi gyvena viena, atsakovas neprisideda prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, neužsiima jo auklėjimu ir lavinimu, sveikatos priežiÅ«ra, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovo indėlis į vaiko iÅ¡laikymÄ turėtų bÅ«ti gerokai didesnis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena kitoje valstybėje, iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, tikslinga iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui priteisti turtu arba konkrečia pinigų suma. 1.2.

IeÅ¡kovė nurodė, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nes buto su priklausiniais įgijimui buvo panaudota 169 000 JAV dolerių ieÅ¡kovės tėvų pinigų suma. Å alys lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti neturėjo. 1.3. ReikalavimÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad atsakovas 2016 m. liepos 21 d. suniokojo Å¡alių butÄ , rÅ«bus ir daiktus. Buto remonto iÅ¡laidos sudarė 39 582,65 Eur, sugadintų baldų vertė – 500 Eur, sugadintų ir iÅ¡neÅ¡tų rÅ«bų vertė – 25 500 Eur, iÅ¡ viso žala sudarė 65 582,65 Eur.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista 32 791,33 Eur ir buto remonto metu už iÅ¡sinuomotÄ butÄ sumokėtas nuomos mokestis – 2 100 Eur, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 34 891,33 Eur. Kadangi ieÅ¡kovė atsakovui turėtų sumokėti 14 034 Eur, o atsakovas ieÅ¡kovei už turto sugadinimÄ â€“ 34 891,33 Eur, atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo priteistina 20 857,33 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu tenkino patikslinto ieÅ¡kinio dalį: nustatė ieÅ¡kovės T.

K. ir atsakovo V. M. nepilnamečio sÅ«naus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove T. K.; pakeitė Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidino iÅ¡laikymo sumÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo V. M. nepilnamečiam sÅ«nui M. M. kas mėnesį po 270 Eur, pakeitė iÅ¡laikymo formÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo V. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. M. iki jo pilnametystės vienkartine 12 960 Eur pinigų suma; nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieÅ¡kovę T.

K.; padalijo ieÅ¡kovei T. K. ir atsakovui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ : priteisė ieÅ¡kovei T. K. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 118 379,00 Eur vertės turto: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus Nr. 4400-1855-2357:5569, esančios (duomenys neskelbtini), 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui V.

M. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 118 379,00 Eur vertės turto: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei T. K. asmeninės nuosavybės teise 15 347 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui V. M. 7 673,50 Eur kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį; priteisė ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 1 050 Eur remonto iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 1 050 Eur bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 2 270 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė atsakovui V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės T. K. 2 006 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė iÅ¡ atsakovo V.

M. į valstybės biudžetÄ 1 367 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės T. K. į valstybės biudžetÄ 2 231 Eur žyminio mokesčio; kitus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog nustatytos aplinkybės įrodo, kad abi Å¡alys siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje ir paneigia atsakovo teiginius, jog vaikas iÅ¡vyko gyventi į LietuvÄ vien ieÅ¡kovės iniciatyva. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiu vaiku, domisi jo gyvenimu, dalyvauja jo auklėjime.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Å¡alių turtinės padėties laikyti nelygiaverte, todėl Å¡alys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Atsakovas yra sveikas, darbingo, jauno amžiaus, taigi gali imtis priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas jo pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės nurodytos (755 Eur) vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mėnesį yra nepagrįstai didelės: rÅ«bams ir avalynei kiekvienÄ mėnesį apskaičiuotos 150 Eur iÅ¡laidos nepagrįstos įrodymais, kaip ir popamokinei veiklai skiriama 240 Eur suma. 2.2.

Teismas, įvertinęs vaiko amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, konstatavo, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 610 Eur suma. 2.3. Ä®vertinęs sprendime nurodytas aplinkybes, Å¡alių vaiko amžių, Å¡alių turtinę padėtį, teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, taip pat ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ pakeisti (padidinti) iÅ¡laikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis iÅ¡mokomis, teismas konstatavo, kad abu tėvai savo nepilnamečio vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti 540 Eur per mėnesį sumÄ (610 Eur – 70 Eur), todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ padidinti iÅ¡laikymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laidymÄ padidino iki 270 Eur per mėnesį. 2.4.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ vienkartine pinigų suma pagrįstumÄ , pažymėjo, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nėra Europos SÄ jungos valstybė. Tuo atveju, jei atsakovas nevykdytų įsipareigojimo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti sudėtingas, be to, atsakovas mano, kad jo teikiamo iÅ¡laikymo (30 USD) pakanka. Teismas nusprendė, jog tikslinga iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo priteisti konkrečia pinigų suma – 12 960 Eur (48 mėn. x 270 Eur (mėnesių skaičius apskaičiuotas nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo iki pilnametystės, įvertinus, kad M.

M. pilnametis taps nesibaigus mokslo metams). 2.5. Teismas nustatydamas Å¡alių dalytino turto balansÄ vadovavosi Å¡alių pateiktų nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių vidurkiais ir nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 97 899 Eur ((69798 + 126 000) / 2), 1/29 dalies patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 448 Eur ((10 069+12 827)/ 2 ), 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 032 Eur ((8 177+9 888) / 2), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 15 347 Eur. Taigi bendra sutuoktinių santuokoje įgyto dalytino turto vertė yra 133 726 Eur. 2.6. Vertindamas ieÅ¡kovės argumentus dėl tėvų pervestų lėšų butui įsigyti, teismas pažymėjo, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad pinigai ieÅ¡kovei buvo pervesti asmeniÅ¡kai jos asmeniniams poreikiams patenkinti. IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie jos tėvų finansines galimybes nepatvirtina fakto, jog tėvai galėjo turėti nemažas finansines lėšas ir finansiÅ¡kai paremti dukrÄ Ä¯sigyjant bÅ«stÄ .

Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina atsakovo pateikta versija, jog bÅ«sto įsigijimo metu atsakovas vykdė verslÄ ir turėjo pajamų, kurias galėjo investuoti į bÅ«sto įsigijimÄ . Teismo vertinimu, jeigu ieÅ¡kovės tėvai ir teikė finansinę paramÄ ieÅ¡kovei, pačios ieÅ¡kovės valia Å¡ie pinigai buvo panaudoti bendram Å¡eimos bÅ«stui įsigyti, bendriems Å¡eimos poreikiams patenkinti, taigi Å¡i pinigų suma neturi bÅ«ti vertinama kaip asmeninė ieÅ¡kovės investicija į Å¡eimos nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo butui, žemės sklypui ir stovėjimo aikÅ¡telei įsigyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, todėl neegzistuoja pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. 2.7. Konstatavęs, jog automobilis įgytas bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise, nesant jokių duomenų, jog ieÅ¡kovei automobilis buvo padovanotas asmeniÅ¡kai, nesant galimybės automobilio padalyti natÅ«ra, teismas automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisė ieÅ¡kovei, atsakovui priteisė ½ automobilio vertės kompensacijÄ â€“ 7 673 Eur. 2.8.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių butas (duomenys neskelbtini), 1/29 dalis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir 1/45 dalis žemės sklypo negali bÅ«ti priteisti Å¡alims natÅ«ra po ½ dalį. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba kitoje Å¡alyje, tačiau turi nuolatinį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė Å¡iuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti viena kitai kompensacijÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo objekto padalijimas natÅ«ra nepažeis Å¡alių ir nepilnamečio vaiko interesų, todėl Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ padalijo natÅ«ra, priteisė Å¡alims po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir 1/45 dalį žemės sklypo. 2.9. Teismas konstatavo, jog iÅ¡ bylos įrodymų akivaizdu, kad Å¡alių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suniokotas, sugadinti jame esantys daiktai ir Å¡iam butui reikėjo remonto.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, jog dėl Å¡io incidento atsakingas yra atsakovas. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl remonto iÅ¡laidų priteisimo grindžia 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Šviesos raktas“ sudaryta lokaline sÄ mata ir iÅ¡laidų už remontÄ ir buitines prekes čekiais, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitais, sÄ skaita faktÅ«ra. Teismo vertinimu, nors matyti, kad dauguma į bylÄ pateiktų prekių pirkimo čekių yra už buitines prekes, remonto medžiagas ir apdailos detales, tačiau Å¡ių įrodymų nepakanka patvirtinti faktÄ , kad minėtos prekės buvo panaudotos bÅ«tent buto, (duomenys neskelbtini), remontui.

Kad bute buvo padarytas remontas, patvirtina tik dvi sÄ skaitos: 2017 m. sausio 15 d. sÄ skaita faktÅ«ra už apdailos remonto darbus už 1 200 Eur ir 2017 m. gegužės 5 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas už 1 000 Eur. 2.10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir iÅ¡klausęs Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog butÄ ir jame esančius daiktus suniokojo atsakovas, tačiau konstatavo, kad bute remonto reikėjo, remontas buvo atliktas ir už jį buvo sumokėta 2 100 Eur suma.

Atsižvelgdamas į tai, kad remontas vyko tuo metu, kai butas priklausė Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 1 050 Eur sumÄ už atliktus remonto darbus. 2.11. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 100 Eur nuomos mokesčio, sumokėto buto remonto metu. Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu remontas vyko, ieÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi negalėjo gyventi remontuojamame bute, todėl turėjo nuomotis butÄ , bylos įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini), už 350 Eur per mėnesį, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 1 050 Eur, t. y. 1/2 dalį ieÅ¡kovės sumokėto nuomos mokesčio.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku negalėjo gyventi tokios bÅ«klės bute, jį reikėjo remontuoti, ieÅ¡kovė prisiėmė atsakomybę ir suremontavo sutuoktiniams bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , todėl atsakovas turi prisidėti ir atlyginti pusę buto nuomai skirtų pinigų sumos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ : pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 342 Eur per mėnesį; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vienkartine 16 416 Eur pinigų suma; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant 2/3 dalis turto, atsakovui 1/3; padalyti turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant natÅ«ra butÄ , vertė – 69 798 Eur, 1/29 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, vertė – 10 069 Eur, 1/45 dalis žemės sklypo, vertė – 8 177 Eur, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, vertė – 15 347 Eur, iÅ¡ viso – turto už 103 391 Eur; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 34 463 Eur kompensacijos už jam tenkančiÄ turto dalį; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 15 783,62 Eur už turto sugadinimÄ , sunaikinimÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 100 Eur buto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo; atlikus įskaitymÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 163,38 Eur kompensacijos.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡alių sÅ«naus poreikiams patenkinti pakaktų mažesnės sumos nei nurodė ieÅ¡kovė, t. y. 755 Eur. Atsakovas nesirÅ«pina kasdieniais sÅ«naus poreikiais, taigi turi galimybes daugiau laiko skirti tobulinimuisi, darbui ir gauti didesnį darbo užmokestį. IeÅ¡kovė prie sÅ«naus iÅ¡laikymo prisideda žymiai didesne dalimi nei teismo nustatyta 270 Eur suma. 3.2. Nors teismas sprendime nurodė, jog iki sÅ«naus pilnametystės liko (duomenys neskelbtini), ir jo poreikiai iÅ¡augs, tačiau nustatydamas iÅ¡laikymo dydį į Å¡iÄ aplinkybė neatsižvelgė. 3.3.

Teismas galėjo nesumažinti teiktino išlaikymo 70 Eur dydžio valstybės mokama išmoka. 3.4. Ieškovė mano, jog iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra adekvati, protinga, proporcinga ir nėra per didelė augančio vaiko poreikiams patenkinti. 3.5. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatydamas dalytino turto rinkos vertę. Šalių santuoka yra nutraukta 2016 m. rugpjūčio 6 d., taigi teismas turėjo vadovautis ieškovės nurodyta turto verte.

Be to, teismas apskaičiuodamas dalytino turto verčių vidurkius, gavo neteisingas sumas. Pagal ieÅ¡kovės skaičiavimus, viso dalytino turto vertė sudarytų 126 725 Eur. 3.6. IeÅ¡kovė nurodo, jog visÄ už Å¡alių įgytÄ butÄ sumokėta suma buvo pervesta iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos. IeÅ¡kovės motina iki buto pirkimo į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo pervedusi 28 171 Eur, tėvas – 35 660 Eur. Taigi buto pirkimo metu tėvų pervesta pinigų suma sudarė 63 381 Eur – daugiau nei kainavo butas su priklausiniais.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažinti jai nuosavybės teisę į didesnę turto dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, ieÅ¡kovės motina iki buto pirkimo į atsakovo sÄ skaitÄ buvo pervedusi 49 925 Eur. Å ios lėšos negali bÅ«ti neįvertintos santuokos nutraukimo byloje. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo pateikta banko sÄ skaitos apyvarta neįrodo, kad tokios pinigų sumos buvo gautos ir panaudotos Å¡eimos poreikiams patenkinti. Visos atsakovo lėšos buvo panaudotos automobilių pirkimui.

IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, pateikto teismui 2018 m. sausio 23 d., akivaizdu, jog buto pirkimo dienÄ atsakovo sÄ skaitoje buvo 283,64 Lt. Nesant įrodymų, jog Å¡alys turto įgijimo metu turėjo asmeninių lėšų, teismas negalėjo padalyti buto lygiomis dalimis. Net ir pripažinus, kad butas įgytas Å¡eimos poreikiams patenkinti, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimÄ . 3.7. Teismo parinktas turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das neatitinka tarp Å¡alių susiklosčiusios situacijos ir nepilnamečio vaiko interesų.

Butas yra pritaikytas vienos Å¡eimos gyvenimui. Atsakovas jau ilgÄ laikÄ nesinaudoja butu. IeÅ¡kovė ir sÅ«nus bijo, kad atsakovas gali smurtauti, gadinti ir naikinti turtÄ . Be to, teisę gyventi Lietuvoje atsakovas turi tik iki 2022 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , todėl padalyti turtÄ natÅ«ra yra nelogiÅ¡ka. Buto planas įrodo, jog padalijus butÄ jo naudingosios savybės sumažėtų. Be to, byloje yra duomenų, jog atsakovas dar 2016 m. rugsėjo 26 d. sutiko palikti butÄ kaip iÅ¡laikymÄ sÅ«nui.

Teismas nesiaiÅ¡kino dėl Å¡alių galimybės iÅ¡mokėti kompensacijÄ . IeÅ¡kovė teigia turinti galimybes kompensuoti atsakovui už ieÅ¡kovei natÅ«ra priteistinÄ atsakovui tenkančiÄ buto dalį. 3.8. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo pozicija, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra atsakingas už buto sunaikinimÄ , sugadinimÄ . Tai, kad dėl atsakovo veiksmų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina, kad jis nėra kaltas dėl turto sugadinimo. Teismui buvo pateikti įrodymai dėl to, jog 2017 m. birželio 26 d. ieÅ¡kovės tėvas pervedė jai 8 030 Eur, taip pat pateikti statybinių medžiagų, buitinės technikos pirkimo kvitai.

IÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kokie daiktai buvo suniokoti, taip pat, kas buvo pakeista ir suremontuota, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog neaiÅ¡ku, ar statybinės medžiagos panaudotos buto remontui. IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas iÅ¡laidais buto remontui ir naujų daiktų įsigijimui už 15 783,62 Eur sumÄ . Teismas neįsigilino į pateiktų įrodymų turinį. 3.9. IeÅ¡kovė ginčija teismo sprendimo dalį, pagal kuriÄ teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo tik pusę buto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė negalėjo su sÅ«numi gyventi bute, kol vyko jo remontas, todėl jai iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista visa nuomos mokesčio suma. 3.10. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės žyminį mokestį, apskaičiuotÄ už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nes ieÅ¡kovai tokio pobÅ«džio byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

4. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui priteistas vienkartine pinigų suma, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 1 050 Eur buto remonto ir 1 050 Eur bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo; sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam sÅ«nui kas mėnesį priteista po 270 Eur iÅ¡laikymo, pakeisti, sumažinant priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 170 Eur; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagrindiniai skundo argumentai: 4.1. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovė vaiko poreikiams pagrįsti nepateikė jokių duomenų ir įrodymų. Be to, nurodyti poreikių dydžiai ir jų sumos yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, ieÅ¡kovė į poreikių iÅ¡laidas įtraukė 80 Eur sumÄ už komunalines paslaugas. Å ios iÅ¡laidos prie vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų priskirtos nepagrįstai, nes vaiko iÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms – mokestis už dujas, televizijÄ ir kitos minėtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priskirtos prie vaikui iÅ¡laikyti reikalingų lėšų.

Taigi ieÅ¡kovės skaičiavimai neatitinka realybės, praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma nepagrįsta nei vaiko poreikiais, nei tėvų galimybėmis. 4.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės pozicija dėl priteistino vaikui iÅ¡laikymo dydžio ir formos proceso metu buvo nenuosekli. Toks ieÅ¡kovės procesinis elgesys rodo, kad praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydis su realiais vaiko poreikiais nėra susijęs. IeÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti sumažinti atsakovui mokėtinÄ kompensacijÄ vaiko iÅ¡laikymui priteista suma, t. y. ieÅ¡kovė vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ transformuoja į savo nuosavybę.

Å is ir kiti ieÅ¡kovės reikalavimai tik parodo, jog ji bet kokiomis priemonėmis siekia, kad visas nekilnojamasis turtas natÅ«ra atitektų tik jai, o ji pati siekia maksimaliai sumažinti atsakovui mokėtinos kompensacijos sumÄ . 4.3. Ä®vertinęs Å¡alių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsakovas mano, kad nepilnamečiam vaikui per mėnesį pakaktų 170 Eur dydžio iÅ¡laikymo. 4.4. Teiginiai apie galbÅ«t pasunkėjusį iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ yra nepagrįstos prielaidos.

Vien tik tas faktas, kad atsakovas gyvena kitoje Å¡alyje, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti iÅ¡laikymo formÄ . Teismas atsakovo pajamų pakankamumo iÅ¡laikymo prievolei vykdyti nenustatė, o iÅ¡laikymo formÄ vienkartine pinigų suma siejo ne su gaunamomis pajamomis, o su galimomis iÅ¡ieÅ¡kojimo kliÅ«timis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parinko ne vaikui naudingiausiÄ , bet atsakovo interesus neproporcingai pažeidžiantį iÅ¡laikymo bÅ«dÄ vienkartine pinigų suma, nors jokių prielaidų grėsmei, kad vaikas negaus iÅ¡laikymo, nebuvo. 4.5.

Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo buto remonto ir nuomos iÅ¡laidų atlyginimÄ . Visų pirma pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas su ieÅ¡kovės nurodyta žala nėra susijęs. Antra, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad reiÅ¡kė pretenzijas atsakovui ar kitokiu bÅ«du bandė iÅ¡spręsti situacijÄ dėl apgadinto buto, jo remonto. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad, ruoÅ¡damasi remontuoti butÄ , ieÅ¡kovė siekė suderinti su atsakovu pozicijas dėl remonto kainos.

Tuo metu butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovas taip pat galėjo pareikšti nuomonę dėl remonto masto, naudojamų medžiagų. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo naudotis Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija ir tikėtis buto remonto išlaidų atlyginimo. Ieškovė veikė savo rizika, todėl ir atsakomybė už išlaidas kyla tik ieškovei; atsakovas šių išlaidų atlyginti neprivalo.

5. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 5.1. Ä®rodinėdama sÅ«naus poreikius, ieÅ¡kovė pateikė teismui kvitų, patvirtinančių patiriamas iÅ¡laidas, kopijas. 5.2. Apeliantas teigdamas, jog ieÅ¡kovės pozicija dėl iÅ¡laikymo dydžio nenuosekli, neatsižvelgia į tai, jog per bylos nagrinėjimo laikotarpį sÅ«naus poreikiai keitėsi. 5.3.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turi kitų iÅ¡laikytinių ar sveikatos problemų, taigi negali prisidėti prie minimalių sÅ«naus poreikių patenkinimo. 5.4. Atsakovas nedalyvauja sÅ«naus auklėjime, sÅ«numi nesidomi, netgi galima teigti, jog vengia sÅ«nų iÅ¡laikyti, nes iÅ¡ atsakovo teikiamo iÅ¡laikymo sumos sÅ«naus iÅ¡laikyti neįmanoma. 5.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tÄ aplinkybę, jog atsakovas gyvena ne Europos SÄ jungos valstybėje, taigi priverstinis teismo sprendimo vykdymas, atsakovui nevykdant pareigos iÅ¡laikyti sÅ«nų, labai pasunkėtų.

Atsakovas teigia, jog, jeigu jis nevykdytų pareigos iÅ¡laikyti sÅ«nų, iÅ¡laikymas galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ atsakovui priklausančio Lietuvoje esančio turto, tačiau turto padalijimo Lietuvoje klausimas iÅ¡ esmės dar nėra iÅ¡spręstas. Be to, periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimas lemtų papildomas laiko ir pinigų sÄ naudas. 5.6. Apie buto remonto ir nuomos iÅ¡laidų priteisimÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pasisakė apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės suderinti su atsakovu buto remonto kainos, nes atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, palikęs ieÅ¡kovę suniokotame bute.

Teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuÅ¡alino atsakovÄ nuo santuokinio turto tvarkymo, valdymo, naudojimo, nes atsakovas gadina turtÄ , namų apyvokos daiktus, su juo neįmanoma susisiekti, taigi teismas jau yra konstatavęs neteisėtus atsakovo veiksmus, todėl apelianto motyvas, kad neįrodyta, jog jis suniokojo butÄ , nepagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pridėti naujus įrodymÄ â€“ buto planÄ , sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , dokumentus, susijusius su ieÅ¡kovės inicijuotu ikiteisminiu tyrimu; nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo jau po teismo sprendimo priėmimo, atsikertant į teismo sprendimo argumentus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, bylos specifikÄ (tai, jog nagrinėjama Å¡eimos teisinių santykių byla), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, taip pat iÅ¡laikyti protingÄ pusiausvyrÄ tarp proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu ir su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ naujai pateiktus įrodymus.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. IeÅ¡kovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. 164). Å alys (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus M. M. (M. M. V.). 2016 m. rugpjūčio 16 d. V. M. pateikė ieÅ¡kinį Almatos miesto Bostandyko rajono teismui dėl santuokos su ieÅ¡kove nutraukimo. Santuoka tarp Å¡alių nutraukta Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-15-381/2021 pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/12520, kuriuo iÅ¡ V.

M. pareiškėjai T. K. priteistas nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymas, jo dydis – ¼ darbo užmokesčio ir (arba) kitų pajamų dalis kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės.

10. IÅ¡ 2021 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1606 ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 69 798 Eur; 1/29 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 10 069 Eur; 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 8 178 Eur.

11. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, ieškovės T. K. vardu yra įregistruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta 2014 m. rugpjūčio 12 d., jos vidutinė rinkos vertė, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 15 347 Eur (be PVM).

12. IÅ¡ 2016 m. liepos 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog V. M. nubaustas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekse 183 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

13. IÅ¡ 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nuolatinio žmogaus bauginimo pavartojant psichinę prievartÄ , turto prievartavimo, turto pasisavinimo. PareiÅ¡kime buvo praÅ¡oma įvertinti V. M. galbÅ«t neteisėtus 2016 m. liepos 21 d. atliktus veiksmus, sugadinus bute buvusius daiktus, rÅ«bus, dokumentus.

14. Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuoti netvarkingai išsidėstę įvairūs daiktai, t. y. baldai, rūbai, įvairūs popieriai. Bute matomi pažeisti baldai, buitinė technika, buto sienos, grindys ir kita.

15. IÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 6 d. buto nuomos sutarties nustatyta, kad T. K. nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. vasario 6 d. iÅ¡sinuomojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 350 Eur per mėnesį.

16. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Šviesos raktas“ lokalinės sÄ matos matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto suma sudaro 39 582,65 Eur.

17. Iš 2017 m. lapkričio 6 d faktinių aplinkybių konstatavimo matyti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas remontas.

18. Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovės iÅ¡laidų už remontÄ ir buitines prekes čekiai, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai, sÄ skaitos faktÅ«ros.

19. Pagal 2021 m. spalio 13 d. VÄ® Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieÅ¡kos duomenis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 126 000 Eur; 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 827 Eur; 1/45 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 888 Eur. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo 20. IeÅ¡kovė prašė pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 metų lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui dydį iki 342 Eur, priteisiant jį vienkartine pinigų suma.

Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo ir padidino priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 270 Eur per mėnesį, priteisiant jį vienkartine 12 960 Eur iÅ¡moka. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas skundžia Å¡iÄ teismo sprendimo dalį. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡alių sÅ«naus poreikiams patenkinti pakaktų mažesnės sumos, nei nurodė ieÅ¡kovė. Atsakovas nesirÅ«pina kasdieniais sÅ«naus poreikiais, taigi turi galimybes daugiau laiko skirti tobulinimuisi, darbui ir gauti didesnį darbo užmokestį.

IeÅ¡kovė prie sÅ«naus iÅ¡laikymo prisideda žymiai didesne dalimi nei teismo nustatyta 270 Eur suma. Nors teismas sprendime nurodė, jog iki sÅ«naus pilnametystės liko (duomenys neskelbtini), ir jo poreikiai iÅ¡augs, tačiau nustatydamas iÅ¡laikymo dydį į Å¡iÄ aplinkybė neatsižvelgė. Taip pat teismas galėjo nesumažinti teiktino iÅ¡laikymo 70 Eur dydžio valstybės mokama iÅ¡moka. Atsakovas praÅ¡o priteistÄ iÅ¡laikymÄ sumažinti iki 170 Eur per mėnesį sumos, taip pat netenkinti reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ vienkartine pinigų suma.

Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovė vaiko poreikiams pagrįsti nepateikė jokių duomenų ir įrodymų. Be to, nurodyti poreikių dydžiai ir jų sumos yra nepagrįstos. IeÅ¡kovės pozicija dėl priteistino vaikui iÅ¡laikymo dydžio ir formos proceso metu buvo nenuosekli, o teiginiai apie galbÅ«t pasunkėjusį iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ yra nepagrįstos prielaidos. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su teismo sprendimo dalies dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo argumentais ir iÅ¡vadomis, o Å¡alių nesutikimo su Å¡ia sprendimo dalimi argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). Toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų iÅ¡laikymo. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos ir jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvų turtinės padėties ir kt.

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ â€“ tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, iÅ¡laikytinių skaičių.

22. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas 5 metus su sūnumi nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, nesidomi juo. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių; atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje, yra neadekvačiai mažas.

23. Nagrinėjamu atveju bylos specifika tokia, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas tos aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena Lietuvoje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena atsakovas. Tokioje situacijoje nusprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, kartu su kitais kriterijais turi būti įvertinta ir tai, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė su Å¡iuo klausimu susijusias aplinkybes ir konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad abi Å¡alys siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje, ir paneigia atsakovo teiginius, jog vaikas iÅ¡vyko gyventi į LietuvÄ vien ieÅ¡kovės iniciatyva. Å alys skunduose Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija, taigi kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai pakartotinai Å¡iuo klausimu nepasisakys. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡alių sÅ«nus Lietuvoje gyvena tik ieÅ¡kovės iniciatyva, nėra jokio pagrindo perkelti ieÅ¡kovei atsakomybę teikti didesnę dalį iÅ¡laikymo, sÄ lygoto pragyvenimo Lietuvoje lygio.

24. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atsakovo pajamos sudarė 540 000 tengių (apie 1 088 Eur) per metus, atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neįregistruota. Ieškovės ir atsakovo vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); l/29 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė dirba 4 gydymo įstaigose akių gydytoja, jos darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur, ieškovė su sūnumi gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi ir kitų išlaikytinių. Įvertinus nurodytus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo šalių turtines padėtis laikyti nelygiavertėmis, taigi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

25. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Å iuo metu, atsižvelgiant į atsakovo teikiamÄ iÅ¡laikymÄ (30 USD (apie 26 Eur), didžioji sÅ«naus iÅ¡laikymo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovei. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, byloje nėra duomenų, kad atsakovui bÅ«tų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis, taigi jis privalo imtis priemonių, jog gautų pajamų, kurių užtektų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nepateisinamas, nesant objektyvių tam priežasčių, atsakovo neveikimas, nesiimant pakankamų priemonių, kad užsitikrintų pajamų lygį, reikalingÄ bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, negali bÅ«ti pagrindas atleisti jį nuo tinkamo iÅ¡laikymo pareigos vykdymo ir didžiosios dalies jos perkėlimo vaiko motinai, su kuria vaikas gyvena.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje Å¡varioje aplinkoje, bÅ«ti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Å iems poreikiams patenkinti tėvai patiria iÅ¡laidų. Šie vaiko poreikiai gali bÅ«ti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraÅ¡tus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartÄ . Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė 468 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma Å¡alių sÅ«nui iÅ¡laikyti sudaro 610 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia 755 Eur per mėnesį sumos.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovės nurodytos (duomenys neskelbtini) vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mėnesį yra nepagrįstai per didelės: rÅ«bams ir avalynei kiekvienÄ mėnesį apskaičiuotos 150 Eur iÅ¡laidos nepagrįstos įrodymais, kaip ir popamokinei veiklai skiriama 240 Eur suma. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

28. Kolegija pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodinėja, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė apie 468 Eur, taigi ieÅ¡kovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius. Tačiau vis dėlto pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas raÅ¡ytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ , todėl teismas turėtų Å¡alies įrodinėjamÄ sumÄ vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

29. IÅ¡ esmės vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs iÅ¡laidų atitikimo faktÄ , konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Ä®vertindamas praÅ¡omas priteisti sumas vaikų iÅ¡laikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi bÅ«ti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

30. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog visa jos nurodytų iÅ¡laidų suma yra pagrįsta. Tačiau kolegija mano, jog, skaičiuojant už metus, ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidų rÅ«bams ir avalynei (1 800 Eur), taip pat ir papildomam ugdymui (2 880 Eur) sumos yra nepagrįstai didelės, tuo labiau, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytos iÅ¡laidos, ypač kalbant apie papildomÄ ugdymÄ , nepagrįstos pakankamais įrodymais.

31. Atsakovas apskritai teigia, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikiams reikalingÄ sumÄ , be to, atskirai kvestionuoja ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas už komunalines paslaugas. Kolegija ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu atmeta atsakovo argumentÄ , jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų: kaip jau minėta, neturėtų bÅ«ti reikalaujama detaliais įrodymais įrodinėti minimalius vaiko poreikius, be to, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ dalį poreikius pagrindžiančių įrodymų.

Taip pat kaip visiÅ¡kai nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, jog į vaiko poreikiams patenkinti reikalingų iÅ¡laidų sumÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktos iÅ¡laidos už komunalines paslaugas. Vaiko iÅ¡laikymas turi apimti visų jo bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ : iÅ¡laidos už komunalines paslaugas didžiÄ ja dalimi yra susijusios su gyvybiÅ¡kai svarbių asmens bazinių poreikių tenkinimu, sukuriant jam savaime suprantamas ir nekvestionuotinas buitines sÄ lygas (pavyzdžiui, iÅ¡laidos už elektrÄ , Å¡ildymÄ , dujas, televizijÄ , internetÄ ir pan.).

32. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma atitinka vaiko amžių, nustatyta tinkamais įvertinus jo poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

33. Kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, jog ieškovės pozicija dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos buvo nenuosekli. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys teismui pateiktas dar 2016 metais. Akivaizdu, jog per visus bylos nagrinėjimo metus kito tiek pragyvenimo Lietuvoje lygis, tiek vaiko poreikiai, todėl natūralu, jog ieškovė tikslino savo reikalavimus dėl vaiko išlaikymui priteistinos sumos.

34. Ieškovė laikosi pozicijos, jog išlaikymo suma galėtų būti nesumažinta vaikui mokamos 70 Eur dydžio išmokos suma.

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui nusprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko iÅ¡moka yra 70,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ia suma sumažino tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydį. Kolegija Å¡iÄ teismo sprendimo dalį laiko teisėta ir pagrįsta.

36. Kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. ?3K-3-495-1075/2020, iÅ¡ tiesų yra pažymėta aplinkybė, jog iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi iš esmės kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų turtinė padėtis leistų taikyti kasacinio teismo nustatytÄ iÅ¡imtį ir neiÅ¡skaičiuoti valstybės mokamų iÅ¡mokų iÅ¡ teiktino iÅ¡laikymo sumos.

37. Ä®vertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Å¡alių vaiko amžių, Å¡alių turtinę padėtį, teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino vaikui iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 270 Eur per mėnesį sumos ((610 Eur – 70 Eur) : 2). Tokio dydžio suma nepažeidžia nė vieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, užtikrina iÅ¡laikymÄ , reikalingÄ vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, galimybes vaikui visapusiÅ¡kai augti kaip asmenybei, tobulėti ir vystytis pilnavertėje aplinkoje (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

38. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡laikymÄ priteisti konkrečia vienkartine pinigų suma, nes atsakovas gyvena kitoje valstybėje, dėl to iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija Å¡iÄ teismo sprendimo dalį. Mano, jog iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis labiau atitiktų vaiko interesus, o priteisti iÅ¡laikymÄ vienkartine suma nėra jokio pagrindo. Kolegija atmeta Å¡iuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

39. Parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias iÅ¡laikymas priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko iÅ¡laikymui užtikrinti turi bÅ«ti parinktas vaikui naudingiausias iÅ¡laikymo bÅ«das. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas Å¡alių pateiktų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokiÄ iÅ¡laikymo formÄ , kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.

40. IÅ¡laikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia iÅ¡laikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį. Å i iÅ¡laikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia iÅ¡laikymÄ kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

41. Taigi prioritetinė iÅ¡laikymo vaikui forma iÅ¡ esmės yra periodinės mėnesinės iÅ¡mokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti iÅ¡laikymo ar iÅ¡laikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti iÅ¡laikymÄ turtu ar vienkartine pinigų suma. 42. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nagrinėjamu atveju vykdo pareigÄ teikti nepilnamečiam sÅ«nui priteistÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau, kaip jau minėta, Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymas neatitinka vaiko poreikių, pagal sprendimÄ teiktina iÅ¡laikymo suma yra labai maža, taigi tai, jog atsakovas Å¡iuo metu vykdo iÅ¡laikymo pareigÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teiktinas iÅ¡laikymas, lyginant su iÅ¡laikymu, kurį atsakovas teikė iki sprendimo priėmimo, padidintas didele suma, bus vykdoma be jokių kliūčių.

Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nėra Europos SÄ jungos valstybė. Tuo atveju, jei iÅ¡laikymas bÅ«tų priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis, ir atsakovas nevykdytų savo įsipareigojimo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas bÅ«tų sudėtingas dėl tarptautinio vykdymo elemento, pareikalautų tiek laiko, tiek piniginių sÄ naudų. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, jog, kaip nustatyta, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas dalyvautų sÅ«naus gyvenime, siektų su juo bendrauti.

Kolegija atmeta atsakovo argumentÄ , jog, jeigu jis neteiktų iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis, įsiskolinimÄ bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Lietuvoje esančio jam priklausančio turto. IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti Å¡alių santuokoje įgytÄ butÄ jai natÅ«ra, atsakovui priteisiant kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino ir priteisė Å¡alims po ½ turto, tačiau ieÅ¡kovė skundžia Å¡iÄ teismo sprendimo dalį, taigi ji dar nėra įsiteisėjusi.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų Å¡iuo klausimu bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju tikslinga vaikui iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo priteisti konkrečia pinigų suma. Tokia iÅ¡laikymo forma labiau atitiks vaiko interesus gauti iÅ¡laikymÄ , bus efektyvesnė ir ekonomiÅ¡kesnė.

43. Å ioje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo tiek jo dydžio, tiek formos aspektais yra pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista. Dėl dalytino santuokoje įgyto turto vertės, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir turto padalijimo bÅ«do 44. Nagrinėjamu atveju Å¡alių santuokoje įgyto dalytino turto balansÄ sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/29 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė prašė priteisti jai 2/3 turto, atsakovui – 1/3 ir priteisti turtÄ jai natÅ«ra, atsakovui priteisiant kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, taip pat, jog nėra pagrindo priteisti visÄ turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei, taigi priteisė Å¡alims natÅ«ra po ½ buto su priklausiniais, taip pat priteisė ieÅ¡kovei natÅ«ra automobilį, atsakovui priteisdamas jam tenkančios Å¡io turto dalies kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė skundžia Å¡iÄ teismo sprendimo dalį: nesutinka su teismo nustatyta turto verte, padalijimo bÅ«du, tuo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

45. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtÄ , bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas). CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys.

Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas nurodė skirtingas nekilnojamojo turto vertes. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė rėmėsi 2021 m. kovo 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše pateiktomis vidutinėmis rinkos vertėmis, nurodydama, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 69 798 Eur, 1/29 dalies patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 5 461 Eur, 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 817 Eur. Atsakovas rėmėsi 2021 m. spalio 13 d. VĮ Registrų centro pateiktomis vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį vertėmis, pagal šiuos duomenis, buto vertė yra 126 000 Eur, automobilių stovėjimo aikštelės dalies vertė yra 12 827 Eur, žemės sklypo dalies vertė yra 9 888 Eur.

47. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, nurodydama nekilnojamojo turto vertes, suklydo skaičiuodama dalies vertes, taigi teismas ištaisė ieškovės aritmetines klaidas ir patikslino, jog 1/29 dalies automobilių stovėjimo aikštelės vertė yra 10 069 Eur, 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo vertė yra 8 177 Eur. Šalys sutiko, jog automobilio vidutinė rinkos vertė turi būti nurodoma be PVM, t. y. 15 347 Eur.

48. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turto vertėms nustatyti daugiau jokių įrodymų ir argumentų nepateikė, ekspertizė byloje nebuvo atlikta, nesant jokių kitų duomenų dėl turto vertės, vadovavosi šalių pateiktų nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių vidurkiais ir nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 97 899 Eur ((69 798 + 126 000) : 2), 1/29 dalies patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 448 Eur ((10 069 + 12 827) : 2), 1/45 dalies 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 9 032 Eur ((8 177 + 9 888) : 2); lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 15 347 Eur. Bendra santuokoje įgyto dalytino turto vertė yra 133 726 Eur. Kolegija atkreipia dėmesį į maÅ¾Ä paklaidÄ , skaičiuojant sklypo dalies vertės vidurkį: skaičių 8 177 ir 9 888 vidurkis yra 9 033 (suapvalinus 9 032,5), taigi tiksli dalytino turto vertė sudarytų 133 727 Eur.

49. IeÅ¡kovė nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo turto rinkos verčių vidurkius. Kolegija atmeta šį ieÅ¡kovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pagal sprendime nurodytus Å¡alių pateiktus duomenis iÅ¡ esmės teisingai (su maža vieno euro paklaida) apskaičiavo verčių vidurkius. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pasisakydama dėl neteisingai apskaičiuotų verčių vidurkių remiasi atsakovo kartu su paskutiniu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį 2021 m. balandžio 28 d. pateiktais duomenimis, tačiau atsakovas 2021 m. spalio 13 d. pateikė naujus duomenis apie ginčo turto verčių vidurkius, kuriais teismas ir rėmėsi apskaičiuodamas verčių vidurkius.

Nors ieÅ¡kovė teigia, jog 2021 m. spalio 13 d. atsakovas pateikė duomenis apie verčių vidurkius masinio vertinimu bÅ«du, taikytinus nuo 2022 m. sausio 1 d., tačiau kolegija mano, jog atsakovo spalio mėnesį pateikti duomenys, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos dinamikÄ , atspindi realesnes dalytino turto vertes, ypač turint omenyje tÄ faktÄ , jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2021 m. lapkričio 8 d. – iÅ¡ esmės metų 2021 metų pabaigoje, o apeliacinės instancijos teismas jau 2022 metais vertina pirmosios instancijos teismo parinktÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , taigi dalytino turto verčių nustatymas, taikant nuo 2022 m. galiojančias vertes, suponuoja prielaidÄ teisingiau ir objektyviau nustatyti dalytino turto vertę.

Be to, pirmosios instancijos teismas turto vertę nustatė apskaičiuodamas šalių nurodytų verčių vidurkius.

50. IeÅ¡kovė prašė dalytinÄ turtÄ priteisti jai natÅ«ra, atsakovui priteisiant kompensacijÄ . Teismas dalytinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisė Å¡alims lygiomis dalimis natÅ«ra po ½ dalį. IeÅ¡kovė skundžia Å¡iÄ teismo sprendimo dalį.

51. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

52. Pagal kasacinio teismo praktikÄ turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Negalimumas yra objektyvus, kai techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

53. Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natÅ«ra principo, toks teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natÅ«ra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natÅ«ra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamÄ tikslÄ , o iÅ¡imtys iÅ¡ bendrų taisyklių bÅ«tų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

54. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ginčydama teismo parinktÄ turto padalijimo bÅ«dÄ nurodo, jog buto iÅ¡planavimas pritaikytas vienos Å¡eimos gyvenimui, tačiau ieÅ¡kovės pateiktas buto planas Å¡iuo klausimu neinformatyvus, jame trÅ«ksta informacijos dėl buto patalpų pobÅ«džio. Tikėtina, jog buto plane indeksu „7-1“ pažymėtas koridorius, „7-3“ ir „7-4“ – du maždaug 16 kv. m dydžio kambariai, „7-2“ – vonios patalpa, taip pat iÅ¡ plano matyti, jog butui priklauso 27,64 kv. m neaiÅ¡kios paskirties patalpa; iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų darytina iÅ¡vada, jog tai galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovės nurodomas didysis kambarys.

Vis dėlto kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡iame bute ieÅ¡kovė gyvena su nepilnamečiu sÅ«numi, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, atsakovas butu nesinaudoja, pagal bylos duomenis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas palaikytų santykius su sÅ«numi. Å alių santykiai konfliktiÅ¡ki. IeÅ¡kovė byloje įrodinėja, jog atsakovas 2016 metais suniokojo butÄ , dėl to pareiÅ¡kė byloje reikalavimÄ priteisti buto remonto iÅ¡laidų atlyginimÄ (dėl Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje).

Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, jog, padalijus butÄ natÅ«ra, bÅ«tų neužtikrinta vaiko, kartu su ieÅ¡kove gyvenančio bute, intereso iÅ¡laikyti stabilias ir ramias gyvenimo sÄ lygas apsauga. Å alių galimybės objektÄ valdyti ir naudoti taikiai bendru sutarimu, turint omenyje jų santykių pobÅ«dį, yra minimalios. Padalijus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, bÅ«tų sudarytos prielaidos tolesniems ginčams dėl naudojimosi butu tvarkos. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovas Å¡iuo turtu nesinaudoja ir gyvena užsienyje, siekdama užkirsti keliÄ Å¡alių konfliktams ateityje, užtikrinti Å¡alių nepilnamečiam vaikui stabilias ir saugias gyvenimo sÄ lygas, kolegija mano, jog bÅ«tų protinga, teisinga ir sÄ Å¾ininga butÄ su priklausiniais priteisti ieÅ¡kovei natÅ«ra, atsakovui priteisiant kompensacijÄ už jam tenkančiÄ santuokoje įgyto turto dalį.

55. Kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovė disponuoja realiomis galimybėmis sumokėti kompensacijÄ atsakovui, jei butas su priklausiniais jai bÅ«tų priteistas natÅ«ra. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog į jos sÄ skaitÄ 2021 m. liepos 16 d. buvo pervesta 39 100 Eur. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, taip pat į tai, jog, kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė gauna dideles pinigų sumas iÅ¡ savo tėvų, laikytina, jog ieÅ¡kovė turi galimybę sumokėti atsakovui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ santuokoje įgyto turto dalį. Nemažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o bÅ«tent tokio turto padalijimo bÅ«do, taigi manytina, jog realiai vertina savo galimybes sumokėti atsakovui kompensacijÄ , jei Å¡i bÅ«tų priteista.

56. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog, dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, praÅ¡o jai priteisti 2/3 turto.

57. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpcijÄ , jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). SÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Å ioje normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sÄ raÅ¡as (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikÅ¡mingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

58. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

59. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), l/29 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalis 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas Å¡alių santuokos metu, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieÅ¡kovei, teigiančiai, kad ginčo buto pirkimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tenka procesinė pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti.

60. Siekdama paneigti aptariamÄ prezumpcijÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo ginčo objektui įgyti faktu. Ä®rodinėjo, kad Å¡iam nekilnojamam turtui įsigyti ji panaudojo jos tėvų pinigus – 169 000 USD (48 946 Eur), kurie prieÅ¡ įsigyjant butÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvų. Pinigų dovanojimo faktÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo į bylÄ pateiktais pinigų pervedimo kvitais, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovei į sÄ skaitÄ , buvusiÄ AB banke „(duomenys neskelbtini)“, V.

K. pervedė 49 925 USD (data neįskaitoma), 2010 lapkričio 3 d. L. L. pervedė 39 440 USD, 2011 m. balandžio 13 d. V. K. pervedė 29 955 USD, L. L. atsakovui V. M. pervedė 49 925 USD (data neįskaitoma). IeÅ¡kovės teigimu, jokių kitų santaupų sutuoktiniai neturėjo, bÅ«stas buvo įsigytas neimant banko paskolos. Atsakovas nesutiko, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodė, kad vykdė pakankamai stambų prekybos automobiliais ir jų dalimis verslÄ , iÅ¡ jo stabiliai gaudavo gana dideles pajamas.

Atsakovas dalį pajamų pervesdavo į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ banke. Atsakovas pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kurie patvirtina tÄ aplinkybę, kad 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sÄ skaitos apyvarta buvo 2 271 560,09 Lt sumos debitas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nurodomu laikotarpiu vykdė veiklÄ , sÄ skaitos apyvarta buvo didelė, tačiau duomenų, kokios konkrečiai tuo metu buvo atsakovo pajamos Å¡eimos aspektu, byloje nepateikta.

61. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ieÅ¡kovės argumentų dėl tėvų pervestų lėšų įvertinimu: byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pinigai ieÅ¡kovei bÅ«tų pervesti asmeniÅ¡kai jos asmeniniams poreikiams patenkinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu ieÅ¡kovės tėvai ir teikė jai finansinę paramÄ , Å¡ie pinigai pačios ieÅ¡kovės valia buvo panaudoti bendram Å¡eimos bÅ«stui įsigyti, bendriems Å¡eimos poreikiams patenkinti, todėl ieÅ¡kovės nurodyta pinigų suma nelaikytina asmenine ieÅ¡kovės investicija į Å¡eimos nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ faktÄ , jog butas su priklausiniais įsigytas 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; įvertinus įskaitomas ieÅ¡kovės tėvų pervedimų datas ir palyginus jas su sutarties data, darytina iÅ¡vada, jog pervedimų datos nepagrindžia ieÅ¡kovės teiginio, jog sumos buvo pervestos butui įsigyti. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo butui, žemės sklypui ir stovėjimo aikÅ¡telei įsigyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, todėl neegzistuoja ieÅ¡kovės įrodinėtų, pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų netaikyti bendro turto lygių dalių prezumpcijos, remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir Å¡is turtas dalytinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

62. Šalys neginčija teismo nustatytos dalytino automobilio vertės ir padalijimo būdo.

63. Å ioje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo keistina, nurodant, jog santuokoje įgytas turtas dalijamas po ½ kiekvienam sutuoktiniui, butas su priklausiniais ir automobilis natÅ«ra priteistinas ieÅ¡kovei, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ santuokoje įgyto turto dalį – 66 863,5 Eur (133 727 Eur : 2). Dėl turto remonto ir buto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo 64. IeÅ¡kovė taip pat byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 34 891,33 Eur iÅ¡ atsakovo priteisimo.

Ä®rodinėjo, jog atsakovas 2016 m. liepos 21 d. suniokojo Å¡alių butÄ , sugadino jos ir sÅ«naus rÅ«bus, daiktus. Buto remonto iÅ¡laidos sudarė 39 582,62 Eur, sugadintų baldų vertė – 500 Eur, jos ir sÅ«naus sugadintų ir iÅ¡neÅ¡tų rÅ«bų vertė – 25 500 Eur, buto remonto metu kito buto nuomos iÅ¡laidos sudarė 2 100 Eur. Atsakovas neigė, jog yra atsakingas už butui padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieÅ¡kovės reikalavimo ir priteisė jai iÅ¡ atsakovo 1 050 Eur remonto iÅ¡laidų ir 1 050 Eur nuomos iÅ¡laidų atlyginimo.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas skundžia Å¡iÄ teismo sprendimo dalį. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo buto remonto ir nuomos iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 15 783,62 Eur už turto sugadinimÄ ir 2 100 Eur turto nuomos iÅ¡laidų atlyginimÄ .

65. CK 3.115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

66. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

68. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už turto sugadinimÄ ir sunaikinimÄ grindė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , buto remonto lokaline sÄ mata, prekių ir paslaugų kvitais, prekių čekiais, sÄ skaitomis faktÅ«romis, liudytojų parodymais. IÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuoti netvarkingai iÅ¡sidėstę įvairÅ«s daiktai, t. y. baldai, rÅ«bai, įvairÅ«s popieriai; bute matyti pažeisti baldai, buitinė technika, buto sienos, grindys ir kita.

IÅ¡ nuotraukų akivaizdu, jog butas ir jame esantys daiktai buvo sugadinti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja, ieÅ¡kovės draugė, patvirtino, jog 2016 m. liepos 21 d. girdėjo triukÅ¡mÄ ieÅ¡kovės bute, matė atvykusiÄ policijÄ ir atsakovÄ , iÅ¡vestÄ Ä¯ kiemÄ . Liudytoja taip pat teigė, jog iÅ¡ kaimynų kalbų sužinojo, kad ieÅ¡kovės bute įvyko incidentas, ir buvo iÅ¡kviesta policija, patvirtino, jog matė, kaip ieÅ¡kovas ir jo draugas nešė maiÅ¡us su daiktais į automobilį. 2017 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas remontas. 2016 m. spalio 12 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovė dėl incidento kreipėsi į prokuratÅ«rÄ ir prašė įvertinti galbÅ«t neteisėtus atsakovo veiksmus, kai, jai nesant namuose, 2016 m. liepos 21 d. buvo sugadinti bute buvę daiktai, ieÅ¡kovės ir sÅ«naus rÅ«bai, dokumentai.

69. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iÅ¡ nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų akivaizdu, jog Å¡alių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suniokotas, sugadinti jame esantys daiktai, butÄ reikėjo remontuoti. Vis dėlto kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nepakanka įrodymų, kad dėl Å¡io incidento atsakingas yra atsakovas.

70. Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese taikytinam įrodinėjimo standartui bÅ«dinga tai, jog nereikalaujama įrodyti objektyvios tiesos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiÅ¡kumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių teiginius, reikia taikyti tikimybių teorijÄ ir įvertinti, kurios iÅ¡ Å¡alių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina.

71. Byloje nustatyta, jog dėl 2016 m. liepos 21 d. bute kilusio triukÅ¡mo atsakovui buvo iÅ¡kviesta policija, suraÅ¡ytas protokolas ir paskirta bauda už triukÅ¡mavimÄ . Liudytoja patvirtino faktÄ , jog girdėjo triukÅ¡mÄ ir matė, kad policija iÅ¡sivedė atsakovÄ . Taigi akivaizdu, jog nurodytÄ dienÄ atsakovas buvo ginčo bute. IÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, jog butas buvo suniokotas, jam reikėjo remonto. Å ios aplinkybės leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog už buto suniokojimÄ atsakingas atsakovas. 2016 m. liepos 21 d. atsakovas buvo bute, kėlė triukÅ¡mÄ , policija jį iÅ¡sivedė, netrukus po to suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, užfiksuota, jog butas suniokotas.

Atsižvelgiant į butui padarytos žalos pobÅ«dį (bute padaryti apgadinimai, supjaustant ir sulaužant daiktus, vertintini kaip sÄ lygoti asmeninių neigiamų daiktus niokojusio asmens emocijų), mažai tikėtina, jog butui tokiÄ Å¾alÄ bÅ«tų sukėlę kiti asmenys. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovė 2016 m. liepos 29 d. pateikė policijos komisariatui pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog grįžusi iÅ¡ atostogų į butÄ pamatė, kad pakeista buto durų spyna, bute sugadinti namų apyvokos daiktai, kai kurie daiktai dingę, įtaria, kad tai padarė vyras, vyras su ja nebendrauja, taip pat nebendrauja su vaiku, praÅ¡o padėti surasti vyrÄ , nes nori su juo iÅ¡siskirti, taip pat bijo dėl savo ir vaiko gyvybės. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog buvo susisiekta su atsakovo tėvais, Å¡ie patvirtino, kad sÅ«nus yra pas juos, su ieÅ¡kove nebendrauja specialiai.

72. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl remonto iÅ¡laidų grindė 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Šviesos raktas“ sudaryta lokaline sÄ mata, iÅ¡laidų už remontÄ ir buitines prekes čekiais, prekių (paslaugų) kvitais, sÄ skaitomis faktÅ«romis. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, nors dauguma į bylÄ pateiktų prekių pirkimo kvitų ir čekių yra už buitines prekes, remonto medžiagas ir apdailos detales, Å¡ių įrodymų nepakanka patvirtinti faktui, kad minėtos prekės buvo panaudotos bÅ«tent buto, (duomenys neskelbtini), remontui.

Kolegijos nuomone, įvertinus tai, jog 2017 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtinta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas remontas, Å¡ių įrodymų (įvairių kvitų ir čekių už buitines prekes, remonto ir apdailos medžiagas), 2017 m. sausio 15 d. sÄ skaitos faktÅ«ros už apdailos ir remonto darbus už 1 200 Eur ir 2017 m. gegužės 5 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito 1 000 Eur sumÄ pakanka konstatuoti, jog bute už Å¡iais įrodymais pagrindžiamÄ sumÄ buvo atliktas remontas, kurio iÅ¡laidas, kaip atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , atsakovas turi kompensuoti ieÅ¡kovei.

Nustatyta, jog iÅ¡ viso ieÅ¡kovė pateiktais įrodymais pagrindė visÄ savo apeliaciniame skunde praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Jeigu atsakovas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebÅ«tų suniokojęs buto – ir nebÅ«tų sumažinęs buto vertės, remonto nebÅ«tų reikėję atlikti, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina visa jos apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti remonto iÅ¡laidų, kurias ji patyrė likviduodama atsakovo veiksmais sukeltus padarinius, suma – 15 783,62 Eur.

Akivaizdu, jog Å¡alių santykiai po tokių įvykių buvo įtempti ir konfliktiÅ¡ki, ieÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), su ja nebendravo, todėl manytina, jog ieÅ¡kovė neturėjo realios galimybės suderinti su atsakovu nei paties remonto fakto, nei kainų. Nurodyta suma pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų sugadinimų pobÅ«dį laikytina racionalia ir pagrįsta. Be to, ieÅ¡kovė dirbo, taigi gaudavo reguliarias pajamas, taip pat pateikė įrodymus, jog jos tėvas 2017 m. birželio 26 d. pervedė ieÅ¡kovei 8 030 Eur, iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡laidas remontui, matyti, jog įvairios prekės ir paslaugos buvo perkamos ne iÅ¡ karto, bet per tam tikrÄ laikÄ , taigi laikytina, jog ieÅ¡kovė disponavo realiomis galimybėmis iÅ¡leisti jos nurodomÄ pinigų sumÄ buto remontui.

73. IeÅ¡kovė taip prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 100 Eur buto remonto metu mokėto nuomos mokesčio iÅ¡laidų atlyginimo. ReikalavimÄ grindė į bylÄ pateikta 2016 m. rugpjūčio 6 d. buto nuomos sutartimi Nr. 2016/08/06, kurioje nurodyta, jog nuomos terminas – iki 2017 m. vasario 6 d. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu ji remontavo butÄ , už kurio suniokojimÄ , kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakingas atsakovas, ieÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi, atsižvelgiant į sugadinimų pobÅ«dį, negalėjo gyventi remontuojamame bute, todėl privalėjo nuomotis kitÄ butÄ , byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini), už 350 Eur per mėnesį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pusės nuomos mokesčio sumos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisimo keistina, priteisiant visÄ nuomos mokesčio sumÄ â€“ 2 100 Eur.

IeÅ¡kovės iÅ¡laidas nuomai iÅ¡ esmės lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovei visÄ už nuomÄ sumokėtÄ sumÄ .

74. Šioje nutarties dalyje nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buto remonto ir nuomos išlaidų atlyginimo priteisimo keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 100 Eur buto nuomos ir 15 783,62 Eur buto remonto išlaidų atlyginimo.

75. Atlikus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinų sumų už buto remonto ir nuomos iÅ¡laidas ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos kompensacijos už jam tenkančiÄ santuokoje įgyto turto dalį sumos įskaitymÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 48 979,88 Eur (66 863,5 Eur – (2 100 Eur + 15 783,62 Eur)).

76. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundÄ argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 77.

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo keistinas, pakeičiant sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, priteisiant ieÅ¡kovei butÄ su priklausiniais, taip pat automobilį natÅ«ra, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina kompensacija už jam tenkančiÄ dalytino turto dalį – 66 863,5 Eur; taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl turto remonto ir buto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 100 Eur buto nuomos ir 15 783,62 Eur buto remonto iÅ¡laidų atlyginimo; atlikus priteistinų sumų įskaitymÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 48 979,88 Eur kompensacijos; kitos teismo sprendimo dalys dėl byloje pareikÅ¡tų materialinių reikalavimų paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo 78. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

79. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 2016 m. spalio 26 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (CPK 84 straipsnis).

80. Pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 2 385,27 Eur žyminio mokesčio: 75 Eur už reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (neturtinis); už reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turint omenyje teismo nustatytÄ vidutinę turto rinkos vertę (133 727 Eur), mokėtinas 1 562,27 Eur žyminis mokestis; už reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 34 891,33 už turto sugadinimÄ mokėtinas 748 Eur žyminis mokestis. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ieÅ¡kovė yra atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė keturis atskirus reikalavimus: reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiÅ¡kai; reikalavimo dėl turto remonto ir nuomos iÅ¡laidų priteisimo, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės patenkinta 51 proc.; reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo patenkinta 79 proc.; reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turint omenyje, jog ieÅ¡kovė prašė jai priteisti 2/3 santuokoje įgyto turto ir Å¡is reikalavimas netenkintas – turtas tarp sutuoktinių padalytas po 1/2, patenkinta 78 proc.

Taigi iÅ¡ viso patenkinta 77 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 498,61 Eur (548,61 Eur – 50 Eur) nesumokėto už atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 93, 96 straipsniai). IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 77 proc. ieÅ¡kovės nesumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį – 1 836,66 Eur, taip pat 388,80 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista pagal įstatymÄ , iÅ¡ viso – 2 225,46 Eur (CPK 96 straipsnis).

81. Ieškovė byloje patyrė 5 974 Eur bylinėjimosi išlaidų jai atstovavusių advokačių teisinei pagalbai ir vertimo išlaidoms apmokėti. Byla buvo nagrinėjama 5 metus (kelis kartus sustabdyta dėl (duomenys neskelbtini) nagrinėtų bylų), todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nurodyta susidariusių bylinėjimosi išlaidų suma yra racionali ir pagrįsta. Patenkinus 77 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 599,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas byloje patyrė 3 235 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų jį atstovavusio advokato teisinei pagalbai ir vertimo iÅ¡laidoms apmokėti. Atmetus 23 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 744,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 82. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jam nepriteistinas. IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 138 Eur žyminio mokesčio, taip pat 1 800 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina visa teisinės pagalbos už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ suma – 500 Eur. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė reikalavimÄ padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį (reikalavimas nepatenkintas); pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 santuokoje įgyto turto ir priteisti visÄ turtÄ natÅ«ra (patenkinta iÅ¡ esmės 50 proc. Å¡io reikalavimo); priteisti 15 783,62 Eur buto remonto ir 2 100 Eur buto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo (patenkinta 100 proc. reikalavimo), taigi iÅ¡ esmės iÅ¡ viso patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 900 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo ir 569 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „patenkinti dalį patikslinto ieÅ¡kinio. Nustatyti ieÅ¡kovės T. K. ir atsakovo V. M. (V. M.) nepilnamečio sÅ«naus M. M. (M. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove T. K.. Pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ : priteisti iÅ¡ atsakovo V.

M. nepilnamečiam sÅ«nui M. M. iÅ¡laikymÄ po 270 Eur per mėnesį; pakeisti iÅ¡laikymo formÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. M. iki pilnametystės vienkartine pinigų suma – 12 960 Eur. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieÅ¡kovę T. K.. Padalyti ieÅ¡kovei T. K. ir atsakovui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ : Priteisti ieÅ¡kovei T. K. natÅ«ra asmeninės nuosavybės teise 118 380 Eur vertės turto: butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/29 dalį patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/45 dalį 0,4014 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Priteisti ieÅ¡kovei T. K. asmeninės nuosavybės teise 15 347 Eur vertės lengvÄ jį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovui V. M. 66 863,5 Eur kompensacijos už ieÅ¡kovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį. Priteisti ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 15 783,62 Eur buto remonto iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 2 100 Eur bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų atlyginimo. Atlikus ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. priteistų 15 783,62 Eur buto remonto iÅ¡laidų ir 2 100 Eur bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų sumų ir atsakovui V.

M. iÅ¡ ieÅ¡kovės T. K. priteistos 66 863,5 Eur kompensacijos sumos įskaitymÄ , priteisti atsakovui V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės T. K. 48 979,88 Eur kompensacijos. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 4 599,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti atsakovui V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės T. K. 744,05 Eur Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. K. į valstybės biudžetÄ 498,61 Eur žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

M. į valstybės biudžetÄ 2 225,46 Eur žyminio mokesčio.“ Priteisti ieÅ¡kovei T. K. iÅ¡ atsakovo V. M. 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir 569 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė