b457dc92-e5e2-4cd2-a4b6-73936122730e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-63/2012Procesinio sprendimo kategorija: 35.4, 36.1, 42.9, 42.11.1, 63.1, 63.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Valdjonsta“ ir V.

J. ir jų atstovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-435-425/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Valdjonsta“ ir V. J. dėl įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas „Swedbank“, AB, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Valdjonsta“ ir V. J., praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti: 1) 363 823,67 EUR (252 210,68 EUR negrÄ Å¾into kredito; 44 474,84 EUR palÅ«kanų už kreditÄ ; 61 480,92 EUR delspinigių už nesumokėtÄ kreditÄ , 5 766,23 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas);

2) mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios apskaičiuojamos imant palÅ«kanų keitimo dienÄ (kiekvienų metų kovo 25 d. ir rugsėjo 25 d.) REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių eurų LIBOR (Londono tarpbankinę palÅ«kanų normÄ ) ir pridedant 3 proc. metų palÅ«kanų dydžio marÅ¾Ä , ir kurios kiekvienų metų kovo 25 d. ir rugsėjo 25 d. keičiamos Å¡eÅ¡iems mėnesiams į priekį imant palÅ«kanų keitimo dienÄ REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių eurų LIBOR (Londono tarpbankinę palÅ«kanų normÄ ) (jei palÅ«kanų keitimo dienÄ tokia LIBOR norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieÅ¡ palÅ«kanų keitimo dienÄ paskelbta minėto rodiklio reikÅ¡mė) ir pridedant 3 proc. metų palÅ«kanų dydžio marÅ¾Ä , ir kurios skaičiuojamos nuo 252 210,68 EUR sumos, nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo „Swedbank“, AB dienos; 3) 6 proc. kompensacinę funkcijÄ atliekančių įstatyminių palÅ«kanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo;

4) iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad „Swedbank“, AB, ir UAB „Valdjonsta“ 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 07-092545-IN, kurios sÄ lygos buvo pakeistos vėlesniais susitarimais: 2008 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 07-092545-IN-1, 2008 m. birželio 6 d. susitarimu Nr. 07-092545-IN-2 ir 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 07-092545-IN-3, remiantis kuria atsakovui UAB „Valdjonsta“ buvo suteiktas 599 645,70 Eur kreditas.

Kredito sutartyje nustatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovo UAB „Valdjonsta“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo V. J. laidavimu pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. Laidavimo sutartį Nr. 07-092545-LA1, kurios sÄ lygos buvo pakeistos vėlesniais susitarimais: 2008 m. sausio 16 d. Nr. 07-092545-LA1-1, 2008 m. birželio 6 d. Nr. 07-092545-LA1-2, 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 07-092545-LA1-3 bei įkeitimo lakÅ¡tais įkeistu UAB „Valdjonsta“ turtu.

Kadangi atsakovas UAB „Valdjonsta“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, „Swedbank“, AB, 2009 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu pranešė kredito gavėjui ir laiduotojui, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. nutrauks Kredito sutartį, jei iki 2009 m. rugsėjo 29 d. nebus sumokėtas įsiskolinimas kreditoriui „Swedbank“, AB. Skola „Swedbank“, AB, nebuvo sumokėta, todėl kredito sutartis 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo nutraukta. UAB „Valdjonsta“ pradelsta skola „Swedbank“, AB, 2009 m. gruodžio 21 d. pagal kredito sutartį buvo 711 367,69 EUR, iÅ¡ jų: 1) 599 645,70 EUR negrÄ Å¾into kredito; 2) 44 474,84 EUR palÅ«kanų už kreditÄ ; 3) 61 480,92 EUR delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 4) 5 766,23 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti dalį įsiskolinimo – 363 823,67 EUR. Atsakovas UAB „Valdjonsta“ pateikė teismui priešieškinį, prašydamas:

1) pripažinti 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties su vėlesniais susitarimais dėl kredito sutarties pakeitimo nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu;

2) pakeisti 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties su visais vėlesniais susitarimais dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo sÄ lygas taip: 2.1. pakeisti kredito sutarties 2.2. straipsnį, jame nurodant, kad galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2013 m. kovo 31 d., suteiktas kreditas ir iki 2009 m. gruodžio 21 d. priskaičiuotos palÅ«kanos bei delspinigiai, iÅ¡ viso 711 367,69 Eur, grÄ Å¾inami dalimis kas ketvirtį, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokant 54 367,69 Eur, iki 2011 m. kovo 31 d. – 73 000 Eur, iki 2011 m. birželio 30 d.

– 73 000 Eur, iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 73 000 Eur, iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. kovo 31 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. birželio 30 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. rugsėjo 30 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. gruodžio 31 d. - 73 000 Eur, iki 2013 m. kovo 31 d. – 73 000 Eurų; 2.2. pakeisti kredito sutarties 5.2 p., jame nurodant, kad kredito gavėjas įsipareigoja palÅ«kanas Bankui mokėti kas ketvirtį, iki mokėjimo dienos priskaičiuotas palÅ«kanas, sumokant to metų ketvirčio paskutinę dienÄ .

PalÅ«kanos mokamos kredito valiuta; 2.3. pakeisti kredito sutarties 2.8.5 p., nurodant, kad iÅ¡skaidžius įkeistÄ turtÄ Ä¯ atskirus turtinius vienetus bei pakeitus lakÅ¡tus, leisti parduoti ir įkeisti paskesnių (antriniu) įkeitimu du tokius turtinius vienetus, su sÄ lyga, kad ne mažesnė kaip 90 proc. dalis nuo pardavimo kainos be PVM, bet ne mažiau kaip 950 Lt už kiekvienÄ parduodamo ploto kv. m. bus nukreipta kredito grÄ Å¾inimui. Likusius turtinius vienetus leisti parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu, su sÄ lyga, kad ne mažesnė kaip 90 proc. dalis nuo pardavimo kainos be PVM, bet ne mažiau kaip 1540 Lt už kiekvienÄ parduodamo ploto kv. m. bus nukreipta kredito grÄ Å¾inimui;

3) priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad tarp UAB „Valdjonsta“ ir „Swedbank“, AB, 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-092545-IN su visais vėlesniais susitarimais buvo nutraukta 2009 m. rugsėjo 30 d. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas kredito sutartį nutraukė neteisėtai. Nurodė, kad dėl sunkios finansinės situacijos, kuri susidarė ženkliai kritus nekilnojamojo turto kainoms ir pardavimams, atsakovas ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas leisti parduoti pastatytus kotedžus mažesne nei kredito sutartyje nustatyta kaina, kadangi pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos situacijai parduoti už banko nurodytÄ 1 m2 kainÄ kotedžų nebuvo įmanoma.

Bankui davus sutikimÄ parduoti kotedžus mažesne kaina, atsakovas UAB „Valdjonsta“ bÅ«tų galėjęs tinkamai vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nesutikus sumažinti parduodamų kotedžų kainos, atsakovas prašė pakeisti kredito sutarties sÄ lygas ir pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė tai padaryti. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas su juo nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų padėję atsakovui įvykdyti kredito sutartį.

IeÅ¡kovui atsisakius pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, atsakovas prašė teismo pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nutarė:

1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Valdjonsta“ ir V. J. ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, 252 210,68 EUR negrÄ Å¾into kredito dalį, 44 474,84 EUR palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 15 370,23 EUR nesumokėtų delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 1 441,55 EUR delspinigių už pradelstas palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Valdjonsta“ ir V. J. ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, po 7 412,21 Lt žyminio mokesčio, į valstybės biudžetÄ po 35,66 Lt teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

3) likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti;

4) atmesti UAB „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, dėl kredito sutarties pripažino neteisėta ir negaliojančia ir kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo.Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai kredito gavėjas UAB „Valdjonsta“ ir kredito laiduotojas V. J. negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui kredito, o ieÅ¡kovas nustatyta tvarka 2009 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tais informavo atsakovus apie Kredito sutarties Nr. 07-092545-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) nutraukimÄ 2009 m. rugsėjo 30 d., pripažino, kad vadovaujantis Å¡alių sudarytos Kredito sutarties (su visais pakeitimais ir papildymais) nuostatomis dėl savalaikio kredito grÄ Å¾inimo bei CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pakankamas pagrindas visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl negrÄ Å¾into kredito dalies, t. y. 252 210,68 Euro priteisimo solidariai iÅ¡ kredito gavėjo UAB „Valdjonsta“ ir kredito laiduotojo V.

J.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje Å¡alys sutartimi nustatė 10,13 proc. dydžio mokėtinų palÅ«kanų normÄ , o atsakovai ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu neginčija, nutarė, vadovaujantis CK 6.881 straipsniu ir 6.37 straipsnio 1 dalimi, taip pat solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 44 474,84 Eur palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ . Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad Å¡alių sutartyje nustatyta 0,08 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ yra aiÅ¡kiai per dideli, virÅ¡ijantys nuostolius, patirtus dėl atsakovų neįvykdytos prievolės, nes per metus susidarytų 30,8 proc. dydžio delspinigių norma, todėl, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, sumažino delspinigių normÄ iki teismų praktikoje plačiai taikomus 0,02 proc. ir iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui solidariai priteisė 15 370,23 Eur delspinigių už nesumokėtÄ kreditÄ bei 1 441,55 Eur priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas.

Teismo vertinimu, iš atsakovų ieškovui solidariai taip pat priteistini CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyti 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos.Teismas atsakovo UAB „Valdjonsta“ priešieškinį pripažino nepagrįstu dėl šių motyvų:

1) Atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovui buvo pakankamas pagrindas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutraukti kredito sutartį dėl jos nevykdymo (CK 6.889 str. 2 p.);

2) Nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ kaltu dėl to, kad UAB „Valdjonsta“ nesugebėjo užbaigti pradėto kotedžų projekto ir juos sėkmingai pardavus atsiskaityti su ieÅ¡kovu dėl prasidėjusio visuotinio ekonominio-finansinio nuosmukio, kuris turėjo įtakos atsakovų pastatytų objektų ženkliam kainų sumažėjimui;

3) Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai pripažįsta, jog ieÅ¡kovui paskola nebuvo grÄ Å¾inta, nemokėtos palÅ«kanos dėl prasidėjusios ekonominės krizės, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui neleidus atsakovų pageidavimu dar labiau sumažinti atsakovų pastatytų kotedžų pardavimo kainas, buvo užkirsta galimybė parduoti kotedžus. Anot teismo, atsakovų pateiktos preliminarios butų pirkimo-pardavimo sutartys yra tik jas pasiraÅ¡iusių asmenų ketinimai, nes jokie kitokie veiksmai nebuvo atlikti, į ieÅ¡kovÄ â€žSwedbank“, AB, dėl leidimo pirkti kotedžus nesikreipta, nebuvo mokėtos pradinės įmokos;

4) Atsakovai nepaneigė ieÅ¡kovo teiginių, kad 2008 m. birželio 6 d., 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimais dėl Kredito sutarties Nr. 07-092545-IN sÄ lygų pakeitimo, atsakovo UAB „Valdjonsta“ pastatytų kotedžų 1 m2 kaina buvo mažinama, tačiau atsakovas UAB „Valdjonsta“ kotedžų nesugebėjo parduoti;

5) Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo ir reikalavimas iÅ¡skaidyti įkeistÄ turtÄ Ä¯ atskirus turtinius vienetus bei pakeisti hipotekos lakÅ¡tus ir leisti parduoti ir įkeisti paskesnių (antriniu) įkeitimu atsakovo pastatytus turtinius vienetus (kotedžus) pripažintini deklaratyviais ir hipotetiniais, neparemtais objektyviais įrodymais. Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Valdjonsta“ dirba tik du darbuotojai, Å¡i įmonė neturi jokios gamybinės bazės, įrengimų, nes visas UAB „Valdjonsta“ priklausantis turtas yra įkeisti ieÅ¡kovui bankui pagal Hipotekos lakÅ¡tus, pripažino nesant pagrindo teigti, kad atsakovai turės galimybę paskatinti nebaigtų statyti kotedžų pardavimÄ ;

6) Atsakovų motyvai, kad sudarydami kredito sutartį su ieÅ¡kovu, jie negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto vertės mažėjimu, negali bÅ«ti pripažinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais, nes bÅ«tent 2007 m. antroje pusėje, 2008 m. pradžioje vieÅ¡oje erdvėje buvo aktyviai diskutuojama apie galimÄ nekilnojamojo turto „kainų burbulo sprogimÄ â€œ. Atsakovų vykdyti nekilnojamojo turto projektai buvo vykdomi bÅ«tent 2007-2008 metais, todėl, teismo vertinimu, tik atsakovams tenka atsakomybė už jų vykdytus projektus;

7) Atsakovų motyvas, kad ieÅ¡kovas „Swedbank“, AB, turėtų prisiimti dalį rizikos, o tuo pačiu ir nuostolių dėl nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, anot teismo, nėra pakankamai pagrįstas, kadangi ieÅ¡kovas tik įprasta tvarka kreditavo atsakovo UAB „Valdjonsta“ vykdytÄ kotedžų statybos projektÄ , tačiau ieÅ¡kovas bankas nebuvo Å¡io statybų projekto organizacinis dalyvis, į projekto pelno dalį nepretendavo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Valdjonsta“ ir V.

J. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutarta solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, 15 370,23 Eur nesumokėtų delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir 1441,55 Eur delspinigių už pradelstas palÅ«kanas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad UAB „Valdjonsta“ ir laiduotojas iki 2009 m. rugsėjo 29 d. negrÄ Å¾ino 599 645,70 Eur kredito, sprendimo dalyje „faktinės aplinkybės“ tuo pačiu nurodo, kad ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tais pranešė atsakovams, kad kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus (įmokas) pagal sutartį ir 2009 m. rugsėjo 14 d. kredito gavėjo skola bankui buvo 396 027,63 Eur.

Å ių negrÄ Å¾into kredito sumų skirtumo teismas nekomentuoja. Be to, nesuprantama teismo nuoroda į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti pusę negrÄ Å¾into kredito, tačiau, anot atsakovų pusė negrÄ Å¾into kredito yra ne 252 210,84 Eur, bet 299 822,85 Eur.IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti delspinigius už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nenurodė, kad dėl negrÄ Å¾into kredito yra patyręs nuostolių, todėl teismas savo iniciatyva negalėjo konstatuoti patirtų nuostolių fakto, taip pat daryti prielaidÄ , kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai aiÅ¡kiai virÅ¡ija kreditoriaus patirtus nuostolius.

Duomenų apie kokius nors nuostolius byloje nėra, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, banko reikalavimas priteisti delspinigius turėjo bÅ«ti atmestas visiÅ¡kai. Anot atsakovų, bankas, suteikdamas kreditÄ , nustatė itin didelę palÅ«kanų normÄ , todėl reikalauti dar ir delspinigių, kurių suma žymiai virÅ¡ija palÅ«kanas, yra neprotinga.Teismas nenurodė jokios įstatymo normos, kuri suteiktų teisę reikalauti delspinigių už pradelstas palÅ«kanas. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl įstatymo leidėjas nėra numatęs galimybę nustatyti netesybų normas nuo netesybų.Teismas atmetė atsakovo UAB „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, dėl kredito sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia ir kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, nors UAB „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo pripažinti kredito sutartį neteisėta ir negaliojančia.Atsakovai UAB „Valdjonsta“ ir V.

J. pateikė apeliacinio skundo papildymÄ , kuriuo praÅ¡o: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB, ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ; pripažinti 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties su vėlesniais susitarimais dėl kredito sutarties pakeitimo nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu; pakeisti 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties su visais vėlesniais susitarimais dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo sÄ lygas taip:

1) pakeisti kredito sutarties 2.2. straipsnį, jame nurodant, kad galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2013 m. kovo 31 d., suteiktas kreditas ir iki 2009 m. gruodžio 21 d. priskaičiuotos palÅ«kanos bei delspinigiai, iÅ¡ viso 711 367,69 Eur grÄ Å¾inami dalimis kas ketvirtį, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokant 54 367,69 Eur, iki 2011 m. kovo 31 d. – 73 000 Eur, iki 2011 m. birželio 30 d. – 73 000 Eur, iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 73 000 Eur, iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. kovo 31 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. birželio 30 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. rugsėjo 30 d. – 73 000 Eur, iki 2012 m. gruodžio 31 d. - 73 000 Eur, iki 2013 m. kovo 31 d. – 73 000 Eurų;

2) pakeisti kredito sutarties 5.2 p., jame nurodant, kad kredito gavėjas įsipareigoja palÅ«kanas Bankui mokėti kas ketvirtį, iki mokėjimo dienos priskaičiuotas palÅ«kanas, sumokant to metų ketvirčio paskutinę dienÄ . PalÅ«kanos mokamos kredito valiuta;

3) pakeisti kredito sutarties 2.8.5 p., nurodant, kad iÅ¡skaidžius įkeistÄ turtÄ Ä¯ atskirus turtinius vienetus bei pakeitus lakÅ¡tus, leisti parduoti ir įkeisti paskesnių (antriniu) įkeitimu du tokius turtinius vienetus, su sÄ lyga, kad ne mažesnė kaip 90 proc. dalis nuo pardavimo kainos be PVM, bet ne mažiau kaip 950 Lt už kiekvienÄ parduodamo ploto kv. m. bus nukreipta kredito grÄ Å¾inimui. Likusius turtinius vienetus leisti parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu, su sÄ lyga, kad ne mažesnė kaip 90 proc. dalis nuo pardavimo kainos be PVM, bet ne mažiau kaip 1540 Lt už kiekvienÄ parduodamo ploto kv. m. bus nukreipta kredito grÄ Å¾inimui.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ieÅ¡kovas su atsakovu UAB „Valdjonsta“ nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų padėję atsakovui įvykdyti kredito sutarties sÄ lygas.

Atsakovas UAB „Valdjonsta“ dėl sunkios finansinės situacijos, kuri susidarė žymiai kritus nekilnojamojo turto kainoms ir pardavimams, ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas leisti parduoti pastatytus kotedžus mažesne, nei kredito sutartyje nustatyta kaina, kadangi pasikeitus rinkos situacijai, parduoti kotedžus už ieÅ¡kovo nurodytÄ vieno kvadratinio metro kainÄ nebuvo galima. IeÅ¡kovui operatyviai sutikus parduoti kotedžus mažesne kaina, atsakovas UAB „Valdjonsta“ bÅ«tų galėjęs tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Nesutikus sumažinti parduodamų kotedžų kainos, atsakovas UAB „Valdjonsta“ prašė ieÅ¡kovo pakeisti kredito sutarties sÄ lygas ir pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , kad atsakovas pajėgtų jas toliau tinkamai vykdyti, tačiau ieÅ¡kovas tai padaryti tai pat atsisakė.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai. Visas pagal kredito sutartį atsakovo UAB „Valdjonsta“ gautas kreditas bei atsakovo asmeninės lėšos buvo panaudoti kotedžų statybai.

Nei ieÅ¡kovas, skolindamas lėšas, nei atsakovas UAB „Valdjonsta“ neketino visiÅ¡kai įrengti statomų kotedžų. PrieÅ¡ingai, planavo kotedžus parduoti dabartinės bÅ«klės, t. y. esant 50 % - 60 % baigtumui. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo bei UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ pažymų, yra užtikrintas kotedžų prijungimas prie inžinerinių (dujotiekio ir vandentiekio) miesto tinklų. Taigi, sÄ lygos realizuoti kotedžus buvo sudarytos.

Nepaisant maksimalaus ieÅ¡kovo turtinių interesų užtikrinimo, ieÅ¡kovas, atsisakydamas prisiimti bet kokiÄ su atsakovui UAB „Valdjonsta“ suteikto kredito negrÄ Å¾inimu susijusiÄ rizikÄ , t. y. nesutikdamas parduoti kotedžus už mažesnę kainÄ , neatsižvelgdamas į pagrįstus atsakovo interesus, jo finansavimÄ nutraukė. Toks ieÅ¡kovo elgesys, anot atsakovų, pripažintinas nesÄ Å¾iningu, suteikiančiu nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ tik vienai sutarties Å¡aliai - pačiam ieÅ¡kovui, ir ribojančiu atsakovo galimybę įvykdyti sutartį tinkamai.Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kredito sutartis nutraukta laikantis teisės aktuose nustatytų sÄ lygų – esant esminiam kredito sutarties pažeidimui.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje pateikti argumentai įrodo, kad ieÅ¡kovas kredito sutartį nutraukė nepagrįstai.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo interesai bei teisėti lÅ«kesčiai dėl kredito sutarties pažeidimo iÅ¡ esmės suvaržyti nebuvo. IeÅ¡kovui pratęsus kredito grÄ Å¾inimo terminÄ atsakovas UAB „Valdjonsta“ bÅ«tų pajėgus grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ ir priskaičiuotas palÅ«kanas. Be to, atsakovo UAB „Valdjonsta“ pareigų pagal Kredito sutartį vykdymas yra užtikrintas žemės sklypų, bei juose esančių statinių įkeitimu, atsakovo V.

J. asmeniniu laidavimu, todėl IeÅ¡kovo su Å¡ia Kredito sutartimi susijusi rizika yra minimali.Kredito sutarties sÄ lygos buvo pažeistos dėl nuo atsakovo UAB „Valdjonsta“ nepriklausančių priežasčių – dėl bendro Lietuvos Å«kio nuosmukio, nekilnojamojo turto rinkos sustojimo.Kredito sutartis buvo nutraukta formaliai ir neteisėtai. Nukentėjusi Å¡alis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus.Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra prielaidų kredito sutarties sÄ lygoms pakeisti:

1) atsakovas UAB „Valdjonsta“ objektyviai negalėjo numatyti esminių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, todėl pripažintina, kad atsakovas UAB „Valdjonsta“ negalėjo vykdyti kredito sutarties sÄ lygų dėl po jos sudarymo atsiradusių bei nuo atsakovo valios ir/ar veiksmų nepriklausančių priežasčių;

2) priešingai negu nurodoma sprendime, abi kredito sutarties šalys turėtų prisiimti iš esmės pasikeitusių veiklos aplinkybių sukeltas pasekmes;

3) atsakovas UAB „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateikė motyvuotus ir ieÅ¡kovo nepaneigtus skaičiavimus, kurie įrodo, jog pakeitus kredito sutarties sÄ lygas ir pratęsus kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , atsakovas bÅ«tų pajėgus įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl Panevėžio apygardos teismas juos, kaip keliančius abejonių, atmetė nepagrįstai.Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus J. L. ir S. P., kurie galėtų patvirtinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nesudarė galimybės parduoti kotedžus bei nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21072-129/2010 yra nagrinėjamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui V.

J. pagrindo (laidavimo sutarties nuostatų) teisėtumo klausimas.Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo V. J. teismo posėdžio metu išsakytų abejonių, ar Laidavimo sutarties pagrindu jam atsiradusios pareigos nėra pasibaigusios (CK 6.88 str. 1 d.).Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai iš atsakovų ieškovui priteisė ir palūkanas, ir delspinigius, skaičiuotus tuo pačiu metu nuo tos pačios sumos. Anot atsakovų, tuo pačiu metu nuo tos pačios sumos negali būti skaičiuojamos tiek palūkanos, tiek delspinigiai.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovas „Swedbank“, AB, praÅ¡o atsakovo apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais motyvais:Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priteisti delspinigių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio.

Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, o teismas neturėtų paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Netesybų dydis turi bÅ«ti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Piniginiai kredito gavėjo įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ kredito sutarties, skirstytini į dvi rÅ«Å¡is – pareigÄ grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir pareigÄ mokėti atlyginimÄ už naudojimÄ si suteiktu kreditu (palÅ«kanos).

Tai savarankiÅ¡ki kredito gavėjo įsipareigojimai, nesusiję su civilinės atsakomybės taikymu, todėl už jų taikymÄ galimas savarankiÅ¡kas civilinės atsakomybės netesybų forma nustatymas ir taikymas. IeÅ¡kovas prašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl teismas jų nenustatinėjo ir nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog priskaičiuotos netesybos virÅ¡ija ieÅ¡kovo dėl atsakovų neįvykdytos prievolės patirtus nuostolius.Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad kredito sutartis buvo nutraukta formaliai ir neteisėtai.

Iki sutarties nutraukimo UAB „Valdjonsta“ sutarties nevykdė nuo 2008 m. spalio mėnesio, papildomai nustatytu terminu, mokėjimų nevykdė abu atsakovai. Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir su kreditoriumi nebendradarbiavo. Be to, ieÅ¡kovas kredito sutartį nutraukė, vadovaudamasis sutarties sÄ lygomis (CK 6.217 str. 5 d.). Sutartyje buvo numatyti atvejai, kurie laikytini esminiais sutarties pažeidimais, todėl esminio sutarties pažeidimo, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, nebereikia įrodinėti.

IeÅ¡kovo iÅ¡siustame 2009 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡te Nr. SR-36064 buvo paminėti mažiausiai du esminiai sutarties pažeidimai (kredito sutarties 11.2.1.1 ir 11.2.1.2 p.).Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas su atsakovais nebendradarbiavo. UAB „Valdjonsta“ ir V. J. vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti prievoles pagal kredito sutartį, nebendradarbiavo ir nesikooperavo su kreditoriumi, nepateikė jokio realaus siÅ«lymo, kaip galėtų paÅ¡alinti prievolės pažeidimus, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad gali ir toliau galės vykdyti prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ir po kredito sutarties nutraukimo su kreditoriumi buvo bendraujama: UAB „Valdjonsta“ nevykdė jokių mokėjimų pagal kredito sutartį jau nuo 2008 m. spalio mėn. Apeliantai teigia, kad „Swedbank“, AB, turėjo pareigÄ ir galimybę prisidėti prie UAB „Valdjonsta“ pastatytų kotedžų pardavimo. Tačiau nekilnojamojo turto objektų statyba ir vystymas yra atsakovo UAB „Valdjonsta“ veikla. IeÅ¡kovas savo ruožtu teikė finansines paslaugas.

Kredito sutarties sÄ lygos patvirtina, kad ieÅ¡kovas tik įsipareigojo sutartyje aptartomis sÄ lygomis duoti sutikimus realizuoti įkeistÄ turtÄ . IeÅ¡kovas sutiko sumažinti parduodamų nekilnojamojo turto objektų kainÄ . Nepaisant Å¡io bendradarbiavimo, UAB „Valdjonsta“ nesugebėjo arba nenorėjo parduoti pastatytų kotedžų mažesne kaina, kas turi bÅ«ti įvertinta kaip nesugebėjimas vykdyti Å«kinę veiklÄ arba sÄ moningas siekis delsti. Å iai dienai UAB „Valdjonsta“ nėra baigusi įrengti kotedžų, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės nebuvo galimybių parduoti nekilnojamuosius objektus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Valdjonsta“ nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir nepateikė jokių įrodymų bei konkrečių įgyvendinamų pasiÅ«lymų, kad gali ir toliau galės vykdyti prievolę gražinti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovas privalėjo leisti parduoti įkeistÄ turtÄ už mažas kainas, keisti kredito sutarties sÄ lygas taip, kaip nurodė UAB „Valdjonsta“. Kredito sutartis buvo keičiama, kai UAB „Valdjonsta“ kreipdavosi į bankÄ su pasiÅ«lymu ir kai bÅ«davo įvertintas pasiÅ«lymo racionalumas, priimtinumas kreditoriui.

Nors UAB „Valdjonsta“ turėjo galimybę perleisti įkeistÄ turtÄ už mažesnę kainÄ , nei nurodyta kredito sutartyje, tačiau tokiu atveju skirtumÄ ji bÅ«tų turėjusi padengti savo ar laiduotojo lėšomis. Tačiau nei Å¡ia, nei kitokia galimybe bendrovė nesinaudojo.Apeliantas nedetalizuoja kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas atsisako prisiimti su UAB „Valdjonsta“ suteikto kredito negrÄ Å¾inimu susijusiÄ rizikÄ . Atsakovai, o ne ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė kredito sutartį, todėl ieÅ¡kovas turi teisę statymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises.

Nepagrįstai apeliantai teigia, kad dėl esminio kredito sutarties pažeidimo ieÅ¡kovo interesai ir teisėti lÅ«kesčiai suvaržyti nebuvo, kad kredito sutartimi nustatomos palÅ«kanos yra kreditoriaus apskaičiuota prisiimamos rizikos kaina. Ä®statymai ir teisės doktrina sutartinėms palÅ«kanoms nustato visiÅ¡kai kitÄ - mokėjimo funkcijÄ , kadangi palÅ«kanos mokamos už suteiktÄ kreditÄ ir todėl yra kreditoriaus gaunamas atlygis už skolininkui suteiktus pinigus. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios iÅ¡ esmės įrodytų, kad dėl kredito sutarties pažeidimų nėra jo kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė tinkamai ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos.

Nenugalimos jėgos kategorijai nėra priskirtas subjektyvus negalėjimo įvykdyti prievolę pagrindas. Nenugalima jėga nėra laikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prekių, šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, piniginės prievolės kreditorius visada turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d. ir 6.127 str. 1 d.), nebent ji pasibaigtų kitais įstatyme nustatytais pagrindais.Pirmosios instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo keisti kredito sutartį.

Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgus į CK 6.223 straipsnio ir 6.204 straipsnio reglamentavimÄ . Be to, nėra teisinio pagrindo teigti, kad kredito sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės atsirado arba nukentėjusiai Å¡aliai tapo žinomos tik po kredito sutarties sudarymo ir kad tų aplinkybių UAB „Valdjonsta“ sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ir neprisiėmė su savo mokumu susijusios rizikos. Kredito sutarties 11.2.1 punktu UAB „Valdjonsta“ prisiėmė rizikÄ , kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ilgiau kaip 30 dienų, ar paaiÅ¡kėjus konkrečioms aplinkybėms, leidžiančioms manyti, kad neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, ar pablogėjus jos finansinei bÅ«klei, ar esant kitoms kredito sutartyje nurodytoms aplinkybėms, „Swedbank“, AB, įgyja teisę nutraukti kredito sutartį.Atsakovų minimi liudytojai nebuvo apklausti pagrįstai, nes jų parodymai neturėtų reikÅ¡mės kredito sutarties pažeidimo teisiniam kvalifikavimui ir be pakankamo pagrindo apsunkintų bylos nagrinėjimÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi apeliantų minimoje civilinėje byloje nebus nustatyti kitokie teisiniai faktai, kurių negalima buvo nustatyti ir įvertinti Å¡ioje byloje.

Priešingai, laidavimo sutarties ginčijimas turėjo būti atliekamas būtent apygardos teisme, tačiau dėl akivaizdaus apeliantų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir tariamo bylos nagrinėjimo sustabdymo būtinybės, ieškinys pareikštas Vilniaus m. 1 apylinkės teisme.              Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliaciniai skundai netenkintini, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Valdjonsta“ ir V.

J. ir jų atstovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Pirmosios instancijos teismas atmetė Å¡ioje byloje atsakovų pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, be kita ko, buvo praÅ¡oma pripažinti 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu, nustatęs, kad atsakovai - tiek kredito gavėjas UAB ,,Valdjonsta, tiek ir laiduotojas V.

J. - neįvykdė savo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos sutartį, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams nevykdant įsipareigojimų, ieÅ¡kovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ nutraukti paskolos sutartį. Nesutikdami su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliantai teigia, kad teismas nevertino, ar kredito sutartis nutraukta laikantis teisės aktuose nustatytų sÄ lygų – esant esminiam kredito sutarties pažeidimui. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo interesai bei teisėti lÅ«kesčiai dėl kredito sutarties pažeidimo iÅ¡ esmės suvaržyti nebuvo, o ieÅ¡kovui pratęsus kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , atsakovas UAB „Valdjonsta“ bÅ«tų pajėgus grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ ir priskaičiuotas palÅ«kanas.Pagal CK 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sÄ vokÄ , 1 dalies nuostatÄ , kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

Kreditavimo santykiams Å¡io skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja kreditavimo sutarties esmei ir Å¡io skirsnio nustatytoms taisyklėms CK 6.881 str. 2 d.).2007 m. rugpjūčio 8 d. Kredito sutarties sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui UAB „Valdjonsta“ kreditÄ , o atsakovas - visÄ paimtÄ kreditÄ grÄ Å¾inti bankui dalimis iki sutartyje nustatyto termino (sutarties 1.1 ir 4.1 p., 7 b. l., 1 t.). Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis ir Å¡ios sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams, taigi ir Å¡ios sutarties nutraukimo pagrindams, taikomos CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisnius santykius (tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja kreditavimo sutarties esmei ir antrojo skirsnio nustatytoms taisyklėms).

CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XLIII skyriaus antrojo skirsnio normos, reglamentuojančios kreditavimo teisinius santykius, kreditavimo sutarties nutraukimo tvarkos nenustato. Todėl nagrinėjamos sutarties nutraukimo pagrindams nustatyti taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos.Pagal CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes, 2 dalies nuostatÄ , jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.Pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d.

Kredito sutarties Nr. 07-092545-IN, sudarytos tarp AB banko „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) ir UAB „Valdjonsta“, 11.2.1, 11.2.1.1. ir 11.2.1.2. punktų nuostatas, bankui buvo suteikta teisė prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjus kredito gavėjÄ (atsakovÄ UAB „Valdjonsta“), reikalauti, kad pastarasis prieÅ¡ terminÄ grÄ Å¾intų bankui dalį negrÄ Å¾into kredito, arba vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjas padaro bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių esminių sutarties pažeidimų: ilgiau kaip 30 kalendorinių negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies; ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nesumoka bankui priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų sutartyje nustatytų mokėjimų.Taigi, tiek paskolos bei kreditavimo santykius reglamentuojančios teisės normos, tiek Å¡alių sudaryta sutartis suteikė teisę ieÅ¡kovui, kaip kreditÄ suteikusiam bankui, nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ kreditÄ , nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, jeigu kredito gavėjas (atsakovas UAB „Valdjonsta“) sutartyje nustatytu terminu nesumokės kredito dalies, priskaičiuotų palÅ«kanų ar kitų sutartyje numatytų įmokų.Atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Valdjonsta“ sudarytÄ sutartį pažeidė: sutartyje nustatytu terminu kredito dalies negrÄ Å¾ino ir priskaičiuotų palÅ«kanų nesumokėjo, o taip pat nemokėjo ir sutartimi nustatytų delspinigių.2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi atsakovui suteikto kredito grÄ Å¾inimo galutinis terminas buvo nustatytas 2009 m. rugpjūčio 28 d. (7 b. l., 1 t.).

Vėlesniais susitarimais Å¡is terminas buvo pakeistas ir galutinio kredito grÄ Å¾inimo data nustatyta 2009 m. gruodžio 30 d.Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ detalų skolos paskaičiavimÄ , 2009 m. rugsėjo 14 d. atsakovo UAB ,,Valdjonsta“ negrÄ Å¾into kredito likutis buvo 599 645,70 EUR, o pradelstas kreditas -                             333 500 EUR. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ viso atsakovų negrÄ Å¾into kredito dalis yra 599 645,70 EUR. Sprendžiant iÅ¡ 2008 m. birželio 6 d. susitarimo Nr. 07-0925454-IN-2 turinio (susitarimo 2 p., 14 b. l., 1 t.), atsakovui UAB ,,Valdjonsta“ pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d.

Kredito sutartį Nr. 07-092545-IN iÅ¡ viso buvo suteiktas 599 645,70 EUR kreditas. Å ios aplinkybės atsakovai taip pat neginčija bei teigia, kad pusė negrÄ Å¾into kredito yra 299 822,85 EUR. Taigi, pagal bylos duomenis, atsakovas UAB ,,Valdjonsta“, iÅ¡ ieÅ¡kovo gavęs kreditÄ Ä¯sipareigojęs jį grÄ Å¾inti, mokant kas mėnesį po 14 300 Lt, vėliau (nuo 2008 m. liepos 31 d.) - po 86 000 EUR, nuo 2008 m. spalio 31 d. - po 75 000 EUR, ir nuo 2009 m. balandžio 30 d. - po 66 700 Lt, Å¡ių savo įsipareigojimų nevykdė - kredito nustatytais terminais negrÄ Å¾ino ir palÅ«kanų nemokėjo, nors Å¡alių sudarytais susitarimais skolos grÄ Å¾inimo terminai buvo atidėti vėlesniems laikotarpiams (12 -17 b. l., 1 t.).

Sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ kreditÄ prieÅ¡ terminÄ , bÅ«tina atsižvelgti į atsakovo, kaip kredito gavėjo, padaryto sutarties pažeidimo esmę bei sunkumÄ . Pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. Å¡alių susitarimu sudarytÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ kredito gavėjas UAB ,,Valdjonsta“ visÄ suteiktÄ 599 645,70 EUR kreditÄ privalėjo grÄ Å¾inti per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d., kiekvienÄ mėnesį mokėdamas po 66 700 EUR.

Kaip jau minėta, 2009 m. rugsėjo 14 d. atsakovo UAB ,,Valdjonsta“ negrÄ Å¾into kredito likutis buvo 599 645,70 EUR, t. y. nebuvo grÄ Å¾inta jokia suteikto kredito suma, o pradelstas kreditas sudarė 333 500 EUR, t. y. daugiau negu 55 procentus suteikto kredito sumos. Kaip jau minėta, pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kredito sutartį, tuo atveju, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies, ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nesumoka bankui priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų sutartyje nustatytų mokėjimų, bankui buvo suteikta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ raÅ¡tu įspėjus kredito gavėjÄ prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų.

Kadangi kredito gavėjas UAB,,Valdjonsta“ sutartyje numatytais terminais nemokėjo nei nustatytų kredito dalių, nei palÅ«kanų daugiau kaip 5 mėnesius, o ieÅ¡kovas raÅ¡tu įspėjo apie nutraukimÄ , neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nustatydamas 14 dienų terminÄ Å¡iems įsipareigojimams įvykdyti (37, 38 b. l. 1 t.), pradelstų įsipareigojimų nei kredito gavėjui nei laiduotojui nustatytu teminu neįvykdžius, ieÅ¡kovas įgijo teisę sutartį nutraukti ir pareikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis (CK 6.874 str. 2 d., 6.881 str. 2 d.).

Todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiu, kad kredito sutartis buvo nutraukta, nesilaikant teisės aktuose nustatytų sÄ lygų, formaliai ar neteisėtai.Apeliantai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovo reakcija (sutarties nutraukimas ir pareikalavimas grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ) yra neadekvati, neproporcinga kredito sutarties pažeidimams, o Å¡ie pažeidimai yra formalÅ«s. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas privalo prisiimti dalį rizikos, susijusios su galimu kredito negrÄ Å¾inimu. Pasak apeliantų, vėlesnis kredito grÄ Å¾inimas neturės įtakos ieÅ¡kovo finansinei padėčiai, jis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Taigi, apeliantai, iÅ¡ esmės pripažindami, kad kredito gavėjas pažeidė sutartį, Å¡io pažeidimo nelaiko esminiu.Atsižvelgdama į Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos, suteikiančios paskolos davėjui (kreditÄ suteikusiam bankui ar kitai kredito įstaigai) teisę nutraukti paskolos (kredito) sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos (kredito) dalį prieÅ¡ terminÄ , kai laiku negrÄ Å¾inama eilinė paskolos (kredito) dalis, yra specialiosios normos bendrųjų normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimÄ , atžvilgiu.

Todėl paskolos (kreditavimo) sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, nustačius Å¡iose normose bei Å¡alių sudarytoje sutartyje numatytas sÄ lygas. Tačiau bÅ«tina pažymėti ir tai, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutartimi tokius sutarties pažeidimus, kuriuos įvykdė kredito gavėjas UAB ,,Valdjonsta“, Å¡alys pačios pripažino esminiais sutarties pažeidimais (sutarties 11.2.1, 11.2.1.1. ir 11.2.1.2. p.). Tokie pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrÄ Å¾ina net dalies suteikto kredito bei visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų ir pažeidimas tęsiasi didesniÄ jÄ Å¡alių patvirtintu kredito grÄ Å¾inimo grafiku nustatyto termino dalį, o pradelsta grÄ Å¾inti kredito dalis sudaro daugiau negu pusę viso kredito sumos, pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais.

Esant tokiems pažeidimams, kredito gavėjas negauna tai, ko jis pagrįstai tikėjosi gauti iÅ¡ sutarties - palÅ«kanų už naudojimÄ si jo piniginėmis lėšomis ir nebeturi pagrindo tikėtis, kad kita Å¡alis - kredito gavėjas, savo įsipareigojimus įvykdys - t. y. sutartyje nustatytu galutiniu terminu ar tik nežymiai jį pažeidęs grÄ Å¾ins suteiktÄ kredito sumÄ bei sumokės palÅ«kanas. Atsižvelgiant į tai, kad savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė nei kredito gavėjas UAB ,,Valdjonsta“, nei už jo įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavęs atsakovas V.

J., tolesnis galiojimas ieÅ¡kovui, kaip nukentėjusiai sutarties Å¡aliai, iÅ¡ tiesų galėjo sukelti sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio pobÅ«džio didelius praradimus.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai nesugebėjo užbaigti pradėto projekto ir sėkmingai atsiskaityti su ieÅ¡kovu dėl prasidėjusio visuotinio ekonominio-finansinio nuosmukio ir dėl to sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, tačiau kaip nepagrįstus atmetė atsakovų teiginius dėl ieÅ¡kovo kaltės ir nesÄ Å¾iningumo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ieÅ¡kovas su atsakovu UAB „Valdjonsta“ nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų padėję atsakovui įvykdyti kredito sutarties sÄ lygas. Pasak apeliantų, ieÅ¡kovui operatyviai sutikus parduoti kotedžus mažesne kaina, atsakovas UAB „Valdjonsta“ bÅ«tų galėjęs tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.Atsižvelgdama į Å¡iuos apeliantų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. birželio 6 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimais atsakovo pastatytų kotedžų kaina buvo mažinama.

Å iÄ aplinkybę patvirtina minėtų susitarimų nuostatos, kuriomis buvo pakeistos sutarties specialiosios sÄ lygos ir atsakovui UAB „Valdjonsta“ buvo leista jungti, skaidyti bei parduoti bankui įkeistÄ turtÄ , su sÄ lyga, kad kredito grÄ Å¾inimui bus nukreipta ne mažiau kaip 2 000 Lt už kiekvienÄ parduoto turto kv.m., vėliau Å¡i suma buvo sumažinta iki 1 540 Lt (14, 16 b. l., 1 t.). Duomenų, kad iki sutarties nutraukimo atskovai kreipėsi į bankÄ , teikdami kitus, abiem Å¡alims priimtinus pasiÅ«lymus dėl tolimesnio sutarties vykdymo, byloje nėra pateikta ir apeliaciniame skunde apie tokių pasiÅ«lymų esmę bei siÅ«lytos pardavimo kainos dydį nėra nurodoma.

Todėl vien aplinkybė, kad bankas nesutiko dar labiau mažinti įkeisto turto pardavimo kainÄ , nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, su atsakovu UAB „Valdjonsta“ nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų padėję atsakovui įvykdyti kredito sutarties sÄ lygas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankas tik įprasta tvarka finansavo vykdytÄ statybų projektÄ , tačiau nebuvo Å¡io projekto dalyvis ir į jo pelno dalį nepretendavo.

Tuo tarpu atsakovas UAB „Valdjonsta“, organizuodamas statybinio projekto vykdymÄ ir prisiimdamas įsipareigojimus bankui bei didindamas jų apimtį, bÅ«damas verslo subjektas, privalėjo įvertinti projekto bei prisiimamų įsipareigojimų rizikÄ , o jos tinkamai neįvertinęs, negali reikalauti jÄ perkelti kreditÄ suteikusiam bankui. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė tinkamai ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos.

Kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas, subjektyvus negalėjimo įvykdyti prievolę dėl pasikeitusios ekonominės situacijos pagrindas nenugalimos jėgos kategorijai nėra priskirtas. Nenugalima jėga nėra laikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.). Todėl aplinkybė, kad kredito sutarties sÄ lygos buvo pažeistos dėl bendro Lietuvos Å«kio nuosmukio, nekilnojamojo turto rinkos sustojimo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovas sutartį nutraukė neteisėtai, bÅ«damas nesÄ Å¾iningas, pripažinti šį ieÅ¡kovo veiksmÄ neteisėtu ir pakeisti sutarties sÄ lygas taip, kaip nurodyta atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje.Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat prašė, pripažinus kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu, pakeisti sutarties sÄ lygas, nustatant kredito grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2013 m. kovo 31 d., nustatant kredito grÄ Å¾inimÄ ir palÅ«kanų mokėjimÄ kas ketvirtį bei leidžiant parduoti turtÄ , iÅ¡skaidžius jį į atskirus vienetus, ir nustatant, kad ne mažesnė kaip 90 procentų dalis pardavimo kainos be PVM, bet ne mažiau kaip 950 Lt už 1 kv.m. pardavus du turtinius vienetus, o kitus – ne mažesnė kaip 1540 Lt už 1 kv.m. bus nukreipta kredito grÄ Å¾inimui.

Šį reikalavimÄ atsakovai grindė CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostata.Nustačius, kad ieÅ¡kovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė kredito sutartį bei pareikalavo grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ kreditÄ bei palÅ«kanas, tenkinti tokį atsakovų reikalavimÄ nelieka pagrindo. Taip pat bÅ«tina pažymėti, kad pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kai sutarties vykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį, praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj po sutarties įvykdymo suvaržymo.

Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ . PareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovas UAB ,,Valdjonsta“ nurodė, kad jis ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl paskolos restruktÅ«rizavimo, leidimo parduoti įkeistus kotedžus mažesne kaina, tačiau bankas Å¡iuos pasiÅ«lymus atmetė. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, duomenų, kad iki sutarties nutraukimo atsakovai kreipėsi į bankÄ , teikdami kitus, abiem Å¡alims priimtinus pasiÅ«lymus dėl tolimesnio sutarties vykdymo, byloje nėra pateikta.

IeÅ¡kovas savo atsiliepime teigia, kad UAB „Valdjonsta“ nevykdė jokių mokėjimų pagal kredito sutartį jau nuo 2008 m. spalio mėn. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ detalų skolos paskaičiavimÄ , kuriame nurodytas atsakovo UAB „Valdjonsta“ įsiskolinimo susidarymo per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. mechanizmas, jokių mokėjimų pagal kredito sutartį per šį laikotarpį kredito gavėjas nevykdė. Å ių aplinkybių apeliantai neginčija. Taigi, nesant duomenų apie tai, kad kredito gavėjas atsakovas UAB ,,Valdjonsta“ tuoj po sutarties įvykdymo suvaržymo (kaip jis nurodė prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir paduotame apeliaciniame skunde - dėl bendro Lietuvos Å«kio nuosmukio sustojus nekilnojamojo turto rinkai), kreipėsi į kitÄ Å¡alį – bankÄ , su pagrįstu praÅ¡ymu pakeisti sutartį, bei nustačius, kad jis pats nustojo mokėti kreditÄ ir palÅ«kanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. faktiÅ¡kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdė sutarties vykdymÄ , o dėl sutarties pakeitimo kreipėsi į teismÄ tik ieÅ¡kovui nutraukus sutartį ir pareikalavus grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ bei sumokėti palÅ«kanas ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį su tokiais reikalavimais teisme, negalima pripažinti, kad atsakovas laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos bei sÄ lygų, kuriomis sutartis gali bÅ«ti pakeista CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai dėl sutarties negali bÅ«ti pripažįstami pagrįstais ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas.Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovų priteisė ir palÅ«kanas, ir delspinigius, skaičiuotus tuo pačiu metu nuo tos pačios sumos. Anot atsakovų, tuo pačiu metu nuo tos pačios sumos negali bÅ«ti skaičiuojamos tiek palÅ«kanos, tiek delspinigiai, o teismas nenurodė jokios įstatymo normos, kuri suteiktų teisę reikalauti delspinigių už pradelstas palÅ«kanas.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.881 straipsnio 1 dalies bei kredito sutarties 2.1 punkto nuostatomis, priteisė 44 474,84 EUR palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ .

Teismas taip pat priteisė 15 370, EUR delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ bei 1 441,55 EUR delspinigių už pradelstas palÅ«kanas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu. Esant paskolos ar kredito santykiams mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ palÅ«kanų dydį už naudojimÄ si paskolos (kredito) suma ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, palÅ«kanų dydis buvo nustatytas kredito sutarties 2.1 punkte. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios Å¡alių sutartimi nustatytos palÅ«kanos buvo nustatytos bÅ«tent už naudojimÄ si suteikta kredito suma, t. y. turėjo atlikti mokėjimo funkcijÄ .Be mokėjimo funkcijos, palÅ«kanos gali atlikti ir kompensacinę funkcijÄ už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ yra palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku.

Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito (viso ar jo dalies) grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti bankui 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas pradelstas.

Taigi, Å¡alys sutartyje numatė kredito gavėjo prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas ir/ar kitus sutartyje numatytus mokėjimus neįvykdymo padarinius – kredito gavėjo pareigÄ mokėti delspinigius. Tokia sutartinė atsakomybė numatyta ir įstatyme: pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (delspinigius). Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieÅ¡kovui palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , taip pat priteisė ir delspinigius tiek už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , tiek ir už pradelstas palÅ«kanas, nereiÅ¡kia, kad buvo pritaikyta dviguba civilinė atsakomybė už prievolės pažeidimÄ (kaip apeliantai teigia – netesybos nuo netesybų).

Kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovas savo atsiliepime į apeliacinius skundus, pareiga grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir pareiga mokėti atlyginimÄ už naudojimÄ si suteiktu kreditu (palÅ«kanos) yra savarankiÅ¡ki kredito gavėjo įsipareigojimai, nesusiję su civilinės atsakomybės taikymu. Teismas skundžiamu sprendimu civilinę atsakomybę atsakovui taikė tik netesybų forma, nes reikalavimas atlyginti nuostolius nebuvo pareikÅ¡tas.Kaip matyti iÅ¡ jau minėto ieÅ¡kovo pateikto detalaus skolos paskaičiavimo, delspinigius tiek nuo laiku negrÄ Å¾into kredito, tiek nuo pradelstų palÅ«kanų, ieÅ¡kovas paskaičiavo nuo 2009 m. birželio 10 d. (40 b. l., 1 t.).

IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas 2009 m. gruodžio 30 d. (57 b. l., 1 t.). Taigi, Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ ieÅ¡kovas praleido tik nedidelei daliai paskaičiuotų delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai buvo žymiai sumažinti, t. y. priteista tik apie 25 procentus praÅ¡omų delspinigių, teigti, kad delspinigiai buvo priteisti nepagrįstai ir juos dar mažinti ar atmesti Å¡iÄ reikalavimo dalį nėra pagrindo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti delspinigius už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nenurodė, kad dėl negrÄ Å¾into kredito yra patyręs nuostolius, ir nepateikė duomenų apie tokius nuostolius, taip pat nesudaro pagrindo Å¡iÄ reikalavimo dalį atmesti: sutartimi nustatytos netesybos yra Å¡alių iÅ¡ anksto nustatyti nuostoliai dėl galimo sutarties pažeidimo ir Å¡alis, kuri reikalauja priteisti netesybas, savo nuostolių dydžio įrodyti neprivalo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo V. J. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų abejonių, ar laidavimo sutarties pagrindu jam atsiradusios pareigos nėra pasibaigusios: kredito sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus nuo 2009 m. rugsėjo 30 d., nuo Å¡ios dienos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas ieÅ¡kiniui laidavimo sutarties pagrindu pareikÅ¡ti. Todėl pasak apeliantų, kyla abejonių, ar ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus Å¡io termino.IÅ¡ tiesų, pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kai buvo laiduojama tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jei kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. 2007 m. rugpjūčio 28 d. laidavimo sutartimi atsakovas V.

J. užtikrino terminuotÄ UAB ,,Valdjonsta“ prievolę, kurios įvykdymo terminas pasibaigė 2009 m. rugsėjo 30 d., nutraukus kredito sutartį. Taigi, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas ieÅ¡kiniui laiduotojui pareikÅ¡ti prasidėjo, nutraukus sutartį. Kadangi ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas paÅ¡tui įteikė 2009 m. gruodžio 30 d. (57 b. l., 1 t.), teigti, kad ieÅ¡kinys paduotas, nesilaikant CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino, nėra pagrindo (CPK 74 str. 7 d.).IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje duomenų bazėje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinys atsakovui ,,Swedbank“, AB, dėl laidavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, paliktas nenagrinėtas. Å iai nutarčiai įsiteisėjus, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokios bylos, kurioje, pasak apeliantų, nagrinėjamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui V. J. pagrindo (laidavimo sutarties nuostatų) teisėtumo klausimas, nagrinėjimo faktÄ , reikÅ¡mės nebeturi. Nustačius, kad ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ nutraukti kredito sutartį, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti liudytojus J.

L. ir S. P., kurie, pasak apeliantų, galėtų patvirtinti, kad ieÅ¡kovas nesudarė galimybės parduoti kotedžus, esminės reikÅ¡mės neturi.              Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, jog atmetamas atsakovo UAB „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui „Swedbank“, AB, dėl kredito sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia, nors UAB „Valdjonsta“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Å¡ios sutarties nutraukimÄ , įtakos iÅ¡ esmės pagrįsto ir teisėto sprendimo teisėtumui negali turėti: tiek iÅ¡ pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ viso ginčijamo sprendimo turinio yra aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir atmetė prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu kredito sutarties nutraukimÄ , o ne pačiÄ sutartį.

Å i teismo rezoliucinėje dalyje įsivėlusi klaida laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, nekeičiančiu sprendimo esmės.              Šioje nutartyje nustatytų ir iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl naikinti Å¡io sprendimo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.                Atsakovai UAB „Valdjonsta“ ir V. J. paduodami 2010 m. lapkričio 11 d. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo priteisi delspinigiai, žyminio mokesčio už šį apeliacinį skundÄ nesumokėjo. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi 1 741 Lt žyminio mokesčio už šį skundÄ sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties priėmimo).

Nebuvo sumokėtas ir žyminis mokestis už atsakovų atstovo pasiraÅ¡ytÄ 2010 m. lapkričio 10 d. apeliacinį skundÄ (registruotÄ teisme 2010 m. lapkričio 12 d.), kuriuo buvo skundžiamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinius skundus atmetus, žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ apeliantų – iÅ¡ viso 15 082,06 Lt (iÅ¡ kurių: už reikalavimÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies – 14 815,66 Lt, už reikalavimÄ tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį – 266,40 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 2 p., 4 d., 84, 96 str.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Valdjonsta“ (į. k. 300545199) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 082,06 Lt (penkiolika tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus ir Å¡eÅ¡is centus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė Marytė Mitkuvienė Donatas Å ernas