2024-04-24 Nr. AB-6679-3-62-3-00533-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-291-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00533-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84295, kuriuo atsakovas įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas skunde nurodė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. kad jis priimtas neatlikus visų reikšmingų aplinkybių vertinimo, o jame išdėstyti argumentai pareiškėjui yra nežinomi ir nesuprantami bei neatitinka tikrovės.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą – pareiškėjas grindė tuo, kad jis nekelia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai jokios grėsmės, todėl Sprendimo sustabdymas iki bus išnagrinėta ši byla, pareiškėjo manymu, būtų teisingas ir teisinę logiką atitinkantis sprendimas.

Sprendimo vykdymas pareiškėjui gali sukelti didelių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų itin apsunkintas ir finansiškai nuostolingas, nes pareiškėjas būtų įpareigotas grįžti į (duomenys neskelbtini), kur būtų priverstas tvarkyti tolimesnius savo teisėto buvimo Lietuvoje klausimus. Dėl to pareiškėjui gali kilti ir reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karo. Tik pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Sprendimo vykdymą, būtų įmanoma garantuoti realų ir veiksmingą iki Sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimą, tuo atveju, jei pareiškėjui būtų priimtas palankus teismo sprendimas.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kada taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir įvertinęs pareiškėjo argumentus, nenustatė pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui siūloma gera valia išvykti iš Lietuvos. Teismo teigimu iš skundo akivaizdžiai neįmanoma nustatyti, ar bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, ar atsakovas yra pradėjęs atlikti konkrečius veiksmus, ar nesustabdžius atsakovo pasiūlymo atsiras neatitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo procedūras į kilmės šalį. Teismo vertinimu, pareiškėjas turi teisę spręsti išvykti ar neišvykti iš šalies, pareiškėjas taip pat gali teikti prašymą atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismo vertinimu, negali būti laikoma, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės sukels neigiamas pasekmes ir atsiras reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai. Taip pat tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neįsigilino į Sprendimo turinį ir jo teisinę reikšmę. Sprendimu pareiškėjui nėra siūloma išvykti iš Lietuvos, Sprendimu pareiškėjas yra grąžinamas ir jam nurodoma savarankiškai išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjas, priešingai nei vertino teismas, neturi pasirinkimo teisės. Šias aplinkybes patvirtina Sprendime nurodoma formuluotė („<....> nusprendžiu grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti <...>“). Šis Sprendimas reiškia atsakovo „pradėtus veiksmus dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę“, kurio nevykdymas turi aiškias, Sprendime nurodytas pasekmes – bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo. Savo ruožtu išsiuntimo pasekmės yra nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje – pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Teismo cituojama praktika tik patvirtina pareiškėjo argumentus. Teismas turėjo atsižvelgti į aktualius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir šioje byloje konstatuoti, kad pareiškėjo siekis apginti jo teisėtus interesus pagal Įstatymo nuostatas (t. y. turėti galimybę pateikti prašymą ir teisėtai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje) yra svarbesnis ir jis negali būti „aklai“ grąžintas (išsiųstas) iš Lietuvos, tinkamai neįvertinus visų su jo situacija susijusių duomenų ir dokumentų.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – 1) pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir objektyviai egzistuoja tikimybė, kad byloje reiškiamas reikalavimas teismo gali būti patenkintas – priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas nepakankamai nuodugniai ir išsamiai įvertino visas su pareiškėjo pateiktu prašymu dėl laikino leidimo gyventi išdavimo susijusias faktines aplinkybes, todėl Sprendimas yra nepagrįstas; 2) nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. Sprendimo vykdymo sustabdymo iki bus išnagrinėta ši byla, pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala – pareiškėjas būtų priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini), dėl ko jis ne tik patirtų neplanuotų ir nereikalingų finansinių išlaidų (dokumentų tvarkymas, kelionė ir pan.), tačiau jam kiltų ir reali grėsmė gyvybei ir sveikatai dėl visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykstančio karo.

Pareiškėjas nekelia jokios grėsmės, nesislepia ir neplanuoja slėptis. Pareiškėjas su Lietuva yra susijęs ekonominiais ir socialiniais ryšiais, jis į Lietuvą darbo reikalais būdavo komandiruojamas (duomenys neskelbtini) registruoto darbdavio, be to, Lietuvoje pareiškėjas yra vieno juridinio asmens dalyvis ir čia planuoja ilgalaikius verslo ir darbo santykius. Jis yra aukštos kvalifikacijos ir didelę profesinę patirtį turintis (duomenys neskelbtini).

Be to, 2024 m. kovo 28 d. suėjo Sprendimo įvykdymo terminas. Kadangi į teismą skundu pareiškėjas kreipėsi 2024 m. kovo 27 d. ir tikėjosi, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos, pareiškėjas atskirai nesikreipė į Migracijos departamentą dėl Sprendime nurodyto 7 dienų termino pratęsimo (Įstatymo 127 straipsnyje nustatyta tvarka).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Migracijos departamentas įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių bei išsamių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo nurodoma žala, t. y. kad jis patirs finansines išlaidas kelionei į (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Atsakovas nesutinka su argumentais, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei dėl karo bei pažymi, jog kariniai veiksmai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėtų kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje taptų nesaugu. Tačiau atsakovas atkreipia dėmesį, kad vertinant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo.

Argumentai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai yra neaktualūs, kadangi pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Lietuvoje, iki jo pabaigos dėl leidimo gyventi ar kito dokumento patvirtinančio jo teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje nesikreipė ir savo buvimo Lietuvoje neįteisino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, jog jam kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, teismas akcentavo, kad Sprendimu pareiškėjui tik pasiūlyta savanoriškai išvykti iš Lietuvos, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūras.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad pats Sprendimas patvirtina, jog minėtos procedūros yra pradėtos, pareiškėjas yra išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini), dėl to patirs finansinių išlaidų, jam taip pat gali grėsti grėsmė gyvybei ir sveikatai dėl visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykstančio karo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas skundžiamu 2024 m. kovo 21 d. Sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. iki sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, tikėtina, Sprendimas yra neteisėtas, o nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas patirs finansinių nuostolių, gali kilti grėsmė jo gyvybei ar sveikatai, be to, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, tikėtina, dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas patirs finansinių nuostolių (kelionės ir dokumentų tvarkymo išlaidos), savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas šių argumentų nepagrindė konkrečiais įrodymais.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina argumentus, kad Sprendimu pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019; ir kt.). Tuo atveju, jeigu užsienietis savanoriškai neišvyksta iš Lietuvos Respublikos, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisinis pagrindas Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kuris gali būti skundžiamas teismui ir reiškiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 128 str. 2 d. 1 p.), taip pat gali būti stabdomas išsiuntimo sprendimo vykdymas (Įstatymo 128 str. 2 d. 2–4 p.; šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-822/2023). Taigi, skundžiamas atsakovo Sprendimas savaime nereiškia ir padarinių pareiškėjui kilimo, nes tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo apeliacinėje instancijoje pateikti nauji įrodymai (be kita ko, paso kopija, išrašas iš konkrečios sistemos bei advokatų kontoros teisinė nuomonė), atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nepaneigia išvados, jog pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš šalies, todėl šie įrodymai plačiau nevertinami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Sprendimo vykdymo sustabdymas) reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių, įrodymais pagrįstų aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Likę ginčo šalių argumentai nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84295 vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje – palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė