2016-03-23 Nr. AB-6510-3-62-3-00022-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-344-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00022-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), I. S.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėja siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau valstybinės žemės pardavimo sandoris yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo procedūros metu, tačiau ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui. Todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas konstatavo, kad skundu keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Pareiškėja I. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Akcentuoja, kad šiuo atveju vyraujantys santykiai yra kildinami iš administracinės veiklos. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog pareiškėja, nesutikdama su Nacionalinė žemės tarnybos atsakymu, turėjo jį skųsti ABTĮ įtvirtinta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad byloje keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada.

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-72, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-93-2014).

Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015 m. spalio 19 d. sprendimu atsisakė parduoti valstybinės žemės sklypą pareiškėjai dėl to, kad sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o Kauno miesto skyriuje nėra pareiškėjos minimų sąrašų ir informacijos apie suteiktą valstybinės žemės sklypą ar kad jis būtų kitu pagrindu naudojamas (b. l. 87–88). Nacionalinė žemės tarnyba, ginčijamu 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu su tokia Kauno miesto skyriaus išvada sutiko (b. l. 89–90).

Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turės nagrinėti tam tikras viešosios teisės nuostatas, inter alia įvertinti ginčo valstybinės žemės statusą bei atsižvelgti į tam tikras administracines procedūras. Antra vertus, ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Trečiasis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai – taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio, šią išvadą grindžiant anksčiau išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo teiginys, jog nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas privalėjo skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o ne atsisakyti jį priimti, iš esmės grindžiamas ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtos nuostatos taikomos būtent bylos nagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo (bylos nutraukimo, skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtu) priėmimo stadijoje (ABTĮ II skyriaus keturioliktasis skirsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-653/2014, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1089/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl dėl šio skundo dar nebuvo prasidėjusi administracinė byla – skundas nebuvo priimtas nagrinėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent skundo priėmimo klausimus reglamentuojančiomis ABTĮ nuostatomis, kurios numato galimybę tik atsisakyti priimti skundą, jei byla nepriskirtina tam teismui.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė