b458b3c2-5cce-42a2-a64a-613bb3b2ffe3 · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-37-816/2011Proceso Nr. 1-15-1-00491-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.6; 1.1.8.11; 1.2.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,dalyvaujant prokurorams Josifui Gigevičiui, Alai Petrenko,kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Boleslovui Ališauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K., jo atstovei advokatei D.

E. Mikalauskaitei, ekspertei JÅ«ratei Gincman-DoroÅ¡enko, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus technologijos ir profesinio mokymo centro 3 kurso studentas, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas vienÄ kartÄ 2009-09-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir n u s t a t ė: V. S. sunkiai sužalojo žmogų o bÅ«tent:jis 2010-07-13, apie 18.00 val., Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės, esančios Parko g., 15, Vilniuje, teritorijoje, žodinio konflikto metu su S. K., kumščiu į galvÄ sudavė S. K., kuris nukrito ant asfalto, atsitrenkęs į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. deÅ¡inės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo pusės kaktinėje-momeninėje-smilkinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimÄ , t.y. padarė nukentėjusiajam S. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies bei parodė, kad mėnesį prieÅ¡ Å¡itÄ Ä¯vykį jis reikalavo iÅ¡ S. K. grÄ Å¾inti telefonÄ . Å is davė kaltinamajam savo numerį, liepė skambinti bei tartis dėl grÄ Å¾inimo. VisÄ mėnesį V. S. skambino duotu numeriu, tačiau nukentėjusysis telefono taip ir negrÄ Å¾ino. 2010-07-13 kaltinamasis ėjo su savo mergina ir Vilniaus Respublikinės psichiatrinės ligoninės parke pastebėjo S. K. su pažįstamais, kuris pamatęs kaltinamÄ jį nusigręžė, bandė pabėgti, bet vėliau priėjo.

Kaltinamasis paprašė jo paeiti į Å¡alį pasiÅ¡nekėti ir paklausė, kur yra jo telefonas. Nukentėjusysis atsakė, kad telefono nėra. Tuomet V. S. paprašė grÄ Å¾inti pinigus už telefonÄ . S. K. į tai jam atsakė labai negražiais žodžiais, todėl kaltinamasis, nesusitvardęs, vienÄ kartÄ trenkė jam kumščiu į veidÄ . S. K. nukrito, V. S. bandė jį kelti, bet Å¡is nesikėlė. Kartu su S. K. buvo jo draugas, kuris pasakė, kad telefonas yra bendrabutyje ir jie kartu nuėjo į tÄ bendrabutį pasiimti telefono.

S. K. draugas nuėjo į bendrabutį paimti telefono, bet taip jo ir neiÅ¡nešė. Po to kaltinamasis su savo mergina ėjo link namų pro tÄ pačiÄ vietÄ ir stotelėje pamatė S. K., kuris buvo su telefonu. S. K. norėjo atiduoti jam savo telefonÄ , bet kaltinamasis jo nepaėmė, nes tai buvo ne jo telefonas ir nuėjo namo. SekančiÄ dienÄ V. S. sužinojo, kad S. K. iÅ¡vežė į ligoninę. Kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė kaire ranka vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido sritį.

IÅ¡ karto po smÅ«gio S. K. nukrito ir nesikėlė. Vėliau liudytojai kaltinamajam pasakojo, kad kai jis išėjo iÅ¡ parko, S. K. iÅ¡ karto atsistojo ir jam nieko nebuvo atsitikę. Kai kaltinamasis buvo Å¡alia, jis tiesiog bijojo keltis. Po pusvalandžio V. S. matė nukentėjusįjį stotelėje, jis atrodė sveikas, stovėjo ir normaliai kalbėjo. S. S. nurodė, kad jis nukentėjusiajam trenkė nestipriai ir tikrai nenorėjo tokių pasekmių. Nuo smÅ«gio S. K. nukrito ant asfalto ir tikriausiai trenkėsi galva į asfaltÄ , tačiau kaltinamasis to nematė, nes toliau muÅ¡ti nukentėjusiojo neketino.

Dėl savo poelgio labai gailisi ir tokių pasekmių tikrai nenorėjo. Kaltinamasis sutinka atlyginti žalÄ Valstybinei ligonių kasai, susijusiÄ su nukentėjusiojo gydymu, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo ieÅ¡kiniu dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-07-13 jis sutiko V. S. prie VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Jis reikalavo sugrÄ Å¾inti jam priklausantį telefonÄ arba grÄ Å¾inti už jį pinigus.

Ä® Å¡iuos reikalavimus nukentėjusysis jam atsakė negražiais žodžiais ir kaltinamasis nesusitvardęs vienÄ kartÄ trenkė jam į veido deÅ¡inę pusę. Nuo smÅ«gio nukentėjusysis nukrito, tačiau kur, neatsimena. Vėliau jis grįžo namo, jam pasidarė bloga, pradėjo skaudėti galvÄ , tačiau tabletės nuo galvos skausmo nepadėjo. Truputį pamiegojęs jis atsikėlė nuo siaubingo galvos skausmo ir paprašė, kad jam iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusiojo teigimu, V.

S. jam trenkė netyčia, tiesiog S. K. jį iÅ¡provokavo. TÄ dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs apie du butelius alaus ir jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, tai nuo smÅ«gio nenukristų. Po smÅ«gio nukentėjusysis buvo praradęs sÄ monę, tačiau kiek laiko tai truko, jis neatsimena. ViskÄ prisiminti jis pradėjo tik atsidÅ«ręs autobusų stotelėje, kuri yra maždaug 200-300 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Po Å¡io įvykio jam stringa kalba, kartais užeina galvos skausmai. Savo civilinį ieÅ¡kinį dėl 300 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikinas, o nukentėjusysis tiesiog pažįstamas. Liudytoja parodė, kad įvykio dienÄ ji su V. S. vaikščiojo parke, kur sutiko S. K. su jo draugais. V. S. pakvietė S. K. pasikalbėti dėl telefono ir pokalbio metu jie pradėjo kelti balsus, rėkti vienas ant kito. G. G. girdėjo, kaip V. S. paprašė S. K. grÄ Å¾inti telefonÄ , Å¡is atsakė, kad telefono neturi ir pradėjo kibti prie V. S.. Tada V. S. trenkė ranka S. K. ir pastarasis nukrito.

V. S. dar pasakė S. K., kad Å¡is grÄ Å¾intų telefonÄ ir jie išėjo. Nukritęs S. K. buvo sÄ moningas, kadangi jiems iÅ¡einant, jis dar atsisuko ir pažiÅ«rėjo į jų pusę. Liudytojos teigimu, V. S. suduotas smÅ«gis buvo nestiprus. S. K. krito atrodo ant akmenuotos dangos.Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta, nukentėjusysis yra jos vaikinas. TÄ dienÄ ji kartu su S. K., J. A., V. Å . ėjo parku link namų ir sutiko kaltinamÄ jį su panele ir dar kažkokiu vaikinu.

Jie pasisveikino su S. K. ir V. S. pakvietė S. K. pasikalbėti. Jie nuėjo į Å¡alį. Vėliau liudytojai paskambino į mobilųjį, todėl ji buvo užėjusi už kampo. Å iek tiek vėliau jÄ pakvietė J. A.. Priėjusi prie V. S. bei S. K. pamatė, kad S. K. jau guli ant žemės. S. K. buvo sÄ moningas, bet nelabai suprato kas vyksta, ilgai verkė. Jis buvo Å¡oko bÅ«senos. Jis dar gulėjo apie 5 minutes, tada liudytoja su J. A. jį pakėlė ir nuvedė iki stotelės, kur jį pasitiko A.

K.. TÄ dienÄ S. K. buvo iÅ¡gėręs du 2 litrų talpos butelį alaus, tačiau nebuvo stipriai girtas. Po operacijos S. K. pasikeitė, dabar kalbėdamas jis dažnai mikčioja. Ji negirdėjo, kad jis skųstųsi galvos skausmais. Liudytoja J. A. teisiamajame posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-07-13, dienos metu, ji, D. V., S. K. ir vaikinas, vardu Valera, nuėjo pasivaikščioti į Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės teritorijÄ , esančiÄ Parko g., 15, Vilniuje.

Prie vieno neveikiančio pastato vaikinai gėrė alų. Pasivaikščiojimo metu S. K. pamatė V. S., norėjo pasiÅ¡alinti, bet persigalvojo. V. S. paprašė S. K. nueiti į Å¡onÄ pasikalbėti. Jie nuėjo į Å¡alį ir kalbėjosi. Po to liudytoja pamatė, kaip V. S. sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ S. K., kuris nuo smÅ«gio nukrito ant asfalto. Tada jie priėjo prie S. K., jis atsistojo, o V. S. su mergina pasiÅ¡alino. Jie su S. K. nuėjo prie autobusų stotelės prie ligoninės. D. V. liko su S. K., o ji išėjo (b. l. 45-46).Liudytoja J.

K. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. K. yra jos sÅ«nus, kaltinamojo ji nepažįsta, mato pirmÄ kartÄ . TÄ dienÄ jai bÅ«nant darbe, paskambino duktė A. K. ir pasakė, kad yra sumuÅ¡tas jos sÅ«nus, kad jam labai skauda galvÄ . Liudytoja pasakė dukrai, kad kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Duktė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , o sÅ«nų iki ligoninės palydėjo B. G.. Tuo metu, kol sÅ«nus važiavo iki ligoninės, J. K. jam skambino telefonu ir girdėjo, kaip jis keikėsi ir Å¡aukė, kad jam labai skauda galvÄ .

SÅ«nų namo apie 22.00 val. atvedė vienuolės. Jos ėjo ir pamatė, kad jos sÅ«nui blogai, davė jam tablečių ir dvi ledo pÅ«sles. Apie 22.00 val. ji paguldė sÅ«nų miegoti, o vėliau jam vėl prasidėjo skausmai ir spazmai, todėl apie 01.00 val. vėl buvo kviečiama greitoji. Nuvykus į ligoninę, jie pateko pas tÄ patį gydytojÄ , kuris prieÅ¡ tai sÅ«nui darė rentgenÄ , ir jis pasakė, kad reikia daryti tomografijÄ . Atsinešęs tomografijos nuotraukÄ , gydytojas pasakė, kad sÅ«nui yra iÅ¡siliejęs kraujas į smegenis ir kad reikia „atidarinėti“ kaukolę. 3.00 val. nakties jis buvo iÅ¡vežtas į operacinę.

Po operacijos S. K. tris paras buvo visiÅ¡kai neadekvatus, su juo visiÅ¡kai neįmanoma buvo susiÅ¡nekėti. Vėliau dar dvi paras jį pralaikė stacionare. Po operacijos sÅ«nus pasikeitė, dabar jo kalba užsikerta, jis bÅ«na agresyvokas, liÅ«dnas, verkia, jo elgesys priklauso nuo aplinkybių. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas, kaltinamasis - pažįstamas. TÄ dienÄ A. K. jai pasakė, kad S. K. yra sumuÅ¡tas. Atėjus S. K. ji pamatė, jog jo galva yra sumuÅ¡ta, jos iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir liudytoja lydėjo jį iki ligoninės. Ligoninėje S. K. padarė rentgenÄ ir pasakė, kad jam viskas gerai ir iÅ¡leido jį namo.

Vėliau S. K. pradėjo pykinti. Kas vyko toliau liudytoja nežino, nes grįžo S. K. motina. Po Å¡io įvykio nukentėjusysis labai pasikeitė, tapo daugiau nervingas. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, nukentėjusysis - pažįstamas. TÄ Â dienÄ jie su V. S. ėjo susitikti su draugu ir pakeliui sutiko S. K.. Pastarasis buvo kažkÄ skolingas V. S., jie pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu V. S. trenkė S. K. į veido sritį, po ko pastarasis nukrito ir pakauÅ¡iu atsitrenkė į asfaltÄ .

Jiems iÅ¡einant, liudytojas nematė, kad S. K. bÅ«tų atsikėlęs. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. Å . parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta seniai, santykiai su juo normalÅ«s, su kaltinamuoju nepalaiko jokių santykių. Liudytojas matė, kaip kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į smilkinį ir Å¡is nukrito, pakauÅ¡iu atsitrenkęs į asfaltÄ . Po smÅ«gio S. K. truputį pagulėjo, nes buvo praradęs sÄ monę, po to atsikėlė, pasakė, kad jam labai skauda galvÄ ir liudytojas nuėjo su juo namo.

Po smÅ«gio liudytojas su kaltinamuoju nekalbėjo, o nukentėjusiajam vėliau buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo sesuo, kaltinamÄ jį pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. Liudytoja parodė, kad paties smÅ«gio ji nematė, nes jos nebuvo įvykio vietoje. Brolio draugė D. atvedė jį namo, S. atrodė normaliai, tačiau skundėsi galvos skausmais, todėl ji iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Vakare, einant miegoti, brolis skundėsi galvos skausmais, iÅ¡gėrė vaistų, bet jam nepraėjo.

Liudytoja tuomet jam vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir paskambinau mamai. Sugrįžusi namo mama nuvažiavo kartu su broliu į ligoninę ir vėliau pranešė, kad jam darys operacijÄ ir kad jis gali neatsikelti iÅ¡ komos. Po operacijos brolis pasikeitė, keikiasi, tapo labai nervingas, prieÅ¡ draugus kelia rankÄ . Brolio gydymo iÅ¡laidos sudarė apie 300 litų. Teismo posėdyje apklausta ekspertė J. G.-DoroÅ¡enko parodė, kad tyrimui buvo pateikta VGPUL gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2010/14879 ir užfiksuotas nukentėjusiojo gydymas nuo 2010-07-14 1:19 val. iki 2010-07-23 neurochirurgijos skyriuje.

S. K. nustatyta deÅ¡inės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inės pusės kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku neribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu į deÅ¡inę momeninę sritį, galimai pargriuvus ir deÅ¡ine momenine sritimi atsitrenkus į kietÄ bukÄ pagrindÄ , prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ . Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje kaktinėje- momeninėje-smilkininėje srityje, spaudžiančio galvos smegenis (tai patvirtina Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.4).

S. K. kūne viso nustatytas vienas trauminio poveikio pėdsakas, nustatytas sužalojimas nepriskiriamas sužalojimams, galėjusiems atsirasti savigynos metu. S. K. nustatytas sužalojimas nenurodo konkrečios nukentėjusiojo padėties sužalojimo padarymo metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Vienu trauminiu poveikiu padaromas sužalojimas paprastai vienu daiktu. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, galima pasisakyti tik tiek, kad traumavusio daikto kontaktavęs paviršius buvo kietas plokščias ir neribotas.

Sužalojimo padarymo jėga tyrimo metu nenustatinėjama. Nustatytas tik vienas trauminis poveikis. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota dar papildomų sužalojimų žymių, apart nurodytų iÅ¡vadoje. Norint nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ tolimesnei nukentėjusiojo sveikatai turės Å¡is sužalojimas, reikia atlikti papildomÄ tyrimÄ . Kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis ir operacijos metu kaukolės kaulo dangalo pakėlimas gali turėti pasekmes galvos raidai, nes tai yra sunki galvos smegenų trauma, kuri gali vystytis labai įvairiai.

NeribotÄ pavirÅ¡ių turintis daiktas yra toks kontaktuojantis pavirÅ¡ius, kuris iÅ¡eina už traumavusios vietos ribų, t. y. grindys, žemė, asfaltas.           Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis iÅ¡ esmės jų neneigia, o kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina V. S. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ .1) įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta nusikaltimo padarymo vieta – Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės teritorija, esanti adresu Parko g. 15, Vilniuje.

Protokole nurodyta, kad minėtas įvykis įvyko ant asfaltuoto kelio (b.l. 8-12);2) VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimas patvirtina, kad greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviečiama du kartus – 2010-07-13, 18.33 val. ir 2011-07-14, 00.14 val. (b.l. 21, 25, 26);3) specialisto išvada Nr. G 3296/10 (01), kurioje teigiama, kad S. K. nustatytas dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės kaktinėje momeninėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas.

Sužalojimas padarytas trauminiu poveikiu kietu buku neribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu į deÅ¡inę momeninę sritį, galimai pargriuvus ir deÅ¡ine momenine sritimi atsitrenkus į kietÄ bukÄ pagrindÄ , prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ . Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje kaktinėje­-momeninėje-smilkininėje srityje, spaudžiančio galvos smegenis. S. K. kÅ«ne iÅ¡ viso nustatytas vienas trauminis poveikio pėdsakas.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. S. K. nustatytas sužalojimas nepriskiriamas sužalojimams, galėjusiems atsirasti savigynos metu (b.l. 32-34); 4) parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. nurodė vietÄ , kur jis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , nuo kurio Å¡is nukrito ant asfalto (b.l. 59-62); IÅ¡nagrinėjus baudžiamiÄ jÄ bylÄ pareikÅ¡to kaltinimo ribose, iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad V. S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ .

Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, nuo kurio Å¡is nukrito, tačiau tvirtino, kad negalėjo numatyti tokių padarinių ir kad jo veiksmai sukels tokio sunkumo pasekmes. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. nurodė asfaltuotÄ kelio dangÄ , esančiÄ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės teritorijoje, kur jis susiginčijo su nukentėjusiuoju, nesusivaldė bei tyčia trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, kuris nuo suduoto smÅ«gio nukrito (b.l. 59-62).

Apklausti teismo posėdyje nukentėjusysis S. K. bei liudytojai G. G., D. V., J. A., A. M. ir V. Å . taip pat patvirtino byloje nustatytÄ aplinkybę, kad nuo kaltinamojo suduoto smÅ«gio į veidÄ , nukentėjusysis nukrito ir galva atsitrenkė į asfaltÄ . Liudytojas V. Å . posėdyje nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į smilkinį. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ .

Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtÄ neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iÅ¡kyla už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ . Tokiu bÅ«du, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 135 straipsnį, o nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymÄ .

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, aiÅ¡kindamasis santykius su nukentėjusiuoju ant asfaltuotos kelio dangos ir smogdamas kumščiu pastarajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jam sveikatÄ ir nors nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sÄ moningi bei uždrausti įstatymo. V. S. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ â€“ už sunkų nukentėjusiojo S. K. sveikatos sutrikdymÄ .

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 135 straipsnį, yra pripažįstamas tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmei kilti ( be jos Å¡i nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas. IÅ¡ teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad po smÅ«gio gavimo nukentėjusysis iÅ¡ karto buvo nuvestas namo ir jam tÄ pačiÄ dienÄ dėl stiprių galvos skausmų du kartus buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba (b. l. 21, 25, 26).

Specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad sužalojimas nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku neribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu į deÅ¡inę momeninę sritį, galimai pargriuvus ir deÅ¡ine momenine sritimi atsitrenkus į kietÄ bukÄ pagrindÄ (b. l. 32-34). Apklausta teismo posėdyje ekspertė J. G.-DoroÅ¡enko taip pat patvirtino, kad S. K. kÅ«ne buvo nustatytas tik vienas trauminio poveikio pėdsakas. Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Teismas nesutinka su gynėjo nuomone, kad kaltinamojo veika Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, nes V. S. suduotas smÅ«gis nebuvo stiprus, jis nežinojo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jis negalėjo numatyti, kad nuo jo suduoto nestipraus smÅ«gio nukentėjusysis nukris ir atsitrenks galva į asfaltÄ . Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma.

BK 137 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai sunkus sveikatos sutrikdymas atsitinka nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais padarinių atžvilgiu gali bÅ«ti tik neatsargumas. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs du didelius butelius alaus ir jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, tai nuo suduoto smÅ«gio nenukristų. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusysis yra neblaivus, jis sužinojo tik vėliau.

Teismo manymu, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip bandymas Å¡velninti savo padėtį, nes, sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, jis buvo akivaizdžiai girtas. Todėl kaltinamasis, stovėdamas Å¡alia nukentėjusiojo ir aiÅ¡kindamasis su juo santykius, turėjo aiÅ¡kiai matyti, jog S. K. yra neblaivus arba pajusti nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ . Å i aplinkybė rodo, kad kaltinamasis turėjo numatyti, kad nukentėjusysis, bÅ«damas tokios bÅ«klės, nuo stipresnio smÅ«gio gali nugriÅ«ti bei atsitrenkti galva į asfaltÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nepaisė.

Nuteistojo abejingumÄ atliktų veiksmų pasekmėms taip pat rodo jo elgesys po smÅ«gio sudavimo – pamatęs, kad nukentėjusysis nuo smÅ«gio nesikelia, jis, užuot iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ pagalbÄ arba bent įsitikinęs, kad jam viskas gerai, abejingai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Be to, V. S. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis, pamatęs atsitiktinai jį ligoninės parke, iÅ¡ pradžių bandė pabėgti, tačiau po to priėjo. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja J.

A., nurodžiusi, jog nukentėjusysis, pamatęs kaltinamÄ jį, norėjo pasiÅ¡alinti, bet vėliau apsigalvojo. Å ie parodymai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai iki minėto įvykio buvo įtempti, nukentėjusysis vengė kaltinamojo ir tarp jų įvykęs konfliktas ir po jo sekantis smÅ«gis į galvÄ nebuvo atsitiktinis. Å ių aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad V. S. tikrai suprato savo veiksmų pavojingumÄ , veikė sÄ moningai ir buvo visiÅ¡kai abejingas pasekmėms, t.y. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kÄ pripažino ir pats nukentėjusysis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. S. baustas administracine tvarka už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje (b. l. 75-76); psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b. l. 78, 79), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 80). Teismas sutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kadangi V.

S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertinant BK 56 straipsnio nuostatas, tačiau, įvertinant tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, iÅ¡ esmės faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, mokosi, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgiant į tyčios rūšį, asmenybę, jam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu.Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (b. l. 63-64, BPK 307 str. 1 d. 6 p.).Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 5358,94 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta bei jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b. l. 45-47, BPK 115 str., 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str.). Nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 17, 145-146).

Nors kaltinamasis ir nepripažino nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio, tačiau ieškinys iš esmės pagrįstas bylos duomenimis, byloje nustatytais faktais ir aplinkybėmis. Turtine žala laikoma turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuris asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusysis S. K., jo artimieji – sesuo A. K. ir motina J. K. nurodė, kad 300 Lt negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau šiuos pinigus išleido vaistams, vykimui į gydymo įstaigas.

Teismas neturi pagrindo, įvertinęs padaryto sužalojimo pobÅ«dį, gydymo trukmę, atliktÄ operacijÄ , praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos maÅ¾Ä dydį, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, netenkinti ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje. Dėl praÅ¡omos priteisto neturtinės žalos. Pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, gyvybės atėmimo atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, jog pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo kaltinamÄ jį, bÅ«tų pagrindo mažinti priteistinÄ neturtinės žalos dydį.

Tačiau, įvertinant padaryto sužalojimo sunkumÄ , liekamÄ sias pasekmes (teismo ekspertė posėdyje paaiÅ¡kino, kad po tokio sužalojimo visuomet pasekmės bÅ«na), tai, jog nukentėjusysis ir taip praÅ¡o atlyginti perpus mažesnę neturtinės žalos sumÄ nei paprastai pagal teismų praktikÄ yra priteisiama panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, jo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas nesutinka su gynėjo motyvais, jog byloje nėra medicininių dokumentų apie sužalojimo įtakÄ nukentėjusiojo tolesnei sveikatai, savijautai.

Kaip minėta, teismo posėdyje apklausta ekspertė nurodė pasekmes, juntamas po tokio sužalojimo, kurios sutampa su nukentėjusiojo teismui nurodytomis pasekmėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. K. parodymais, kuris netgi bandė lengvinti kaltinamojo padėtį, nurodydamas, jog jis paprastai nuo vieno smÅ«gio nekrenta, jog jei nebÅ«tų gėręs, tai galimai bÅ«tų likęs stovėti. Be to, ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai turėjo galimybę apklausti nukentėjusįjį, iÅ¡girsti jo paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių akivaizdžiai jaučiami kalbos funkcijos, mÄ stymo, atminties sutrikimai, t. y. liekamieji padaryto tyčinio sunkaus sužalojimo reiÅ¡kiniai.

Taip pat vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, jog jauno amžiaus nukentėjusiajam visÄ likusį gyvenimÄ teks gyventi su jaučiamais po sunkaus nusikaltimo prieÅ¡ jį reiÅ¡kiniais, jog jis gali bÅ«ti pripažintas netgi dalinai darbingu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pripažinti V. S. kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu, ir skirti V. S. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

VisiÅ¡kai patenkinti civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinius. Priteisti iÅ¡ V. S.:- civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4 800,52 Lt (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų 52 ct) turtinei žalai atlyginti;- nukentėjusiajam S. K. 300 (tris Å¡imtus) Lt turtinės ir 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                               Jovita Einikienė