b4555e7f-210b-4dfa-854d-e8d10887a00a · Klaipėdos apygardos teismas

                                                       Adm. teisės paž. byla Nr. ATP-342-651/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01221-2016-8                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S2016 m. gegužės 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo, n u s t a t ė: L. M. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-01-21, 8.52 val., vairuodama jai priklausantį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė transporto priemonę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje.

L. M. 2016-03-07 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53419394-16 buvo nubausta 40 (keturiasdeÅ¡imties) eurų dydžio administracine nuobauda.Nesutikdama su priimtu nutarimu, pažeidėja pateikė skundÄ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato                     2016-03-07 nutarimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi L. M. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto Roberto Donskio 2016-03-07 nutarimÄ nepakeistÄ .Pažeidėja L.

M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 7 d. nutarimÄ Nr. 30N-53419394-16 panaikinti ir bylÄ nutraukti. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji matė kelio ženklÄ ir nurodo, jog neturėjo jokios galimybės jo pamatyti ir laikytis. Teigia, jog ji į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę įvažiavo per pirmÄ jį įvažiavimÄ , ties kuriuo nėra jokio ženklo, draudžiančio sustoti.

Ženklas „Sustoti draudžiama“, už kurio nesilaikymÄ suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, stovi prie antrojo įvažiavimo, todėl įvažiavus per pirmÄ jį įvažiavimÄ , jo niekaip negalėjo pamatyti. Pažymi, kad pagal Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelių ženklų ir Å¡viesoforų naudojimas“ 2.1. punktÄ , kelio ženklai turi bÅ«ti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie bÅ«tų gerai matomi eismo dalyviams.

Standarto 2.2 punktas nustato, kad ženklai ir Å¡viesoforai turi bÅ«ti įrengiami taip, kad jie bÅ«tų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Apeliantės teigimu, Å¡ie reikalavimai nebuvo įgyvendinti ir pastatyto kelio ženklo negalėjo matyti eismo dalyviai, kuriems jis skirtas. Tai patvirtinai ir tai, jog tinkamam eismo reguliavimui pažeidimo vietoje dar 2015-11-25 buvo suderinta ženklų schema, kurioje buvo numatyta vienÄ Å¾enklÄ Ä¯rengti prie įvažiavimo į aikÅ¡telę, o aikÅ¡telės kelkraÅ¡tyje įrengti dar du ženklus.

Apeliantės manymu, tokios schemos buvimas patvirtinta, kad jau tuo metu buvo nuspręsta, kad toje vietoje nepakanka vieno ženklo, kad visiems bÅ«tų aiÅ¡ku, jog toje vietoje sustoti draudžiama. Pagal 2015-11-25 suderintÄ schemÄ Å¾enklai įrengti tik 2016 m. vasario 18 ar 19 dienomis. Ä®spėjamoji STOP juosta ir pastatyti įspėjamieji kelio ženklai – nukreipiamoji gairė įrengti taip pat tik 2016 m. vasario mėn. pradžioje ir pažeidimo padarymo metu jų nebuvo. Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino pažeidimo padarymo priežasčių.

Aplinkybės, kad automobilį pasistatė dėl to, jog tinkamai nebuvo užtikrinta jos, kaip eismo dalyvės, teisė į tinkamÄ kelio ženklų įrengimÄ , nevertino.Nesutinka su teismo prielaida, kad ji turėjo ir galėjo pamatyti prieÅ¡ais stovintį kelio ženklÄ Â ar bent jo kontÅ«rus. Tvirtina, kad Å¡is ženklo ji nepravažiavo, o toliau stovėjusio ženklo negalėjo pamatyti dėl oro sÄ lygų, t. y. buvo tamsu, snigo.Apeliantė taip pat nurodo, jog per List sistemÄ nebuvo iÅ¡siųstas joks įspėjimas apie automobilių statymo problemas aikÅ¡telėje, kaip teigia Institucija.

Nurodo, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie automobilių statymo problemas tik (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apeliantės teigimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jos įvardytÄ sveikatos bÅ«klę, vertino kaip esminį požymį dėl ko galėjo nepastebėti kelio ženklo. Teigia, kad tai buvo tik nežymÅ«s simptomai, kurie neturėjo jokios įtakos nei pastabumui, nei dėmesiui, nei apskritai savijautai ar darbingumui. Ji nesijautė taip blogai, kad negalėtų vairuoti. Pažymi, kad nedarbingumo pažymėjimo neturėjo nei tuo metu, nei vėliau.

Mano, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė neturėdamas tam jokio pagrindo. Apeliantės manymu, nutarimas priimtas remiantis tik prielaidomis, byloje nėra jokių neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Neįrodyta, kad turėjo ir galėjo pamatyti važiuojantiems prieÅ¡inga kryptimi nei buvo jos važiavimo kryptis skirtÄ kelio ženklÄ , o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas.ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimo padarymu. Teigia, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų, negalima padaryti aiÅ¡kios iÅ¡vados, kad pažeidėja turėjo ir galėjo pamatyti kelio ženklÄ .

„Sustoti draudžiama“. Mano, kad neįrodyta jos kaltė.Nustatyta, kad L. M. nubausta už tai, kad pažeidė ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, t. y. nesilaikė kelio ženklų – pastatė transporto priemonę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų iÅ¡eina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog                               L. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl priėmė neteisėtÄ nutartį.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pažeidėja nuo pat pradžių tvirtino, jog ji atvažiavo iÅ¡ kitos aikÅ¡telės pusės ir dėl to negalėjo pamatyti kelio ženklo, kuris stovėjo prieÅ¡ais jos važiavimo kryptį ir ji jo nepravažiavo, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės Å¡io argumento neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjos argumentÄ , jog ji negalėjo matyti kelio ženklo, vertino kaip gynybinę versijÄ ir konstatavo, kad pažeidėja nesielgė apdairiai, neįsitikino, kad automobilį paliko draudžiamoje vietoje, o tam įtakos galėjo turėti jos sveikatos bÅ«klė.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje objektyvusis požymis – kelio ženklo nurodymo nesilaikymas, o subjektyvusis požymis – kaltė gali bÅ«ti tik tyčia. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.Apeliantė teigia, jog ji niekaip negalėjo pamatyti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, nes pro jį nepravažiavo ir iÅ¡ vietos, kurioje pastatė automobilį, jis nebuvo matomas.

IÅ¡ apeliantės pateiktos jos važiavimo krypties schemos matyti, kad pažeidėja į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę įvažiavo pro pirmÄ jį įvažiavimÄ , esantį už policijos pastato, važiuojant Kauno gatve link Å ilutės pl. (b. l. 23). Å ios aplinkybės Institucija neginčija. Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ stovi prie antrojo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, t. y. jis matomas tik įvažiuojantiems bÅ«tent pro šį įvažiavimÄ .

Apeliantė, įvažiavusi pro pirmÄ jį įvažiavimÄ , automobilį pasistatė neprivažiavus kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, už kurio pažeidimÄ jai skirta nuobauda. Kaip matyti iÅ¡ Institucijos pateiktų nuotraukų, pažeidėjos automobilis kartu su dar dviem automobiliais, stovėjo toliau nuo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“. Kadangi apeliantė pro jį nepravažiavo, o automobilį pasistatė ne Å¡alia kelio ženklo, todėl neginčytinai teigti, kad ji privalėjo jį matyti, negalima.

Be to, tai, kad ženklas neinformatyvus ir jis nėra matomas visiems eismo dalyviams, pasistatančius automobilius Å¡io kelio ženklo galiojimo zonoje, patvirtina ir tai, kad vėliau buvo pastatyti dar du analogiÅ¡ki ženklai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į pažeidėjos skundÄ nurodė, kad naujai įrengiamų kelio ženklų schema buvo suderinta 2015-11-15, tačiau ženklai buvo pastatyti tik 2016 m. vasario mėn. viduryje. Tai tik patvirtina, kad pažeidimo vietoje trÅ«ko kelio ženklų, kurie bÅ«tų informatyvÅ«s ir matomi tiems eismo dalyviams, kuriems jie skirti.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliante, jog pastatytas vienas kelio ženklas toje zonoje neužtikrino tinkamo reguliavimo ir neatitiko Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelių ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 2.1., 2.2 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad kelio ženklai turi būti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos būtų kuo patogiau pažiūrėti bei kad jie geriausiai būtų matomi tiems eismo dalyviams, kuriems yra skirti.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes bei ženklų įrengimo tvarkÄ , nėra pagrindo teigti, kad kelio ženklas, už kurio nesilaikymÄ pažeidėjai skirta nuobauda, buvo matomas visiems, kuriems jis skirtas ir pažeidėja turėjo jį pamatyti. Bylos duomenimis yra paneigta Institucijos informacija, kad apie netinkamÄ automobilių statymÄ policijos darbuotojai buvo informuoti ir, kad, siekiant užtikrinti saugų eismÄ , buvo pastatyti nukreipiamųjų gairių stulpeliai ir iÅ¡tiesta įspėjamoji STOP juosta.

IÅ¡ pažeidimo metu užfiksuotų vaizdų matyti, kad pažeidimo vietoje nėra jokių nukreipiamųjų gairių stulpelių ir įspėjamosios STOP juostos. Be to, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojams siųsto informacinio praneÅ¡imo apie automobilių statymÄ , matyti, kad informuota buvo tik apie netinkamÄ statymÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (b. l. 25–26). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė negalėjo matyti, kad automobilį pastatė draudžiamoje vietoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad eismo dalyvis privalo įsitikinti, kad jo automobilis netrukdys eismui, kad nėra automobilį statyti draudžiančių ženklų, tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantė neturėjo pareigos nueiti iki antrojo įvažiavimo į automobilių aikÅ¡telę pradžios, kad įsitikintų ar ten nestovi kelio ženklai draudžiantys statyti automobilį.

Å iuo atveju kelio ženklas nuo pastatyto automobilio buvo pakankamai toli, todėl tamsios paros metu jį pamatyti buvo neįmanoma, juolab kad snigo. Tačiau esminis argumentas, kuris suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pažeidėja nematė kelio ženklo ir nebuvo jos tyčios pastatyti automobilį draudžiamoje vietoje, yra tai, kad ji į pažeidimo vietÄ atvažiavo iÅ¡ kitos pusės, iÅ¡ kurios nebuvo matyti jokių ženklų draudžiančių statyti automobilį pažeidimo vietoje. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad automobilis stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto.

IÅ¡ nurodytų duomenų kyla pagrįstų abejonių dėl apeliantės kaltės, t. y. kad ji matė ar privalėjo matyti kelio ženklÄ , draudžiantį toje vietoje automobiliui sustoti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. VisiÅ¡kai nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pažeidėjos neatsakingumÄ , nerÅ«pestingumÄ , o tuo pačiu ir kaltę patvirtina faktas, kad važiavo susirgusi.

Teismas nurodė, kad L. M. padarė KET 14 p. pažeidimÄ , o tai jÄ charakterizuoja neigiamai ir paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes dėl tyčios nebuvimo ir kad ji per 25 metų vairavimo staÅ¾Ä nedaro pažeidimų. Pabrėžtina, kad duomenys apie L. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus yra pateikti iÅ¡raÅ¡e apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iÅ¡ kurių matyti, kad L. M. pirmÄ kartÄ už administracinį teisės pažeidimÄ nubausta 2016-01-20, t. y. už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ toje pačioje vietoje (b. l. 15–16).

Iki tol jokių pažeidimų nefiksuota, todėl teigti, kad L. M. argumentas, jog ji per 25 metų vairavimo staÅ¾Ä nedarė pažeidimų yra paneigtas, nėra jokio pagrindo. Automobilio vairavimas atsiradus perÅ¡alinimo simptomais niekaip nepaneigia tokių duomenų. PerÅ¡alimo simptomų jautimas taip pat nepatvirtina fakto, jog L. M. dėl to tapo nedėmesinga, neatidi ir bÅ«tent dėl to nepastebėjo kelio ženklo draudžiančio automobiliui sustoti. AukÅ¡tesniosios instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su apeliante, jog teismas argumentus dėl jos perÅ¡alimo vertino nepagrįstai ir visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo jų esminę įtakÄ pažeidimo padarymui.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas tenkintinas. L. M. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK1241 straipsnio 2 dalyje, sudėties, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-03-07 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato                     2016-03-07 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ L. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, nutraukti. Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                  Dalia Kursevičienė