b45890a7-e7ca-4a80-9158-00ddd90004b6 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1369-512/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09123-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. N. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. U., V.

N., VÄ® „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po sutuoktinio J. N. mirties priėmė palikimÄ ir jį valdo kaip savo asmeninę nuosavybę. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis J. N.. Po jo mirties liko turtas: bendrai sugyventas ir pareiÅ¡kėjos vardu įregistruotas 2 kambarių butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). Liko ir kiti jo asmeniniai daiktai bei bendrai sugyventas turtas- namų apyvokos daiktai.

PareiÅ¡kėja po vyro mirties bute liko gyventi, mokėjo visus mokesčius. Bute liko ir bendrai sugyventi namų apyvokos daiktai, kuriuos po vyro mirties pradėjo valdyti, jais disponuoti, kaip asmenine nuosavybe. PareiÅ¡kėja teigia, jog yra faktiÅ¡kai priėmusi palikimÄ ir jį valdo, tačiau Å¡is juridinis faktas nėra įregistruotas VÄ® „Registrų centras“, nes nebuvo pradėta palikimo priėmimo procedÅ«ra pas notarÄ . Dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, nes manė, kad jei butas įregistruotas pareiÅ¡kėjos vardu, tai jis ir liko pareiÅ¡kėjos, nežinojo, jog yra bÅ«tina priimti palikimÄ , kurį ir taip valdai.

Turi du vaikus sÅ«nų V. N. ir dukrÄ I. U., kurie yra pirmosios eilės paveldėtojai, tačiau jie niekada į notarÄ nesikreipė, palikimo priėmimo bylos nepradėjo. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad nėra gavę praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo J. N. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo J. N. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. N. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos vyras J. N.. PareiÅ¡kėjos vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su J. N. metu. IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo matyti, kad įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į notaro biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Tiek galiojusiame SÅ K, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. PareiÅ¡kėja yra mirusio J. N. sutuoktinė. Remiantis CK 5.13 straipsniu palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ . Byloje duomenų, jog buvo sudarytas testamentas ar kad bÅ«tų užvesta paveldėjimo byla nėra. 1964 m. CK 587straipsnis numatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ; nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Å iuo metu galiojančiame CK numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kėja per įstatyme įtvirtintÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai valdyti po vyro mirties jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ . Tai, jog pareiÅ¡kėja pradėjo faktiÅ¡kai valdyti butÄ , juo rÅ«pintis ir jį iÅ¡laikyti patvirtina ne tik pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, UAB „Debreceno valda“ pažyma)(CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja priėmė po vyro mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. N., mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius